Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovės atstovei adv. I. K.-M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui N. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išankstinio ginčų sprendimo tvarkos laikymosi

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys nepilnamečiam vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, sveikatos priežiūros ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį, nes apima trumpą laikotarpį, be to, iš pateiktų mokėjimo čekių, kaip ir atkreipė dėmesį atsakovas, nėra galimybės nustatyti kai kurių patirtų išlaidų tiesioginio ryšio su vaiko poreikių tenkinimu. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus sūnaus poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Įvertinęs ieškovės nurodytas sūnaus T. V. išlaikymui reikalingas sumas, jos paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (400 Eur), išlaidomis aprangai ir avalynei (146 Eur), mokyklinei uniformai (36 Eur), mokyklai pratyboms, spec. priemonėms, kanceliarinėms prekėms (35,00 Eur) ir higienos priemonėms (50 Eur), skalbimo valymo priemonėms (15 Eur), stomatologo paslaugoms (16 Eur), laisvalaikiui (150 Eur), išlaidos atostogoms (83 Eur) bei kirpimo paslaugoms (20,00 Eur), buities reikmenims (50 Eur), mobiliojo telefono išlaidoms (15 Eur), būreliams (60 Eur), įvertinus vaiko amžių, iš dalies pripažintinos realiomis ir protingomis, atitinkančiomis vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos tik iš dalies yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o didžioji dalis šių išlaidų yra grindžiama iš esmės visuotinai žinomomis aplinkybėmis (prezumpcija), teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki bendros 600 Eur sumos, kuri pripažintina įrodyta. Teismo vertinimu, galima mažiau išleisti išlaidų maistui, organizuojant maisto gamybą namuose, rečiau naudojantis greito maisto užsakymais, taip pat sutaupyti aprangai ir avalynei, kuri galėtų tikti ir dviem sezonams, taip pat gali būti mažintinos išlaidos higienos ir skalbimo priemonėms.

Ieškovė nurodo, jog sūnus turi ir specialių poreikių, nes dėl neproporcingai greito augimo, taip pat pėdų patologijos, yra reikalingos kinezioterapeuto paslaugos (200 Eur), sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl patiriamos išlaidos kosmetologo paslaugoms (50 Eur). Nurodytas aplinkybes ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: išrašais iš medicininių dokumentų, ambulatorinio apsilankymo aprašymu, sąskaitomis faktūromis (e. bylos 1t., b. l. 33,34, 50,51, 99 -102, e. bylos 2t., b. l. 47,48,127). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui nustatytos diagnozės yra grindžiamos medicininiais įrodymais, pripažintina, kad tam reikalingos papildomos išlaidos. Tėvai turi siekti užtikrinti konkretaus savo vaiko individualius poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą, tiek kompensuojant atsirandančias sveikatos problemas, tiek dedant maksimalias pastangas stiprinti vaiko sveikatą į ateitį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas individualioms kinezioterapeuto paslaugoms, tačiau išlaidų kosmetologo paslaugoms probleminei odai, kurios ieškovės teigimu sudaro 50 Eur per mėnesį, rašytiniais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kad dermatologo konsultacijos sveikatos apsaugos įstaigoje (poliklinikoje) ar specializuotoje gydymo įstaigoje, pvz. dermatovenerologijos centre yra teikiamos nemokamai, ieškovė nenurodė, koks konkrečiai gydymas taikomas ir kiek jis kainuoja, spręstina, kad šios išlaidos priskirtinos prie bendrai paskaičiuotų kas mėnesį patiriamų išlaidų vaistams, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) gydymui skirtoms priemonėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė tik aplinkybės dėl patiriamų išlaidų kinezioterapeuto paslaugoms, kurios sudaro 200 Eur per mėnesį, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

Prie būtinųjų išlaidų priskirtinos ir išlaidos komunalinėms paslaugoms. Pažymėtina, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai savaime neįrodo jos nurodomų patiriamų išlaidų už teikiamas komunalines paslaugas (el. bylos 1 t., b. l. 103-107). Kita vertus, teismui nekyla abejonių, jog tokio pobūdžio išlaidos yra patiriamos. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvadą, kad nepilnamečiam vaikui tenkanti išlaidų dalis už komunalines paslaugas minėtam būstui teikiamas komunalines paslaugas vidutiniškai gali sudaryti apie 50 Eur per mėnesį (CPK 185 str.). Todėl būtent tokio dydžio išlaidos tenkančios nepilnamečiam vaikui, pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis sprendime nurodytais argumentais bei teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio sūnaus T. V. poreikių patenkinimui per mėnesį yra (buvo) reikalinga suma sudaro (-ė) 850 Eur (600 + 200 +50), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.). Tokia išlaidų suma, teismo vertinimu yra šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas), bet ir kitus socialinius vaiko poreikius (poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas).

