- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-237-232/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- T. J., R. R.
- Ieškovas
- E. Z., Č. B.
- Trečiasis asmuo
- T. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. J. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Z., Č. B. ieškinį atsakovams T. J., R. R. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo T. B., atsakovų T. J., R. R. priešieškinį ieškovams E. Z., Č. B. dėl sandorių nuginčijimo, trečiasis asmuo T. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. Z., Č. B. prašė priteisti ieškovų naudai lygiomis dalimis 11 400 Eur sumokėto avanso solidariai iš atsakovų T. J. (toliau – ir atsakovė) ir R. R. (toliau – ir atsakovas), 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2016 02 18 ieškovai (pirkėjai) ir pardavėjai V. V. bei A. V. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS-200160218 (toliau preliminari sutartis 1). Preliminarios sutarties1, punktu 1 2.1. šalys susitarė, kad ieškovai iki 2016 12 15 nupirks dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau sklypas Nr.1). Pirkėjai (ieškovai) sumokėjo 5 700 Eur avansą.
3. 2016 02 19 ieškovai ir V. V. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS-200160219 (toliau preliminari sutartis2). Sutarties 2 punktu 2.1. šalys susitarė, kad ieškovai iki 2016 12 16 nupirks dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau sklypas Nr.2). Pirkėjai (ieškovai) sumokėjo 5 700 Eur avansą.
4. (duomenys neskelbtini) mirė V. V., jos sūnus A. V. pradėjo tvarkyti paveldėjimo priėmimo klausimus, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. V. mirties, 2017 02 24 jo vardu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
5. 2017 01 24 Antstolis I. G. pagal atsakovės prašymą sudarė A. V. paveldimo turto apyrašą Nr. 0008/16/02153 (toliau turto apyrašas), kurio 11 punkte nurodyta, kad į apyrašą įtrauktos turtinės teisės ir pareigos pagal sutartį1. Turto apyrašą pasirašė atsakovai.
6. 2017 07 27 antstolis I. G. atsakovės prašymu sudarė papildomą/patikslinantį 2017 01 24 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 0008/16/02153 paveldimo turto apyrašą Nr. 0008/16/01290 (toliau papildomas turto apyrašas). Papildomo turto apyrašo 6 ir 7 punktuose įtrauktos teisės ir pareigos pagal preliminarias sutartis 1 ir 2. Papildomame turto apyraše nurodyta, kad pagal abi preliminarias sutartis buvo gauta po 5 700 Eur avanso (viso 11 400 Eur). Papildomą turto apyrašą pasirašė atsakovė. Atsakovai žemės sklypą Nr. 2, numatytą įsigyti pagal preliminarią sutartį2, padalino į tris atskirus turtinius vienetus: nekilnojamus daiktus: (duomenys neskelbtini), kurie atsakovams priklauso lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl avanso gražinimo, tačiau atsakymų nesulaukė.
7. Nurodė, kad pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys nesudarytos nesant šalių kaltės, nes pardavėjai pagal ginčo preliminarias sutartis mirė iki terminų pagrindinėms nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti, pabaigos. Atsakovai turtines teises ir pareigas į nekilnojamojo turto objektus paveldėjo po šių terminų [pabaigos. Tačiau atsakovai, kaip pardavėjų turto paveldėtojai, pasibaigus pagrindinių sutarčių sudarymo terminams, įgijo pareigą grąžinti ieškovų sumokėtus avansus.
8. Pažymėjo, kad atsakovai tiek kartu, tiek atskirai yra paveldėję A. V. nekilnojamojo turto už ženkliai didesnę vertę nei ieškovų 11 400 Eur reikalavimas sugrąžinti avansą.
9. Nurodė, kad turto apyrašas buvo sudarytas 2017 01 24, nepraėjus 3 mėnesių terminui nuo A. V. mirties. Preliminarios sutarties 1 sudarymo faktas buvo išviešintas nekilnojamojo turto registre, įrašas registre galiojo nuo (duomenys neskelbtini), preliminarios sutarties2 sudarymo faktas taip pat buvo išviešintas nekilnojamojo turto registre, įrašas registre galiojo nuo (duomenys neskelbtini), reiškia atsakovams paveldint turtą, buvo žinomi preliminarių sutarčių sudarymo faktai.
Atsiliepimas
10. Atsakovai T. J., R. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini) palikėjo mirties data pagal įstatymą yra palikimo atsiradimo diena. Ieškovai į atsakovus su pretenzijomis dėl avansų pagal preliminarias sutartis 1 ir 2 grąžinimo kreipėsi 2018 04 19, praėjus maždaug pusantrų metų po palikimo atsiradimo dienos. Atnaujinti praleisto termino dėl svarbių priežasčių ieškovai neprašė, todėl ieškinys atmestinas.
12. Teigė, kad įpėdinių solidarioji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai palikimas priimtas pagal CK 5.52 straipsnį, o ne pagal apyrašą vadovaujantis CK 5.53 straipsniu. Todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja 11 400 Eur avansą iš abiejų atsakovų priteisti solidariai, nes palikimo priėmimas pagal apyrašą, kai yra įpėdinių daugėtas, suponuoja dalinę atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu.
13. Po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą priėmė A. V. ir pagal testamentą T. B., ieškovo Č. B. sutuoktinė. Ieškovai nutylėdami šį faktą, nepagrįstai reikalauja visos 11 400 Eur avanso sumos pagal sutartis tik iš atsakovų.
Šalies argumentai
14. Atsakovai T. J., R. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento V. V., Č. B. išrašytus paprastuosius vekselius: 2014 06 17 vekselį 11 500 Eur sumai ir 2014 12 10 vekselį 5 500 Eur sumai, pripažinti negaliojančiomis preliminarią sutartį1 ir preliminarią sutartį2, nuo jų sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad V. V. ir A. V. paveldėjo statinius žemės sklype Nr.1, ir teisę išpirkti 30 arų ploto namų valdos sklypą po šiais statiniais po V. V. sutuoktinio ir A. V. tėvo J. V. mirties. V. V. susipažino su Č. B., kuris pasiūlė savo paslaugas ir pagalbą nuosavybės teisių atkūrimo procese. V. V. 2007 05 15 išdavė įgaliojimą, atstovauti ją valstybinės žemės įsigijimo procese. 2007 06 02 V. V., atstovaujama Č. B., sudarė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įgijo 1 500 kv. m. ploto sklypą Nr.2, pagal išduotą įgaliojimą šią sutartį pasirašė Č. B..
16. 2011 12 15 V. V. ir A. V. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo Č. B. ir A. Z. atstovauti juos valstybinės žemės įsigijimo procese. Šio įgaliojimo pagrindu Č. B. pasirašė 2013 04 10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. V. įgijo 2574/5147 dalis žemės sklypo Nr.1. 2013 04 10 Č. B., atstovaudamas A. V. pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. V. įgijo 2573/5147 dalis žemės sklypo Nr.1. Bendrai V. V. ir A. V. mokėtina už įsigytą žemę suma sudarė 10 950 Eur. Kadangi sklypai buvo nupirkti išsimokėtinai, bendra suma su palūkanomis sudarė 11 527,18 Eur.
