- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- 1-155-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00272-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Aleksandras Pocius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba direktoriumi Latvijos įmonėse „(duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini) “, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio 1500 eurų atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Latvijos Respublikoje, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 3 d. apie 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Latvijos Respublikoje - du Irano Islamo Respublikos piliečius: Y. S. ir S. H., juos neteisėtai pergabeno Latvijos Respublikos pilietei A. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu "Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą šiuos užsieniečius pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti juos į Vokietijos Federacinę Respubliką, kol 2023 m. gruodžio 3 d. apie 16.35 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) k. ribose, pasienio ruože, buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.
Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. K. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad tuo metu jo žmonai atsirado sveikatos problemų, įtarė galvoje esat auglį. Jie kartu turi keturis vaikus, todėl finansinė padėtis tapo sunki, jis ėmė ieškoti papildomo darbo. Rado pasiūlymą dirbti vairuotoju. Susisiekus su tuo asmeniu, jis pasakė, kad reikia pervežti žmones iš Latvijos į Vokietiją, darbas yra visoje Europoje. Taip pat pasakė, kad už kiekvieną pervežtą žmogų bus mokama po 500 eurų. Taip pat paaiškino, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Po to 2023-12-03 jam paskambino tas žmogus ir pasakė, kad reikia du žmones nugabenti į Vokietiją. Buvo sutarta, kad mokės kriptovaliuta ir tai sudarys apie 1500 eurų. Taip pat jam buvo nurodyta vieta, kur reikia tuos žmones paimti – tai buvo Rygos centras. Nuvykus ten jis pranešė, kad atvyko, to asmens prašymu nufilmavo automobilį. Po to, maždaug už 10minučių atėjo du tamsaus gymio vyrai ir įsėdo į jo automobilį. Jie nekalbėjo nei latviškai, nei rusiškai. Apie tai jis vėl pranešė tos kelionės organizatoriui. Kirtus Latvijos – Lietuvos valstybinę sieną vienas iš tų vyrų pasisakė, kad jau antrą kartą bando patekti į Vokietiją. Paklausus, kodėl jis taip daro, jis pasakė, kad yra nelegalus migrantas. Tada kaltinamasis galutinai suprato, kad jis veža nelegalius asmenis, tačiau juos vežė toliau, nes toks buvo to organizatoriaus nurodymas, be to, norėjo gauti pažadėtą atlygį už darbą. Kertant Lietuvos - Lenkijos valstybinę sieną juo sulaikė Lietuvos pasieniečiai. Taip pat paaiškino, kad automobilis, kuriuo jis vežė tuos asmenis, priklauso jo gyvenimo draugei. Apie tai, kur jis išvažiavo ir ką buvo sutaręs vežti, ji nežinojo. Pilnai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl įvykdyto.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog Gyvena Latvijoje, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su gyvenimo drauge A. R., kartu augina 4 vaikus, jauniausiam - 1 metai ir 3 mėn. Jie nesusituokę, tačiau gyvena kartu 6 metus. Namą, kuriame gyvena su šeima, nuomoja, jis pats savo nekilnojamo turto Latvijoje neturi. Latvijoje dirba direktoriumi dviejose įmonėse, kurios teikia laisvalaikio paslaugas, panašiai kaip Lietuvoje dažasvydis. Jo mėnesio pajamos yra apie 1000 eurų. Iš šių pinigų ir pragyvena kartu su šeima. 2023-12-04 jam pareikšto įtarimo turinys, suprantamas ir aiškus, savo kaltę, dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, pripažįsta visiškai. Parodo, kad maždaug prieš du mėnesius, būdamas Latvijoje, jis pradėjo ieškotis papildomo darbo, kadangi iš uždirbamų pajamų sunkiai sekėsi išlaikyti šeimą. Darbo ieškojo (duomenys neskelbtini) platformoje esančiose grupėse, savo mobilaus ryšio telefone, kuris iš jo yra išimtas Lietuvos pasieniečių. Aptiko skelbimą, kuriame buvo siūlomas vairuotojo darbas. Jis parašė, kad jį domintų šis darbas. Kiek pamena, to skelbimo autorius buvo užsivadinęs "G.", matė kad jo profilio nuotraukoje buvo pavaizduotos vėliavos. Jam rašė rusų kalba. "G." jam atrašė, kad yra darbas, pervežant žmones po visą Europą iš taško A į tašką B. Koks jo vardas, jis nežino, jo gyvai niekad nėra matęs, su juo bendravo tik per (duomenys neskelbtini). Po to jam paskambino į (duomenys neskelbtini), kalbėjo rusų kalba, paklausė ar nėra pareigūnas, jam atsakius, kad ne, jis jam pasiūlė vežti nelegalius migrantus. Už tai