Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1714-657/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-29
Bylos Nr.: 2A-1714-657/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-23565-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žibutė Budžienė
Pareiškėjas: P. J.
Suinteresuotas asmuo: Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, VĮ turto bankas
Advokatai: Aušra Veselovaitė

Civilinė byla Nr. 2A-1714-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23565-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4430-429/2018 pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ , VĮ turto bankas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. J. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 13,45 kv. m, užstatytas plotas 17 kv. m, pažymėtame sklype Nr. 222, kurio centro koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 3-9).

2. Nurodė, kad yra įgijęs sodo namelį žemės sklype, kuriuo naudojasi sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apskrities Panemunės rajono DŽDT VK 1952 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirti žemės sklypai. Sodų bendrijai 1979 m. vasario 20 d. buvo paskirtas 15 ha ploto sklypas. Pagal Kauno rajono Butų eksploatacijos viršininko 1984 m. vasario 1 d. suteiktą leidimą sodininkų bendrijos nariams buvo leista vykdyti sodininkystės darbus. Pareiškėjas nuo 2005 m. naudojasi žemės sklypu ir nameliu, kurį įgijo iš kito asmens nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, tačiau nėra įregistruotas viešajame registre. Pareiškėjas moka įmokas bei rinkliavas bendrijai.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nėra žemės naudotojas. 2005 m. gruodžio 30 d. įregistruojant bendriją „(duomenys neskelbtini)“ nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, sodo namelis pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jis yra laikomas laikinu statiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 yra konstatavęs, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (T.1, b.l. 89-95).

4. Suinteresuotas asmuo Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašė pareiškimą tenkinti (T.1, b.l. 165-167). Nurodė, kad pareiškėjo sodo namelis pastatytas 1989 metais, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas savalaikiai mokėjo įmokas bendrijai, naudojosi nameliu ir juo rūpinosi, prižiūrėjo aplinką. Pareiškėjas namelį valdė sąžiningai ir teisėtai, valstybės institucijos dėl šio namelio niekada nebuvo surašiusios kokių nors nurodymų ar įpareigojimų.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pareiškimą prašė atmesti (T.1, b.l. 168-171). Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad statinys – sodo namelis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojo teisė buvo įgyvendinta teisėtai. Pareiškėjas neturėjo ir neturi teisės naudotis valstybine žeme, o neteisėtai pastatytas statinys negali būti privačios nuosavybės teisės objektu.

6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (T.2, b.l. 3-4).

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (T.2, b.l. 7-15). Nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs nei žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitokį teisėtą valdymą, nei statinio statybos ir /ar rekonstravimo teisėtumą bei perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas nevaldo žemės sklypo jokiais teisėtais pagrindais, jo statinys – sodo namelis negali būti sukurtas teisėtu būdu, o jį rekonstravo neteisėtai. Įgyjamąja senatimi gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė ir priteisė valstybei iš pareiškėjo 14,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (T.2, b.l. 118-124).

9. Teismas nurodė, iš bylos medžiagos, pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 1979 m. vasario 20 d. Kaune dislokuoto karinio dalinio viršininko įsakymu Nr. 12 sodininkystės – daržininkystės bendrijai buvo išskirtas nenaudojamas 15 ha žemės sklypas prie 4-ojo forto karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone į kairę pusę nuo kelio Kaunas – Kapsukas (Marijampolė). Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies viršininkas papulkininkis 1984 m. vasario 1 d. suteikė leidimą sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo, sklypų elektrifikavimo darbus. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo naudojamame žemės sklype Nr. 222 yra sodo namelis. Kadastro bylos duomenimis, sodo namelis pastatytas 1986 m. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas šiuo nameliu naudojasi atvirai ir nepertraukiamai nuo 2005 m. Tai, kad pareiškėjas P. J. nuo 2005 m. naudojasi žemės sklypu ir sodo nameliu, kurį sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomojusi iš valstybės, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

10. Kauno rajono Butų eksploatacijos dalies viršininko papulkininkio 1984 m. vasario 1 d. suteiktas leidimas Nr. 173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose statyti sodo namus negali būti laikomas statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu, kadangi karinio dalinio viršininkas nebuvo tas subjektas, kuriam buvo deleguotos valstybės institucijoms priskirtos funkcijos statybų srityje. Leidimai sodų namelių ir jų priklausinių statybai buvo išduodami ta pačia tvarka, kaip statinių statybai privačiose namų valdose. Baigti statyti sodų nameliai turėjo būti priimami naudoti laikantis individualių namų priėmimo naudoti nustatytos tvarkos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas statinį – sodo namelį – ar jo rekonstrukciją būtų įteisinęs Statybos įstatymo reglamentuota tvarka, o statiniui neatitinkant statybą ar rekonstrukciją reglamentuojančių teisės aktų, jis negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, kaip neatitinkantis CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pareiškėjas nepateikė nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, nei projekto, nei leidimo statyti. Byloje pateiktos projektų ištraukos nėra suderintos su miesto vyr. architektu, todėl pareiškėjas neįrodė, kad statinys pastatytas teisėtai.