17. Buvo susitarta, kad Č. B. apmokės V. V. ir A. V. skolas valstybei už įsigytą žemės sklypą Nr.1 bei organizuos šio sklypo padalijimą į kelis žemės sklypus, kurių vienas, baigus padalijimo procedūras, bus parduotas ir už gautus pinigus atsiskaityta su Č. B.. Todėl atsakovų nuomone, šalių santykiai iš esmės atitiko paskolos sutartį, kuria Č. B. įsipareigojo perduoti pinigus V. V. ir A. V. (jų vardu padengti susidariusius įsiskolinimus), o V. V. ir A. V. įsipareigojo paskolą grąžinti pardavus atidalintą sklypo Nr.1 dalį.
18. Paaiškino, kad Č. B. pažadėjo paskolinti reikiamą 11 527,18 Eur sumą ir už V. V. ir A. V. atsiskaityti su valstybe. Atsižvelgiant į tai, Č. B. įkalbėjo V. V. pasirašyti 2014 06 17 paprastąjį vekselį Toliau vekselis Nr.1 , kuriuo ji įsipareigojo sumokėti Č. B. 11 500 Eur sumą iki 2016 12 30. Pabrėžė, kad Č. B. pažado apmokėti atitinkamą sumą valstybei taip ir neįvykdė. Č. B. faktiškai nepaskolinus pinigų V. V. (nesumokėjus už ją valstybei), laikytina, kad ir paskolos sutartis nebuvo vykdoma, nes pinigai taip ir nebuvo perduoti nei tiesiogiai V. V., nei buvo apmokėtos skolos valstybei už žemės sklypą. 2014 06 17 vekselis laikytinas negaliojančiu, nes tai yra apsimestinis sandoris, kuris buvo sudarytas paskolos sandoriui pridengti.
19. Nurodė, kad 2014 12 10 V. V. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti Č. B. 5 500 Eur iki 2017 03 01. Vekselį pasirašė įkalbėta Č. B., kuris nurodė, kad reikia papildomų lėšų vykdant žemės sklypo padalijimo procedūrą – atsiskaitant su matininkas už žemės sklypo padalinimo planą, už detaliojo plano parengimą. V. V. įsipareigojo šią skolą grąžinti perleidus atidalintą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad vekseliuose nurodytų sumų Č. B. neperdavė nei V. V., nei apmokėjo jos skolas valstybei, nei atsiskaitinėjo su matininkais ar detaliojo plano rengėjais, žemės sklypas taip ir nebuvo padalintas.
20. Paaiškino, kad Č. B., gavęs iš V. V. du pasirašytus vekselius, žemės sklypo nepadalino, pastarojo nepardavė bei neatsiskaitė su valstybe motyvuodamas tuo, kad jis nėra žemės sklypo savininkas. Atsižvelgiant į tai, Č. B. įkalbėjo žemės sklypo savininkus bei su jais 2016 02 18 sudarė preliminarią sutartį1, kurioje nurodė, kad ieškovai nupirks 0,07 ha ploto dalį žemės sklypo Nr.1. Taip pat ieškovai ir pardavėja V. V. 2016 02 19 sudarė preliminarią sutartį2, kurioje nurodė, kad ieškovai nupirks 0,07 ha ploto žemės sklypo Nr.2 dalį. Pinigai pagal preliminarias sutartis nebuvo perduoti, o buvo pažadėta, kad tokiu būdu bus užtikrinamas Č. B. pažadas atsiskaityti su valstybe už V. V. ir A. V.. Preliminariomis sutartimis buvo pridengtas kitas sandoris – paskolos sutartis, kuomet Č. B. įsipareigojo už V. V. ir A. V. atsiskaityti su valstybe už žemės sklypą Nr.1, o pastarieji įsipareigojo skolą grąžinti pardavus žemės sklypo Nr.1 dalį, bei žemės sklypo Nr.2 dalį. Tokiu būdu ieškovai apsimestiniu sandoriais iš esmės įgyvendino planuotos paskolos užtikrinimą, kuomet užtikrinama, kad neįvykdžius vekseliuose nurodytų įsipareigojimų, jiems turės būti perleistos žemės sklypų dalys.
Atsiliepimas
21. Ieškovai E. Z., Č. B. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Nurodė, kad atsakovai pateikė išgalvotą istoriją. Pažymėjo, kad ieškovas Č. B. ir V. V. buvo gerai pažįstami dar kur kas anksčiau nei buvo sudarytos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartys. Ieškovas nuo mažens vasaras leisdavo kaimynystėje, bendravo tiek su V. V., tiek su jos šeima. Pabrėžė, kad V. V. eilę kartų išdavė notarinės formos įgaliojimus ieškovui. Nurodė, kad atsakovai nesirūpino V. V. (ieškovas sumokėjo jos laidotuvių išlaidas, o ieškovo žmona rūpinosi V. V. iki jos mirties pagal rentos iki gyvos galvos sutartį). Teigė, kad jokių nusiskundimų ieškovas niekada nebuvo gavęs. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nežadėjo ir nesitarė su V. V. ir A. V., kad sumokės sklypų Nr.1 ir Nr.2 kainą valstybei. Atkreipė dėmesį, kad pinigai buvo perduoti vekselių pasirašymo dieną.
23. Nurodė, kad neįmanoma pridengti nesudaryto sandorio. Atsakovai patys teigia, kad jokių pinigų pagal paskolos sutartis ieškovas neperdavė. Kitaip tariant, pripažįsta, kad jokio pagrindinio sandorio, kurį būtų galima pridengti nėra. Tokiu atveju pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnį taip pat nėra.
24. Pažymėjo, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, kad ieškovas, V. V. ir A. V. tarėsi dėl paskolos sutarčių sudarymo ir dėl to sudarė vekselius, bei preliminarias sutartis.
25. Nurodė, kad pareiga atsiskaityti pagal pirmąjį vekselį atsirado 2016 12 30; pagal antrąjį – 2017 03 01. Atsakovai vekselių neginčijo nei iki atsiskaitymo datų, nei pradėjus vykdymo veiksmus. Tik pažengus civilinės bylos nagrinėjimui atsakovai pareiškė priešieškinį dėl Vekselių pripažinimo negaliojančiais.
26. Trečiasis asmuo T. B. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovo Č. B. naudai iš atsakovų T. J. ir R. R. solidariai 5 700 Eur sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 700 Eur sumą nuo 2018 08 24, bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 155,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovo E. Z. naudai iš atsakovų T. J. ir R. R. solidariai 5 700 Eur sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 700 Eur sumą nuo 2018 08 24, bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2 155,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovų T. J. ir R. R. lygiomis dalimis 48,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
28. Teismas sistemiškai įvertinęs pasirašytų preliminarios sutarties1 ir preliminarios sutarties2 nuostatas bei jų tarpusavio ryšį, atsižvelgdamas į pardavėjų parašytas atžymas dėl pinigų gavimo bei jų parašus, padarė išvadą, jog labiau tikėtina nei netikėtina, kad prieš pasirašant Preliminarias sutartis 1 ir 2 ieškovai sumokėjo V. V. ir A. V. 5 700 Eur dydžio avansus kiekvienos preliminarios sutarties užtikrinimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodomos aplinkybės, jog V. V. banko sąskaitoje šių sutarčių sudarymo metu ir vėliau, bei po jos mirties (pateikti sąskaitų išrašai) nebuvo įnešta didesnių pinigų sumų, ji neįgijo jokio nekilnojamojo turto, bei po jos ir A. V. mirties nebuvo likę grynųjų pinigų, neįrodo aplinkybės, jog avansai pagal preliminarią sutartį1 ir preliminarią sutartį2 ieškovų sumokėti nebuvo.
29. Teismas sprendė, jog pagal palikėjų skolas atsakovai privalo atsakyti solidariai. Padarė išvadą, jog ieškovai turi teisę pasirinkti į kuriuos iš solidarių skolininkų nukreipti išieškojimą ir šiuo atveju pasirinko atsakovus, kurie įvykdę prievoles, savo ruožtu gali pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kitai solidariai skolininkei.
30. Pažymėjo, kad į antstolio I. G. nepraėjus trims mėnesiams nuo A. V. mirties sudarytą apyrašą preliminari sutartis 1 buvo įtraukta atsakovų iniciatyva jie pasirašė turto apyrašą. Apyraše preliminari sutartis 1 aprašyta detaliai – nurodyti ieškovų asmens kodai, V. V. ir A. V. asmens kodai, parduodamo žemės sklypo unikalus numeris. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovai buvo susipažinę su preliminaria sutartimi1, žinojo apie 5 700 Eur avansą (skolą). Teismas sprendė, jog apie skolą pagal minėtą preliminarią sutartį atsakovai sužinojo per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, ir sudarant turto apyrašą tai patvirtino savo parašais. Pažymėjo, jog atsakovė į papildomą turto apyrašą, skolą pagal Sutartį 2 įtraukė taip pat savo iniciatyva.
31. Nustatė, kad L. R. (atsakovės dukters vyras (žentas), kaip atsakovų tarpininkas, susirašinėjo su atsakovu Č. B., nepraėjus trims mėnesiams po A. V. mirties bendravo su ieškovu Č. B. bei 2017 05 17 atsiuntė jam taikos sutarties projektą, kurį šalys planavo pasirašyti. Taikos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau taikos sutarties projekte aiškiai nurodyti ieškovų reikalavimai pagal preliminarias sutartis 1 ir 2. Padarė išvadą, jog apie skolą pagal preliminarią sutartį2 atsakovai taip pat sužinojo per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą.
32. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių sutarčių dėl 11 500 Eur ir 5 500 Eur paskolų. Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių paskolinius santykius tarp Č. B., V. V. ir A. V., be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Č. B. mokėjo ar ketino mokėti V. V. ir A. V. skolas valstybei. Sprendė, kad nesant sudarytos rašytinės paskolos sutarties, remtis ja įrodinėjant kitų sandorių apsimestinumą nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
33. Atsakovai T. J., R. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 05 22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį, atsakovų priešieškinį tenkinti, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2019 05 09 advokato E. B. prašymą dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro S. B. 2019 06 06 raštą.
34. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos – nesilaikyta įrodymų vertinimo bei jų pakankamumo taisyklių; įrodymai vertinti formaliai; nepašalinti šių įrodymų tarpusavio prieštaravimai; iš viso nevertinti ir nepasisakyta dėl atsakovų argumentų, susijusių su Č. B. neteisėtais veiksmais ir sukčiavimo požymiais, taip pat dėl kitų faktinių aplinkybių; be pakankamo pagrindo buvo pripažinta, kad neva V. V. ir A. V. gavo iš ieškovų pinigus pagal preliminariąsias sutartis; nepasisakyta dėl kitų apeliantų pateiktų argumentų ir faktinių aplinkybių, patvirtinančių Č. B. nesąžiningumą ir siekį neteisėtai pasipelnyti mirusiųjų V. V. ir A. V. sąskaita, todėl priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
35. Akcentavo, kad V. V. turėjo galimybę valstybinę žemę po statiniais (žemės sklypas Nr.1), įsigyti kaip asmeninio ūkio paskirties žemę, kuri būtų įvertinta kur kas mažesne kaina ir net nebūtų susidariusios skolos valstybei. Veikdamas priešingai atstovaujamųjų interesams Č. B. sudarė ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, o įsigijo kitos paskirties gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą. Siekdamas kuo greičiau parduoti žemės sklypo 1 dalį, Č. B., veikdamas priešingai atstovaujamųjų interesams, sudarė kitos paskirties sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, taip užsitikrindamas, kad neteks laukti 5 metus, kol galės parduoti žemės sklypo dalį. Tai buvo nurodyta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas be pagrindo į šias aplinkybes neatsižvelgė.
36. Nurodė, kad iš viso bendra V. V. ir A. V. skola valstybei po žemės sklypo Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo sudarė 11 527,18 Eur. Ši suma yra iš esmės analogiška sumai, kurios yra prašoma priteisti pagal preliminariąsias sutartis.
37. Pažymėjo, kad 2016 08 04, visai prieš mirtį (mirė (duomenys neskelbtini)) V. V. buvo įkalbėta sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Laikė, kad tokius sprendimus priimti V. V. buvo įkalbėta apgaule ir sunkiai sirgdama, nepilnai suvokdama savo veiksmus.
38. Mirus V. V., Č. B. įkalbėjo V. V. turto įstatyminį paveldėtoją, sūnų A. V., sudaryti 2016 09 23 įgaliojimą. Pažymėjo, kad A. V. buvo visai neišsilavinęs, nemokėjo skaityti ar rašyti lietuvių kalba, sirgo alkoholizmu.
39. Teigė, kad Č. B. siekė nepagrįstai užvaldyti V. V. ir A. V. turtą pasinaudodamas jų menku išsilavinimo lygiu ir įgytu pasitikėjimu. Tokiu būdu Č. B. pavyko įkalbėti V. V. ir A. V. sudaryti sandorius, kurių pagrindu Č. B. į šiuos asmenis įgijo net 28 400 Eur dydžio reikalavimo teises, nors tam nebuvo pagrindo. Buvo išrašyti du vekseliai Č. B. naudai: 2014 06 17 paprastasis vekselis 11 500 Eur sumai ir 2014 12 10 paprastasis vekselis 5 500 Eur sumai. Taip pat sudaryta preliminari sutartis1, kuria neva perduotas 5 700 Eur avansas, ir preliminari sutartis2, kuria neva perduotas 5 700 Eur dydžio avansas. Pabrėžė, kad šių pinigų nei V. V., nei A. V. negavo, ką patvirtina byloje esantys duomenys apie jų turtinę padėtį ir skolas valstybei.
40. Akcentavo, kad Česlav B. V. V. vardu pagal įgaliojimą veikė net po jos mirties 2016 11 15 paduodamas prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.
41. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35113-18 pagal požymius nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento klastojimas). Šiame ikiteisminiame tyrime yra aiškinamasi ar nebuvo suklastoti dokumentai bei sukčiauta siekiant apgaule įgyti mirusių V. V. ir A. V. turtą. Tyrime apklaustas ieškovas E. Z. savo paaiškinimuose nurodė, kad jis nei V. V., nei A. V. nepažįsta ir nėra matęs, o preliminarią sutartį pasirašė nedalyvaujant kitoms šalims, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas E. Z. jokiu pinigų tiesiogiai nei V. V. nei A. V. nemokėjo, o pastarieji tokių pinigų iš ieškovo E. Z. negavo.
