Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas ir paskirta galutinė bausmė – 136 MGL (6 800 Eur) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – 10 000 Eur dydžio užstatas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatas panaudojamas paskirtai baudai sumokėti, o likusi dalis – grąžinama užstato davėjai I. K. (I. K.).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S20 FE“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 10 660 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl 1 500 Eur atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Latvijos Respublikoje: 2023 m. gruodžio 3 d., apie 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikoje, Rygoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Latvijos Respublikoje – Irano Islamo Respublikos piliečius Y. S. ir S. H., juos neteisėtai pergabeno A. R. (A. R.) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Latvijos Respublikos-Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą šiuos užsieniečius pergabenti per Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kol 2023 m. gruodžio 3 d., apie 16.35 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasienio ruože, Kalvarijos sav., Salaperaugio k., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo, jam paskirtos bausmės dydžio ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo pagrįstumo, todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte, prašo ją sumažinti atsižvelgiant į jo pateiktą UAB „A.“ automobilio vertinimo ataskaitą Nr. KK240053, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui panaudoti jo motinos I. K. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą sumokėtą 10 000 Eur dydžio užstatą, likusią užstato dalį – baudos dalies sumokėjimui bei nustatyti 24 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi J. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir ištyrusi UAB „A.“ automobilio vertinimo ataskaitą Nr. KK240053, apklaususi turto vertintoją M. S., konstatuoja, jog VšĮ „Emprekis“ pažymoje buvo nurodyta preliminari, analogiškos nuteistojo vairuotam automobiliui transporto priemonės vertė, kuri nustatyta įvertinus rinkos kainą, o ne konkretų turtą, tuo tarpu UAB „A.“ turto vertintojas M. S. atliko detalią automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatė jo defektus ir jų reikšmę, todėl šios patikros metu nustatyti 7 370 Eur laikytini konfiskuotino turto verte. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat buvo apklausta užstato davėja nuteistojo motina I. K., kuri sutiko, kad jos sumokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas būtų panaudotas J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, o likusi dalis – baudos dalies sumokėjimui, todėl šios nuosprendžio dalys keičiamos. Įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, skiriamas ilgesnis – 24 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Dėl konfiskuotino turto vertės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius – yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas išieško turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles. Remiantis teismų praktika, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu turto įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokio turto vidutinę vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K‑100‑648/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-279-1073/2020).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami masinio ir individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Masinio vertinimo būdu apskaičiuojama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, tuo tarpu individualaus vertinimo išvadose analizuojamos specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, todėl tai yra laikoma tikslesniais turto vertės įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-92/2008, Nr. 3K-3-353/2014, Nr. 3K-3-447-611/2016, Nr. e3K‑3‑393‑916/2019).

9. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis J. K. automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai panaudojo darydamas BK 292 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymius. Automobilis nuosavybės teisėmis priklauso ne jį vairavusiam nuteistajam J. K., tačiau jo sugyventinei A. R. (1 t., b. l. 70), nėra duomenų, jog turto savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę pirmosios instancijos teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 10 660 Eur (1 t., b. l. 105). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis J. K. pateikė UAB „A.“ automobilio vertinimo ataskaitą Nr. KK240053, kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra mažesnė, nei nustatyta VšĮ „Emprekis“ – 7 370 Eur (2 t., b. l. 74-106).

10. Siekiant įvertinti, kuria pažyma turėtų būti vadovaujamasi nustatant konfiskuotino turto vertę, teisėjų kolegija apklausė M. S., parengusį UAB „A.“ automobilio vertinimo ataskaitą Nr. KK240053, kuris teismui nurodė, kad VšĮ „Emprekis“ nustato vidutinę tam tikros transporto priemonės rinkos kainą, tuo tarpu UAB „A.“ automobilius vertina juos apžiūrėdami ir atsižvelgdami į individualius turto požymius, ridą, defektus, remontuotinas detales, specialia programa apskaičiuoja jų atkūrimo kaštus. M. S. teigimu, jis pats apžiūrėjo J. K. vairuotą automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko jo vertinimą, nustatyti defektai, korozija yra ilgalaikio pobūdžio, būtent dėl jų buvo nustatyta mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta transporto priemonės vertė. Iš bylos medžiagoje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos (1 t., b. l. 105) iš tiesų matyti, kad joje nurodyta ne konkretaus automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, o vidutinė analogiškos transporto priemonės kaina Lietuvos Respublikoje, pažymos priėmimo metu nuteistojo valdytas turtas nebuvo apžiūrėtas ir vertintas individualiai. Tuo tarpu iš apelianto pateiktos UAB „A.“ automobilio vertinimo ataskaitos (2 t., b. l. 74-106) matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas konkretus automobilis, vertinta jo fizinė būklė, atlikti techniniai skaičiavimai, palygintos keturios to paties modelio transporto priemonės, apskaičiuotos esamų defektų atkūrimo sąnaudos, t. y. analizuotos specifinės konkretaus turto savybės.

11. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „A.“ turto vertintojas M. S. tiesiogiai apžiūrėjo konfiskuotiną turtą – automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė jo defektus, kurie, jo teigimu, yra ilgalaikio pobūdžio, atsiradę seniau, nei padaryta nusikalstama veika, specialisto parengtoje ataskaitoje yra nurodyti tyrimo metu taikyti skaičiavimų metodai, nuo J. K. nusikaltimo padarymo yra praėję pakankamai daug laiko (vieneri metai) ir bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės įvertinti, kokia tuo metu (2023 m. gruodžio mėn.) buvo tiksli transporto priemonės vertė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, turi būti remiamasi nuteistojo pateiktais duomenimis ir laikoma, kad konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 370 Eur. Ši suma BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu yra išieškoma iš nuteistojo.

Dėl užstato nukreipimo

12. Nuteistasis J. K. prašo apeliacinės instancijos teismo jo motinos I. K. sumokėtą 10 000 Eur dydžio užstatą panaudoti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, įvykdymui, o likusią užstato dalį – paskirtos baudos dalies sumokėjimui. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo J. K. gynėjas nurodė, kad užstatą panaudojus tik paskirtai baudai sumokėti, po nuosprendžio įsiteisėjimo nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai, o nuteistasis neturi finansinių galimybių per nustatytą terminą sumokėti visą sumą, tuo tarpu savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra ilgesnis, todėl bausmės įvykdymas sava valia būtų įmanomas.

13. Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 7 dalimi, užstato davėjo ir įtariamojo, kaltinamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti, ar užstato davėja nuteistojo motina I. K. sutinka dėl jos sumokėto užstato panaudojimo, 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ją apklausė. I. K. patvirtino sutinkanti, kad į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą sumokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas būtų panaudotas J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, jei konfiskuotino turto verte būtų laikomi 7 370 Eur, o likusi užstato dalis galėtų būti panaudojama baudos sumokėjimui. Atsižvelgiant į šį užstato davėjos sutikimą, skundžiamas nuosprendis keičiamas, nustatant naują užstato panaudojimo tvarką.

Dėl savanoriško baudos sumokėjimo termino

14. Nuteistasis J. K. prašo skirti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo vidutinis darbo užmokestis yra 500–600 Eur, bendras šeimos mėnesio pajamas sudaro apie 1 500 Eur, su sugyventine augina keturis mažamečius vaikus, turi įsiskolinimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudą turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, t. y. baudos sumokėjimo termino nustatymas priklauso teismo diskrecijai.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. K. paskirtos baudos dydį, jo šeimos turtinę padėtį (1 t., b. l. 26), duomenis apie jo turimus įsipareigojimus, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 117, 119), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 28, 2 t., b. l. 141), dirba (2 t., b. l. 141, 145-146), pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, nevengia atlikti bausmės, net neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir nepasibaigus savanoriško vykdymo terminui kreipėsi į teismą, sprendžia, jog jis objektyviai neturi galimybių laiku sumokėti paskirtą baudą, todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pratęsia paskirtos savanoriško sumokėjimo terminą J. K. prašomam laikotarpiui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo J. K. (J. K.) išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 370 Eur.

I. K. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą sumokėtą 10 000 Eur užstatą perduoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos – 7 370 Eur išieškojimui, likusią užstato dalį – panaudoti daliniam paskirtos baudos išieškojimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti J. K. (J. K.) paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.