Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. V. teismo posėdžių metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „C B“, būdamas generaliniu direktoriumi, vadovavo nuo jos įsteigimo iki įmonės bankroto. Pablogėjus sveikatai, įmonei laikinai vadovavo kaltinamasis A. A.. Įmonės veikla buvo statybos darbai. Įmonė pati atlikdavo statybos darbus, tačiau dalį statybos darbų atlikdavo subrangovai. Bendrovės užsakovais buvo tiek privačios įmonės, tiek valstybinių institucijų įstaigos ir įmonės. Statybos objektai buvo įvairiuose Lietuvos rajonuose ir vienu metu darbai vykdavo keliuose statybos objektuose.

Įmonės buveinėje buvo finansų skyrius, kuriame dirbo keturi darbuotojai. Finansų skyriuje buvo įrengta saugykla, kur buvo saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai, įrengta atskira patalpa kasai, buvo seifai, įrengta signalizacija, kuri buvo sujungta su saugos tarnyba. Visi su įmonės veikla susiję finansinės apskaitos dokumentai buvo saugomi finansų skyriuje. Jis, kaip vadovas, padarė viską: buvo sukomplektuoti etatai, parengtos pareigybinės instrukcijos, sudarytos materialinės atsakomybės sutartys, užtikrintas techninis aprūpinimas, skyrius turėjo serverį, buvo dubliuojama visa buhalterinės apskaitos dokumentacija, kad būtų galima atkurti pasimetusius ar dingusius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis, kaip įmonės vadovas, į finansų skyriaus veiklą, susijusią su buhalterinės apskaitos dokumentų registravimu, įtraukimu į apskaitą, jų išsaugojimu, nesikišo, darbuotojams nenurodinėjo kokius buhalterinius dokumentus įtraukti į apskaitą, kokių neįtraukti. Visą buhalterinę apskaitą pildė skyriaus darbuotojai, kurie ir buvo atsakingi už buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimą į paskaitą, jų išsaugojimą. Neturėjo rakto nuo finansų skyriaus patalpų, jo darbo kabinete nebuvo laikomi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Dalį buhalterinės apskaitos dokumentų paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o kiti dokumentai, pagal apyrašą, buvo perduoti bankroto administratoriui. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas, todėl nesutinka, kad netinkamai organizavo ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Statybinės medžiagos buvo nurašinėjamos kas mėnesį ir už tai buvo atsakingi statybų objektų vadovai, kurie paruošdavo statybinių medžiagų nurašymo aktus. Dėl statybinių medžiagų inventorizacijų, kurios vykdavo kas metai, direktorius išleisdavo įsakymus. Būdavo sudaromos komisijos, paskiriami atsakingi asmenys. Komisijos vykdavo į statybų objektus, kur patikrindavo kurios statybinės medžiagos sunaudotos, kurios ne. Surašydavo inventorizacijos aktą, kurį jis (direktorius) patvirtindavo. Statybinės medžiagos būdavo nurašinėjamos kada užsakovas pasirašydavo statybos darbų priėmimo aktą, o tai kartais užtrukdavo: keletą mėnesių, pusmetį, metus ir daugiau laiko. Kol atliktų statybos darbų akto nepasirašydavo užsakovas, nebuvo galima nurašyti statybinių medžiagų, kurios buvo sunaudotos statant statybos objektą. Būdavo atvejų kada užsakovai nepasirašydavo atliktų statybos darbų aktų, o statybų vadovai nenorėdavo, kad panaudotos statybinės medžiagos būtų jų, kaip materialiai atsakingų asmenų, žinioje, todėl buvo surašomi priešlaikiniai statybinių medžiagų nurašymo aktai. Statybinės medžiagos niekur nedingo, jos buvo apskaitytos, buvo sunaudotos, tik, kad būtų galima jas nurašyti, buvo perkeliama į vėlesnį laikotarpį. Už 2014-2015 metus statybinės medžiagos buvo apskaitytos, bet buvo nenurašytos, kadangi nebuvo pasirašyti atliktų statybos darbų aktai. Kada statybos darbų užsakovai pasirašė aktus, buvo sutikrinta, kad statybinės medžiagos, kurios buvo paliktos nenurašytos ir kuriuos yra aktuose, sutampa. Statybinės medžiagos nurašytos pagal pasirašytus atliktų darbų aktus. Įmonei nenurašinėti statybines medžiagas buvo nenaudinga, nes įmonė ataskaitose turėdavo tai rodyti kaip pelną ir turėjo mokėti pelno mokestį. Visi statybos objektai buvo užbaigti praktiškai 100%, o tai reiškia, kad statybinės medžiagos, kurios buvo vėliau nurašytos, buvo sunaudotos tuose statybos objektuose. Nebuvo nei vagysčių, nei grobstymų, viskas atitinka pagal atliktų darbų aktus, nes tikrino specialistai ir pažeidimų nenustatė. Jis, kaip įmonės vadovas, darbuotojais, kurie buvo komisijos nariais, kurie jam pateikdavo jų pasirašytus statybinių medžiagų inventorizacinių apyrašų aktus, pasitikėdavo, pateiktus aktus patvirtindavo savo parašu ir perduodavo finansų skyriui.

Įmonės bankroto priežastis – nemokumas. Kai kurie statybos objektų užsakovai darė žingsnius, kad neatsiskaitytų su įmone, todėl įmonei kilo sunkumų mokėti darbuotojams atlyginimus, įmonė negalėjo įsigyti statybinių medžiagų, atsiskaityti su kreditoriais. Po įmonės bankroto, bankroto administratorius teismine tvarka išieškojo dideles pinigų sumas iš statybų objektų užsakovų.

Su UAB „E.“, UAB „C B“ bendradarbiavo ir kiek jam žinoma viskas buvo įforminta teisingai. UAB „E.“ išrašė sąskaitą UAB „C B“ ir jos skola UAB „C B“ sumažėjo.

Jis, kaip įmonės direktorius, finansų skyriaus darbą organizavo tinkamai, o, kad buhalterija pradangino dokumentus, negali prisiimti atsakomybės. Tai buhalterių pareiga vesti buhalterinės apskaitos dokumentų apskaitą, išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis į finansų skyrių negalėjo savarankiškai įeiti, neturėjo finansų skyriaus patalpų rakto, nežinojo seifų kodų, todėl ir negalėjo paslėpti buhalterinių dokumentų.

Nepripažįsta, kad pasisavino UAB „C B“ priklausančius 90 000 eurų. Įmonė vertėsi statybų verslu, statybos objektai buvo įvairiuose Lietuvos rajonuose. Nuvykus į statybų objektus, kartais reikėdavo operatyviai spręsti įvairus klausimus: nupirkti statybos įrankių, medžiagų, todėl tam buvo reikalingi grynieji pinigai, o sprendžiant tokius klausimus per įmonės buhalteriją, užtrukdavo nemažai laiko. Todėl jis iš įmonės kasos imdavo avansą grynaisiais pinigais. Nuolatos su savimi turėdavo likutį pinigų: 20 000–30 000 eurų. Sumokėdavo grynaisiais pinigais, gaudavo sąskaitą faktūrą, kurią perduodavo įmonės finansų skyriui. Už 2 613 eurų buvo nupirkta iš privataus asmens skardos lankstymo staklės, kurios vėliau objekte prapuolė, jos nebuvo užpajamuotos. Buvo perkamos statybinės medžiagos, statybos įrankiai, buvo mokama po 200-300 eurų. 2016 m. UAB „El.“ mokėjo eilę mokėjimų grynaisiais pinigais iš avansinių lėšų, nes įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Už grynuosius pinigus buvo degalinėse perkamas kuras. 16 000 eurų davė N., o jis pasirašė, kad gavęs. Buhalterijai buvo pateiktas dokumentas, kodėl šios sumos neminusavo iš skolos, nežino. Būdavo reikalaujama sumokėti tam tikriems asmenims, užsakovams. Kai kurie užsakovai naudojo tam tikras priemones, kad padaryti įmonę nemokią, nepatikimą. Tada įmonė tris metus negali dalyvauti jokiuose valstybiniuose konkursuose, atlikinėti užsakymų. Tam tikslui ir buvo panaudoti dalis avansu paimtų pinigų. Dalis pinigų buvo panaudota įmonės reprezentacijoms, vakarėliams, ekskursijoms, dovanoms ir kitoms pramogoms. Gal dalį sąskaitų prarado, todėl pateisinti išlaidų dokumentais negali. Skola susidarė per keletą metų, tačiau ji panaudota įmonės, o ne jo asmeninėms reikmėms. 2016 m., akcininkų sutikimu, surašė paskolos sutartį, kad UAB „C B“ suteikia jam 90 000,00 eurų paskolą, kurią jis įsipareigojo grąžinti. Nesupranta, kodėl jis kaltinamas pasisavinęs 99 619, 15 eurus ir, kodėl nesutampa skaičiai, reikėtų klausti buhalterės. 2 600 eurų buvo įmokėjęs bankroto administratoriui, kaip paskolos grąžinimą. Nesupranta, iš kur specialistė rado 2000 eurų sumą, matyt, buhalterija neteisingai skaičiavo.