42. Paaiškino, kad ieškovai siekė pasipelnyti sudarydami fiktyvius sandorius ir įkalbėdami menką išsilavinimą turėjusius V. V. ir A. V. pasirašyti vekselius bei preliminarias pirkimo - pardavimo sutartis, jose įrašant, kad Č. B. perdavė pinigus V. V. ir A. V., nors iš tiesų jokie pinigai nebuvo perduodami, o tik žadama mainais, už ateityje atidalintą žemės sklypo dalį padengti V. V. ir A. V. skolą valstybei, kuri susidarė būtent dėl Č. B. priimtų sprendimų, veikiant mirusiųjų vardu pagal įgaliojimą. Po sandorių sudarymo Č. B. ne tik nepadengė skolų valstybei, kaip žadėjo, tačiau netgi neorganizavo žemės sklypo padalijimo procedūros, kad būtų galima įvykdyti pasirašytas sutartis.
43. Nurodė, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) laikytina palikimo atsiradimo diena. Ieškovai kreipėsi į atsakovus 2018 04 19 su pretenzijomis dėl avanso pagal preliminarias sutartis 1 ir 2 grąžinimo, praėjus pusantrų metų po palikimo atsiradimo dienos, o ieškinį teisme pareiškė praėjus daugiau nei dvejiems metams po palikimo atsiradimo momento. Atnaujinti praleisto termino dėl svarbių priežasčių ieškovai neprašė, todėl pareikštą ieškinį teismas turėjo atmesti, nes ieškovai praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėjo, kad turtinių teisių ir/ar pareigų turto apyraše nurodymas savaime nereiškia, kad kreditorius neturi, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, pareikšti įpėdiniui apie savo reikalavimus.
44. Teigė, kad atsakovai turto apyrašo sudarymo metu nežinojo kokios konkrečiai teisės ir pareigos yra numatytos preliminarioje sutartyje1. Apyraše esantys duomenys buvo įrašyti iš Nekilnojamojo turto registre buvusio įrašo apie sudarytą preliminarią sutartį1, tačiau tai nereiškia, kad atsakovams buvo žinomos ir preliminarios sutarties1 sąlygos, tuo labiau nebuvo žinoma ši sutartis buvo įvykdyta ar pasibaigusi.
45. Pažymėjo, kad dėl teismo sprendime nurodomos taikos sutarties buvo deramasi tik dėl skolų pagal V. V. ir A. V. išrašytus vekselius. Praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo A. V. mirties, apie 2017 metų balandžio mėnesį, paaiškėjo ir aplinkybės dėl sudarytų preliminarių sutarčių 1 ir 2, todėl jos, kaip juridiniai faktai, ir buvo paminėtos taikos sutartyje tik siekiant išvengti teisinės situacijos, kad atsakovams atsiskaičius pagal vekselius atsirastų dar kažkokių papildomų reikalavimą. Taikos sutarties tekstas buvo derinamas tik 2017 05 17, praėjus kur kas daugiau nei 3 mėnesiams nuo A. V. mirties. Pažymėjo, kad taikos sutarties projektas negali būti įrodymu byloje.
46. Nurodė, kad po V. V. mirties dalį palikimo paveldėjo T. B., todėl V. V. skolų išieškojimas turėtų būti nukreiptas ne tik į atsakovus, tačiau ir į T. B.. Teigė, kad aukštesnės instancijos teismai yra suformavę praktiką, kad įpėdinių solidarioji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai palikimas priimtas pagal CK 5.52 straipsnį, o ne pagal apyrašą vadovaujantis 5.53 straipsniu. Teismų praktika patvirtina, kad turėjo būti taikomos dalinės atsakomybės taisyklės bei nustatoma kokiomis dalimis atsakovai yra atsakingi už prašomas priteisti prievoles. Turėjo būti vertinama ir V. V. turto paveldėtojai pagal testamentą T. B. tenkanti reikalaujamos priteisti skolos dalis, atsižvelgiant į jos paveldėto turto vertę, pagal dalinių prievolių taisykles.
47. Nurodė, kad pasinaudodami CK 1.87 straipsnio 2 dalimi atsakovai prašo pripažinti V. V. 2014 06 17 paprastąjį vekselį 11 500 Eur sumai ir 2014 12 10 paprastąją vekselį 5 500 Eur sumai negaliojančiais, nes tai buvo apsimestiniai sandoriai, kuriais siekta pridengti tarp V. V., A. V. ir Č. B. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Č. B. įsipareigojo už V. V. ir A. V. apmokėti skolą valstybei už žemės sklypą Nr.1 (11 500 Eur) bei už V. V. ir A. V. padengti žemės sklypo Nr.1 padalijimo proceso kaštus. Už tai, V. V. ir A. V. įsipareigojo šias skolas grąžinti padalinus žemės sklypą ir atidalintą dalį pardavus.
48. Analogiškai ir preliminarios sutartys 1 ir 2 pripažintinos apsimestiniais sandoriais, nes jomis taip pat siekta nuslėpti tuos pačius paskolos teisinius santykius, t. y. ieškovų įsipareigojimus perduoti pinigus (apmokėti) V. V. ir A. V. skolą valstybei (11 400 Eur), o V. V. ir A. V. įsipareigojo šiuo pinigus grąžinti padalinus žemės sklypą ir atidalintą dalį pardavus. Preliminarios sutartys buvo sudarytos ne siekiant tiesiogiai žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 parduoti ieškovams, o siekiant užtikrinti suteikiamą paskolą suteikti garantiją, kad žemės sklypai tikrai bus parduoti ir V. V. bei A. V. tikrai iš sklypų pardavimo įgys pakankamą pinigų sumą, kad galėtų atsiskaityti su ieškovais.
49. Pažymėjo, kad tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose vyrauja ta pati suma – apie 11 500 Eur. Būtent tokia suma buvo bendras V. V. ir A. V. įsiskolinimas valstybei po žemės sklypo Nr.1 įsigijimo. Taip pat būtent tokia suma (11 500 Eur) yra nurodyta ir 2014 06 17 paprastajame vekselyje, todėl šias aplinkybes galima sieti ir daryti pagrįstą išvadą, kad nurodyta suma buvo skirta būtent apie 11 500 Eur įsiskolinimui valstybei padengti. Taip pat analogiškai ir pagal sutartis gautų avansų suma yra beveik tapati – 11 400 Eur, kas rodo šalių santykių tąsą ir tai, kad skolinami pinigai buvo būtent skolai valstybei apmokėti, kuri taip ir nebuvo padengta.
Atsiliepimas
50. Ieškovai E. Z., Č. B. atsiliepimu prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
51. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, tinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno iš atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyto teiginio, nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad yra tiesioginis įrodymas dėl pinigų perdavimo – V. V. ir A. V. parašai bei ranka rašyti tekstai apie pinigų gavimą. Esantys parašai atitinka preliminariųjų sutarčių 1 ir 2 nuostatas dėl avanso perdavimo ir gavimo patvirtinimo veiksmų. Teigė, kad jokių ginčų dėl netinkamai įgyvendintų įgaliotojų interesų nėra buvę ir jokių nusiskundimų ieškovas niekada nebuvo gavęs.
52. Kadangi ieškovą Č. B. ir V. V. siejo ilgamečiai draugiški santykiai, ieškovas norėjo rūpintis ja, dėl to V. V. ir T. B. 2016 08 04 sudarė notarinės formos išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Būtent ieškovas Č. B. apmokėjo V. V. laidojimo išlaidas, o atsakovai visiškai V. V. nesirūpino.
53. Paaiškino, kad bylos medžiagoje esančiu 2016 11 23 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu padalintas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 0101/0101:1204 (sklypas Nr.1). Šį sklypą paveldėjo įstatyminiai V. V. įpėdiniai – atsakovai. Ieškovas Č. B. ir jo sutuoktinė T. B. padalinto sklypo nepaveldėjo. Atsakovų nurodyto 2016 11 15 prašymo data yra nepraėjus trims mėnesiams nuo V. V. mirties. Taigi, įstatyminiai įpėdiniai (atsakovai) patys turėjo interesą žemės sklypą išsidalinti.
54. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai atsakovus informavo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą.
Žemesnės instancijos teismas
55. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai taikė solidariąją palikimą, pagal turto apyrašą priėmusių įpėdinių, atsakomybę remiantis CK 5.52 - 5.53 straipsnių nuostatomis.
56. Teigė, kad visa atsakovų pozicija priešieškinyje yra grindžiama išgalvota istorija, esą vekseliais ir sudarytomis preliminariosiomis sutartimis siekta pridengti pažadą perduoti pinigus ir sumokėti skolą valstybei. Atsakovai teigia esą buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Nesant byloje jokių įrodymų apie atsakovų minimą pažadą mokėti skolas, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apskritai kada nors būtų kalbėta ar tartasi apie skolos valstybei sumokėjimą ar pinigų skolinimą tokiai skolai padengti. Nėra suprantama kaip atsakovai galėtų tokias aplinkybes žinoti, jei apsimestinį sandorį sudarančios šalys siekia nuslėpti jo tikrąją sudarymo priežastį. Teigė, kad jokio rašytinio dokumento dėl 11 500 Eur ir 5 500 Eur paskolų nėra ir atsakovai jokių įrodymų byloje nepateikė.
57. Teigė, kad atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai neturi įtakos ginčo išsprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
59. 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
60. Atsakovai apeliaciniame skundu prašė priimti naujus rašytinius įrodymus: jų atstovo 2019 05 09 prašymą ikiteisminiame tyrime atlikti papildomus veiksmus ir 2019 06 06 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro raštą dėl tolimesnių veiksmų atlikimo.
61. Šie rašytiniai įrodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliantų dėstomų aplinkybių. Apeliantai neįvardija kokios konkrečios aplinkybės galėtų būti nustatytos parengtinio tyrimo metu, kurių negalima būtų nustatyti šioje civilinėje byloje, pateikiant papildomus įrodymus jei apeliantai jų turi.
62. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis, jog apeliantai nėra nurodę konkrečių aplinkybių, kurios negalėtų būti nustatytos civilinio proceso tvarka šioje byloje ir būtinumo vadovautis ikiteisminio tyrimo, kuris nėra baigtas, medžiaga.
63. Taip pat atmestinas ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, kurie žinojo kitas su šia byla nesusijusias aplinkybes dėl ieškovų sudarytų sutarčių su kitais asmenimis, nes šios faktinės aplinkybės yra akivaizdžiai už šios bylos nagrinėjimo ribų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
64. 2007-05-15 V. V. buvo išdavusi ieškovui Č. B. įgaliojimą, veikdamas pagal kurį ieškovas, V. V. vardu 2008-06-02 sudarė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1 500 kv. m. (15 arų) ploto žemės sklypo Nr.2 įsigijimo iš valstybės, už 422,40 Lt (kas sudaro 122, 33 Eur).
65. 2011-12-15 V. V. ir jos sūnus A. V. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo Č. B. ir A. Z. atstovauti juos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šio įgaliojimo pagrindu Č. B. atstovaudamas V. V. pasirašė 2013-04-10 dvi Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias V. V. įgijo 2574/5147 dalis o A. V. 2573/5147 dalis žemės sklypo Nr.1.
66. 2016-02-18 pirkėjai (ieškovai) ir pardavėjai V. V. bei A. V., sudarė preliminarią sutartį1 atitinkami įsipareigodami: pirkėjai iki 2016-12-15 nupirkti sklypo Nr.1, kurio visas plotas 51,47 arų, 10 arų dalį, po sklypo dalies atidalijimo ir detalaus plano procedūros, kuomet žemės sklypo dalis taps 10 arų sklypu, kuris bus urbanizuotoje teritorijoje, turinčioje užstatymo zoną, už bendrą 8 000 Eur kainą. Preliminarios sutarties1 3.2. punkte nurodyta, jog pirkėjai (ieškovai), prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo grynaisiais pinigais pardavėjams (V. V. ir A. V.) už žemės sklypo dalį, galimam būsimojo pardavėjų nuostolių atlyginimui, 5 700 Eur avansą bei 2 300 Eur įsipareigojo sumokėti notarinės sutarties sudaromos iki 2016 12 15 metu. Visi preliminariosios sutarties metu sumokėti pinigai turėjo būti įskaitomi į bendrą sklypo dalies kainą. Preliminari sutartis Nr.1 pasirašyta abiejų šalių (pirkėjų ir pardavėjų), pardavėjai savo parašais patvirtino, jog pinigus pardavėjai gavo.
67. 2016-02-19 ieškovai ir V. V. analogiškomis sąlygomis sudarė preliminarią sutartį2, pagal kurią pirkėjai (ieškovai) įsipareigojo iki 2016-12-16 nupirkti sklypo Nr. 2, kurio visas plotas 15 arų. 7 arų dalį, po sklypo dalies atidalijimo ir detalaus plano procedūros, kuomet žemės sklypo dalis taps sklypu, kuris bus urbanizuotoje teritorijoje, turinčioje užstatymo zoną už bendrą 10 000 Eur kainą. Preliminarios sutarties Nr. 2, 3.2. punkte nurodyta, jog pirkėjai (ieškovai) prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo grynaisiais pinigais pardavėjai už žemės sklypo dalį galimam pardavėjos nuostolių atlyginimui 5 700 Eur avansą bei 4 300 Eur įsipareigojo sumokėti notarinės sutarties sudaromos iki 2016 12 16 metu. Visi sumokėti preliminariosios sutarties metu sumokėti pinigai turėjo būti įskaitomi į bendrą sklypo dalies kainą. Sutartis pasirašyta abiejų šalių (pardavėjos ir pirkėjų), pardavėja savo parašu pinigų gavimo faktą.
68. Į bylą pateiktos vekselių kopijos patvirtina, kad 2014-06-07 V. V. ieškovui Č. B. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2016-12-30 sumokėti 11 500 Eur, o 2014-12-10 V. V. ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2017-03-01 sumokėti Č. B. 5 500 Eur.
69. 2016 08 04 V. V. (rentos gavėja) ir trečiasis asmuo byloje T. B. ieškovo Č. B. sutuoktinė (rentos mokėtoja) pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią V. V. perleido T. B., o pastaroji priėmė ½ dalį sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų ir kitų statinių (duomenys neskelbtini). T. B. yra testamentinė V. V. įpėdinė, paveldėjusi minėto sklypo dalį.
70. 2016-08-23 V. V. mirė. 2016 09 13 A. V. išdavė įgaliojimą Č. B. savo nuožiūra, bet kuriuo įstatymų numatytu būdu priimti palikimą po V. V. mirties, A. V. vardu vesti paveldėjimo bylą gauti visus reikalingus dokumentus.