pasiūlė 1000 eurų atlygį už vieną pervežtą žmogų. Kadangi tai buvo dideli pinigai, todėl jis numanė, kad toks darbas bus rizikingas, tačiau jam labai reikėjo pinigų, todėl su jo pasiūlymu sutiko. Jis jam paaiškino, kad atsiųs visas koordinates iš kur tuos žmones reikia paimti ir kur juos nuvežti, kažką minėjo, kad užmokestį jam sumokės kriptovaliuta, tačiau iki galo šios temos neaptarė. Tai pat "G." paminėjo, kad jam pačiam reikia susirasti automobilį, kuriuo veš tuos žmones. Jis jam atsakė, kad jo šeima turi automobilį, "Audi Q7", kuris yra registruotas jo gyvenimo draugės vardu, tačiau juo naudojasi abu su žmona. "G." pasakė, kad tiks toks automobilis, bei paprašė jį pafilmuoti ir atsiųsti jam. Jis taip ir padarė. Kai bus darbo, "G." jam pažadėjo pranešti. Vakar, apie 9.00 val. ryte, jam pribudus namuose, į jo telefoną, per (duomenys neskelbtini) programą, jam paskambino "G." ir pasakė, kad yra darbo, t. y., kad jam reiktų iš Rygos paimti 2 migrantus ir juos nuvežti į Vokietiją. Jam pasakė, kad už tai sumokės 1500 eurų kelionės gale, t. y. kai tie žmonės bus pristatyti į Vokietiją. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis su jo pasiūlymu sutiko. Jis jam atsiuntė koordinates, kur turėtų tuos žmones paimti Rygoje. Jis susiruošė ir iš namų žmonai priklausančiu juodos spalvos automobiliu "Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtino) atvažiavo į jo nurodytą vietą Rygoje, miesto centre, sustojo(duomenys neskelbtino) g., netoli autobusų ir traukinių stoties. Šioje vietoje buvo apie 11.30 val. Iš karto parašė "G.", kad jis jau vietoje. Jo paprašė išlipus iš automobilio pafilmuoti ir jam atsiųsti vietą, kur tiksliai yra. Jis taip ir padarė. "G." jam pasakė, kad tuoj prieis du asmenys, kuriuos turės nuvežti į Vokietiją, jo atsiųstomis koordinatėmis. Nei kokios tautybės jie bus, nei kokios lyties, jis jam iš anksto nesakė. Jis jam nurodė laukti, bei atsiuntė koordinates Vokietijoje, kur reiks toliau vežti tuos žmones. Maždaug apie 13.00 val. pamatė prie jo automobilio ateinančius du tamsaus gymio nepažįstamus vyriškius, kurie patys įlipo į jo vairuojamo automobilio "Audi Q7" salono galą. Suprato, kad būtent apie šiuos žmones ir kalbėjo "G.". Pas juos jis dokumentų parodyti neprašė. "G." jam buvo minėjęs, kad jie turi kažkokius dokumentus, leidžiančius judėti Latvijos viduje. Jiems įlipus, "G." nurodymu, jis tuos žmones nufilmavo ir jam nusiuntė per (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo važiuoti. Vienas iš jų šiek tiek kalbėjo angliškai. Jiems pradėjus kalbėtis, jis pasakojo, kad į Latviją atvyko nelegaliai, ir jau trečią kartą bando patekti į Vokietiją, tačiau vis nesėkmingai, vis yra sulaikomas pareigūnų Lenkijoje ir grąžinamas atgal į Latviją. Tuomet jis suprato, kad šiuos žmones veža nelegaliai ir kad jo ši kelionė bus rizikinga. Maždaug apie 14.30 val. iš Latvijos įvažiavo į Lietuvą, važiavo per (duomenys neskelbtino), toliau link (duomenys neskelbtino) ir link Lietuvos - Lenkijos valstybių sienos. Apie 16.35 val. jam privažiavus Lietuvos - Lenkijos pasienį, jo vairuotą automobilį, patikrinimui sustabdė Lietuvos pasieniečiai, kurie patikrinę jo keleivių vežtus asmens dokumentus, tik patvirtino jo manymą, kad jie jokių dokumentų, leidžiančių vykti į Vokietiją su savimi neturi. Nori pažymėti, kad savo gyvenimo draugei, kad jai priklausančiu automobiliu veš migrantus, jis nesakė. Taip pat pažymi, kad "G." visus jų pokalbius ir susirašinėjimus iš karto šalindavo nuotoliniu būdu, jų jo telefone nėra likę. Asmens kratos iš jo išimtas mobilaus ryšio telefonas, iš kurio jis bendravo su G. yra užrakintas grafiniu kodu, jį vakar parodė jį sulaikiusiems pareigūnams. Nori pažymėti, kad jo vežti žmonės, jam jokių pinigų nemokėjo, jau minėjo, kad 1500 eurų atlygis jam būtų sumokėtas kelionės gale. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Tam ryžosi norėdamas užsidirbti pinigų. Anksčiau neteistas. Apie sulaikymą jis nepageidauja pranešti Latvijos konsulinei įstaigai. Kad yra sulaikytas, jis pranešė savo šeimai, jam buvo sudaryta galimybė tai padaryti pačiam. Jis pats šiuo metu piniginių lėšų sumokėti užstatui su savimi neturi, tačiau užstatą - 10000 eurų, už jį šiandien pažadėjo sumokėti jo mama. Lietuvoje jis neturi giminių ar artimų draugų, pas kuriuos galėtų laikinai pagyventi. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jam žinomas aplinkybes nurodė. Protokolas jam išverstas į suprantamą rusų kalbą, surašytas iš jo žodžių teisingai (b. l. 130-134). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino.