11. VĮ Registrų centras 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. KAKT-2023 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl sodo namelio 1S1ž nuosavybės teisės įregistravimo, tačiau šio sprendimo pareiškėjas centriniam registratoriui per vieną mėnesį neskundė, taip pripažindamas jo teisėtumą. Tokiu būdu, nei sodininkų bendrija, nei pareiškėjas neturėjo ir iki šiol neturi teisės naudotis valstybine žeme, kurioje pastatytas statinys, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas galimai statinį valdo daugiau nei 10 metų, nuosavybės teisės į jį įgyti negali. Neteisėtai pastatyti statiniai negali būti privačios nuosavybės teisės objektu ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

12. Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1952 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirtas žemės sklypas Nr. 1, kurio plotas 13,0 ha, esantis aplink papildomą statinį – (duomenys neskelbtini). Tuometinio Kauno garnizono viršininkas 1979 m. vasario 20 d. priėmė įsakymą Nr. 12, kuriuo nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę (duomenys neskelbtini) karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas (šiuo metu Marijampolė), kurio bendras plotas 15 ha, išskyrė sodų bendrijai. Dėl minėtų sprendimo ir įsakymo teisinio vertinimo teisės į žemės sklypą suteikimo aspektu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-48/2009. Minėtoje byloje kasacinis teismas galutinai išsprendė ginčą dėl bendrijos įsteigimo, žemės bendrijai suteikimo ir konstatavo, jog „< ...Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu...>...<...tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijos (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo...>“. Šioje nutartyje vienareikšmiškai pasisakyta dėl teisėtų lūkesčių naudotis žemės sklypu: „<...sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei, tokiam lūkesčiui susiformuoti nebuvo jokio pagrindo...>“. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas niekada neturėjo teisės naudotis žemės sklypu ir neįgijo teisėtų lūkesčių jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kasacinio teismo byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir pareiškėjas, o Kauno apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl teismas plačiau neanalizuoja žemės sklypo naudojimosi teisėtumo aplinkybių.

13. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymą Nr. A-1627, kuriuo organizuojamas apie 28793 kv. m žemės sklypo prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymą Nr. A-1628, kuriuo organizuojamas apie 47 993 kv. m žemės sklypo prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymą Nr. A-1630, kuriuo organizuojamas apie 27 299 kv. m žemės sklypo prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gegužės 9 d. priėmė įsakymą Nr. A-1807, kuriuo pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal kurį teritorijoje Nr. 3 prie Marijampolės pl., Kaune suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti. Nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nėra nuginčyti, galiojantys.

14. Kadangi pareiškėjas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo naudotis žeme, ant kurios stovi rekonstruotas sodo namelis, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad statyba buvo teisėta, ir spręsti, jog ginčo objektas gali būti nuosavybės teisės objektas, kaip nekilnojamasis objektas. Kai statybos yra neteisėtos, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei to objekto teisėto valdymo, o tai reiškia, kad nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Atmestini pareiškėjo atstovės argumentai, kad nesudėtingiems statiniams nereikalingas projektavimo dokumentų sąvadas, o statybą leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo savininko sutikimas, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs nei žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitokį teisėtą valdymą, nei statinio statybos ir/ar rekonstravimo teisėtumą bei perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų. 2005 m. gruodžio 30 d. įregistruojant sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, žemės sklypo niekada nesinuomojo mėgėjiškai sodininkystei. Dėl to, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kaip sodininkų bendrija, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad bendrija nebuvo įsteigta ir įregistruota. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad sodo namelis buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojo teisė buvo įgyvendinta teisėtai: nėra nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, nei statybos leidimo, statinys neregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nepateikti sodo namelio perdavimo dokumentai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas P. J., atstovaujamas advokatės Aušros Veselovaitės prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti (T.2, b.l. 139-143). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, reglamentuojančią nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį ir nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Jeigu nekilnojamasis daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės teisė į minėtą daiktą įgyjama Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o ne įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Kad įgyjamosios senaties instituto negalima tapatinti su daikto sukūrimu statybos būdu pagal Statybos įstatymą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“. Ginčo statinys pilnai atitinka nesudėtingo statinio sąvoką. Nesudėtingiems statiniams ir pagal šiuo metu galiojančią teisinę reglamentaciją nereikalingas projektavimo dokumentų sąvadas.