71. 2016-11-21 mirė A. V.. Pagal Testamentų registro duomenis palikėjas A. V. nebuvo sudaręs testamento, o jo palikimo priėmimo faktas Testamentų registre užregistruotas 2016 12 22 nurodant, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo po palikėjo A. V. mirties Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei D. S. pateikė atsakovai R. R. (dėdė) ir T. J. (teta). Jau po A. V. mirties, 2017-02-24 jo vardu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
72. 2017-01-24, vykdydamas Vilniaus rajono 1-ojo notarų 2016 12 22 biuro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, po A. V. mirties, antstolis I. G. sudarė 2017 01 24 paveldimo turto apyrašą, kuriame turtinės teisės ir pareigas pagal preliminariąsias sutartis 1 ir 2 gautus avansus nebuvo įtrauktos Turto apyraše pasirašė atsakovai R. R. ir T. J., patvirtindami, kad jiems žinomas palikėjo turtas (įskaitant palikėjo skolines teises ir pareigas).
73. 2017 07 18 antstolis I. G. vykdomajame įraše dėl 5 532,64 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo pakeitė skolininkę V. V. į jos teisių perėmėjus atsakovus T. B., T. J. ir R. R..
74. 2017-07-27, vykdydamas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2017 07 17 vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo sudarymo po A. V. mirties, antstolis I. G. sudarė (papildomą/patikslinantį 2017 01 24 paveldimo turto apyrašą) turto apyrašą ir įtraukė, turtines teises ir pareigas tame tarpe ir turtines pareigas, pagal preliminariąsias sutartis 1 ir 2 gautus avansus po 5 700 Eur pagal kiekvieną sutartį. Turto apyraše pasirašė T. J., patvirtindama, kad jai žinomas palikėjo turtas (įskaitant palikėjo skolines teises ir pareigas).
75. Byloje pateiktas susirašinėjimo el. paštu nuo 2017 02 17 iki 2017 05 17, vykęs tarp ieškovo Č. B. ir L. R., atsakovės T. J. žento. Laiškuose derinamos susitikimų datos, o iš 2017 05 17 L. R., siųsto laiško Č. B. turinio matyti, jog šiuo laišku Č. B. buvo išsiųstas taikos sutarties projektas.
76. Byloje yra pateiktas 2017 05 17 taikos sutarties projektas tarp Č. B., T. B., R. R., T. J., E. Z. ir A. Z., kuris nebuvo įgyvendintas sutartis nepasirašyta. Iš taikos sutarties projekto turinio matyti, kad sutarties šalys bandė taikia susitart tiek dėl avansų pagal preliminarias sutartis 1 ir 2, tiek dėl skolų pagal vekselius gražinimo. Tačiau projektas nebuvo pasirašytas.
77. 2018-04-19 Ieškovai kreipėsi į atsakovus R. R. ir T. J. su pretenzijomis dėl avanso grąžinimo. Pretenzija atsakovui R. įteikta 2018-04-25 atsakovei T. J. pretenzija įteikta 2018-04-20. Atsakovai į pretenzijas neatsakė.
78. Liudytojas L. R. parodė, esąs atsakovės T. J. žentas. Paaiškino, tarpininkavęs atsakovei T. J. tariantis su ieškovu Č. B. dėl skolų. Nurodė, jog Č. B. tikisi gauti skolas iš V. V. įpėdinių, tačiau, jie nesutinka, manydami, jog ieškovas jau gavo turtą (10 arų žemės sklypą), kurį paveldėjo jo žmona T. B.. Nurodė, jog ieškovas Č. B. yra sakęs, kad vekseliai yra garantija, paaiškino, kad atsakovai bandė tartis geruoju ir norėjo perleisti ieškovui Č. B. dalį turto už skolas, bet nesusitarė dėl taikos sutarties sąlygų.
Dėl įrodymų vertinimo
79. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo bei jų pakankamumo taisyklių, formaliai vertino įrodymus, nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų, nepasisakė dėl kai kurių įrodymų ir faktinių aplinkybių. Kolegija pažymi, kad tokie bendro pobūdžio deklaratyvūs teiginiai niekuo nepagrįsti todėl toliau pasisako dėl konkrečių į bylą pateiktų rašytinių ir kitokių įrodymų vertinimo bei išvadų įvertinus jų visumą, atitikimą logikos dėsniams ir kt. pagal ką vadovaujantis kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bylose vertinami įrodymai.
80. Apeliacinio skunde teigiama, kad ieškovas Č. B., siekdamas sau naudos, apgaule, pasinaudodamas V. V. ir A. V. neišprusimu, pastarojo lietuvių kalbos nemokėjimu, įkalbėjo juos išduoti jam įgaliojimus tvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės reikalus, netinkamai veikė pagal išduotus įgaliojimus. Šiuos argumentus paneigia aukščiau įvardintos faktinės aplinkybės, kad ieškovas Č. B. beveik 10 metų tvarkė V. V. ir A. V. valstybinės žemės išpirkimo reikalus pagal tris 2007 05 15, 2011 12 15, 2016 09 13 notarine tvarka išduotus įgaliojimus. Šių įgaliojimų atsakovai neginčijo. Notarų, pareiga prieš tvirtinant sandorius, šiuo atveju minėtus įgaliojimus, įsitikinti, jog įgaliotojai supranta įgaliojimo esmę galimas tokio sandorio sudarymo pasekmes, išversti tvirtinamo sandorio tekstą į jį pasirašančiam asmeniui suprantamą kalbą kas ir turėjo būti atlikta. Kad tikroji įgaliotojų valios išraiška buvo išreikšta įgaliojimuose patvirtina tai, kad visi trys įgaliojimai buvo notariškai patvirtinti. Įgaliotasis asmuo Č. B., veikdamas pagal jam suteiktus įgalinimus, V. V. vardu 2008-06-02 sudarė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1 500 kv. m. (15 arų) ploto žemės sklypo (sklypas Nr. 2) įsigijimo iš valstybės. 2013-04-10 veikdamas pagal 2011 12 15 V. V. ir A. V. išduotus įgaliojimus sudarė dvi Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias V. V. įgijo 2574/5147 sklypo Nr. 1 dalis A. V. 2573/5147 dalis. Kas reiškia, jog ieškovas Č. B. sąžiningai atliko veiksmus, kuriuos buvo įgaliotas atlikti pagal 207 05 15 ir 2011 12 15 išduotus įgaliojimus, o pagal 2016 09 13 A. V. išduotą įgaliojimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos vedimo A. V. vardu, po jo motinos V. V. mirties visų veiksmų nespėjo atlikti dėl įgaliotojo A. V. mirties (duomenys neskelbtini).
81. Apeliantai jokiais tinkamais įrodymais, išskyrus jų deklaratyvius teiginius nepaneigė, jog pagal preliminariąsias sutartis 1 ir 2, pardavėjai V. V. bei A. V., įsipareigojo parduoti ieškovams sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, o pardavėjai sumokėjo jose nurodytas avansų sumas, nes pardavėjai sutartis pasirašė ir savo parašais patvirtino, jog avansus gavo. Parašų tikrumo preliminariose sutartyse apeliantai neprašė tirti. Visi sumokėti preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu pinigai turėjo būti įskaitomi į bendrą sklypo dalies kainą.
82. Taip pat nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog V. V. negavo pinigų ir pagal jos pasirašytus vekselius.
