Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., jos atstovei advokatei Ievai Likienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., būdama UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktore ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ir turėdama mokestinę nepriemoką, kuri 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė 11 040,77 Eur, 2025 m. sausio 30 d. sudarė 12 117,82 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais paskesnės (ketvirtos ar penktos) eilės kreditoriais, mokėdama:

16. 2024 m. lapkričio 20 d. 880,00 Eur „Przedsiebiorstwo Handlowo Uslugowe P. G. M.“, 17. 2024 m. lapkričio 20 d. 400,00 Eur UAB „Treka“,

ir tuo pažeidė ankstesnės trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, būdamas tinkamai el. pranešimu informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama nedalyvaujant kreditoriaus VMI atstovui.

MAIS 2024 m. lapkričio 20 d. balanso duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 136,89 Eur GPM ir jo delspinigių.

MAIS 2025 m. sausio 31 d. balanso duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 12 121,05 Eur, iš jų: 12 099,69 Eur GPM ir jo delspinigių, 21,36 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių.

UAB „X“ vadovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „X“ veiklą vykdo nuo 2008 m. Bendrovė turi dvi pagrindines veiklas: 3PL sandėlių nuomos ir ekspedijavimo. Bendrovės vykdoma ekspedijavimo veikla apima maršruto sudarymą, vežėjo paiešką, visų reikalingų dokumentų įforminimą ir apdraudimą ir kitas paslaugas, kurios užtikrina organizuotą krovinio pristatymą iš vienos vietos į kitą. Ekspedijavimo veikloje, norint uždirbti ir išsilaikyti rinkoje, yra reikalingas paslaugų pirkėjas ir vežėjas, taip pat darbuotojai, kurie suveda pirkėją su vežėju, organizuoja pervežimą ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kad sandoris įvyktų. Laiku neatsiskaitant su vežėjais, pastarieji ne tik siunčia priminimus / raginimus atsiskaityti, skaičiuoja netesybas (kas lemia didesnius Bendrovės įsipareigojimus), tačiau taip pat praneša daugiau nebedirbsiantys. Šito sau leisti Bendrovė negali - vežėjams atsisakius bendradarbiauti, vykdyti Bendrovės užsakymus, ekspedijavimo veikla žlunga: paslaugų pirkėjai pereina pas kitą ekspeditorių, kuris gali užtikrinti tinkamą ir savalaikį jų krovinių pristatymą, o Bendrovės ir jos akcininkų investicijos, įdirbis nebetenka prasmės. Dėl geopolitinės situacijos logistikos sektorius jau kurį laiką išgyvena transformaciją, kuri apima paslaugų kainas, kryptis, maršrutus, paslaugų nomenklatūrą. Visa ši situacija tiesiogiai liečia ir Bendrovės vykdomą veiklą. 2023 m. Bendrovė persikėlė į naujas patalpas ir pradėjo teikti naują, 3PL sandėlio paslaugą. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos rinkoje ir išlaikyti Bendrovės gyvybingumą, tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas ir mokėti mokesčius valstybei. Tarp naujų Bendrovės klientų - dideli, žinomi prekiniai ženklai: Baltic Kampos, UAB, prekės ženklas „Kukla“, Kosmetikos tyrimu centras UAB, prekės ženklas „MATH Scientific“, Vilniaus Pergale AB, Forum Cinemas Lithuania OŪ Lietuvos filialas, PRO BRO Car Wash Systems, UAB. Į naujos 3PL sandėlio veiklos vystymą investuota 200 000 Eur. Plėtrai bei paslaugų pardavimui buvo įdarbinti specialistai, patalpas reikėjo prisitaikyti veiklai, įsirengti buitines patalpas, nupirkti baldus. Nuo 2024 m. lapkričio mėn. Bendrovė pradėjo bendradarbiauti su dviem bendrovėmis, dėl kurių atėjimo pradėjo augti 3PL paslaugos apyvarta. 3PL sandėlio veikla pamažu renka naujus klientus, bet dar nėra pilnai užpildytas. 2024 m. pavasarį buvo nuspręsta atsisakyti nuostolingos krovinių pervežimo veiklos. 