Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Skunduose nurodo, kad antstolis I. G. 2017-07-18 priėmė patvarkymus Nr. S1-31828 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01135 ir Nr. S1-31872 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01230, kuriais pakeitė vykdomuosiuose įrašuose JŠ-5124 ir JŠ-6198 skolininkę V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į jos teisių/pareigų perėmėjus solidariai į T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (viso turto ribose), T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (paveldimo turto ribose), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (paveldimo turto ribose). Nesutikdami su nurodytais patvarkymais dalyje, kur nenurodytos (neapskaičiuotos) skolininkų dalys prievolėje, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsnių nuostatomis, nepraleisdami įstatymo nustatyto termino, teikiame šį skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad antstolis tinkamai nustatė, jog yra pagrindas pakeisti skolininkę V. V. vykdymo procese į jos teisių ir pareigų perėmėjus, tačiau nepagrįstai nurodė, kad teisių ir pareigų perėmėjai yra solidarūs skolininkai. Antstolis rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Įpėdiniai T. J. ir R. R. po A. V. mirties palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą. Todėl šiuo atveju turi būti taikoma ne CK 5.52 straipsnio 1 dalis, bet šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Nei CK 5.53, nei CK 5.54 straipsniuose nenumatyta, kad pagal turto apyrašą palikimą priėmę įpėdiniai už palikėjo skolas atsako solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ir atvirkščiai, pagal CK 6.5 straipsnį egzistuoja būtent dalinės prievolės prezumpcija – jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Taigi solidarioji įpėdinių atsakomybė yra numatyta tik visiškos įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas atveju (CK 5.52 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ribotosios atsakomybės atveju (CK 5.53 straipsnis) esant įpėdinių daugetui įpėdinių atsakomybė yra dalinė. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog ribotosios įpėdinių atsakomybės atveju – už palikėjo skolas atsakant tik paveldėtu turtu, įpėdinių atsakomybė yra dalinė: CK 5.52 straipsnyje nustatyta, jog priėmus palikimą paduodant prašymą notarui, jei yra keli įpėdiniai, visi įpėdiniai už palikėjo skolas atsako solidariai, o CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal aprašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidariai, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Teismui taikant šias normas, turi būti atsižvelgiama ir į CK 6.10 straipsnio nuostatas. Būtent šioje normoje nustatyta, kad pasyvusis solidarumas nepaveldimas, nes solidarioji pareiga, jei įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip, po skolininko mirties padalijama (CK 6,10 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdiniai nelaikomi solidariaisiais skolininkais ir atsako pagal dalinės prievolės taisykles (CK 6.5 straipsnis), išskyrus CK 5.52 straipsnio nustatytais atvejais, kai įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui ir kai prievolės dalykas yra nedalus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, taigi, nagrinėju atveju turi būti nustatoma įpėdinių atsakomybės dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Todėl ir šiuo atveju antstolis turėjo nustatyti įpėdinių atsakomybės dalis, nurodydamas kiekvienam skolininkui tenkančią vykdytinos prievolės dalį. T. B. pagal V. V. testamentą (2017-01-16 išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 556) paveldėjo ½ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra šio turto vertė yra 97 350 Eur, todėl T. B. paveldėto turto vertė sudaro 48 675 Eur (97 350 Eur/2) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas reg. Nr. 44/198236). T. J. ir R. R. pagal antstolio sudarytą 2017-07-27 papildomą / patikslintą (2017-01-24 paveldimo turto apyrašą Nr. 0008/16/02153) paveldimo turto apyrašą Nr. 008/17/01290, sudarytą po A. V. mirties, paveldėto turto suma sudaro 119 404,16 Eur. Bendra po V. V. mirties T. B. ir T. J. su R. R., paveldėjusių V. V. skolinį įsipareigojimą iš A. V., paveldėto turto suma sudaro 168 079,16 Eur (48 675 Eur + 119 404,16 Eur). Išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2017-06-06 išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JŠ-5124 dėl 5 532,64 Eur skolos ir 6% metinių