Kadangi kaltinamasis J. K. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas ( BPK 273 straipsnio 1 dalis ).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta šiais bylos duomenimis.
Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba jaunesniuoju specialistu VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinėje, jo darbo vieta nustatyta Kalvarijos pasienio užkardoje. 2023-12-03 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. kartu su kolegomis tarnybą vykdė jam priskirtame Kalvarijos pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože. Tarnybos metu, apie 16.35 val., vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose, kelyje (duomenys neskelbtino), VSŽ Nr. (duomenys neskelbtino) rajone, pagal Vilniaus pasienio rinktinės KŽS informaciją, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį "Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(Latvijos Respublikos registracijos). Patikrinęs vairuotojo asmens dokumentus, sužinojo jog šią transporto priemonę vairuoja Latvijos Respublikos pilietis J. K. gim. (duomenys neskelbtini) m. Kartu su juo, t. y. sustabdyto automobilio gale, kaip keleiviai vyko 2 tamsaus gymio asmenys, kurie dokumentų tikrinimo metu pateikė Irano Islamo Respublikos piliečių vardais išduotus Latvijos Respublikos Užsieniečių registracijos centro pažymėjimus, daugiau jokių asmens dokumentų, leidžiančių vykti per valstybės sieną su savimi neturėjo, vyko kaip neteisėti migrantai. Vairuotojo rusų kalba paklausus kur paėmė, kur veža šiuos asmenis, jis paaiškino, kad šiuos du piliečius paėmė Rygos centre ir veža į Vokietiją. Taip pat paminėjo, kad buvo susitarimas, jog nuvežus piliečius į Vokietiją - būtų gavęs 1500 eurų piniginį atlygį. Daugiau jis jokių aplinkybių neaiškino. Visi sulaikyti asmenys ir automobilis, aplinkybių išaiškinimui, buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą. Apie pažeidimą jis surašė tarnybinį pranešimą. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jam žinomas aplinkybes nurodė (b. l. 15-18).
Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. yra jos gyvenimo draugas, nėra susituokę, tačiau kartu gyvena 6 metus. Kartu augina keturis vaikus, du iš jų yra bendri su J. Mažiausiam šiuo metu yra 1 metai ir 3 mėnesiai. Šiuo metu niekur nedirba, yra motinystės atostogose, prižiūri mažamečius vaikus. Ji gyvena Latvijoje, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su J., šie namai nėra jų, juos nuomojasi. Maždaug prieš 2 metus ji Latvijoje nusipirko ir savo vardu užregistravo juodos spalvos automobilį "Audi Q7". Jai Latvijos teisėsaugos institucijos išdavė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini)ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena tada už automobilį sumokėjo apie 10000 eurų iš savo lėšų. Šiuo automobiliu naudojasi tiek ji, tiek jos gyvenimo draugas J. K., tai vienintelis jų šeimos automobilis. Juo veža vaikus į ugdymo įstaigas, taip pat pas gydytojus, šis automobilis jai yra labai reikalingas. Nori pažymėti, kad dėl kokių priežasčių J. buvo sulaikytas Lietuvoje, bevairuojantis jai priklausantį automobilį, ji nurodyti negali, jis jai apie tai nieko nepasakojo. Tik pamena tą dieną paminėjo, kad jis turi reikalų ir kad jam reikia pasinaudoti jos automobiliu "Audi Q7". Nei kur važiuos, nei ką juo veš, jis jai nesakė. Ji jam padavė automobilio dokumentus ir jis išvažiavo. Kad važiuos į užsienį, jis jai neminėjo. Tik vėliau, gruodžio mėn. 4 d., naktį, į jos mobilaus ryšio telefoną +(duomenys neskelbtini) paskambino Lietuvos pasienio tyrėja, kuri ją rusų kalba informavo, kad jai priklausantis automobilis "Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)yra sulaikytas Lietuvoje. Po to su tyrėja suderino laiką kada galės atvykti apklausai į Lietuvą. Ji turi visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jog šis automobilis priklauso jai. Ji pageidauja susigrąžinti jai priklausantį automobilį, nes dėl to patiria didelius nepatogumus, neturi kuo vežioti vaikų, bei už jį mokėjo pinigus, todėl kuo greičiau prašo spręsti klausimą dėl šio automobilio grąžinimo. Ji negali paaiškinti jokių aplinkybių dėl ko jos gyvenimo draugas J. K. buvo sulaikytas Lietuvoje bevairuojantis jai priklausantį automobilį "Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes apie tai nieko nežino. Taip pat nori pažymėti kad šiam automobilyje nėra sumontuota GPS sekimo įranga, todėl kokiu maršrutu jis važiavo, ji nežino. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jai žinomas aplinkybes nurodė. Protokolas jai išverstas į suprantamą rusų kalbą, surašytas iš jos žodžių teisingai (b. l. 21-24).