1.2. Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies viršininko pulkininko 1984 m. vasario 1 d. leidimas sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose plotuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namelius yra pakankamas įrodymas išvadai, kad sodo namelis yra teisėtos statybos rezultatas ir gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Asmuo, gavęs šį leidimą, neturėjo pagrindo abejoti leidimo teisėtumu. Jei būtų tiesioginiai įrodymai, pareiškėjui nereiktų kreiptis į teismą ir nuosavybės teisės būtų įregistruotos įgyvendinant viešosios teisės normas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo statinys buvo statomas neteisėtai. Įrodymų dėl savavališkos statybos fakto byloje nėra. Atsižvelgus, kad statinys nėra pripažintas savavališka statyba, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad jis pastatytas teisėtai. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisėto daikto valdymo prezumpcija. Pagal CK 4.26 straipsnį valdymas laikomas atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodoma priešingai. Teismas nepagrįstai pareiškėjui nepripažino nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi į sodo namelį, kadangi jo statybos teisėtumas įrodytas netiesioginiais įrodymais, teisėto ir sąžiningo daikto valdymo prezumpcijos nėra paneigtos ir nėra įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu draudimų ar apribojimų.

1.3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas niekada neturėjo teisės naudotis žemės sklypu ir neįgijo teisėtų lūkesčių. Tokia aplinkybė nebuvo nustatyta jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijai ir sodininkų bendrijų steigimo. Kauno miesto savivaldybės mero 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 918, kuriuo buvo įregistruota visuomeninė organizacija – daržininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apsprendė bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigas ir lėmė valstybinės žemės teisinį statusą. Šis potvarkis lėmė, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiškėjas, neįgijo teisių naudotis žemė mėgėjiškai sodininkystei. 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 nebuvo nustatyta, kad Karinio dalinio vadas 1979 m. vasario 20 d. įsakymu nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę neteisėtai išskyrė sodininkystės – daržininkystės bendrijai ir neteisėtai gavo TSRS gynybos ministerijos leidimą šį žemės sklypą perduoti Kauno m. vykdomajam komitetui sodininkų bendrijai įteisinti. Teismų nustatytos aplinkybės rodo tik faktą, kad aptartas žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. nebuvo perduotas Kauno m. vykdomajam komitetui ir sodininkų bendrija nebuvo įsteigta įstatymų nustatyta tvarka – Kauno m. vykdomajame komitete neįregistruoti bendrijos įstatai, neatlikti kiti bendrijos įteisinimo veiksmai. Sodo namelis buvo pastatytas iki 1993 m. rugsėjo 20 d., todėl teismo išvada, kad statybos metu statytojas neturėjo teisės naudotis valstybinės žemės sklypu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 nustatytoms aplinkybėms. 19 ha teritorija, kurioje yra apeliantui priklausantis statinys, buvo perduota ir nuomojama sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal sodininkų iki šiol naudojamų žemės sklypų brėžinius. 2009 m. vasario 23 d. nutartis yra reikšminga tik tiek, kiek tai susiję su bendrijos teise pratęsti valstybinės žemės nuomą. Minėta 2009 m. vasario 23 d. nutartis, kuria grindžiamos teismo išvados, neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje P. J. reikalavimo atžvilgiu, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl daiktinių teisių pareiškėjui į iki 1991 m. liepos 25 d. pastatyto statinio nustatymo įgyjamosios senaties instituto nuostatų pagrindu, tuo tarpu 2009 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijai ir sodininkų bendrijų steigimo bei teisės nuomotis valstybinę žemę, kurioje apeliantas net nedalyvavo.

1.4. Apeliantas taip pat išreiškė prašymą sustabdyti bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-1705-259/2018 pagal P. J. ir kitų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ieškinį dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu (T.2, b.l. 165-166). Pareiškėjo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-1705-259/2018 priimtas sprendimas turės įtakos ginčo šioje byloje išsprendimu, nes pagrindiniai argumentais, dėl ko buvo netenkintas pareiškimas yra tai, kad pareiškėjas neturi teisės naudotis žemės sklypu.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus, ar egzistuoja visos būtinosios sąlygos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu (T.2, b.l. 147-148).

17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 151-154).

18. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai sprendė, jog karinio dalinio viršininkas nebuvo tinkamas subjektas statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų išdavimui. Rusijos federacijos 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo paskirti žemės sklypai, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė, bendrijos nariai įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai laikytini neteisėtais. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neturėjo kreipti dėmesio į statybos teisėtumą, ar kad nesudėtingam statiniui nebuvo reikalingi projektavimo dokumentai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sodo namelis buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisė aktų nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, o tuo labiau – įteisinti sodo namelio. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 ginčo atveju neturi prejudicinės galios. Ši nutartis tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į joje nustatytas aplinkybes.

19. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 157-160).

20. Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo išnagrinėtas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir jos narių naudojimosi žemės sklypu teisėtumas. Nei sodininkų bendrija, nei pareiškėjas neturėjo ir iki šiol neturi teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, kurioje pastatytas statinys, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas galimai šį statinį valdo daugiau nei 10 metų, nuosavybės teisės į jį įgyti negali. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių statybos teisėtumą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas teisingai konstatavo, jog prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris sukurtas statybos būdu, tenkinamas, jeigu patvirtinamas faktas, jog jis sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus, kad neteisėtai pastatyti statiniai negali būti privačios nuosavybės teisės objektu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Teismas detaliai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus bei apelianto nurodytus argumentus ir teisingai nustatė, kad ginčo statinys buvo sukurtas statybų būdu ir pagrįstai vertino statinio statybos teisėtumą. Ši teismo pozicija pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė statinio statybos teisėtumo. Byloje nepateiktas nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, nei teisėtas žemės, ant kurios pastatytas statinys, naudojimosi pagrindas. remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, teismas teisingai konstatavo, jog sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ nariai įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai buvo ir yra neteisėti. Apeliantas byloje nepateikė duomenų, kad statinį būtų įteisinęs teisės aktų nustatyta tvarka, neįrodė naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ginčo statinys, teisėtumo. Tuo atveju, kai statybos yra neteisėtos, nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

21. Kitų atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl bylos sustabdymo

23. Apeliantas P. J. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1705-259/2018 dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu.

24. Byloje nustatyta, jog apeliantas P. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo sodo namelį, turėdamas tikslą sodo namelį ir daiktines teises į jį įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1705-259/2018, kurioje sprendžiamas klausimas ir dėl pareiškėjo P. J. reikalavimo pripažinti jam teisę įgyti žemės sklypą ne aukciono tvarka.

26. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų, numatytų CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

27. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvados, kad civilinėje byloje Nr. e2-1705-259/2018 nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiek tai susiję su nuosavybės teise pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo, o surinktų įrodymų pakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti procesinį sprendimą dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. J. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1994 m. gruodžio 21 d., narys (T.1, 35, 14). Pareiškėjas P. J. 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – 17 kv. m sodo namelį 1S1ž, statytą 1986 m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei daiktines teises P. J. vardu (T.2, b.l. 55). Prašymas nebuvo tenkintas, nes nekilnojamojo turto registre pats sodo namelis 1S1ž nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (T.2, b.l. 100-101).

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1952 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirti žemės sklypai, kurių bendras plotas 78,0 ha, tame tarpe sklypas Nr. 1, kurio plotas 13,0 ha, esantis aplink papildomą statinį –(duomenys neskelbtini)ir sklypas Nr. 2, kurio plotas 65,0 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Tuometinio Kauno įgulos viršininko 1979 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 12, buvo nutarta nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę (t. y. 15 ha) (duomenys neskelbtini) karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas (šiuo metu Marijampolė), išskirti sodininkystės bendrijai. Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies viršininkas 1984 m. vasario 1 d. Nr. 173 suteikė leidimą perduoti 15 ha žemės plotą Kauno miesto valdybai įteisinimui ir suteikė leidimą sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius, statyti sodo namus, plotas iki 30 kv. m, aukštis iki 3,3 m, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo, sklypų elektrifikavimo darbus (T.1, b.l. 23-25). Lietuvos Respublikai 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 250 buvo perduoti objektai, fortai k/p Nr. 14, Nr. 15, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21. Akte pažymėta, kad karinio padalinio Nr. 17, „IV fortas“ teritorijoje veikia sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri užima 15,0 ha plotą.

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 8SD-14.8.7-1003 dėl žemės sklypų nuomos ir 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 8SD-14.8.14-4288 dėl statinių įteisinimo nurodė, kad mėgėjų sodininkų bendrijoje esantys valstybinės žemės sklypai nėra teisės aktų nustatyta tvarka suteikti, taip pat nėra įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo ar sandorių, ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami, nesant pateiktų dokumentų, kurie rodytų priešingai, nėra pagrindo išnuomoti prašomo žemės sklypo Kauno sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir įteisinti juose pastatytus statinius (T.1, b.l. 104-107). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 4B-(3.2)-5614 ir 2010 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 8-SD-1503 (1-8) nurodė sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlaisvinti neteisėtai naudojamą valstybinį žemės sklypą (T.1, b.l. 147-148,162-163).