83. Apeliantai savo teiginius, jog preliminariose sutartyse nurodytos avansų ir vekseliuose nurodytos sumos nebuvo išmokėtos, rėmė tuo, kad priimdami palikimą jie negavo ir nerado tokių grynųjų pinigų sumų, kad V. V. ir A. V. nebuvo linkę išlaidauti, po preliminarių sutarčių sudarymo nebuvo įsigiję jokio vertingo turto, kad pinigai nebuvo perduoti įrodinėjo ir pateikdami V. V. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016 01 01 iki 2017 01 30.
84. Vekseliai buvo pasirašyti prieš pusantrų metų ir metus, prieš V. V. mirtį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu preliminarių sutarčių turinys leidžia teigti, jog avansai pagal šias sutartis buvo išmokėti V. V. ir A. V. grynaisiais pinigais ir perduoti iš karto po jų pasirašymo, apie ką liudija jų parašai po sutarčių tekstais patvirtinantys pinigų gavimą, jeigu avansų sumas šalys būtų taręsis pervesti į pardavėjų bankų sąskaitas, tai arba atsispindėtų sutartyse, o jei ir ne tai tokių patvirtinimų po sutarčių tekstais neprireiktų, nes tinkamą pinigų pervedimą galima įrodytų šalių sąskaitose atliktos bankinės operacijos. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo ieškovai tai, kad V. V. gautų grynųjų pinigų neįnešė į savo banko sąskaitą ar kad apeliantai teigia neradę pinigų po palikėjo A. V. mirties taip pat nepaneigia rašytiniuose dokumentuose abiejų palikėjų parašais patvirtintų faktų, kad pinigus jie buvo gavę.
85. Atmetami ir apeliantų argumentai neva V. V. buvo senyvo amžiaus, menko išsilavinimo, todėl negalėjo aiškiai suvokti pasirašomų sutarčių ir kitų sandorių prasmės. V. V. buvo gimusi (duomenys neskelbtini), kai ji (duomenys neskelbtini) metais pasirašė pirmąjį įgaliojimą Č. B. jai buvo 51 kai pasirašė vekselius 58 metai, kai pasirašė prelimanarias sutartis 59 metai, žinių apie jos menką išsilavinimą apeliantai nepateikė iš viso ir jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad ginčo sandoriai neatitiko jos tikrosios valios.
86. Atsakovai priimtinais įrodymais nepaneigė ir ieškovo Č. B. nurodytų aplinkybių, kad jis V. V. pažinojo nuo vaikystės, nes vasaras leido jos kaiminystėje, kad atsakovai, būdami artimi giminės su V. V. nebendravo, todėl kai V. V. susirgo ir prieš mirtį nebegalėjo pasirūpinti savo buitimi ir jai buvo reikalinga pastovi priežiūra ir slauga dėl ko ji su ieškovo žmona T. B. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Apeliantai nenuneigė ir ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kad jis apmokėjo V. V. laidojimo išlaidas iš savų lėšų.
87. 2016 11 23 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu padalintą žemės sklypą paveldėjo įstatyminiai V. V. įpėdiniai – Atsakovai. Ieškovas ir jo sutuoktinė T. B. padalinto sklypo nepaveldėjo. Tai reiškia, jog atsakovai kaip įstatyminiai įpėdiniai patys turėjo interesą žemės sklypą išsidalinti.
Dėl termino pareikšti reikalavimams pagal CK 5.63 straipsnį
88. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi šio straipsnio 4 dalyje numatytas 3 metų terminas yra naikinamasis
89. Kasacinis teismas 2014 01 08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014,yra išaiškinęs kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios įtvirtintos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
90. (duomenys neskelbtini), vykdydamas Vilniaus rajono 1-ojo notarų (duomenys neskelbtini) biuro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, po A. V. mirties, antstolis I. G. sudarė (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašą, kuriame turtinės teisės ir pareigos pagal preliminariąsias sutartis 1 ir 2 gautus avansus nebuvo įtrauktos, o apyrašo skyriuje skolinės pareigos buvo įtraukti tik palikėjo A. V. įsipareigojimai mokesčių inspekcijai bei valstybei už išpirktą sklypą. Turto apyraše pasirašė atsakovai R. R. ir T. J., patvirtindami, kad jiems žinomas palikėjo turtas (įskaitant palikėjo skolines teises ir pareigas).
91. (duomenys neskelbtini), vykdydamas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo sudarymo po A. V. mirties, antstolis I. G. sudarė (papildomą/patikslinantį (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašą) turto apyrašą ir įtraukė, turtines teises ir pareigas tame tarpe ir turtines pareigas, pagal preliminariąsias sutartis 1 ir 2 gautus avansus po 5 700 Eur pagal kiekvieną sutartį bei įsiskolinimus pagal: pagal (duomenys neskelbtini) vekselį ir (duomenys neskelbtini) vekselį. Turto apyraše pasirašė T. J., patvirtindama, kad jai žinomas palikėjo turtas (įskaitant palikėjo skolines teises ir pareigas).
92. Taigi, pirmajame apyraše duomenų apie palikėjo įsiskolinimus ieškovams nebuvo. Tačiau Liudytoju teisme apklaustas L. R. atsakovės J. dukters vyras (žentas). Paaiškino, jog jis tarpininkavo atsakovei T. J. tariantis su ieškovu Č. B. dėl skolų. Nurodė, jog Č. B. tikėjosi gauti pinigus iš V. V. įpėdinių, tačiau, jie nesutiko mokėti, manydami, jog ieškovas jau gavo turtą (10 arų žemės sklypą), kurį paveldėjo jo žmona T. B.. Ieškovai nurodė, jog po V. V. laidotuvių ieškovas Č. B., atsakovai ir atsakovės T. J. žentas L. R. buvo susitikę ir kalbėjo apie sudarytas sutartis. Kad buvo tariamasis dėl taikos sutarties ir derybos vyko nuo (duomenys neskelbtini), dar nesuėjus 3 mėnesių terminui įrodo ir susirašinėjimas el. paštu, kurio neneigė ir atsakovai, ir artimas atsakovei asmuo atstovavęs atsakovus derybose. Liudytojas nurodė, kad tarp šalių galėjo būti sudaryta taikos sutarties, kurioje buvo nurodytos atsakovų skolos tiek pagal preliminarias sutartis 1 ir 2, tiek pagal vekselius, jų padengimo grafikas, projektas, kuris yra pateiktas į bylą. Iš pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, kad taikos sutarties projektą ieškovui pateikė būtent L. R., kaip atsakovų tarpininkas, susirašinėjęs su ieškovu Č. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai apie ieškovų reikalavimus sužinojo nepasibaigus trijų mėnesių terminui po palikimo atsiradimo dienos, nes jeigu tokių reikalavimų ieškovai nebūtų pareiškę nevyktų ir derybos pagal sutartį.
Dėl atsakovų ir T. B. solidarios atsakomybės
93. Pažymėtina, kad pati V. V. būdama gyva iki pat savo mirties nekvestionavo pasirašytų vekselių, neginčijo vekselių net ir tada kai jai gyvai esant vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai ir perduoti vykdyti Antstoliui I. G.. Toks jos elgesys paaiškinamas tuo, jog vekselius ji pasirašė turėdama tam pagrindą ir šie veiksmai atitiko jos valią. Ginčui šioje dalyje spręsti aktualios ir 2017 09 08 Vilniaus apylinkės teismo įsiteisėjusioje nutartyje Civilinėje byloje Nr. e2YT-37709-433/2017, nustatytos faktinės aplinkybės.
94. Minėtoje byloje buvo nagrinėjami T. J. ir R. R. skundai dėl antstolio I. G. veiksmų, prašant panaikinti antstolio patvarkymus vykdomosiose bylose, kuriais nustatyta solidarioji naujųjų skolininkų: T. B., R. R. ir T. J. prievolė už palikėjos V. V. skolas ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą, kad naujųjų skolininkų prievolė vykdoma pagal dalinės prievolės taisykles bei nustatyti naujųjų skolininkų dalis, jų paveldimo turto ribose.
95. Skunduose T. J. ir R. R. pripažino, kad antstolis tinkamai nustatė, jog yra pagrindas pakeisti skolininkę V. V. vykdymo procese į jos teisių ir pareigų perėmėjus, tačiau nepagrįstai nurodė, kad teisių ir pareigų perėmėjai yra solidarūs skolininkai. Minėtą skundą T. J. ir R. R. grindė tais pačiais argumentais dėl skolininkų atsakomybės rūšies kaip ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde. Nurodė, kad Įpėdiniai T. J. ir R. R. po A. V. mirties palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, todėl jų atžvilgiu taikytina straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad priėmus palikimą pagal turto apyrašą, įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka, kurioje nenumatyta, solidari įpėdinių atsakomybė, taip pat rėmėsi CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ankstesne kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 03 14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011), kuria remiasi ir šioje byloje.
96. Pareiškėjų skundus teismas atmetė, nustatęs, kad po skolininkės V. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė A. V., o pagal testamentą – skolininkė T. B.. Paveldimo turto apyrašas sudarytas nebuvo, todėl antstolis visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, įsipareigojimus pagal vykdomuosius įrašus T. B. ir miręs A. V. paveldėjo solidariai, viso savo turto ribose. Po A. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė R. R. bei T. J., pagal paveldimo turto apyrašą, todėl pagal V. V. įsipareigojimą, paveldėtą A. V., paveldimo turto ribose atsako solidariai su T. B.. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkų nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 03 14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl paminėtoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės normos aiškinimas byloje negali būti taikomas.
97. Minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties apeliantai neskundė, todėl joje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantai yra pripažinę, savo atsakomybę už palikėjų skolas pagal vykdomuosius įrašus, išduotus vekselių pagrindu, nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi.
98. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad byloje taikytina naujausia kasacinio teismo praktika, aktuali sprendžiant ginčą dėl įpėdinių, priėmusių palikimą pagal apyrašą atsakomybės už palikėjo skolas jo kreditoriams, rūšies. Kasacinis teismas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 06 13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3209-916/2019 išaiškino, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), be kita ko, atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
99. Minėtoje byloje kasaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įpėdinių prievolės palikėjo kreditoriui yra solidariosios, taip pat rėmėsi tos pačios 2011 03 14 kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 išaiškinimais. Kasacinį skundą nagrinėjusi kolegija nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.52, 5.53 straipsnius įpėdinių atsakomybės palikėjo kreditoriui aspektu, paskutinę (vėlesnę) formuojamą praktiką yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 03 28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, 2013 11 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, į kurią, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, ir turi būti atsižvelgiama nagrinėjant byloje kilusį ginčą. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 03 14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 išaiškinimo nelaikė precedentu, atspindinčiu susiformavusią teismų praktiką, nurodė, jog tai yra pavienis konkretus taikymo atvejis, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, į jį neatsižvelgia.
100. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, o CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 03 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).
Dėl priešieškinio reikalavimų
101. Atsakovai reikalavimą pripažinti apsimestiniais sandoriais tiek ginčo vekselius, tiek preliminarias sutartis, teigia neva šie sandoriai buvo sudaryti paskolų santykiams pridengti ieškovo pažadą V. V. bei A. V. sumokėti skolas valstybei už išpirktą žemę bei matininkų ir kitas išlaidas, turėtas sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis.
102. Tačiau kaip pagrįstai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas byloje nėra jokių rašytinių sutarčių ir bet kokių kitų įrodymų (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių paskolinį atsakovų ir V. V. bei A. V. santykių pobūdį ar pagrindžiančių aplinkybes, kad ieškovai apmokėjo ar ketino apmokėti V. V. ir A. V. skolas valstybei už išpirktą žemę, kad sandorių šalys tarėsi dėl skolų valstybei apmokėjimo ar pinigų skolinimo tokiai skolai padengti.
103. Be to, net ir tuo atveju jei pagal vekselius ir būtų paskolintos lėšos tokioms skoloms padengti, tai neprieštarauja vekselių prigimčiai vekseliai gali būti išduodami įvairiais pagrindais tame tarpe gali būti paskolinių santykių užtikrinimo priemone, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti juos apsimestiniais. Tačiau jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti apeliantų nurodomas aplinkybes byloje nėra.
104. Teigdami, kad vekseliai ir preliminariosios sutartys buvo pasirašyti be teisinio pagrindo apeliantai turėjo įrodyti, kad nebuvo jokio pagrindo jiems išduoti. Tačiau to neįrodė. Jeigu, kaip teigia apeliantai, vekseliai ir preliminarios sutartys pasirašyti už pažadą, kad ieškovas atsiskaitys su valstybe pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir padengs kitas su jų sudarymų sietinas išlaidas už V. V. ir A. V., kurio ieškovai neįvykdė tai akivaizdu, jog nėra pagrindo teigti, kad vekseliais ir preliminariosiomis sutartimis buvo pridengti paskoliniai santykiai, nes paskolos sutartis yra realinė, laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu apeliantai neigia pinigų pagal visus sandorius perdavimą, nurodo, jog ieškovas tik pažadėjo atsiskaityti, tačiau pažado netesėjo.
105. Kadangi CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Šiuo atveju patys apeliantai nurodo, kad pinigai pagal ginčo sandorius perduoti nebuvo todėl jiems negali būti taikomos paskolos sutarčių taisyklės, nes neperdavus pinigų paskolos sutartis laikoma nesudaryta, nes, tam, kad būtų įmanoma sandorį pridengti, jis turi būti sudarytas.
106. Be to, netgi nustačius, kad iš tikrųjų pinigai perduoti, ginčijami sandoriai neatitiktų paskolos sutartims CK 6.871 straipsnio nustatytų formos reikalavimų fizinių asmenų paskolos sutartims sudaryti. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Jokio rašytinio dokumento dėl 11 500 Eur ir 5 500 Eur paskolų nėra ir atsakovai jokių įrodymų šiuo klausimų byloje nepateikė.
107. Byloje nustatyta ir patys atsakovai neneigia aplinkybės, kad ieškovas neatsiskaitinėjo už V. V. ir A. V., tačiau V. V. vekselių neginčijo, o 2016 02 18 ir 2016 02 19 buvo pasirašytos dar ir preliminariosios sutartys, kuriomis dar kartą neva pridengtas ieškovo pažadas atsiskaityti su valstybe už žemę. Toks elgesys ne tik logiškai nepaaiškinamas, bet ir neprotingas, o apeliantų argumentai neatlaiko kritikos.
108. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
109. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir tinkamai taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
110. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą atsakovui Č. B., kuris yra pateikęs įrodymus, kad už apeliacinio skundo surašymą yra sumokėjęs 2 299 Eur šios išlaidos priteisiamos jo naudai iš abiejų apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis po 1 149, 5 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: iš atsakovės T. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 149,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 euro centų); iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 149, 50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.