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra žinoma, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje - įtarimai dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną yra pareikšti jos sūnui - J. K., parodymus duoti sutinka. Gyvena Latvijoje, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Turi suaugusį sūnų - J. K., kuris su savo gyvenimo drauge, bei keturiais savo mažamečiais vaikais gyvena atskirai nuo jos. Latvijoje dirba mokytoja mokykloje. Su sūnumi jų santykiai yra artimi, nuolat bendrauja telefonu, kai tik yra galimybė susitinka. Su sūnumi jokių didelių problemų nėra turėjusi, visada buvo geras vaikas. Todėl labai nustebo, kai 2023-12-04 paskambino Lietuvos pasienio tyrėja ir jai pranešė, kad jos sūnus yra sulaikytas Lietuvoje už neteisėtą žmonių vežimą per valstybės sieną. Ji jokių aplinkybių dėl šio įvykio paaiškinti negali, nes nieko apie tai nežino. Ji iš savo santaupų už savo sūnų J. sumokėjo į Lietuvos Generalinės prokuratūros sąskaitą 10000 eurų užstatą, todėl prašo jį iš laikino sulaikymo paleisti už jos sumokėtą užstatą. Taip pat jai išaiškinta, kad jos sūnus turi pareigą šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir turi pasižadėti šią pareigą vykdyti, o ji yra įspėta, kad priešingu atveju - jeigu sūnus nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Taip pat ji sutinka, kad jeigu jos sūnui J. K. už migrantų vežimą bausmės rūšis bus paskirta bauda, ji sutinka kad ji būtų nukreipta į jos sumėtą 10000 eurų užstatą. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jai žinomas aplinkybes nurodė. Protokolas jai išverstas į suprantamą rusų kalbą, surašytas iš jos žodžių teisingai (b. l. 27-30).
Liudytojas S. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra kurdas, gimė ir užaugo Irane, ten gyvena visa jo likusi šeima. Dėl politinių ir religinių priežasčių, iš Irano nusprendė išvykti. Jo kelionės tikslas buvo Vokietiją, ten norėjo susirasti darbą. Irane susirado žmogų, kurio nei vardo nei pavardės nežino, kuris organizuoja tokias keliones. Už tai jam sumokėjo 8000 JAV dolerių. Jo nurodymu prieš 2,5 mėn. lėktuvu, jis vienas lėktuvu atskrido į Rusiją, Maskvą, ten jį pasitiko organizatoriaus siųstas žmogus, kuris jį automobiliu atvežė iki Baltarusijos ir ten prijungė prie kitų migrantų grupės. Kažkurį laiką gyveno Baltarusijoje. Maždaug prieš 11 d. iš Baltarusijos, vedami vedlių, su grupe migrantų neteisėtai perėjo valstybės sieną į Latviją, kur buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Kartu su juo į Latviją ėjo ir Y. S., šioj kelionėj jie ir susipažino. Abu kartu buvo apgyvendinti Latvijos užsieniečių centre, kur pasiprašė politinio prieglobsčio. Jam išdavė Latvijos Respublikos prieglobsčio prašytojo pažymėjimą. Jam nėra žinoma ar yra priimtas migracijos sprendimas jo atžvilgiu dėl prieglobsčio. Kelionės metu jis turėjo savo vardu išduotą Irano asmens pasą, tačiau jį paėmė iš jo Latvijos užsieniečių centre. Kadangi j o kelionės tikslas buvo Vokietiją, bei jam nepatiko gyventi Latvijos užsieniečių registracijos centre, todėl pradėjo ieškotis žmogaus kas jam padėtų nuvykti į Vokietiją. Kartu su juo norėjo vykti ir Y. S. Centre kiti tautiečiai prasitarė, kad žino kas gali jiems padėti. Jie davė kontaktą asmens, kuris pažadėjo juos nuvežti į Vokietiją. Jis pats dėl šios kelionės su niekuo nebendravo, tik iš tautiečių žinojo, kad 2023-12-03 apie 10-11 val. ryte turi nuvykti į Rygą, kur stotelėje prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" lauks juodos spalvos visureigis, kuris juos nuveš į Vokietiją. Nori pažymėti, kad tas tautietis jam parodė to automobilio fotonuotrauką savo telefone, tačiau jo valstybiniai numeriai buvo užtušuoti. Matė, tik kad tai yra tamsios spalvos 'Audi Q7" visureigis. Jie su Y. sutartu laiku autobusu iš centro nuvyko į Rygą, ir pėstute nuėjo iki minėto centro stotelės, kur pamatė ten stovintį tą patį visureigį kaip ir nuotraukoje. Tas tautietis, kuris padėjo organizuoti šią kelionę kartu su jais nevyko, liko centre. Jie kartu su Y. priėjo