Kaltinamasis A. A. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „C B“ generalinio direktoriaus pareigas vykdė nuo 2015 metų liepos mėnesio iki 2016 m. birželio 23 d., kada bendrovės generalinis direktorius S. V. sirgo.

2014-12-31 statybinių medžiagų inventorizacijos aktą pasirašė, tačiau kokios statybinės medžiagos faktiškai buvo, negali pasisakyti, nes bendrovėje nedirbo. Kadangi tuo metu vykdė generalinio direktoriaus pareigas, tai pagal įmonės tvarką turėjo patvirtinti statybinių medžiagų nurašymą kas mėnesį. Statybinių medžiagų nurašymo aktai būdavo kontroliuojami projektų vadovų, gamybos skyriaus darbuotojų, ir pats S. V., kuris mėnesį ar du buvo visiškai nuo veiklos pasitraukęs, bet vis tiek būdavo kontoroje. Jis statybinių medžiagų nurašymo aktus patvirtindavo kaip patį faktą. Ant statybinių medžiagų nurašymo akto, kaip jam atrodo, būdavo keturi parašai: du projektų vadovų, kurie materialiai atsakingi už patį projektą, gamybos skyriaus vadovo, kuris sutikrindavo nurašymo aktus ir jo. Kas mėnesį nurašymo aktai būdavo, tai paliudija tai, kad, kai jis jau nebedirbo, buvo atlikta kontrolė, visi nurašymo aktai buvo ir tada atrado klaidą, kad dokumentai buvo, nurašymo aktai buvo suforminti, bet pagal buhalterinę apskaitą jie nebuvo įkelti į sąnaudas, tarkim, iš vienos eilutės perkelta į kitą eilutę. Jis atliekant inventorizaciją nedalyvavo, buvo sudaryta komisija ir jis įsakymu komisijos sudėtį patvirtino. Vėliau patvirtino ir patį inventorizacijos aktą. Nuo 2016 m. birželio 23 d. pradėjo dirbti statybos direktoriumi, nes grįžo S. V..

Gruodžio mėnesį buvo sudaryta komisija, kuri mėnesio pabaigoje važiavo į objektus. Jis patvirtino inventorizacijos aktą. 2015 m. statybinės medžiagos nenurašytos, o nurašytos 2016 m. Jo nuomone, nusikaltimo nėra, nes 5 metus galima taisyti deklaracijas.

10 000 eurų tai UAB „E.“ kreditinė sąskaita, ekspertė pagrindžia, kad skola neužfiksuota, nors jau spalio mėnesį pats bankroto administratorius patvirtino teismui kreditorių sąrašą, kuriame UAB „E.“ skolos nėra. Vadinasi, rugsėjo mėnesį to dokumento nebuvo, o rugsėjo mėnesį bankroto administratorius jau turi dokumentą ir tokiu pagrindu sumažina UAB „E.“ skolą. Mano, kad dokumentas buvo kažkur pasiklydęs, neužregistruotas. UAB „E.“ 10 864 eurams sąskaita buvo išrašyta už galimai atliktus darbus, kai paaiškėjo, kad nebus galimybės sumokėti, kadangi areštas, tai nieko daug nesigilino, išrašyta kreditinė minusinė sąskaita: niekas niekam neskolingas. UAB „E.“ išrašė sąskaitą „C B“ 16 000 eurų, reikėjo mokėti avansus, UAB „C B“ nemoka, tada išrašo kreditinę sąskaitą 10 000 ir įmonė niekam neskolinga. Minusinės sąskaitos ekspertei ir trūko, bet sąskaita atkeliavo iki UAB „C B“ ir kreditorinį bankroto administratorius pasitvirtino jau su šita sąskaita. UAB „C B“ įsiskolinimas UAB „E.“ sumažėjo: buvo 36 000 eurų, liko 20 000 eurų. Prieštaravimas, kad nėra sąskaitos su parašais. UAB „E.“ buhalterė elektroniniu paštu atsiuntė UAB „C B“ buhalterei, įmonė pateikė ją. Kreditinė sąskaita gerina UAB „C B“ padėtį.

Nesutinka, kad kasos knygos, S. V. avansinės apyskaitos paslėpta. Pas jį, kaip įmonės vadovą, nebuvo kasos knygos ar avansinės apyskaitos, tai buhalteriniai dokumentai, kurie buvo pas buhalterę. Jis nei galėjo paslėpti, nei turėjo priėjimą prie tų dokumentų. Visus buhalterinius dokumentus perdavė dalį ekonominei policijai, likusi dalis su kompiuterine įranga buvo perduota bankroto administratoriui. Tyčia paslėpti dokumentą, kai viską galima atspausdinti iš kompiuterinės programos, negalima.

Liudytojas K. D. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ pradėjo dirbti 2010 ar 2011 metais statybos ir projektų vadovu. Dirbo K. zonoje. UAB „C B“ laimėdavo statybos darbų konkursus pagal jos pateiktus statybų darbų projektus, tačiau statybos darbus atlikdavo subrangovai. Jis, kaip projekto vadovas, buvo atsakingas už visus statybos darbus objekte. M. buvo atliekama 3 daugiabučių namų renovacija ir naftininkų kultūros namų rekonstrukcija. Statybines medžiagas užsakinėdavo jis, tvirtindavo direktorius S. V. arba A. A.. Užsakytas statybines medžiagas perduodavo subrangovams, kurie atlikdavo statybos darbus. Subrangovų darbą prižiūrėjo jo paskirti statybos darbų meistrai. Kiekvieną mėnesį būdavo sudaromi statybinių medžiagų nurašymo aktai, kurių sudarymui būdavo skiriama savaitė. Statybinių medžiagų nurašymo aktus, kaip ir aktus dėl darbų priėmimo, patvirtindavo užsakovai. Po to statybinių medžiagų nurašymo aktus patvirtindavo bendrovės direktoriai ir statybinių medžiagų nurašymo aktus perduodavo bendrovės buhalterijai. Jis buvo atsakingas už 4 statybos objektus, todėl surašydavo 4 statybinių medžiagų nurašymo aktus. Viename statybos objekte nesunaudotos statybinės medžiagos būdavo pervežamos į kitą objektą, nes panašūs objektas būdavo.

Išeinant iš darbo, reikėjo suvežti statybinių medžiagų likučius iš M. į „C B“ teritoriją (duomenys neskelbtini). Sandėliai buvo lūšnelės, užverstos atliekomis, o iš M. statybos objektų buvo atvežta du automobiliai statybinių medžiagų.

Liudytojas J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ statybos projektų vadovu dirbo nuo 2013 m. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio – iki bendrovės bankroto. Objekte yra statybos vadovas ir statybos projektų vadovas. Statybos projektų vadovas dirba organizacinį darbą, bendrauja su užsakovais, su subrangovais, o statybos vadovas atsakingas už konkretų darbą objekte. Jo darbo objektai buvo V., K., T. rajone. Statybinių medžiagų nurašymas vykdavo kas mėnesį pagal nusistovėjusią tvarką: būdavo atliekamas atliktų darbų fiksavimas, surašomas aktas, kurį pasirašo užsakovas, akto pagrindu nurašomos statybinės medžiagos, kurios buvo panaudotos statybos objekte. Ikiteisminio tyrimo metu jam rodė 2014-12-31 statybinių medžiagų inventorizacijos aktą, kuriame yra jo parašas. Atliekant statybinių medžiagų inventorizaciją jis fiziškai nedalyvavo. Jam buvo parodytas inventorizacijos aktas, kuriame buvo statybinių medžiagų sąrašas ir konstatuota, kad jos yra tame objekte, bet gruodžio 31 d. jos jau buvo panaudotos. Kiek pamena buhalterė paprašė pasirašyti, jis ir pasirašė. Tai vienetinis atvejis, kad pasirašė paprašytas. Nepamena, kad būtų susirinkusi komisija ir būtų kažką tikrinę 2014-12-31. Mano, kad apraše nurodytos statybinės medžiagos, buvo sunaudotos anksčiau, iki inventorizacijos. Negali pasakyti, kiek statybinių medžiagų buvo sandėlyje, adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje.

Liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad statybos darbų vadovu dirbo UAB „C B“ 7 metus, iki 2016 m. iki bendrovei buvo iškelta bankroto bylą. Projektų vadovas sudaro statybos darbų sąmatas, sutartis. Statybinės medžiagos buvo užsakomos per pirkimų skyrių, kuriam kartu su projektų vadovu pateikdavo užsakymus. Atvežtas į statybos objektą medžiagas užpajamuodavo, atlikus darbus, statybinės medžiagos būdavo nurašomos. Statybinių medžiagų nurašymas vykdavo kas mėnesį. Statybinių medžiagų nurašymo aktą pasirašydavo statybos darbų ir projektų vadovai, kaip jam atrodo, sąmatų skyrius, o bendrovės generalinis direktorius šį aktą patvirtindavo. Nepamena, kad jo kas nors būtų prašęs nenurašinėti statybinių medžiagų. Jeigu kokį mėnesį būdavo atliekama mažai statybinių darbų, tai statybinės medžiagos tą mėnesį nebuvo nurašomos, o persikeldavo į kitą mėnesį, bet tai būdavo retai.