palūkanų; taip pat išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2017-07-04 išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JŠ-6198 dėl 11 563,33 Eur skolos ir 6% metinių palūkanų. Kadangi skolininkų T. B., T. J. ir R. R. atsakomybė už V. V. skolas yra dalinė, kiekvienam iš jų tenkančios prievolės dalys išieškotojui Č. B., proporcingai po V. V. mirties paveldėto turto sumai, yra lygios: pagal 2017-06-06 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-5124 – T. B. – 28,96 proc. (arba 2896/10000 dalys), kas sudaro 1 602,25 Eur: - bendra V. V. turto suma 168 079,16 Eur; - T. B. paveldėto turto suma 48 675 Eur; - T. B. iš V. V. paveldėto turto dalis sudaro 28,96 proc.; - T. B. tenkančios 5 532,64 Eur skolos dalis sudaro 1 602,25 Eur (5 532,64 Eur x 28,96 proc.). T. J. ir R. R. – kiekvienam po 35,52 proc. (arba po 3552/10000 dalį), kas sudaro po 1 965,19 Eur: bendra V. V. turto suma 168 079,16 Eur; T. J. ir R. R. paveldėto turto suma 119 404,16 Eur; T. J. ir R. R. iš A. V. paveldėto V. V. turto dalis sudaro 71,04 proc., t. y. kiekvienam po 35,52 proc.; T. J. ir R. R. tenkančios 5 532,64 Eur skolos dalis sudaro kiekvienam po 1 965,19 Eur (5 532,64 Eur x 71,04 proc./2). O pagal 2017-07-04 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-6198: T. B. – 28,96 proc. (arba 2896/10000 dalys), kas sudaro 3 348,74 Eur: bendra V. V. turto suma 168 079,16 Eur; T. B. paveldėto turto suma 48 675 Eur; T. B. iš V. V. paveldėto turto dalis sudaro 28,96 proc.; T. B. tenkančios 11 563,33 Eur skolos dalis sudaro 3 348,74 Eur (11 563,33 Eur x 28,96 proc.); T. J. ir R. R. – kiekvienam po 35,52 proc. (arba po 3552/10000 dalį), kas sudaro po 4 107,29 Eur: bendra V. V. turto suma 168 079,16 Eur; T. J. ir R. R. paveldėto turto suma 119 404,16 Eur; T. J. ir R. R. iš A. V. paveldėto V. V. turto dalis sudaro 71,04 proc.; T. J. ir R. R. tenkančios 11 563,33 Eur skolos dalis sudaro kiekvienam po 4 107,29 Eur (11 563,33 Eur x 71,04 proc./2).

Antstolis 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S1-33073 vykdomosiose bylose Nr. 0008/17/01230 bei Nr. 0008/17/01135, skolininkų skundą atmetė. Patvarkyme antstolis nurodė, kad 2017-07-18 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01135 priimtas patvarkymas Nr. S1-31828 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo skolininkė V. V. vykdomajame įraše Nr. JŠ-5124 pakeista į jos teisių / pareigų perėmėjus solidariai į T. B. (viso turto ribose), T. J. (paveldimo turto ribose) ir R. R. (paveldimo turto ribose). 2017-07-18 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01230 taip pat priimtas patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S1-31872, kuriuo skolininkė V. V. vykdomajame įraše Nr. JŠ-6198 pakeista į jos teisių / pareigų perėmėjus solidariai į T. B. (viso turto ribose), T. J. (paveldimo turto ribose) ir R. R. (paveldimo turto ribose). 2017-08-01 antstolių kontoroje gauti skolininkų T. J. ir R. R. skundai vykdomosiose bylose Nr. 0008/17/01335 ir 0008/17/01230. Atsižvelgiant į tai, kad skundai pateikti tų pačių skolininkų vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas vykdomas to paties išieškotojo naudai, skunduose dėstomi analogiški argumentai, keliami reikalavimai panaikinti 2017-07-18 priimtus patvarkymus dalyje, kurioje nustatyta, kad naujų skolininkų prievolė už mirusiosios skolas yra solidari ir priimti patvarkymą pakeisti skolininkę į jos teisių / pareigų perėmėjus nustatant, kad naujųjų skolininkų prievolė vykdoma pagal dalinės prievolės taisykles pagal skunduose nurodomas skolininkų dalis, bei vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principais, tikslinga skundus sujungti ir išnagrinėti juos viename patvarkyme. Skunduose skolininkai nurodo, kad: įpėdiniai palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, todėl šiuo atveju turi būti taikoma ne CK 5.52 straipsnio 1 dalis, bet šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka; nei CK 5.53, nei CK 5.54 straipsniuose nenumatyta, kad pagal turto apyrašą palikimą priėmę įpėdiniai už palikėjo skolas atsako solidariai; pagal CK 6.6 straipsni 1 dalį solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, ir atvirkščiai, pagal CK 6.5 straipsnį egzistuoja būtent dalinės prievolės prezumpcija; solidarioji įpėdinių atsakomybė yra numatyta tik visiškos įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas atveju, tuo tarpu ribotosios atsakomybės atveju esant įpėdinių daugetui, įpėdinių