ir įsėdo į minėtą visureigį. Vairuotoją matė pirmą kartą. Jie su juo pasisveikino anglų kalba. Su Y. atsisėdo automobilio gale. Vairuotojas jokių asmens dokumentų pas juos parodyti neprašė, tik pasakė anglų kalba, kad būtų atsargūs, kelionė laukia sudėtinga. Jie pradėjo važiuoti. Vieną kartą buvo sustoję degalinėje, vairuotojas pylė kurą. Kokia tai buvo šalis, jis nežino. Po to važiavo be sustojimų iki pat sulaikymo. Kada įvažiavo į Lietuvą, jis nežino. Maršruto nurodyti negali. Matė, kad bevažiuojant vairuotojas naudojosi navigacija savo telefone, bei su kažkuo kartas nuo karto kalbėdavo telefonu, jam nesuprantama kalba. Nori pažymėti, kad jiems tik įlipus į automobilį Rygoje, vairuotojas juos su Y. nufilmavo ir matė, kad kažkam siuntė šį įrašą. Visos kelionės metu jokių nurodymų kaip elgtis vairuotojas nei jam, nei Y. nedavė. Nuo įsėdimo šiuo automobiliu važiavo apie 8 val. Visą laiką juos vežė tas pats asmuo. Į pavakarę, privažiavus Lietuvos - Lenkijos pasienį, jų automobilį sustabdė Lietuvos pasieniečiai, kurie patikrinę jų dokumentus juos visus sulaikė. Kelionės metu jis su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, tačiau iš jo nebendravo su niekuo, kas liečia šią kelionę. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jam žinomas aplinkybes nurodė (b. l. 35-38).
Liudytojas Y. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gimė ir užaugo Irane, ten gyvena visa jo likusi šeima. Dėl politinių priežasčių, iš Irano nusprendė išvykti. Jo kelionės tikslas buvo Vokietiją. Irane jo šeima surado žmogų, kurio nei vardo nei pavardės jis nežino, pats su juo nebendravo, kuris organizuoja tokias keliones į Europą. Už tai jam jo šeima sumokėjo 8000 JAV dolerių. Jo nurodymu, prieš 3 mėn. jis vienas lėktuvu atskrido į Rusiją, Maskvą, ten jį pasitiko organizatoriaus siųstas žmogus, kuris jį automobiliu atvežė iki Baltarusijos ir ten prijungė prie kitų migrantų grupės. Kažkurį laiką gyveno Baltarusijoje. Maždaug š. m. lapkričio mėn. viduryje, iš Baltarusijos, su grupe tautiečių neteisėtai perėjo valstybės sieną į Latviją, kur buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Kartu su juo į Latviją ėjo ir tautietis H. Šioj kelionėj jie ir susipažino. Abu kartu buvo apgyvendinti Latvijos užsieniečių centre, kur pasiprašė politinio prieglobsčio. Jam išdavė Latvijos Respublikos prieglobsčio prašytojo pažymėjimą. Pagyvenęs kelias dienas centre, jis iš Latvijos nelegaliai išvyko į Vokietiją, tačiau 2023-11-21 buvo sulaikytas Lenkijoje, po to jį pasieniečiai perdavė į Lietuvą, o vėliau grąžino į Latviją. Dėl to, kad pabėgo iš centro, turėjo tam tikromis dienomis ateiti atsižymėti į Latvijos registracijos centro įstaigą. Jis turėjo savo vardu išduotą Irano asmens pasą, tačiau jį paėmė iš jo Latvijos užsieniečių centre. Kadangi jo kelionės tikslas buvo Vokietiją, bei jam nepatiko gyventi Latvijos užsieniečių registracijos centre, todėl dar kartą norėjo pabėgti iš šio centro. Kartu su juo norėjo vykti ir H. Centre iš kitų tautiečių sužinojo, kad 2023-12-03 ryte reiktų apie 10-11 val. nuvykti į Rygą, kur stotelėje prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" lauks " juodos spalvos visureigis "Audi Q7, kuris juos nuveš į Vokietiją. Nori pažymėti, kad tas tautietis jam ir H. parodė to automobilio fotonuotrauką savo telefone. Matė, kad to automobilio valstybiniai numeriai buvo užtušuoti. Jis pats dėl šios kelionės su niekuo nesitarė. Jie su H., niekam nesakę, kad išvyksta, sutartu laiku autobusu iš registracijos centro nuvyko į Rygą, ir pėsčiomis nuėjo iki minėto centro stotelės, kur pamatė ten stovintį tą patį visureigį kaip ir nuotraukoje. Tas tautietis, kuris padėjo organizuoti šią kelionę kartu su jais nevyko, liko centre. Jo vardo nežino. Jie kartu su H. priėjo ir įsėdo į minėtą visureigį. Vairuotoją matė pirmą kartą, iš anksto nežinojo kas juos veš. Kadangi jis moka šiek tiek angliškai, tai pasisveikino su vairuotuoju. Su H. atsisėdo automobilio gale. Vairuotojas jokių asmens dokumentų pas juos parodyti neprašė, tik pasakė anglų kalba, kad būtų labai atsargūs, kelionė laukia sunki. Jie pradėjo važiuoti. Vieną kartą buvo sustoję degalinėje. Kokia tai buvo šalis, jis nežino. Po to važiavo be sustojimų iki pat sulaikymo. Kelionės metu jis šiek tiek angliškai bendravo su vairuotoju, jam pasakojo, kad jau bandė pabėgti į Vokietiją, tačiau buvo sulaikytas Lenkijoje ir grąžintas atgal į Latviją. Kada įvažiavo į Lietuvą, jis nežino. Maršruto nurodyti negali. Matė, kad bevažiuojant vairuotojas naudojosi navigacija savo telefone, bei su kažkuo vis kalbėdavo telefonu, jam nesuprantama kalba. Nori pažymėti, kad jiems su H. tik įlipus į automobilį Rygoje, vairuotojas juos nufilmavo, bei kažkam siuntė šį įrašą. Visos kelionės metu jokių nurodymų kaip elgtis vairuotojas nei jam, nei H. nedavė. Jam nei jis, nei H. jokių pinigų nemokėjo. Nuo įsėdimo šiuo automobiliu važiavo apie 7-8 val. Visą laiką juos vežė tas pats asmuo. Į vakarą privažiavus Lietuvos - Lenkijos pasienį, jų automobilį sustabdė Lietuvos pasieniečiai, kurie patikrinę jų dokumentus juos visus sulaikė. Kelionės metu jis su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną be SIM kortelės, todėl su niekuo nebendravo, nes jis neveikė. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jam žinomas aplinkybes nurodė (b. l. 49-52).
Iš 2023-12-05 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos kontaktinio punkto "Šiauliai" jaunesniosios specialistės I. J. tarnybinis pranešimo Nr. 166-1475 "Dėl informacijos pateikimo" matyti, kad juo pareigūnė informavo, jog vadovaujantis 2023-12-05 d. raštu Nr. 4090 „Dėl informacijos pateikimo“ gautu iš Latvijos Respublikos kontaktinio punkto budėtojo, pateikiame duomenis, apie Jūsų paklausime užklaustus asmenis: Irano Islamo Respublikos pilietis Y.S., gim. (duomenys neskelbtini), turintis išduotą prieglobsčio prašytojo Latvijos Respublikoje asmens dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Irano Islamo Respublikos pilietis S. H., gim. (duomenys neskelbtini), turintis išduotą prieglobsčio prašytojo Latvijos Respublikoje asmens dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys 2023-12-02 išvykę iš Užsieniečių registracijos centro, o 2023-12-03 d. buvo nustatyta, kad šie prieglobsčio prašytojai savavališkai išvyko iš apgyvendinimo centro. Jiems suteiktas laisvas asmenų judėjimas Latvijos Respublikos ribose, tačiau neturi teisės išvykti iš Latvijos Respublikos (b. l. 56-57).
Iš 2023-12-03 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., savanoriškai pateikė jo sulaikymo metu vairuotą automobilį ,,Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(Latvijos Respublikos registracijos), VIN: (duomenys neskelbtini) , automobilio užvedimo raktelį ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-67).
Iš 2023-12-03 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad juodos spalvos lengvasis automobilis "Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(Latvijos Respublikos registracijos) Vin (duomenys neskelbtini) stovi VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje. Ant jo kėbulo matomi smulkūs pabraižymai. Automobilis yra su valstybinio numerio ženklais Nr. (duomenys neskelbtini)(Latvijos Respublikos registracijos). Valstybinio numerio ženklai pritvirtinti tvarkingai. Apžiūrint šio automobilio atrakinimo spynelę nenustatyti apgadinimo požymiai, ji yra tvarkinga, vizualiai laužimo žymių nesimato. Automobilyje yra užvedimo spynelė, automobilis užsiveda rakteliu, užvedimo spynelės apgadinimo požymių – nenustatyta, ji yra tvarkinga, vizualiai laužimo žymių nesimato. Nustatyta, kad automobilio identifikacinis Nr. yra (duomenys neskelbtini). Atidarius vairuotojo dureles matome prietaisų panelę, vairą, pavarų perjungimo svirtį, vairuotojo ir keleivio sėdynes. Automobilio salone ir bagažo skyriuje matome sudėtus vairuotojo asmeninius daiktus, kurie po apžiūros grąžinti įtariamajam J. K.. Automobilio apžiūros metu jokių daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui – neaptikta ir nepaimta, apžiūra baigiama (b. l. 97-99).