Paskutiniai trys statybos objektai buvo J., reikėjo baigti trijų namų renovaciją. Tuo metu bendrovėje buvo sutrikę mokėjimai, todėl nebuvo leidžiama nurašinėti sunaudotų statybinių medžiagų. Užsakovai nepasirašė statybos darbų aktų. Nėra gavęs 90 000 premijos. J. darbai buvo padaryti, bet namai nebuvo iki pat galo baigti 100 procentų, o medžiagų, kas buvo kieme, kiek galėjo, tiek darbus pasidarė, daugiau nebebuvo medžiagų ir darbai sustojo. Nebuvo taip, kad statybos darbai atlikti 2014 m., o statybinės medžiagos nurašytos 2016 m. Kiek statybinių medžiagų buvo, tiek jos buvo naudojamos. Neatsimena, kada statybinės medžiagos buvo sunaudotos realiai. Neatsimena, ar jos galėjo būti sunaudotos anksčiau, negu nurašytos. Prieš bendrovės bankrotą, kai prasidėjo bendrovės turto areštai, prasidėjo statybinių medžiagų pristatymo trikdžiai. Užsisakydavo tam tikrą kiekį statybinių medžiagų, jas ir sunaudodavo, statybinių medžiagų atsargos objektuose nebuvo laikomos. (duomenys neskelbtini) buvo bendrovės sandėlis, bet ten buvo laikomos smulkios statybinės medžiagos. Sandėlio (duomenys neskelbtini) gatvėje nežino.

Liudytojas K. G. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ dirbo nuo 2014 m. iki 2016 m. gruodžio mėnesio, iki bendrovės bankroto. Dirbo statybos vadovu ir statybos projektų vadovu. Pagal atliktų darbų aktą statybinės medžiagos, kurios buvo panaudotos darbams, buvo nurašomos. Statybinių medžiagų nurašymo aktus patikrindavo projektų skyrius. Paskutinis aktus tvirtindavo bendrovės vadovas. Statybinių medžiagų nurašymo aktai būdavo surašomi mėnesio pabaigoje. Nebūdavo nurodymų sustabdyti statybinių medžiagų nurašymą objektuose, nes statybinės medžiagos jam, kaip statybos darbų vadovui, priklauso, o jis suinteresuotas jas nurašyti. Statybinės medžiagos buvo laikomos objektuose. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sandėlis, kur buvo suvežamos iš statybų objektų nepanaudotų statybinių medžiagų likučiai. Yra girdėjęs apie sandėlį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau jo nėra matęs.

Jam pasiūlė premiją už gerą darbą 90 000 eurų ar 70 000 eurų, nesuprato už ką, todėl atsisakė, nes nemanė, kad yra vertas tokių pinigų. Suprato, kad „ant popieriaus“ išrašys, realiai tie pinigai jam nebus išmokami.

Liudytoja J. V. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ statybos projektų vadove dirbo nuo 2010 m. iki įmonės bankroto. Jos pareigos buvo: darbų organizavimas, koordinavimas, sutarčių derinimas su subrangovais. Darbas buvo susijęs su konkrečiu statybos objektu, su statybinių medžiagų pirkimu, naudojimu, nurašymu. Statybinės medžiagos buvo nurašomos kartą per mėnesį. Būdavo situacijų, kad perkeldavo į kitą mėnesį, nes būdavo atvejų kai nebuvo surašyti statybinių medžiagų nurašymo aktai, todėl tą mėnesį statybinių medžiagų nebuvo galima nurašyti. Būdavo statybinių medžiagų ataskaitos ir pagal tas ataskaitas, pagal sunaudojimą, pagal statybinių medžiagų nurašymo aktus, statybinės medžiagos buvo nurašomos. Statybinių medžiagų nurašymo aktus tvirtindavo statybos darbų vadovas, statybos projektų vadovas. Buvo tvarka, kad aktai turėjo būti pateikti generaliniam direktoriui, kuris juos patvirtindavo ir perduodavo buhalterijai. Statybinės medžiagos būdavo statybos objekte, sandėliuose statybinės medžiagos buvo laikomos minimaliai – mažavertis turtas. Nežino apie sandėlius Š., centrinėje būstinėje buvo sandėliai, sandėlio (duomenys neskelbtini) gatvėje nežino, sandėlio Nr. 132 nežino.

Kiekvienų metų gale vykdavo statybinių medžiagų inventorizacija, kurios metu komisija atvažiuodavo į statybos objektą ir patikrindavo sunaudotas statybines medžiagas. Kodėl 2014–2015 m. nenurašė statybinių medžiagų, o nurašė tik 2016 m. spalio mėnesį, nežino, nes tai nebuvo statybų objektai, kuriuose ji dirbo.

Liudytoja R. J. teismo posėdyje parodė, kad projektų inžiniere UAB „C B“ dirbo nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio. Nebuvo susijusi su statybinių medžiagų nurašymu, tačiau dalyvaudavo statybinių medžiagų inventorizacijos komisijoje. Realiai dalyvaudavo, važiuodavo į statybos objektą. Kartu su visais komisijos nariais fiksavo statybinių medžiagų likučius, kurie tuo metu būdavo objekte. Sunaudotos statybinės medžiagos būdavo įtraukiamos į apyrašą. 2015-12-31 statybinių medžiagų inventorizacijos komisijoje nedalyvavo. Pamatė, kada jau buvo inventorizacijos apyrašas, kad ji komisijos pirmininkė, kokie nariai, kokios statybinės medžiagos. Tai buvo 2016 m. pradžioje ar pavasarį. Jai davė pasirašyti aktus, juos peržiūrėjusi, aktų nepasirašė, nes komisijos darbe nedalyvavo. Aktuose kaip statybinės medžiagos buvo pažymėtos kolonos, santvaros, metalo konstrukcijos, tų statybinių medžiagų nematė. Sukėlė abejonių tai, ar tos statybinės medžiagos galėjo būti saugomos sandėlyje (duomenys neskelbtini) . Mano, kad jų negalėjo būti tuo metu sandėlyje, nes per dideli gabaritai, per dideli kiekiai.

Liudytoja L. K. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ dirbo nuo 1996 m. iki 2015 m. rudens. Dirbo pirkimų skyriaus vadove, po to dvejus metus dirbo plėtros vadove, gamybos direktore, tačiau realiai dirbo pirkimų vadove. Projektų vadovas pateikdavo statybinių medžiagų poreikį. Projektų vadovai turėjo stengtis, kad būtų pelningas statomas objektas, todėl nebuvo tikslo prisipirkti statybinių medžiagų, kad būtų likučių.

Sunaudotų statybinių medžiagų inventorizacijos vykdavo įmonėje kiekvienais metais, metų gale, kiekviename objekte. Kai kuriose komisijose dėl statybinių medžiagų inventorizacijos yra ir ji dalyvavusi. Nepamena, ar 2014 m., kaip komisijos pirmininkė, vyko į T. rajoną atlikti statybinių medžiagų inventorizaciją. Konkrečiai apie objektą T. rajone nepamena, bet žino J. Ž., kaip atsakingai tvarkantį dokumentus, todėl tame objekte turėjo būti viskas tvarkoje. Nepamena, ar buvo tame objekte, gal ir buvo. Jeigu gerai atsimena, objektas buvo pačioje pradžioje statybų, gal ir nebuvo ką skaičiuoti. Inventorizacijos metu tikrinami likučiai tiek sunaudotų, tiek nesunaudotų statybinių medžiagų. Direktoriai nedalyvaudavo statybinių medžiagų inventorizacijose, mano, kad jie susipažindavo su inventorizacijos aktais, juos patvirtindavo. Inventorizacijos komisijos narių neprisimena.

Negali komentuoti nei 2015 m., nei 2016 m. statybinių medžiagų inventorizacijų aktų.

Liudytojas K. J. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ dirbo projektų inžinieriumi-sąmatininku nuo 2014 m. iki 2016 m. vasaros. Statybinių medžiagų nurašymas yra darbų vadovų pareiga. Statybinių medžiagų inventorizacijos vykdavo kartą per metus. 2014-12-31 inventorizacijoje T. rajone, kur buvo pastatyta spaustuvė, dalyvavo, buvo komisijos narys. Fiksavo faktą, kiek buvo objekte esančių nenurašytų statybinių medžiagų. Inventorizaciją atliko realiai, objekte buvo jis, M. Š., L. Z. (K.). Komisijos tikslas buvo nustatyti, kiek yra faktiškai statybinių medžiagų objekte panaudotų ir nepanaudotų. Komisijos nariai gauna išrašus iš buhalterijos ir tikrina pagal juos statybines medžiagas. Neprisimena kaip komisijos nariai pasiskirstė, kuris iš jų tikrino statybines medžiagas, kuris tikrino mažavertį turtą, o kuris tikrino kokie statybos darbai padaryti. Inventorizacijos apyraše jo parašas.

2015-12-31 inventorizacija vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo keli sandėliai: vienas smulkių mechanizmų. Objektas Nr. 132 nieko nesako. Kai pas tyrėją buvo, kitokį matė apyrašą. Čia jo parašas. Apyraše ne visos medžiagos, kurias jis matė. Apyraše jo parašas, o kurį matė pas tyrėją medžiagų apyrašą su parašais, ten buvo ne jo parašas.

Liudytojas M. Š. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ dirbo tiekimo skyriuje, buvo atsakingas už statybinių medžiagų paiešką, pristatymą į objektus. Projektų vadovas pateikdavo mėnesinę paraišką, vėliau savaitinę ir pagal savaitinę paraišką reikėdavo per savaitę pristatyti į objektą statybines medžiagas. (duomenys neskelbtini) buvo nemažas sandėlis, ten buvo įrankių, šiokių tokių statybinių medžiagų, prieš įmonės bankrotą, buvo parvežta statybinių medžiagų iš statybų objektų.

Kaltinamojo S. V. skolos sumos neprisimena, gal apie 70 000 eurų. Per tuos metus buvo įvairiai: buvo pateikiami pagrindžiantys dokumentai ir po to vadovas vėl paimdavo, vyko apyvarta. S. V. jai neaiškindavo, kur pinigus dėdavo, vienu metu, kad buhalterija būtų tvarkinga, pajamas natūra skaičiavo. Dinamiška buvo jo skola. Neprisimena, ar kada iki nulio susimažino. Neprisimena, kiek metų „vilkosi“ skola. Visaip buvo: ir pateisindavo, ir persikeldavo skola. Kitų atskaitingų asmenų skolos pagal avansines apyskaitas, kurių jie nesugebėdavo pagrįsti dokumentais, nebuvo perkeliamos ant S. V. avansinės apyskaitos. S. V. nesisavino įmonės lėšų. Kai pateikdavo buhalterijai pateisinančius dokumentus, tuomet „uždengdavo“ avansinę apyskaitą, kai nepateikdavo, skola persikeldavo. Jai nesakė, ar pametė kokį dokumentą. Dėl reprezentacinių išlaidų, nežino tokių atvejų. Nežino, ar S. V. naudodavo asmenines lėšas įmonės reikmėms. Jeigu S. V. buvo išmokėti pinigai, tai kasos išlaidų orderis tikrai buvo. Orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo, liepos 15 d. orderis Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai buvo. Jeigu nebuvo pagrindžiančių dokumentų, iš oro į programą nieko nevedė. Pasibaigus 2015 m., buvo atliekamas auditas, buvo žiūrimi kasos dokumentai ir, jeigu nebūtų buvę orderių, butų kilę klausimai, tačiau nebuvo jokių pretenzijų. Avansinė apyskaita yra iš „Rivilė“ programos. Pirminius dokumentus pirmiausia reikia užfiksuoti, užpajamuoti ir tik tada galima avansinę apyskaitą iš programos atspausdinti. 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo įnešta į kasą 7000 eurų, po to jie išmokėti S. V., kuri ūkinė operacija įvyko pirmesnė, negali pasakyti. 2015 m. rugpjūčio 20 d. orderio Nr. (duomenys neskelbtini) neprisimena, bet dokumentai tikrai buvo. Jeigu pinigai grąžinti, tai kasos orderis turi būti. Orderių numeriai suteikiami iš eilės ir jie atsispindėjo kasos knygoje.

Liudytoja L. S. teismo posėdžiuose parodė, kad UAB „C B“ vyriausiąja buhaltere dirbo nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 ar 18 d. Jai pradėjus dirbti, direktoriumi buvo A. A., o vėliau S. V.. Prieš tai bendrovės vyriausiąja buhaltere dirbo I. V.. Pradėjus jai dirbti, ji perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo surašytas buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Perimdama buhalterinius dokumentus, jų nesuregistravo, nesurašė. Buvo lapas, kuriame buvo išvardinti segtuvai, sunumeruoti, surašyti, bet ne taip kaip turėjo būti pagal archyvo tvarkymo taisykles. Taip nebuvo padaryta, nes ji pradėjo dirbti nuo balandžio 1 d., o I. V. kovo 31 d. išėjo iš darbo, fiziškai buhalterinių dokumentų nebeperdavė. Ji nesutikrino dokumentų. Neatsimena, ar akte buvo paminėtos 2015 m. kasos knygos. Tą, ką surašė akte, ji pasižiūrėjo. Buvo dokumentų, kurie nebuvo įtraukti, kiek buvo dokumentų archyvuose, jai nebuvo perduota. Realiai tvarkė UAB „C B“ buhalterinės apskaitos dokumentus iki bankroto. Visos buhalterinės operacijos buvo suvedamos į kompiuterinę programą. Visą reikiamą informaciją, kasos knygas, žiniaraščius, avansines apyskaitas pavyko rasti programoje. Pasisakydama dėl 2015 m. sausio mėnesio, 2016 m. liepos mėnesio mokėjimo žiniaraščių, parodė, kad kai buvo areštuota bendrovės kasa, jokių operacijų nevyko, 2016 m. birželio mėnesį mokesčių inspekcija darė patikrinimą ir kasos knyga buvo mokesčių inspekcijoje. Visos kasos knygos buvo atiduotos FNTT. Visi dokumentai buvo segtuvuose, konkrečiai, ar ten buvo už rugsėjo mėnesį avansinė apyskaita, pasakyti negali. Jei nepateikta tyrimui, reiškia neprašė, nes programiškai tuos dalykus galima atspausdinti ir pateikti. Jeigu ko nerado, galima atspausdinti iš programos. Kasos knygą turėjo vadovas ir vyriausioji buhalterė. Prieš perduodant bankroto administratoriui dokumentus, kartu su S. V. ruošė įmonės dokumentų segtuvus, padėjo jos šeimos nariai, akcininkė A. V. Bankroto administratoriui segtuvai buvo perduoti pagal dokumentų perdavimo aktus. Negali atsakyti, kodėl nebuvo 2015 m. antro pusmečio kasos knygos, turėjo būti, ji galėjo būti perduota bankroto administratoriui kartu su visa dokumentacija. Kasos knygą buvo įprasta išspausdinti. Neatitikimų dėl tos kasos knygos nėra užfiksuota, nebuvo iškilusių problemų. Dėl to, kad trūksta 2015 metų sausio ir 2016 metų liepos mėnesių žiniaraščių, gali atsakyti, kad, jeigu nebuvo mokami atlyginimai, tai tų žiniaraščių ir nebuvo. Jeigu mokami, tai jie turėtų būti. Liepos mėnesį pinigų nebuvo ir nieko nemokėjo, tai tų žiniaraščių ir nėra. Tai nėra atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, jie kaip pirminiai dokumentai turėjo prie kasos dokumentų būti. Visi dokumentai buvo buhalterijoje, tik nežinomas jų likimas. Buhalterinės apskaitos dokumentai pas direktorių nebuvo laikomi, jie buvo buhalterijoje.

Kai atėjo dirbti, įmonės finansinė padėtis buvo prasta, buvo areštuotos sąskaitos, pinigų judėjimo praktiškai jokio nebuvo. Pirkimai buvo, nes buvo vykdomi darbai statybos objektuose, buvo perkamos statybinės medžiagos. Buvo remontuojami daugiabučiai namai J., A.. Kai antstoliai leisdavo, panaikindavo areštą nuo sąskaitų, išmokėdavo atlyginimus darbuotojams. Iki bankroto paskelbimo ne visiems darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, dalis darbuotojų įtraukti į kreditorių sąrašą.

Nenormalu, kad statybines medžiagas nurašė 2016 m. už 2014 m., 2015 m. Ji tuo metu nedirbo. Buhalteriniuose dokumentuose matėsi, kad statybinės medžiagos nenurašytos. Apie tai kalbėjo su įmonės vadovais, kurie pasakė, kad statybinės medžiagos sunaudotos ir jas reikia nurašyti. 2016 m. statybinės medžiagos, už 2014–2015 m., buvo nurašytos remiantis statybinių medžiagų nurašymo aktais, kurie buvo pateikti įmonės buhalterijai.

Nepamena, kada jai buvo pateikta paskolos sutartis dėl paskolos suteikimo S. V., kada pateikė, tada ji įformino. Buvo pateikta vėliau, negu buvo sudaryta sutartis. Tai buvo akcininkų sprendimas, nes S. V. buvo skolingas, kaip atskaitingas asmuo, pinigų sumą, ir buvo apiforminta paskola akcininkų sprendimu. Suprato, kad tai pateisinimas anksčiau avansu išmokėtų pinigų. Skola buvo sena. Klausė, iš kur tokia skola, kaip atskaitingo asmens, buvo pasakyta, kad tokie pinigai buvo išmokėti S. V.. Tie pinigai išmokėti anksčiau nei 2016 m. Rugsėjo mėnesį S. V. išmokėta 7 000 eurų pagal kasos orderį. Nereikia imti to orderio iš segtuvo, daryti kopiją ir pridėti prie avansinės apyskaitos, kadangi jis kasos operacijas atspindintis dokumentas, tai jis segamas prie kasos dokumentų, prie avansinės apyskaitos tik užfiksuotas faktas.

UAB „E.“ kreditinės sąskaitos turinio nežino. Kai įmonė gauna kreditinę sąskaitą, tai yra skolos sumažėjimas tai ar statybinės medžiagos buvo grąžintos, ar kažkokie darbai buvo neatlikti. UAB „C B“ tai naudinga, nes sumažėja skola. Jeigu UAB „E.“ išrašo kreditinę sąskaitą, tai sumažėja UAB „E.“ skola. UAB „E.“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų didesnis, jei nebūtų tos kreditinės sąskaitos. Mokėjimo žiniaraštis yra pavedimas, yra atlyginimų mokėjimo žiniaraštis, kasos išlaidų orderis irgi yra mokėjimo žiniaraštis.

Išraše iš Juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 118–126) nurodyti UAB „C B“ duomenys (2018-03-23 dienai): teisinis bendrovės statusas: bankrutavusi; generalinis direktorius nuo 2010-10-12 iki 2015-08-03 ir nuo 2016-07-08 iki 2016-11-08 – S. V.; nuo 2015-08-03 iki 2016-07-08 – A. A.. Valdybos pirmininkas ir narys nuo 2016-03-17 iki 2016-11-08 – S. V.. Valdybos nariai: G. V. nuo 2014-06-18 iki 2016-03-17; A. V. nuo 2014-06-18 iki 2016-11-08; Š. V. nuo 2014-06-18 iki 2016-11-08.

2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos apyraše (12 t., b. l. 1–12) nurodoma, kad buvo atliktas inventoriaus patikrinimas padalinyje Nr. 92 (T. rajone, sandėlio rekonstravimas) 2014 m. gruodžio 31 d. būklei. Materialiai atsakingas asmuo S. V. pakvitavo, kad iki inventorizavimo pradžios visi vertybių pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai. Jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra.

Inventorizacijos apyraše užfiksuota, kad faktiškai rasta inventoriaus už 2 173 752,70 Lt.

2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos apyraše Nr. 8 (12 t., b. l. 13–18) nurodoma, kad buvo atliktas inventoriaus patikrinimas 2015 m. gruodžio 31 d. būklei. Materialiai atsakingas asmuo S. V. pakvitavo, kad iki inventorizavimo pradžios visi vertybių pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai. Jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra.

Inventorizacijos apyraše užfiksuota, kad faktiškai rasta inventoriaus už 837 531,38 litą.

2016 m. spalio 28 UAB „J. f. „J. B.“ pranešimu (11 t., b. l. 180) informuoja UAB „C B“ administracijos vadovą, kad atlikus įmonės teisinį auditą nustatyta, kad materialinės medžiagos bendrovėje nebuvo nurašytos (apskaitytos) laikantis įmonėje nustatytos tvarkos ir įstatymų nuostatų. Iš žodinių paaiškinimų nustatyta, kad medžiagos, kurios nebuvo nurašytos (tinkamai apskaitytos) buvo sunaudotos statybos objektuose, ir realiai jos neegzistuoja. Rekomenduoja nurašyti: padalinio 29-1; Nr. 132, Nr. 140, padalinių medžiagas.

2016 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 16/T-35 (11 t., b. l. 181) UAB „C B“ generalinio direktoriaus S. V. įsakymu nurodoma nurašyti atsargų likučius – medžiagas, kurios faktiškai neegzistuoja, o yra sunaudotos statybų objektuose.

2016 m. spalio 28 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 2016/10-22, patvirtintame įstaigos vadovo S. V. (12 t., b. l. 181-187) užfiksuota, kad buvo nurašytos medžiagos, panaudotos objekte Nr. 92 (sandėlio rekonstravimas, T. rajone), 300 194,50 eurų sumai.

2016 m. spalio 28 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 2016/10-23, patvirtintame įstaigos vadovo S. V. (12 t., b. l. 181-187) užfiksuota, kad buvo nurašytos medžiagos, buvusios centriniame sandėlyje Nr. 132, (duomenys neskelbtini) g., 549 597,83 eurų sumai.

2016-07-15 UAB „C B“ valdybos posėdžio protokolo nuoraše (1 t., b. l. 169) užfiksuota, kad UAB „C B“ (valdybos nariai S. V., A. V., Š. V.) nutarė suteikti S. V. 90 000 eurų paskolą, kaip atskaitingam asmeniui išmokėtas lėšas avansu ūkio išlaidoms.

2016-07-20 paskolos sutarties nuorašu (1 t., b. l. (duomenys neskelbtini) ) patvirtinama, kad UAB „C B“, atstovaujama akcininkės A. V. suteikia paskolos gavėjui S. V. 90 000,00 eurų paskolą, paskolos suma neišmokama, o užskaitoma kaip iki 2016-07-15 dienos S. V. avansu ūkio išlaidoms išmokėta suma, už suteiktą paskolą nustatant 3,99 proc. metines palūkanas, jam įsipareigojant nuo 2018-07-31 per 10 metų grąžinti paskolą.

2017-05-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (2 t., b. l. 28-32) BUAB „C B“ bankrotas (bankroto byla iškelta 2016 m. spalio 17 d. civilinėje byloje Nr. B2-758-357/2016) pripažintas tyčiniu; teismo nutartyje nurodyta, kad dėl aplaidaus UAB „C B“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su įmonėje nenurašomomis medžiagomis, iškraipomu balansu, suteikė įmonės valdymo organams galimybę vengti bankroto bylos iškėlimo dar 2015 m.; 90 000 eurų paskola įmonės vadovui S. V. negalėjo būti suteikta, kadangi iš esmės nemoki įmonė suteikė lėšų vadovui, kuris ta pačia paskola atsiskaitė už savo skolas įmonei.

2017-03-31 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 38–44) konstatuota, kad UAB „C B“ Bandomajame balanse S. V., kaip materialiai atskaitingo asmens (sąskaita 2435) sąskaitos likutis 2016-01-01 nurodytas 75 386,19 eurai S. V., kaip materialiai atskaitingo asmens 2016 m. sąskaitos 2435 registras nepateiktas. Bandomajame balanse nurodyta, kad nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31 S. V., kaip atskaitingas asmuo gavo 29 960,90 eurų, išlaidos sudarė 1 586,57 eurus, t. y. 2016 m. balandžio mėn. gauta 3 252,19 eurai, išlaidos 1 186,33 eurai. 2016 m. gegužes mėnesį išlaidos sudarė 197,79 eurus. 2016 m. liepos mėnesį 26 708,71 eurus, išlaidos sudarė 202,45 eurus. Taigi, 2016-07-31 S. V., kaip atskaitingo asmens skolos likutis Bandomajame balanse nurodytas 103 760,52 eurų (75386,19 + 29960,90 - 1586,57). Ištyrus 2016 m. UAB „C B“ kasos dokumentus ir avansines apyskaitas, nustatyta, kad 2016 m. balandžio mėnesį S. V., kaip atskaitingo asmens avanso liekana buvo 75 386,19 eurai (avansinė apyskaita Nr. 2016-04-30), per balandžio mėnesį gavo 3 252,19 eurus, dokumentais pateisintos išlaidos sudaro 1186,33 eurus (avansinė apyskaita Nr. 2016-04-30 ir kasos knyga); 2016 m. dokumentais pateisintos išlaidos sudaro 197,79 EUR (avansinė apyskaita Nr. 2016-05-31), 2016 m. birželio mėnesį dokumentais pateisintos išlaidos sudaro 60,32 eurų (avansinė apyskaita Nr. 2016-06-30); 2016 m. liepos mėnesį avansinėje apyskaitoje Nr. 2016-07-31 nurodyta, kad S. V. gavo 26 708,51 eurus, tačiau tyrimui atlikti nepateikta 2016 m. gegužės-liepos mėnesio kasos knyga, todėl specialistė negali patvirtinti nurodytos sumos teisingumo, dokumentais patvirtintos išlaidos sudarė 145,59 eurus (avansinė apyskaita Nr. 2016-07-31).

2017-06-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 17-32) konstatuota, kad UAB „C B“, nurašydama 2016 m. spalio mėnesį medžiagas, kurios laiku nebuvo nurašytos (tinkamai apskaitytos), buvo sunaudotos statybos objektuose, ir realiai jos nebeegzistuoja, nesilaikė šių norminių aktų reikalavimų: Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 punkto, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys (medžiagų nurašymas) užregistruoti apskaitoje ne iškart po ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio; Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 12 straipsnio, nes nesusiejo įmonės uždirbtų pajamų per ataskaitinį laikotarpį (finansinius metus) su patirtomis sąnaudomis ir 16 straipsnio 2 punkto ir 7 punkto, nes iki finansinių ataskaitų sudarymo už ankstesnius ataskaitinius laikotarpius neįtraukė visų ataskaitinio laikotarpio ūkinių operacijų. Tačiau, kaip nustato įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio, po finansinės atskaitomybės patvirtinimo paaiškėjus klaidų, jos gali būti ištaisytos pagal nustatytus apskaitos standartus, t. y. UAB „C B“ 2016-10-31 Bandomajame balanse nurašytų medžiagų sumomis (300194,50 ir 549597,83 eurų) sumažino grynąjį nepaskirstytą 2014 ir 2015 m. pelną. Iš tyrimui atlikti pateiktų 2015 m. – 2016 m. spalio 31 d. dokumentų ir apskaitos registrų matyti, kad UAB „C B“ veikla – statybų verslas. Taigi, galima nustatyti UAB „C B“ veiklą. UAB „C B“ laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31 atsargų nurašymas atvaizduojamas pateiktuose tyrimui apskaitos registruose (prekių apyvartoje, sąskaitoje 20110 įsigijimo savikaina, atsargų likučių suvestinėse), tame tarpe nesavalaikis atsargų nurašymas nesilaikant anksčiau nurodytų norminių aktų reikalavimų.

Nurašant atsargas 2016-10-31 už 849 792,33 eurus nurodoma, kad tai atsargų nurašymas už 2014 m. Padalinyje NR92 Sand. rekonstravimas T. raj. ir už 2015 m. Padalinyje NR132 Centr. Sand. (duomenys neskelbtini) S. V., nes jos nebeegzistuoja, nors 2014-12-31 ir 2015-12-31 inventorizacijos patvirtina jų faktišką buvimą. Taigi, esant tokiems prieštaravimams tarp UAB „C B“ pateiktų dokumentų duomenų, specialistė atsargas (kaip sudėtinę turto dalį), tuo pačiu ir pelną (kaip nuosavo kapitalo dalį) negali nustatyti iš dalies. Atsargų nurašymas neįtakoja įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2017-12-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 83–123) konstatuota, kad remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 punktais už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. To paties įstatymo 10 straipsnis nustato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 punktas nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. 14 straipsnio 2 punktas nustato, kad u ž apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.

2015 m. liepos 22 d. UAB „C B“ (darbdavio įgaliotas asmuo valdybos pirmininkė G. V.) ir A. A. sudarė darbo sutartį Nr. 105, kuria A. A. priimamas dirbti generaliniu direktoriumi. 2016 m. birželio 23 d. UAB „C B“ valdybos posėdžio protokole Nr. 16/05 nurodyta, kad dalyvaujant valdybos nariams: S. V., A. V. ir Š. V., svarstyta dėl UAB „C B“ generalinio direktoriaus atsistatydinimo, ir nuo 2016 m. birželio 27 d. patenkinamas A. A. prašymas atleisti iš administracijos vadovo pareigų, bei nutarta nuo 2016 m. birželio 28 d. paskirti į bendrovės administracijos vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas S. V.. 2010 m. spalio 18 d. darbo sutartimi Nr. 62 UAB „C B“ (darbdavio atstovas generalinis direktorius S. V.) ir I. V. sudarė darbo sutartį, kuria I. V. priimama dirbti buhaltere, darbo sutartis pakeista ir nuo 2010-11-10 pervesta iš buhalterės į finansų direktorės pareigas, nuo 2010-11-18 pervesta iš finansų direktorės pareigų į buhalterės pareigas, nuo 2011-10-03 pervesta dirbti finansų direktorės pareigoms, nuo 2014-06-01 pervesta dirbti ekonomikos – finansų direktorės pareigoms. 2016 m. kovo 31 d. UAB „C B“ (darbdavio įgaliotas asmuo generalinis direktorius A. A.) darbo sutartimi Nr. 17 priimama dirbti vyr. buhalterės pareigose L. S.. 2016 m. rugpjūčio 23 d. UAB „C B“ (Užsakovas) ir UAB „T.“ (Vykdytojas) sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 01-16, kuria Užsakovas užsako, o Vykdytojas įsipareigoja vesti Užsakovo 2016 m. ir vėlesnių metų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą. 2010 m. lapkričio mėn. 10 d. UAB „C B“ įsakyme „Dėl kasininko paskyrimo“, nurodyta, kad, I. V. skiriama eiti kasininko pareigas.

2015-01-01 UAB „C B“ skolos likutis UAB „E.“ Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus apskaitos registre 20 273,40 eurai, per 2015–2016 m. Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus apskaitos registre registruota 12 364,85 eurų pirkimas (2016-06-10 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ), mokėjimo suma 2016-09-23 sudaro 10,00 eurų, taigi UAB „C B“ skola UAB „E.“ 2016-10-31 sudaro 32 628,25 eurus (20 273,40 + 12 364,85 – 10,00). Kaip matyti iš UAB „C B“ 2015–2016 m. dokumentų ir apskaitos registrų, UAB „C B“ nesilaikė mokėjimo eiliškumo atsiskaitydama su kitais klientais ir nemokėdama UAB „E.“. Papildomai pateiktus UAB „E.“ 2015–2016 m. dokumentus ir apskaitos registrus palyginus su 2017-12-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvados dalimi ketvirtuoju klausimu, nustatyta, kad papildomai pateikta 2016-09-09 kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 864,00 eurams neregistruota UAB „C B“ Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus apskaitos registre, todėl susidaro skirtumas tarp likučių, registruotų UAB „E.“ ir UAB „C B“apskaitos registruose ir keičia 2017-12-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvados dalį ketvirtuoju klausimu.

2020-04-20 ekspertizės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 159–173) (ekspertizė buvo paskirta nagrinėjant bylą teisme ir gavus naujus UAB „C B“ buhalterinius dokumentus) konstatuota, kad pagal UAB „C B“ apskaitos registro Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus klientas „E.“ įrašus 2015-01-01 bendrovės UAB „C B“ skolos likutis UAB „E.“ sudarė 20 273,40 eurų.

2016 m. kovo 21 d. Subrangos Sutartyje Nr. 16/L17-S tarp UAB „C B“ (Genrangovo) ir UAB „E.“ (Subrangovo) nurodyta:

1.1 Sutarties dalykas: Smėlio, skardos, pagrindų įrengimas, pagrindų apšiltinimas, ekstrudinio polistireno plokštėmis statybos objekte „Prekybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) “

2.1. Sutarties darbų kaina, įskaitant PVM yra 14 961,46 euras.

3.1. Atsiskaitymai už Subrangovo atliktus darbus, kurie yra priimti šios sutarties VII dalyje nustatyta tvarka genrangovo pasirašytais atliktų darbų aktais, pagal Genrangovo pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu Subrangovo išrašytas ir pateiktas Genrangovui apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras vykdomi per 30 dienų nuo šių tinkamai įformintų dokumentų pateikimo Genrangovui dienos.

UAB „C B“ pateiktame 2016 m. gegužės mėnesio Atliktų darbų akte Nr. 16/05 nurodyta, kad Subrangovas UAB „E.“ atliko darbų (pagrindų išlyginimas ir paruošiamųjų sluoksnių iš smėlio-žvyro mišinių įrengimas, grindų ant grunto šiltinimas, naudojant putų polistireno plokštes) už 14 961,46 eurą (12 364,85 eurai ir 2 596,62 eurai PVM). Aukščiau nurodytas Atliktų darbų aktas 16/05 pasirašytas Genrangovo UAB „C B“ Statybos projektų vadovo J. Ž. ir Subrangovo UAB „E.“ V. B. vardais. UAB „C B“ apskaitos registre Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus klientas „E.“ registruotas UAB „E.“ bendrovei UAB „C B“ išrašyta 2016-06-10 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas atliktų darbų pavadinimas pagal atliktų darbų aktą Nr. 16/05/, atliktų darbų vertė 12 364,85 eurai (PVM tarifas 0 proc.). Pagal UAB „C B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „S.“ į UAB „E.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2016-09-23 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10,00 eurų nurodant mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas.

Pagal UAB „C B“ apskaitos registre Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus klientas „E.“ bendrovės UAB „C B“ skola UAB „E.“ 2016-10-31 sudaro 32 628,28 eurus (20 273,40 eurai, likutis 2015-01-01 plius 12 364,85 eurai minus 10,00 eurai).

Byloje pateiktame UAB „E.“ apskaitos registre Apyvarta (išplėstinė) už laikotarpį 2016-01-01-2016-12-31, be aukščiau nurodytų dokumentų (2016-06-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-23 mokėjimo nurodymo Nr. 31), kurie registruoti UAB „C B“ apskaitos registruose, registruota sąskaita (duomenys neskelbtini), kuria bendrovės UAB „C B“ skola UAB „E.“ apskaitos registruose mažinama 10 864,85 eurais. Tirti pateiktoje 2016-09-09 kreditinėje PVM sąskaitos faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas darbų pavadinimas nepasirašytas darbų atlikimo aktas pagal PVM (duomenys neskelbtini), neatliktų darbų vertė 10 864,00 eurai. Pagal UAB „E.“ apskaitų įrašus, UAB „C B“ bendrovei „E.“ skolinga 21 793,40 eurus (20 273,40 eurai likutis 2015-01-01 plius 12 364,85 eurai minus 10,00 eurų minus 10 864,85 eurai).

Kadangi 2016-09-09 kreditinė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) UAB „C B“ apskaitos registruose neregistruota, UAB „C B“ ir UAB „E.“ apskaitos registruose nurodyti skirtingi skolų likučiai, negalima nustatyti UAB „C B“ ir UAB „E.“ tarpusavio skolų likučio 2016-10-31.

Nagrinėjamoje byloje S. V. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2010-10-12 iki 2015-08-03 ir nuo 2016-07-08 iki 2016-10-28 būdamas UAB „C B“ generaliniu direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė UAB „C B“ buhalterinę apskaitą, nes savalaikiai, t. y. 2014 ir 2015 metais, nenurašė (tinkamai neapskaitė) statybos objektuose sunaudotų medžiagų ir tik 2016 m. spalio mėnesį, 2016-10-28 jo priimto įsakymo „Dėl atsargų likučių nurašymo“, kuriame nurodė nurašyti atsargų likučius - medžiagas, pagrindu, buvo surašyti sunaudotų medžiagų nurašymo aktai Nr. 2016/10-22, Nr. 2016/10-23 ir nurašytos UAB „C B“ medžiagos už 2014 metus ir 2015 metus, iš viso už 849 792,33 eurų sumą; UAB „C B“ 2015-2016 m. Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus apskaitos registre neįregistravo 2016-09-09 UAB „E.“ kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 864,00 eurus; paslėpė (nepateikė tyrimui) UAB „C B“ 2015 m. liepos–gruodžio mėn. kasos dokumentus, 2015 m. liepos mėn. – 2016 m. spalio mėn. laikotarpio materialiai atskaitingo asmens S. V. 23 983,55 eurų pajamas ir 9 619,15 eurų išlaidas pateisinančius dokumentus, dėl to iš dalies negalima nustatyti materialiai atsakingo asmens S. V. skolos likučio 2016-10-31 dienai ir UAB „C B“ turto už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31.

A. A. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015-08-03 iki 2016-07-08 būdamas UAB „C B“ generaliniu direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė UAB „C B“ buhalterinę apskaitą, nes savalaikiai, t. y. 2015 metais, nenurašė (tinkamai neapskaitė) statybos objektuose sunaudotų medžiagų ir tik 2016 m. spalio mėnesį, tuometinio generalinio direktoriaus S. V. 2016-10-28 priimto įsakymo „Dėl atsargų likučių nurašymo“, kuriame jis nurodė nurašyti atsargų likučius - medžiagas, pagrindu, buvo surašyti sunaudotų medžiagų nurašymo aktai Nr. 2016/10-22, Nr. 2016/10-23 ir nurašytos UAB „C B“ medžiagos už 2014 metus ir 2015 metus, iš viso už 849 792,33 eurų sumą; UAB „C B“ Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus apskaitos registre neįregistravo 2016-09-09 UAB „E.“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 864,00 eurus; paslėpė (nepateikė tyrimui) UAB „C B“ 2015 liepos-gruodžio mėnesių kasos dokumentus, 2015 m. liepos mėnesio – 2016 m. spalio mėnesio laikotarpio materialiai atsakingo asmens S. V. 23 983 eurų pajamas ir 9 619,15 eurų išlaidas pateisinančius dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti materialiai atsakingo asmens skolos likučio 2016-10-31 ir UAB „C B“ turto už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-155-976/2021).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Šio įstatymo 21 straipsnis nustato jo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015, 2K-138-139/2016).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-356-696/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-189-689/2020).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-325-895/2018).

BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-123-1073/2020). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-322-1073/2019).

Tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne vien, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, 2K-355-696/2017). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, ???2K-322-1073/2019, 2K-189-689/2020). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad S. V. ir A. A., vykdydami UAB „C B“ generalinio direktoriaus pareigas, užtikrino tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y., kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Įmonės centrinėje buveinėje buvo įkurtas finansų skyrius, kuriam buvo suteiktos atskiros patalpos, įrengta saugykla, kur buvo saugomi buhalteriniai dokumentai, įrengta atskira patalpa kasai, buvo seifai, įrengta signalizacija, kuri buvo sujungta su saugos tarnyba, užtikrintas techninis aprūpinimas, skyrius turėjo serverį, buvo dubliuojama visa buhalterinė dokumentacija, kad būtų galima atkurti pasimetusius ar dingusius buhalterinius dokumentus. Visi su įmonės veikla susiję finansiniai dokumentai buvo saugomi finansų skyriuje. Buvo sukomplektuoti finansų skyriaus etatai, parengtos pareigybinės instrukcijos, sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. 2017-12-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 83–123) nustatyta, kad 2010 m. spalio 18 d. darbo sutartimi Nr. 62 UAB „C B“ (darbdavio atstovas generalinis direktorius S. V.) ir I. V. sudarė darbo sutartį, kuria I. V. priimama dirbti buhaltere, darbo sutartis pakeista ir nuo 2010-11-10 pervesta iš buhalterės į finansų direktorės pareigas, nuo 2010-11-18 pervesta iš finansų direktorės pareigų į buhalterės pareigas, nuo 2011-10-03 pervesta dirbti finansų direktorės pareigoms, nuo 2014-06-01 pervesta dirbti ekonomikos – finansų direktorės pareigoms. 2016 m. kovo 31 d. UAB „C B“ (darbdavio įgaliotas asmuo generalinis direktorius A. A.) darbo sutartimi Nr. 17 priimama dirbti vyr. buhalterės pareigose L. S.. 2016 m. rugpjūčio 23 d. UAB „C B“ (Užsakovas) ir UAB „T.“ (Vykdytojas) sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 01-16, kuria Užsakovas užsako, o Vykdytojas įsipareigoja vesti Užsakovo 2016 m. ir vėlesnių metų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą. 2010 m. lapkričio mėn. 10 d. UAB „C B“ įsakyme „Dėl kasininko paskyrimo“, nurodyta, kad, I. V. skiriama eiti kasininko pareigas. Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad UAB „C B“ dirbo nuo 2011 m. rugsėjo iki 2016 m. kovo mėnesio pabaigos ar balandžio mėnesio pradžios, finansų direktorės pavaduotoja, vėliau buhaltere. Bendrovei vadovavo S. V., vėliau A. A.. Ji tvarkė ilgalaikio turto apskaitą, pajamavo paslaugas, sąskaitas išrašinėjo, statybinių medžiagų apskaitą. Liudytoja I. V. teismo posėdžiuose parodė, kad UAB „C B“ vyriausiąja buhaltere dirbo nuo 2013 m. iki 2016-03-31. Ji kaip vyriausioji buhalterė buvo atsakinga už buhalterijos darbą, kad teisingai būtų pildomos įmonės turto deklaracijos, skaičiavo darbo užmokestį, vedė visos įmonės finansinę apskaitą. 2015 m. įmonėje dirbo finansų direktore. Dirbdama labai daug dėmesio skyrė grynųjų pinigų operacijoms, dokumentai buvo labai griežtai tvarkomi. Visi duomenys buvo įvedami į apskaitos programą „Rivilė“ ir matydavosi finansinėje atskaitomybėje. Išeidama iš darbo, kasos dokumentus perdavė L. S.. Kur galėjo dingti dokumentai, kurie nebuvo pateikti ikiteisminiam tyrimui, negali atsakyti. Einamieji dokumentai visi buvo. Buvo sudarytas einamųjų dokumentų sąrašas ir L. S. pasirašė, kad juos priėmė. Puslapių nenumeravo, dokumentus perdavė pagal metus. Liudytoja L. S. teismo posėdžiuose parodė, kad UAB „C B“ vyriausiąja buhaltere dirbo nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 ar 18 d. Jai pradėjus dirbti, direktoriumi buvo A. A., o vėliau S. V.. Prieš jai ateinant dirbti, bendrovės vyriausiąja buhaltere dirbo I. V.. Pradėjus jai dirbti, ji perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo surašytas buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Perimdama buhalterinius dokumentus, jų nesuregistravo, nesurašė. Buvo lapas, kuriame buvo išvardinti segtuvai, sunumeruoti, surašyti, bet ne taip, kaip turėjo būti pagal archyvo tvarkymo taisykles. Taip nebuvo padaryta, nes ji pradėjo dirbti nuo balandžio 1 d., o I. V. kovo 31 d. išėjo iš darbo, fiziškai buhalterinių dokumentų nebeperdavė. Ji nesutikrino dokumentų. Realiai tvarkė UAB „C B“ buhalterinius dokumentus iki bankroto. Visos buhalterinės operacijos buvo suvedamos į kompiuterinę programą. Visą reikiamą informaciją, kasos knygas, žiniaraščius, avansines apyskaitas pavyko rasti programoje. Visos kasos knygos buvo atiduotos FNTT. Visi dokumentai buvo segtuvuose, konkrečiai, ar ten buvo už rugsėjo mėnesį avansinė apyskaita, pasakyti negali. Jei nepateikta tyrimui, reiškia neprašė, nes programiškai dokumentus galima atspausdinti ir pateikti. Prieš perduodant bankroto administratoriui dokumentus, kartu su S. V. ruošė įmonės dokumentų segtuvus, padėjo jos šeimos nariai, akcininkė A. V.. Bankroto administratoriui segtuvai buvo perduoti pagal dokumentų perdavimo aktus. Negali atsakyti, kodėl nebuvo 2015 m. antro pusmečio kasos knygos, turėjo būti, ji galėjo būti perduota bankroto administratoriui kartu su visa dokumentacija. Kodėl trūksta 2015 metų sausio ir 2016 metų liepos mėnesių žiniaraščių, mano, kad, jeigu nebuvo mokami atlyginimai, tai tų žiniaraščių ir nebuvo. Buhalterinės apskaitos dokumentai pas direktorių nebuvo laikomi, jie buvo saugomi buhalterijoje.

Kaltinamieji S. V. ir A. A., kaip ūkio subjekto vadovai – UAB „C B“ direktoriai, įmonės apskaitos netvarkė, o ją organizavo. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Įmonės vadovas kaip šio nusikaltimo vykdytojas galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji S. V. ir A. A. bei įmonės buhalterė (-ės) būtų susitarę tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ir jie tyčia būtų nepateikę įmonės buhalterei (-ėms) buhalterinės apskaitos dokumentų, nenurodinėjo, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus įtraukti į apskaitą, kokių neįtraukti, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir bankroto administratoriui, o kurių neperduoti (paslėpti), todėl jie negali būti tinkami apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektais ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Net ir sutinkant su kaltime pareikštu kaltinimu, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, savalaikiai, t. y. 2014 ir 2015 metais, nenurašė (tinkamai neapskaitė) statybos objektuose sunaudotų medžiagų ir tik 2016 m. spalio mėnesį, 2016-10-28 jo priimto įsakymo „Dėl atsargų likučių nurašymo“, kuriame nurodė nurašyti atsargų likučius – medžiagas, pagrindu, buvo surašyti sunaudotų medžiagų nurašymo aktai Nr. 2016/10-22, Nr. 2016/10-23 ir nurašytos UAB „C B“ medžiagos už 2014 metus ir 2015 metus, iš viso už 849 792,33 eurų sumą (300 194,50 + 549 597,83); be to, 2016 m. spalio mėn. nurašant atsargas už 2014 ir už 2015 metus, nurašymo aktuose nurodyta, kad atsargos sunaudotos ir jos nebeegzistuoja, nors 2014-12-31 ir 2015-12-31 inventorizacijos dokumentai patvirtina jų faktišką buvimą, todėl esant prieštaravimams tarp UAB „C B“ dokumentų duomenų (atsargų apskaitos registrų duomenų ir inventorizacijos metu rastų atsargų faktinių likučių) iš dalies negalima nustatyti UAB „C B“ atsargų (sudėtinės turto dalies) ir pelno (nuosavo kapitalo dalies) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-10-31., šiuos neatitikimus galima paneigti (arba patvirtinti) atlikus priešpriešinius patikrinimus, kurie nebuvo atlikti ir nenustatyta, kad statybinės medžiagos buvo nurašytos netinkamai, kad pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai buvo suklastoti, o įmonei buvo padaryta turtinė žala. Taip pat nepateikti kaltinimai, kad dėl tokios veikos valstybė ar ūkio subjektai patyrė turtinę žalą, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės, bet ne baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti įmonės turto ir disponuoti juo kaip nuosavu. Uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas ar iššvaistymas. Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.83–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

Kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiškumo (turi interesų baudžiamojoje byloje, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Tačiau norint tokius parodymus patvirtinti arba paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Kaltinimas S. V. grindžiamas tuo, kad jis, neturėdamas apskaitos dokumentų, kurie pateisintų jo išlaidas už 99 619,15 eurus, norėdamas buhalteriškai pateisinti piniginių lėšų pasisavinimo faktą, 2016-07-20 surašė paskolos sutartį ir ją pasirašė kaip paskolos gavėjas, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad UAB „C B“ suteikia jam 90 000,00 eurų paskolą, paskolos suma neišmokama, o užskaitoma kaip iki 2016-07-15 dienos jam avansu ūkio išlaidoms išmokėta suma, už suteiktą paskolą nustatant 3,99 proc. metines palūkanas, jam įsipareigojant nuo 2018-07-31 per 10 metų grąžinti paskolą, nors šios paskolos sutarties surašymo metu žinojo, kad 90 000,00 eurų su palūkanomis pagal minėtą paskolos sutartį UAB „C B“ jis negrąžins, tokių lėšų neturės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam S. V., kaip UAB „C B“ vadovui, eilę metų buvo suteikiamos jo vadovaujamos įmonės avansinės išmokos grynaisiais pinigais ūkinėms operacijoms atlikti. UAB „C B“ vertėsi statybų verslu, statybos objektai buvo įvairiuose rajonuose. Statybų procesas nenutrūkstamas, dažnai susidaro situacijos, kada pritrūksta statybinių medžiagų ar įrankių ir tai reikia spręsti operatyviai, kaip teismo posėdžiuose parodė kaltinamasis S. V., tokiais atvejais su tiekėjais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir ne visada šios operacijos būdavo tinkamai įforminamos pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus. Statybos įrankiai, esant būtinybei, buvo perkami už grynuosius pinigus, o čekiai pateikiami įmonės buhalterijai. Nepaneigti kaltinamojo S. V. parodymai, kad dalis avansu paimtų grynųjų pinigų buvo išleista neformaliems bendravimams su užsakovų atstovais (nors tai nelegalu, bet paneigia lėšų pasisavinimą) siekiant, kad įmonė laimėtų konkursus, nekiltų problemų pasirašant darbų priėmimo aktus, tačiau tokių išlaidų buhalterinės apskaitos dokumentais neįmanoma pateisinti. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų neparodė, kad jiems būtų kilę įtarimų apie tai, kad kaltinamasis S. V. būtų pasisavinęs avansu paimtus grynuosius pinigus. Neturėdamas išlaidas pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, kaltinamasis S. V. su UAB „C B“ (iki įmonės bankroto paskelbimo) sudaro paskolos sutartį, kad jis per dešimt metų grąžins įmonei 90 000 eurų, kaip avansu gautas ūkio išlaidas, kurių negali pateisinti buhalterinės apskaitos dokumentais. 2017-03-31 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 38-44) konstatuota, kad UAB „C B“ kaltinamajam S. V. suteikdavo avansą ūkio išlaidoms. Kaltinamasis už dalį išlaidų atsiskaitė, tačiau 2016-07-31 kaltinamojo S. V., kaip atskaitingo asmens skolos likutis Bandomajame balanse nurodytas 103760,52 eurų (75386,19 + 29960,90 - 1586,57). Ištyrus 2016 m. UAB „C B“ kasos dokumentus ir avansines apyskaitas, nustatyta, kad 2016 m. balandžio mėnesį S. V., kaip atskaitingo asmens, avanso liekana buvo 75 386,19 eurai (avansinė apyskaita Nr. 2016-04-30), per balandžio mėnesį gavo 3 252,19 eurus, dokumentais pateisintos išlaidos sudaro 1 186,33 eurus (avansinė apyskaita Nr. 2016-04-30 ir kasos knyga); 2016 m. dokumentais pateisintos išlaidos sudaro 197,79 EUR (avansinė apyskaita Nr. 2016-05-31), 2016 m. birželio mėnesį dokumentais pateisintos išlaidos sudaro 60,32 eurų (avansinė apyskaita Nr. 2016-06-30); 2016 m. liepos mėnesį avansinėje apyskaitoje Nr. 2016-07-31 nurodyta, kad S. V. gavo 26708,51 eurus, tačiau tyrimui atlikti nepateikta 2016 m. gegužės-liepos mėnesio kasos knyga, todėl specialistė negali patvirtinti nurodytos sumos teisingumo, dokumentais patvirtintos išlaidos sudarė 145,59 eurus (avansinė apyskaita Nr. 2016-07-31). Kaltinime nurodyta, kad nepateikta 2015 m. liepos–gruodžio mėnesio 2015 m. liepos mėn. – 2016 m. spalio mėn. laikotarpio materialiai atskaitingo asmens S. V. 23 983,55 eurų pajamas ir 9 619,15 eurų išlaidas pateisinantys dokumentai (gal ten buvo S. V. išlaidas pateisinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, bet nebuvo dokumentų, patvirtinančių, kad S. V. buvo suteiktas avansas).