Ieškovės paaiškinimais už nepilnametį sūnų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą iš valstybės biudžeto ieškovei yra mokama išmoka, kuri nuo 2023m. sausio 1d., 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog jų sūnaus T. V. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, ginčo laikotarpiu sudarė 765 Eur (850 – 85,75), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Taigi teismo išvados dėl šiuo metu nepilnamečiam vaikui reikalingų išlaidų jo poreikiams patenkinti dydžio nustatymo sudaro savaiminį pagrindą konstatuoti esminį vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą), sudarantį pagrindą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, priteisiant iš atsakovo (vaiko tėvo) didesnį išlaikymą.

Iš šalių sudarytos bei 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu teismo patvirtintos šalių sutarties dėl bažnytinės santuokos įrašo panaikinimo bendru sutikimu matyti, kad: i) nepilnamečiams vaikams (sūnui T. V. ir dukrai J.) išlaikymas buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, o ne turtu; ii) santuokos metu įgytas turtas – vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo vienintelis dalintinas nekilnojamasis turtas, atiteko atsakovui; iii) atsakovas prisiėmė atsakomybę baigti išmokėti kreditą, gautą šiam turtui įsigyti asmeninėmis lėšomis, tačiau prievolė išliko solidari (ieškovė iki šiol yra laiduotoja pagal kredito sutartį). Taigi, šalys sutarė turtą pasidalinti tokiu būdu, kad būtų kompensuojama ieškovei, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai, jos perleidžiamo atsakovui turto dalis, kartu užtikrinant vaikams gyvenamąjį plotą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė po santuokos nutraukimo turto gavo daugiau, todėl esą neturi teisės reikalauti didesnio išlaikymo vaikams. Pažymėtina, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, kad gyvenamoji vaikų vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pareigą užtikrinti gyvenamąjį būstą nepilnamečiams vaikams turi abu tėvai. Be to, remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis matyti, kad atsakovas savo įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį vykdė nereguliariai, pažeisdamas sutarties reikalavimus, dėl ko jam teko teisme ginčyti kredito sutarties nutraukimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. lapkričio 30d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-1191-862/2020). Šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14.3 punktas, kuriuo atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios sutarties patvirtinimo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlaisvinti nuo hipotekos bei spręsti klausimą dėl ieškovės (bendraskolės) pašalinimo iš kredito sutarties šalių, iki šiol nėra įvykdytas. Tai reiškia, kad ieškovė ir dabar patiria savo turtinių teisių suvaržymą, negalėdama esant poreikiui pasiimti kreditą, realizuoti jai priklausančią turto dalį, nes jai priklausanti nekilojamojo turto dalis yra įkeista bankui ir už kredito sutarties tinkamą vykdymą ji laiduoja savo turtu. Be to, atsakovas pažeidė ir šalių sutarties 14.5 punktą, kuriuo buvo įsipareigojęs nesudaryti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo, iki jis nebus įvykdęs sutarties 14.3 punkto. Tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą -gyvenamąjį namą, kurio plotas 111,14 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu perleido tretiesiems asmenims, tuo tarpu už parduotą turtą gautų piniginių lėšų nei kredito grąžinimui, nei savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymui, nepanaudojo. Nors ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl šio fakto atsakovo atžvilgiu buvo nurauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tai nepaneigia išvados, kad sutartimi prisiimti atsakovo įsipareigojimai ieškovės atžvilgiu nebuvo vykdomi (e. bylos 2t., b. l. 76-81). Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovo teisinė pozicija vertintina kaip deklaratyvi ir neatitinkanti faktinės situacijos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Remiantis bylos duomenimis, charakterizuojančiais šalių turtinę padėtį, galima pagrįstai teigti, kad ieškovės ir atsakovo finansinės galimybės iš esmės yra panašios. Abi šalys yra uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai ir vadovai, oficialias savo darbo pajamas deklaruoja kaip minimalias, naudojasi transporto priemonėmis, įgytomis savo bendrovių vardu, kiekvienas iš jų turi po kelis nekilnojamojo turto objektus (e. bylos 1t., b. l. 16-25, 140, e. bylos 2t., b. l. 133- 175). Taip pat byloje nustatyta, kad abu vaiko tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalių ribotą darbingumą byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovas naujai sudarytoje santuokoje kitų išlaikytinių neturi, atlieka mokėjimus kredito įstaigai.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ir iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat jam ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus apie abiejų tėvų turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų savo vaikams pusiausvyrą, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas nėra pajėgus finansiškai mokėti ieškovės reikalaujamą vaikui išlaikymą, todėl ieškinio reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. V. iki 350 Eur, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti vaikui iš laikymą ne nuo ieškinio padavimo dienos, bet nuo prašymo vykdyti privalomą mediaciją, t. y. nuo 2021m. balandžio 12 d. Pažymėtina, kad plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti(CK 3.200 str.) Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 38 punktas). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta mediatorės pažyma patvirtina, kad taikinamasis tarpininkavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo vyko nuo 2021m. balandžio 12 d. iki 2021 m. liepos 15 d. (e. bylos 1t., b. l. 9). Remiantis šalių paaiškinimais matyti, kad mediacijos procesas nebuvo formalus, ieškovė aiškiai deklaravo poreikį padidinti vaikui teikiamą išlaikymą dėl padidėjusių išlaidų jiems patenkinti, o atsakovas išsakė savo argumentus, kuriais grindžia savo nesutikimą. Taigi apie padidėjusius vaiko poreikius skyrium gyvenančiam tėvui tapo žinoma jau mediacijos procese, o tai reiškia, kad teisė į padidintą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui egzistavo jau privalomosios mediacijos inicijavimo momentu, todėl siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, padidintas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nustatytinas ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo mediacijos inicijavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 12 d.