2024 m. spalio mėn. buvo parduoti paskutiniai trys vilkikai, už kuriuos bendrovė buvo skolinga VSF LT, A. P. vilkikus, Bendrovė atsiskaitė su VSF LT, UAB, visiškai padengdama turėtą įsiskolinimą, tačiau iš apyvartinių lėšų turėjo sumokėti už vilkikų pardavimą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį. 2024 m. gegužės 16 d. Bendrovė pirmą kartą per visą savo veiklos laikotarpį pateikė VMI prašymą leisti mokesčių įsiskolinimą sumokėti iki 2024 m. gegužės 25 d., tačiau toks Bendrovės prašymas buvo atmestas. Vėliau VMI teikti prašymai, tame tarpe ir prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį, taip pat buvo atmesti. Kiekvienąkart, kreipdamasi į Pareiškėją, Bendrovė prašė leisti sumokėti mokesčių įsiskolinimą 7-10 dienomis vėliau, t. y. Bendrovė neprašė atidėti įsiskolinimo padengimo nepagrįstai ir neprotingai ilgam terminui. Be to, kiekviename prašyme Bendrovė nurodė priežastis, t. y. apyvartinių lėšų trūkumą ir siekį tęsti Bendrovės veiklą, uždirbti daugiau piniginių lėšų ir atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant ir VMI. Šių paaiškinimų rengimo dieną visi Bendrovei priskaičiuoti mokesčiai, kaip ir delspinigiai už pavėluotą mokesčių sumokėjimą, yra sumokėti. Bendrovė neginčija Pareiškime nurodomų nedidelių sumų, kurios buvo išmokėtos vežėjams keturių dienų laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d., kad Bendrovė galėtų tęsti ekspedijavimo paslaugų veiklą. Tačiau tuo metu Bendrovė nematė kitos galimybės: arba atsiskaityti su vežėjais, kad Bendrovė galėtų tęsti veiklą, arba svarstyti nemokumo bylos inicijavimo pagrindus. Bendrovė nevengia mokėti mokesčių valstybei, tačiau sunkesniu laikotarpiu mėgina išlaviruoti tarp įsipareigojimų valstybei, darbuotojams, vežėjams, patalpų, kuriose vykdoma 3PL sandėlio veikla, nuomotojui ir kitiems tiekėjams, siekia išlikti versle bei mokesčių mokėtojų gretose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Bendrovėje dirba 28 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2025 m. sausio mėn. duomenimis-2 307,17 Eur. Bendrovė teigiamai vertina esamus finansinius rodiklius ir viliasi, kad pavyks išbristi iš finansinių sunkumų, stabilizuoti veiklą ir toliau vykdyti įsipareigojimus kreditoriams įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant atsiskaitymų eiliškumo. VMI savo pareiškime neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė konkrečiu metu susidūrė su finansiniais sunkumais (apie aukščiau minėtų finansinių sunkumą egzistavimą VMI buvo informuota raštu, teikiant prašymus dėl mokesčių įsiskolinimo sumokėjimo.). Atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi nedidelėmis sumomis - dauguma pavedimų yra kelių šimtų eurų dydžio, kelios sumos siekia 1 000 - 1 750 Eur. Tai papildomai patvirtina, kad Bendrovė ieškojo išeičių iš finansinių sunkumų, turimas lėšas „dalindama“ ir darydama pavedimus nedidelėmis sumomis visiems, kurie Bendrovę „spaudė“, galėjo nebetęsti bendradarbiavimo, skaičiavo netesybas ir grasino teisminių procesų inicijavimu. Atsiskaitymai buvo vykdomi ne Bendrovės akcininkams ar išgryninant pinigines lėšas neaiškiais pagrindais - mokėjimai, kurie buvo atlikti nesilaikant imperatyvaus reguliavimo, buvo būtini siekiant užtikrinti bendrovės ūkinės veiklos tęstinumą bei pajamų gavimą. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė, vykdydama mokėjimus ketvirtos eilės kreditoriams, taip pat mokėjo mokesčius ir VMI, nuolat mažino įsiskolinimą, kol galiausiai visiškai jį padengė, taip pat sumokėjo delspinigius. Manytina, kad šios aplinkybės paneigia VMI poziciją, kad paskesnės eilės kreditorių naudai atliktais mokėjimais buvo pažeisti VMI interesai - pareiškėjas ne tik kad gavo visą mokėtinų mokesčių sumą, bet ir daugiau, kadangi Bendrovė sumokėjo VMI naudai ir priklausančias netesybas. Sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimą, turėtų būti vertinami bendrovės vadovo paaiškinimai, jo siekis išvengti bendrovės nemokumo, pastangos tęsti bendrovės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, o ne vien formalus faktas, kad nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Prašo atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bendrovės vadovei neskirti administracinės nuobaudos.

Įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016).

Iš byloje esančių įrodymų visumos (išrašų iš VMI duomenų bazės) nustatyta, kad įmonė UAB „X“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė 11 040,77 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2024 m. lapkričio 21 d. balanso duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 139,87 Eur GPM, 2025 m. sausio 30 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka išaugo iki 12 117,82 Eur, iš jos: 12 099,69 Eur GPM ir jo delspinigių, 21,36 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių.

