Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. C., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. C. atsakomybei be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota S. C. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė JEEP Wrangler, Unlimited 2.0 GME Sahara 4xe Aut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. C., kuris, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, 2024-07-03, apie 10.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Liepojos pl.–Kontininkų g. sankryžoje, Palangoje, vairavo automobilį JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. gynėjas advokatas A. Alimas prašo Plungės apylinkės teismo 2024-09-10 nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pakeisti, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nekonfiskuoti S. C. priklausančio automobilio JEEP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti dalį transporto priemonės vertės atitinkančios sumos – 5 000 Eur – konfiskavimą, taip pat sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienų metų. Apeliantas skunde nurodo:

3. Teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. gynėjas palaikė apeliacinį skundą visa apimtimi. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde

6. Nagrinėjamoje byloje S. C. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti S. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės JEEP Wrangler, Unlimited 2.0 GME Sahara 4xe Aut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Apeliaciniu skundu S. C. gynėjas prašo konfiskuoti ne transporto priemonę, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienų metų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. parinktos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ir nėra neteisingos ar aiškiai per griežtos.

Dėl turto konfiskavimo

8. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves, ir ji nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimo arba apribojimo.

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).

10. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-107-976/2021).

11. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad S. C., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį JEEP Wrangler, Unlimited 2.0 GME Sahara 4xe Aut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. C. yra minėto automobilio savininkas. Taigi transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.

13. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje nustatyta, kad S. C. nustatytas sunkus – 2,86 promilių – neblaivumo laipsnis, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Įvertintina tai, kad S. C. neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, S. C. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad automobilis reikalingas nuvykti į gydymo įstaigas ir į šunų dresūros mokyklą, taip pat tai, jog S. C. šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų ir gydosi dėl diagnozuoto adaptacijos sutrikimo, svarbu pažymėti, kad taip pat buvo įvertinta ir S. C. turtinė padėtis bei konfiskuotino automobilio vertė, tačiau šios aplinkybės, įvertinus kartu su aptartų S. C. veiksmų pavojingumu, nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimu buvo pažeistas proporcingumo principas.

14. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Atleidus S. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nors aptariamas automobilis registruotas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. vardu, tačiau juo naudojasi ir jo sutuoktinė. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad, jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Taigi, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. sutuoktinės galbūt pažeisti turtiniai interesai dėl konfiskuoto turto gali būti ginami civilinio proceso tvarka.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. pagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio JEEP Wrangler, Unlimited 2.0 GME Sahara 4xe Aut, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Todėl šios Plungės apylinkės teismo 2024-09-10 nuosprendžio dalies pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

17. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų ir uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki penkerių metų.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis S. C. tyčia vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 2,86 promilių – neblaivumo laipsnis, jis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad toks elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl tai suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat nėra pagrindo. Teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra dveji metai šeši mėnesiai, jis yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino S. C. asmenybę. Su šiuo argumentu sutikti negalima. Skunde minimos aplinkybės teismo buvo įvertintos ir lėmė teismo sprendimą taikyti S. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. C. padarė nesunkų nusikaltimą, nors baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimų dėl vairavimo neblaiviam nefiksuota, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, ir padarė išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė. Nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo asmenybę, taip pat tai, jog jis yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, suteikė pagrindą teismui manyti, kad S. C. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neskyrė.

20. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie S. C. būtinybę vykti į gydymo įstaigas, taip pat į šunų dresūros mokyklą, kur jis ne tik veža savo augintinį, bet ir pats savanoriškai prisideda prie įstaigos veiklos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra niekuo išskirtinės ir nenulemia būtinybės sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pabrėžtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties S. C. veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o apelianto laikinai patiriami nepatogumai yra dėsningas ir adekvatus jo neteisėto elgesio rezultatas.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas dvejų metų šešių mėnesių terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neadekvati, priešingai, šiuo atveju ji būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jos nepaskyrus, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl pakeisti šią skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2024-09-10 nuosprendžio dalį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. C. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.