atsakomybė yra dalinė; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog ribotosios įpėdinių atsakomybės atveju – už palikėjo skolas atsakant tik paveldėtu turtu, įpėdinių atsakomybė yra dalinė; antstolis turėjo nustatyti įpėdinių atsakomybės dalis, nurodydamas kiekvienam skolininkui tenkančią vykdytinos prievolės dalį. Skolininkai prašo panaikinti 2017-07-18 d. patvarkymus Nr. S1-31872, Nr. S1-31828 vykdomosiose bylose dalyse, kuriose nustatyta, kad naujų skolininkų prievolė už mirusiosios skolas yra solidari ir priimti patvarkymus pakeisti skolininkę į jos teisių / pareigų perėmėjus nustatant, kad naujųjų skolininkų prievolė vykdoma pagal dalinės prievolės taisykles ir nustatyti tokias naujųjų skolininkų dalis: T. B. nustatyti 2896/10000 skolos dalį (viso turto ribose), T. J. nustatyti 3552/10000 skolos dalį (paveldimo turto ribose), R. R. nustatyti 3552/10000 skolos dalį (paveldimo turto ribose). Skundas atmestinas dėl šių aplinkybių: antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Taigi vykdymo proceso metu antstolio atliekamus veiksmus, antstolio kompetencijai priskiriamus klausimus detaliai reglamentuoja įstatymų nuostatos. Akcentuotina, kad po skolininkės V. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė A. V., o pagal testamentą – T. B.. Paveldimo turto apyrašas sudarytas nebuvo, taigi vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, įsipareigojimus pagal vykdomuosius įrašus T. B. ir miręs A. V. paveldėjo solidariai, viso savo turto ribose. Tuo tarpu po A. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė R. R. bei T. J.. Šiuo atveju buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. Taigi skolininkai R. R. ir T. J. paveldėjo V. V. įsipareigojimą, paveldėtą A. V., paveldimo turto ribose solidariai su T. B.. Pažymi, kad 2017-07-18 patvarkymai vykdomosiose bylose dėl skolininko pakeitimo priimti atsižvelgiant į vykdomosiose bylose turimus bei viešuosiuose registruose antstoliui prieinamus duomenis apie palikimo priėmimo faktą. Visų skolininkų atsakomybė patvarkymuose yra aiškiai apibrėžta, nurodant, kad skolininkai T. J. ir R. R. pagal vykdomuosius įrašus atsako tik paveldimo turto ribose. Taigi antstolio priimti patvarkymai nepažeidžia jokių CK nuostatų, nepažeidžia nuostatų, įtvirtinančių ir ribotą įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas, tuo atveju, kai palikimas priimtas pagal turto apyrašą. Skolininkai skunduose prašo nustatyti konkrečias kiekvienam skolininkui tenkančios vykdytinos prievolės dalis, vadovaudamiesi sudarytu paveldimo turto apyrašu bei nurodoma turto verte. Tačiau pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, taigi kreditorių reikalavimai tenkinami iš paveldėto turto, o ne paveldėto turto vertės (LAT 2014-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Pažymi, kad patvarkymuose ir yra nurodyta, jog skolininkai T. J. ir R. R. atsako tik paveldimo turto ribose. Taigi šiuo atveju siekiant detalizuoti konkretų turtą, kuriuo atsakys kiekvienas iš šių skolininkų, jų dalis, reikšmingas yra ne sudarytas apyrašas, kuris beje gali būti ir pildomas, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, ne skolininkų nurodomos turto vertės, kadangi skolininkai bet kuriuo atveju atsako konkrečiu paveldėtu turtu, o ne jo verte, bet notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Būtent notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas konkrečiai ir apibrėžia kiekvieno įpėdinio paveldėtą turtą ar jo dalis, paveldimas skolines teises ir pareigas. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas antstoliui nėra pateiktas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika reikia vadovautis ne a priori, o atsižvelgiant į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Taigi kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės normos aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės tos teisės normos taikymui, yra tapačios ar iš esmės panašios. Šiuo atveju skolininkų nurodomos LAT 2011-03-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 faktinės aplinkybės nėra tapačios. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, antstolis padarė išvadą, kad jis jokių teisės normų nepažeidė, todėl pagrindo tenkinti skolininkų skundus nėra. Antstolis nutarė atsisakyti patenkinti skolininkų skundus; nestabdyti vykdymo veiksmų; vykdomąsias bylas kartu su skundais perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą; patvarkymą išsiųsti šalims.