Remiantis išdėstytu, ieškovės E. K. ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas pilnai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014, iš atsakovo priteisto (šalių bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. V. G. 188 Eur (650 Lt) dydis pakeistinas, jį padidinant iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos inicijavimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 12 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., 3.208 str.).

Ieškovė skirtina jos sūnaus T. V. priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

Dėl papildomų būsimų išlaidų kompensavimo

Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Minėta, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinas išlaidas paskirstant tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Taigi pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas lygiomis dalimis dengia papildomas išlaidas, susijusias su sūnaus T. V. sveikatos priežiūra (pvz. ortodontinis gydymas) ir papildomo ugdymo poreikių tenkinimu (pvz. korepetitorių paslaugos ir ugdymui reikalingų priemonių įsigijimą, pvz. kompiuteris), per 5 dienas nuo dokumento, patvirtinančio išlaidas, pateikimo, pervedant ½ nurodytos išlaidos sumos į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovės teigimu, sūnus ketina stoti į Vilniaus licėjų, o tam reikalingos korepetitoriaus paslaugos, kainuosiančios 1800 Eur per metus. Neįstojus į Vilniaus licėjų, sūnus mokytųsi privačioje mokykloje pagal bakalaureato programą ir tai kainuotų 6300 Eur per metus. Šias išlaidas ieškovė priskiria prie papildomų vaiko ugdymo poreikių.

Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog šis ieškovės reikalavimas pagrįstas tik iš dalies, būtinomis laikydamas tik būsimas išlaidas, reikalingas ortodontiniam gydymui. Iš į bylą pateikto 2021 m. rugsėjo 8 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nepilnamečiam vaikui T. V. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Siūloma gydyti nenuimamais aparatais breketų sistemomis, išdygus antriesiems krūminiams dantims. Pažymėta, kad toks gydymas nėra kompensuojamas ligonių kasų (e. bylos 1t., b. l. 33,34). Ieškovės detalizuotoje išlaidų lentelėje breketams būtų reikalinga 1800 Eur dydžio suma. Teismo vertinimu, poreikis taikyti nepilnamečiam vaikui ortodontinį gydymą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalingas ir atitinka geriausius vaiko interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl ½ dalies būsimų išlaidų, skirtų ortodonto paslaugoms kompensavimo tenkintinas. Kiti ieškovės nurodyti būsimų vaiko poreikių bei išlaidų jiems paskaičiavimai yra deklaratyvaus pobūdžio, aiškiai neapibrėžti, todėl juos vertinti kaip objektyviai būtinus, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Šiuo atveju byloje nepakanka duomenų, įgalinančių nuspręsti, ar ateityje kilsiantis papildomas vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus, ar jo patenkinimas nulemtų būtinas protingo dydžio išlaidas, todėl ieškinys dalyje dėl papildomo ugdymo poreikių tenkinimo, atmestinas kaip neįrodytas.

Šalims išaiškintina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo T. V. G. periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju vienas ieškovės reikalavimas buvo patenkintas pilnai, o kitas – iš dalies. Teismas, paskaičiavęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos tokiomis proporcijomis : ieškovei priteistinas iš atsakovo 75 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės atitinkamai 25 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 44 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((350 Eur – 188 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 43,74 Eur. Antrąjį ieškovės reikalavimą dėl būsimų išlaidų padengimo lygiomis dalimis, teismas vertina, kaip neturtinį, todėl jį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina dar 37 Eur, tai bendrai iš atsakovo valstybei priteistina 81 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė bylos nagrinėjimo procese patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai (e. bylos 2 t., b. l. 93-97). Atsakovas pateikė duomenis apie 2904 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. bylos 2t., 129-132). Atsižvelgiant į patenkintų bei atmestų reikalavimų santykį, bei atlikus priešpriešinį šių išlaidų įskaitymą, iš ieškovės turėtų būti priteisiama atsakovo naudai 375 Eur. Tačiau teismas, įvertinęs teismo posėdžių skaičių (2), jų trukmę, bylos apimtį bei atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų kiekį, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, laiko pagrįstu atsakovo išlaidas sumažinti 375 Eur suma, paliekant atstovavimui patirtas išlaidas kiekvienai iš šalių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės E. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti 2014 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-16995-558/2014 patvirtintoje sutartyje dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo prašymo vykdyti mediaciją dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki sūnaus pilnametystės, šią pinigų sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, pervedant į ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad atsakovas N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomai pagal faktą lygiomis dalimis (po ½) su ieškove E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padengia papildomas išlaidas, susijusias su vaiko T. V. G. ortodontiniu gydymu, per 5 dienas nuo dokumento, patvirtinančio šių išlaidų dydį gavimo dienos, pinigines lėšas pervesdamas į E. K. sąskaitą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.