Iš 2023-12-03 įtariamojo J. K. asmens kratos protokolo matyti, kad Asmens kratos metu pas įtariamąjį aptikta ir paimta Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas "Samsung" IMEI1: (duomenys neskelbtini) (b. l. 163-167).
Iš 2023-12-11 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy S20 FE" IMEI1: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Tele2" Nr. (duomenys neskelbtini), išimtas 2023-12-03 asmens kratos metu iš įtariamojo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apžiūros metu aptiktas "(duomenys neskelbtini)" programoje įvestas kontaktas, užvadintas "G. S.". 2023-12-03 11.41 val. telefono nuotraukų galerijoje aptiktas vaizdo įrašas, trukmė - 9 sekundės, filmuojamas automobilio salonas, asmuo sėdintis vairuotojo vietoje filmuoja du asmenis ant galinės automobilio sėdynės, filmuojančio asmens veido nesimato, filmuojama šviesiu paros metu, filmuojantis asmuo rusų kalba sako: "Taip viskas tvarkoj, žmonės mašinoje. Viskas tvarkoj". Taip pat nuotraukų galerijoje aptiktos išsaugotos navigacijos žemėlapio nuotraukos (b. l. 91-96).
Iš 2023-12-04 „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertė 2023-12-03 yra 10660 €. (b. l. 105).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Pagal BK 292 straipsnį nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.
Nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas asmens, siekiančio neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, pervežimas, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per sieną, tai yra bet kokie veiksmai, kuriais nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis užsienietis neteisėtai transportuojamas bet kokiu būdu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respublikos teritoriją arba iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Užsieniečio neteisėto gabenimo per valstybės sieną būdai yra alternatyvūs ir veikai kvalifikuoti įtakos neturi.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti užsienietį per valstybės sieną, pergabenti ar paslėpti Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.
Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti.
Savanaudiškomis paskatomis laikomi tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo.
Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir išklausius kaltinamojo parodymus, nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.
Kaltinamasis J. K. savo kaltę pilnai pripažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pažadėtą piniginį atlygį ( 1500 Eur ) buvo pažadėjęs nugabenti į Vokietiją nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius 2 asmenis ir juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija. Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamasis gabeno nelegalius asmenis per valstybės sieną, siekdamas gauti materialinės naudos – pinigų.
Kaltinamojo kaltę patvirtina ir pagarsinti liudytojų parodymai. Liudytojo V. R. parodymais nustatyta, kad pasienio užkardoje buvo sustabdytas automobilis „Audi Q7“, kurį vairavo kaltinamasis J. K.. Kartu su juo automobiliu važiavo ir du neteisėti migrantai.
Liudytojų Y.S. ir S. H. parodymais nustatyta, kad jų tikslas buvo patekti į Vokietiją ir ten susirasti darbą. Pažymėti, kad liudytojas Y.S. jau buvo išvykęs į Vokietiją, tačiau buvo sulaikytas Lenkijoje ir vėl grąžintas į Latviją. Iš to matyti, kad jie abu puikiai suprato, kad patekę į Lietuvos Respublikos teritoriją, kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelegaliai, nes yra užsieniečiai.
Iš 2023-12-11 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy S20 FE" (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Tele2" Nr. (duomenys neskelbtini), išimtas 2023-12-03 asmens kratos metu iš įtariamojo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apžiūros metu aptiktas "(duomenys neskelbtini)" programoje įvestas kontaktas, užvadintas "G. S.". 2023-12-03 11.41 val. telefono nuotraukų galerijoje aptiktas vaizdo įrašas, trukmė - 9 sekundės, filmuojamas automobilio salonas, asmuo sėdintis vairuotojo vietoje filmuoja du asmenis ant galinės automobilio sėdynės, filmuojančio asmens veido nesimato, filmuojama šviesiu paros metu, filmuojantis asmuo rusų kalba sako: "Taip viskas tvarkoj, žmonės mašinoje. Viskas tvarkoj". Taip pat nuotraukų galerijoje aptiktos išsaugotos navigacijos žemėlapio nuotraukos.
Taigi, išanalizavus bylos duomenis, daroma išvada, kad J. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio 1500 eurų atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Latvijos Respublikoje, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 3 d. apie 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Latvijos Respublikoje - du Irano Islamo Respublikos piliečius: Y.S. ir S. H.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis J. K. Lietuvos Respublikoje neteistas ( b. l. 117 ), administracine tvarka nebuvo baustas ( b. l. 116 ), dirba, nesusituokęs, tačiau turi mažamečių vaikų, nėra duomenų, kad jis būtų įtrauktas į Psichiatrinio gydymo ar Priklausomybės ligų gydymo įskaitas.
Teismas neturi jokių duomenų, kad po šio nusiklatimo padarymo kaltinamasis būtų dar padaręs kokius tai nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Be to, kaltinamasis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nelegalūs migrantai į Vokietiją nebuvo išgabenti, jie vėl grąžinti į Latviją. Šis nusikaltimas prie smurtinių nėra priskiriamas. Visa tai rodo žymiai mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat ir žymiai mažesnį paties kaltinamojo pavojingumą.
BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).
Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, dėl to sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės J. K. paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.
Kaip matyti, kaltinamajam yra parinkta kardomoji periemonė – piniginis užstatas ( b. l. 149-152 ). Užstato davėja K. I. yra nurodžiusi savo sutikimą, kad jeigu teismas parinktų kaltinamajam bausmę – piniginę baudą, tai ji sutinka, jog įmokėta užstato piniginė suma būtų nukreipta baudos išieškojimui ( b. l. 143 ).
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, nebaustas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam skirtina švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė – bauda. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Be to, kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyti 2023-12-03 ( b. l. 155-159 ). 2023-12-05 prokuroro nutarimu jam kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į užstatą ir jis 2023-12-05 iš suėmimo paleisti ( b. l. 149-152, 160-162 ). Vadovaujantis BK 66 straipsniu jam kardomasis kalinimas ( suėmimas ) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo ( suėmimo ) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas, paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – jis naikintinas (BPK 119 straipsnis, 133 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir įmokėta piniginė suma nukreiptina paskirtos baudos išieškojimui.
Nusikalstama veika, už kurią teisiamas J. K., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl spręstinas turto konfiskavimo klausimas.
Turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-5/2007). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (nutartis kasacinėje byloje 2K-50/2007).
Šiuo konkrečiu atveju J. K. vairuotas automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes jį kaltinamasis pasiėmė jau iš anksto žinodamas, kad naudos automobilį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimui Lietuvos Respublikos teritorija ir į Vokietiją, šiam nusikalstamam tikslui jis automobilį ir naudojo, o tai padaryti, t. y. gabenti du asmenis be transporto priemonės būtų buvę sudėtinga. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šis automobilis priklauso Latvijos Respublikos pilietei A. R., su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis buvo grąžintas savininkei, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ji žinojo apie automobilio naudojimą nusikalstamai veikai daryti ( t. 1, b. l. 81-82 ). Kadangi automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo turi būti išieškota konfiskuotino turto – minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ( BK 72 straipsnio 5 dalis ).
Kaip matyti iš byloje esančios 2023-12-04 „EMPREKIS“ pažymos, tokio automobilio vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 10 660 Eur ( t. 1, b. l. 105 ). Tokiu būdu ši automobilio vertė konfiskuotina iš kaltinamojo.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo buvo paimtas ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S20 FE“. Bylos duomenimis nustatyta ( tą pripažino ir pats kaltinamasis ), kad mintu telefonu buvo palaikomas nuolatinis kontaktas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris organizavo šį nelegalių migrantų gabenimą, derinami bendri veiksmai ir pan. Iš viso to seka, kad šis mobilaus ryšio telefonas taip pat buvo priemonė, panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas. Tokiu būdu šis mobilaus ryšio telefonas taip pat konfiskuotinas.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. vasario 8 d. pažymą Nr. APD-2024-01550 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam J. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 380,42 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaltinamasis J. K. yra Latvijos Respublikos pilietis, gynėjas jam buvo paskirtas, kadangi asmuo nemoka lietuvių kalbos. Kadangi užsienietis nemoka valstybinės kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Kaip jau minėta, kaltinamasis turi keturis nepilnamečius vaikus, jo darbo užmokestis yra nedidelis, šeima nuomoja gyvenamąsias patalpas. Be to, jam kaip pagrindinė bausmė yra skiriama piniginė bauda, taip pat priteistinos ir kitos piniginės išmokos.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš J. K. dėl gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 194 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-305, 307-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam 210 MGL (10 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 140 MGL (7 000 Eur ) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką jam įskaityti laikinajame sulaikyme ir karomajame kalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2023-12-03 iki 2023-12-05 ( 2 dienos), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti jam galutinę 136 MGL ( 6 800 Eur ( šešių tūkstančių ir aštuonių šimtų eurų) baudą.
Kardomąją priemonę – užstatą palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti, ją panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus į Generalinės prokuratūros sąskaitą Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėtus 10 000 Eur ( dešimt tūkstančių eurų ) nukreipti paskirtos piniginės baudos išieškojimui. Baudą sumokėjus, likusią užstato pinigų sumą grąžinti užstato davėjai K. I..
Išaiškinti nuteistajam J. K., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Nuteistasis J. K., sumokėjęs baudą, privalo pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniai).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš nuteistojo J. K. konfiskuotino turto ( transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 660 Eur ( dešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt eurų ) valstybės naudai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy S20 FE" IMEI1: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Tele2" Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinėje, adresu Alytaus g. 1, Varėna.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo J. K. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Voką Nr. 1, kuriama supakuota CD-R laikmena (priedas prie 2023-12-11 J. K. asmens kratos metu išimto mobilaus ryšio telefono "Samsung Galaxy S20 FE" IMEI1: (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo) palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.