Kad UAB „X“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti patvirtina jos 2023 m. balanse nurodyti duomenys: pagal VĮ Registrų centrui pateiktą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 m. bendrovė turėjo tik 69 184 Eur pinigų ir jų ekvivalentų, 25 143 Eur atsargų, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 115 520 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 395 618 Eur. Teismo posėdyje ir rašytiniuose paaiškinimuose J. S. patvirtino, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, jie negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi VMI, neturėjo lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl ne kartą kreipėsi į VMI prašydama atidėti nepriemokos sumokėjimo terminus kelioms dienoms ir neinicijuoti jos išieškojimo iš bendrovės sąskaitų. Taip pat J. S. pateikė kitų kreditorių „Continexus“, „Uniroad sp.z. o.o“, „Treka“, „Smart Cars“, UAB „Delamode Baltics“ „MIK Transport“ „Firma Transportowa S.“, UAB „SM Logistic“ raginimus sumokėti skolas. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdama mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo ir ši pareiga bendrovės vadovei buvo žinoma.

VMI pareiškime pateikti duomenys, jog UAB „X“ buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl mokėjimo eiliškumų laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d., tarp jų: 2024 m. lapkričio 18 d. 302,50 Eur UAB „Terminality“, 2024 m. lapkričio 18 d. 900,00 Eur „Blue Deer“ SP, 2024 m. lapkričio 18 d. 290,40 Eur UAB „Continexus“, 2024 m. lapkričio 18 d. 220,00 Eur UAB „Treka“, 2024 m. lapkričio 19 d. 450,00 Eur UAB „Aksola“, 2024 m. lapkričio 19 d. 580,50 Eur UAB „Continexus“, 2024 m. lapkričio 19 d. 1 750,00 Eur „Uniroad Sp“, 2024 m. lapkričio 19 d. 550,00 Eur UAB „Delamode Baltics“, 2024 m. lapkričio 19 d. 550,00 Eur UAB „Transnorta“, 2024 m. lapkričio 19 d. 900,00 Eur „Megasil project“, 2024 m. lapkričio 20 d. 400,00 Eur „Uslugi Transportowe P. S.“, 2024 m. lapkričio 20 d. 200,00 Eur „Megasil project“, 2024 m. lapkričio 20 d. 1000,00 Eur „UAB Traktiras“, 2024 m. lapkričio 20 d. 400,00 Eur UAB „Baltexim“, 2024 m. lapkričio 20 d. 700,00 Eur firmai „Transportowa S. M. W.“, 2024 m. lapkričio 20 d. 880,00 Eur „Przedsiebiorstwo Handlowo Uslugowe P. G. M.“, 2024 m. lapkričio 20 d. 400,00 Eur UAB „Treka“, 2024 m. lapkričio 20 d. 1 100,00 Eur UAB „Bentis“, 2024 m. lapkričio 21 d. 350,00 Eur ”Citadele Leasing“, 2024 m. lapkričio 21 d. 1 000,00 Eur UAB „Traktiras“, 2024 m. lapkričio 21 d. 650,00 Eur UAB „SM Logistic“, 2024 m. lapkričio 21 d. 600,00 Eur firmai „Transportowa S. M. W.“, 2024 m. lapkričio 21 d. 1 230,00 Eur „MIK Transport M. K.“, 2024 m. lapkričio 21 d. 1 000,00 Eur UAB „Smart Cars“, 2024 m. lapkričio 21 d. 700,00 Eur „PUH M. M. M.“, nors nei vienas iš šių mokėjimų nėra CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti pirmos ar antros eilės mokėjimai kreditoriams, kurie turėtų pirmenybę prieš įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tai yra ketvirtos ar penktos eilės mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (2020 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis Nr. 2AT-57-976/2020). J. S. kaip įmonės vadovė, atsakinga už veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą, turėjo žinoti, kad neturint lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, ji privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimų eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „X“ direktorei J. S.. VMI savo atsakymuose bendrovei dėl nepriemokos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis (pvz. 2024 m. spalio 16 d. raštas) priminė, kad atsiskaitant su kreditoriais, kai bendrovė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, privaloma vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ straipsnyje numatyta eiliškumo tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje ir rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad ji suvokė pažeidžianti mokėjimų eiliškumą, tai darė, siekdama neprarasti klientų pasitikėjimo, užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir tęstinumą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „X“ vadovė J. S., žinodama, jog jos vadovaujama Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2024 m. gegužės 22 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė 11 040,77 Eur, 2025 m. sausio 30 d. sudarė 12 117,82 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais paskesnės eilės kreditoriais, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. vykdė atsiskaitymus su paskesnės ketvirtos ar penktos eilės įmonės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su kreditoriumi VMI pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, J. S. privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, tokiu būdu pažeisdama savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jos veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu), į tai, kad J. S. pripažino padariusi administracinį nusižengimą, padėjo jį išaiškinti ir dėl jo gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, bet tik už KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kad savo veiksmais J. S. kaip įmonės vadovė siekė užtikrinti jos veikos tęstinumą, mokėdama kitiems kreditoriams pagal galimybes lygiagrečiai mokėjo mokesčius ir į valstybės biudžetą, be to, bylos nagrinėjimo dienai visa mokestinė nepriemoka VMI yra sumokėta, todėl šio kreditoriaus interesų pažeidimas pašalintas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir J. S. administracinė nuobauda neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos jai neskirti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.