31. Kauno miesto savivaldybės administracija pradėjo rengti žemės sklypų prie Marijampolės pl. Kaune formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymai Nr. A-1629, Nr. A-1627, Nr. A-1628, Nr. A-1630 dėl 51 434 kv. m žemės sklypo, dėl 28 793 kv. m žemės sklypo, dėl 47 993 kv. m žemės sklypo, dėl 27 299 kv. m žemės sklypo; T.1, b.l. 97-99, 101). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 9 d. įsakymais Nr. A-1807 ir Nr. A-1806, patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, pagal kurį teritorijose Nr. 3 ir Nr. 2 prie Marijampolės pl., Kaune suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti (T.1, b.l. 100, 178).

32. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamąja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Pareiškėjo prašymas nustatyti nuosavybės teisės į sodo namelį grindžiamas įgyjamąja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

33. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

34. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į sodo namelį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, kad daiktas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad daiktas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, kad pareiškėjas daiktą visą valdymo laiką valdo sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ilgiau kaip 10 metų.

35. Iš esmės ginčas kyla dėl to, ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o ne pažeidžiant teisės aktus.

36. Pažymėtina, kad pagal iki 1990 m. galiojusius teisės aktus žemės sklypus kolektyviniams sodams (vėliau – sodininkų bendrijoms) steigti skyrė miestų ir rajonų vykdomieji komitetai savo sprendimais. Rajonų teritorijose steigiamų kolektyvinių sodų mieste dirbantiems asmenims veiklos ir statinių statybos kontrolę vykdė miestų vykdomieji komitetai. Pagal Ministrų Tarybos ir Respublikinės profsąjungų tarybos 1974 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 35 „Dėl priemonių kolektyvinės sodininkystės pažeidimams šalinti“ (Žin., 1974, Nr. 4–29) buvo uždrausta išduoti statybos leidimus naujų sodo namelių statybai. Pareikalauta patikrinti išduotus statybos leidimus ir, jei sodo namelių statyba dar nepradėta, tuos leidimus panaikinti. Taip pat buvo nutarta neteikti naujų žemės sklypų naujiems kolektyviniams sodams steigti. Atlikti soduose pastatytų bei statomų statinių inventorizaciją pagal 1974 m. sausio 1 d. būklę. VSRK 1975 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 119 „Dėl kolektyvinių sodų namelių priėmimo naudoti sutvarkymo“ buvo patvirtinti Nurodymai dėl kolektyvinių sodų namelių priėmimo naudoti tvarkos. Nustatyta, kad sodo nameliai priimami naudoti vadovaujantis VSRK 1974 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 137 patvirtinta „Baigtų statyti individualinių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcija“ ir šiais Nurodymais. Valstybines priėmimo komisijas skiria miestų ir rajonų vykdomieji komitetai. Nustatyta komisijų sudėtis, joms teikiamų dokumentų sąrašas, valstybinių priėmimo komisijų darbo procedūros.

37. Kaip jau minėta, Kauno rajono karinio dalinio Butų eksploatacijos dalies viršininkas 1984 m. vasario 1 d. Nr. 173 suteikė leidimą perduoti 15 ha žemės plotą Kauno miesto valdybai įteisinimui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šis žemės sklypas buvo perduotas Kauno miesto valdybai ar, kad valdyba (vykdomasis komitetas) sprendimu šį žemės sklypą suteikė sodininkų bendrijai. Byloje pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių turėti sklypus sąrašus, kurie turėjo būti sudaryti dalinių vadovų iki 1980 m. vasario 20 d. ir jam buvo išduota pažyma apie žemės sklypo paskyrimą pagal Kauno įgulos viršininko 1979 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 12 2 ir 5 punktus. Byloje taip pat nėra pateiktas leidimas statyti sodo namelį, sodo namelio projektas, parengtas iki 1986 m. Visų šių aplinkybių visuma ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, kad nuo 1974 m. iki 1987 m. buvo uždrausta skirti naujus sklypus sodininkų bendrijoms ir išduoti statybos leidimus naujų sodo namelių statybai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas P. J. byloje neįrodė, kad daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. buvo įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

38. Pripažinti faktą, kad daiktas nuosavybės teise įgytas įgyjamosios senaties būdu galima tik tuo atveju, jeigu yra šios nutarties 33 punkte nurodytų sąlygų visetui. Pareiškėjui neįrodžius teisėto daikto valdyto (vienos iš sąlygų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl fakto nustatymo.

39. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliacinį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistina 9,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.),.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,75 Eur (devynis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (nurodyta sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė