Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1055-221/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-04
Bylos Nr.: e2A-1055-221/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06144-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: Ž. K.
Ieškovas: A. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1055-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06144-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Ž. K. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (patvirtintos civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013, papildytos civilinėje byloje Nr. 2-1172-947/2015) 3.3 punktą, patvirtinant tokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

3.3. Bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka

Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir motina, su kuria gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o motina, pas kuria gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; taip pat, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir siekdamos sudaryti galimybę kartu negyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, bei atsižvelgdamos į tai, kad bendravimo su vaiku tikslas yra dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti, nustato tokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

3.3.1. Vaiko tėvas tiesiogiai bendrauja su savo sūnumi nelyginiais mėnesio savaitgaliais, sūnų pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 17:30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20:00 val. Tėvų bendru sutikimu galima keisti mėnesio savaitgalių tvarką, mėnesio dienų datas ar kiekį. Vaiko tėvas negalėdamas paimti vaiko nustatytu laiku įsipareigoja pranešti apie tai vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Vaiko tėvas gali paskirti savo mamą (vaiko močiutę) atvykti už jį paimti sūnaus nustatytų savaitgalių dienomis; atitinkamai – ir vaiko motina.

Tėvo ir sūnaus savaitgalio dienomis negali būti skiriama jokia papildoma veikla, jei ji nėra po lygiai paskirstoma tiek motinos, tiek tėvo savaitgaliams; veikla, apkraunanti tėvo ir sūnaus savaitgalių bendravimą, negali būti paskirta vien pasirinktiems tėvo ir sūnaus bendravimo mėnesio savaitgaliams – ji turi būti taip pat po lygiai paskiriama motinos ir sūnaus savaitgalių bendravimo laikotarpiui, arba – laikinai, bendru sutarimu, atitinkamai pakeičiama mėnesio tiesioginio bendravimo savaitgalių tvarka.

3.3.2. Šalis, su kuria tuo metu yra vaikas, įsipareigoja užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, rūpintis vaiku, pilnai atsakyti už vaiko priežiūrą, ir dienos bėgyje informuoti kitą iš tėvų apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius (pvz.: liga, nelaimingas atsitikimas, egzaminų ar varžybų rezultatai, priėmimas į ugdymo įstaigą). Šalys įsipareigoja už vaiko priežiūrą laikinai atsakingiems asmenims, į kuriuos nurodo kreiptis dėl netiesioginio ar tiesioginio bendravimo, pilnai išaiškinti šiais punktais nustatytą bendravimo tvarką; atsakingu paskirtas asmuo, į kurį nurodyta kreiptis dėl skambučių ar vaiko pasiėmimo, atstovauja jį paskyrusios šalies pasirinkimu, todėl privalo būti informuotas apie šiuose punktuose nurodytą bendravimo tvarką. Šalys įsipareigoja priimti iš viena kitos ir perduoti vaikui sūnaus gimtadienio ar Šv. Kalėdų dovanėles.

3.3.3. Visas vaiko mokyklinių atostogų laikas be atskiro susitarimo yra dalinamas po lygiai, paskiriant pirmąją atostogų laiko dalies pusę motinos priežiūrai, o antrosios atostogų laiko dalies pusę – tėvo priežiūrai; vaiko mokyklinių atostogų laiką planuoti galima tik į savo su vaiku atostogų dalį, o planavimai, kurie turi apimti ir dalį kitos pusės atostogų laikotarpio, privalo būti priimami tik bendru sutarimu. Planavimai susiję su vaiko sveikatos priežiūra (pvz.: sanatorijos laikotarpis), kurie patenka kartu tiek į motinos, tiek į tėvo atostogų pusės laikotarpį, arba, kuriems reikia daugiau nei pusės atostogų laiko, gali būti priimami įpareigojant kitą šalį pabaigti/pradėti gydymo kursą, tos šalies atostogų pusės laikotarpio metu.

Atostogų metu tiek tėvas, tiek motina turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku bent 30 min. laikotarpiui, jei su vaiku negalėjo susitikti daugiau nei 14 dienų iš eilės. Apie pageidavimą susitikti su vaiku būtina pranešti ne mažiau nei prieš dvi dienas, praėjus 12 dienų laikotarpiui. Vaikui esant ligoninėje, sanatorijoje ar kitoje sveikatos reabilitacijos įstaigoje tiesioginio bendravimo laikas, vaikui paskirto įstaigos lankymo laikotarpio metu, negali būti ribojamas.

Tėvų bendru sutarimu galimas kitoks vaiko atostogų grafiko derinimas. Tėvo ir sūnaus atostogų dalies metu papildoma veikla vaikui gali būti paskiriama tik bendru sutarimu. Vaiko tėvas gali paskirti savo mamą (vaiko močiutę) atvykti už jį paimti sūnaus atostogų laikotarpiui; atitinkamai – ir vaiko motina.

3.3.4. Šalys susitaria, kad neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Visų Šventųjų dieną ir Vėlinių dieną, sūnaus gimimo dieną vaikas praleidžia su motina, o gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną, Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikas praleidžia su tėvu.

Šalys susitaria, kad poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Visų Šventųjų dieną ir Vėlinių dieną, sūnaus gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu, o gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną, Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikas praleidžia su motina. Šalys susitaria, kad pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną vaikas praleidžia su motina, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu.

3.3.5. Šalis, nesanti kartu su sūnumi, gali netiesiogiai bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo 17:30 iki 19:30, ne daugiau nei 45 min. bendro telefoninių ir video pokalbių (pvz. „Skype“ tipo programomis) laiko per savaitę. Vaiko tėvas turi teisę suteikti sūnui asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su sūnumi; prietaiso vidinės kameros video pokalbių funkcijos tikslas yra tik padėti matyti pašnekovams vienas kito veidą ir/ar suteikti galimybę parodyti vienas kitam piešimo/rašymo lapo turinį. Vaikui suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama jo tuometinėje gyvenamojoje vietoje (pvz.: registruotoje gyvenamojoje vietoje, sodyboje, išvažiavus savaitgalį į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybei susisiekti su vaiku naudojantis jam suteiktomis priemonėmis, motina ar tėvas yra atsakingi leisti naudoti jų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti priimamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas. Nesant galimybei susisiekti su vaiku nurodytu netiesioginio bendravimo laiku, būtina nurodyti kada su juo bus galima susisiekti tą pačią dieną, arba artimiausias 24 val. nebetaikyti sutarto netiesioginio bendravimo laiko ribojimo; jei susisiekimas su vaiku nurodytu bendravimo laiku negalimas (pvz.: sūnus su tėčiu ar mama yra spektaklyje), pakanka pranešti kada būtų galima su juo susisiekti vėliau, kada būtų galima jam perskambinti, arba tiesiog nebetaikyti artimiausią sekančią dieną sutarto skambučių laiko ribojimo. Ligos atveju netiesioginio bendravimo su vaiku laikas nėra ribojamas.

Jokie netiesioginio bendravimo su savo motina ar savo tėvu ribojimai vaikui negali būti taikomi; vaikas turi teisę savo nuožiūra, pagal asmeninius poreikius pasirinkti kiek ir kada susisiekti su savo tėvais – bendravimo laiko ribojimai taikomi tik tėvams, ir jų šeimos nariams, siekiant padėti įvesti dienotvarkės aiškumą.

3.3.6. Vaikas laikomas sergančiu, jei jam būtinas namų rėžimas (pvz.: jis negali lankytis ir nesilanko mokykloje, svečiuose, pas gimines, ar viešose erdvėse) ir galima po ligos laikotarpio pateikti jo sirgimą patvirtinančią šeimos gydytojos pažymą. Jei vaikas namų rėžimu laikomas daugiau nei tris dienas, motina įsipareigoja po ligos pateikti tėvui gydytojo pažymos kopiją, patvirtinančią vaiko sirgimą.

Vaiko ligos atveju, asmuo, su kuriuo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, sprendžia kaip toliau tęsti slaugymo priežiūrą. Vaiko ligos atveju, jei tėvas negali pasiimti sūnaus punktuose numatytų savaitgalių laiku tęsti slaugymo savo namuose, kiekvienas prarasto tiesioginio bendravimo savaitgalis perkeliamas į artimiausius sekančius ne mokyklinių atostogų laikotarpio savaitgalius. Apie vaiko pasveikimą ir galimybę jį pasiimti sutartimi numatytam savaitgaliui būtina pranešti ne mažiau nei prieš 2 dienas, priešingu atveju, šalims nesusitarus kitaip, tiesioginio bendravimo savaitgalis perkeliamas į artimiausią sekantį ne mokyklinių atostogų laikotarpio savaitgalį. Vaikui susirgus punktuose numatytų savaitgalių ar atostogų laikotarpiu pas tėvą, pirminio sveikatos patikrinimo organizavimas (pvz.: nuvežimo pas šeimos gydytoją, greitosios pagalbos iškvietimo) priklauso tėvui; medikams (pvz.: šeimos gydytojai, ligoninės priimamojo budinčiajam gydytojui) rekomendavus slaugymą tęsti namų rėžimu, t. y. neradus priežasties, dėl kurios reikėtų likti ligoninėje, – vaiko gydymas tęsiamas tėvo namuose, iki numatyto savaitgalių ar atostogų laikotarpių pabaigos. Medikams rekomendavus pasilikti ligoninėje, pasirinkimo pirmenybė slaugyti vaiką priklauso asmeniui, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta. Svarstant sirgimo priežiūros ligoninėje, sanatorijoje ar kitokioje reabilitacijos įstaigoje kito asmens paskyrimą, būtina suteikti tėvui pirmenybę pasirinkti pasilikti slaugyti sūnų.

Tėvas turi teisę laisvai pasirinkus datą kartą per pusmetį, kartu su tuomet nesergančiu sūnumi apsilankyti pas jo šeimos gydytoją. Taip pat tėvas turi teisę sūnaus sveikatos konsultaciniais klausimais nevaržomai lankytis kartu su vaiku pas gydytojus, apie susitikimo datą pranešdamas ne mažiau nei prieš 7 dienas.

3.3.7. Jei tėvas ar motina planuoja išvykti su vaiku laikinai ar nuolat gyventi į užsienį, privalo ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą raštu nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti vienas iš kito rašytinį sutikimą. Išvykimas be tėvo (motinos) sutikimo yra negalimas. Išvykimo laikotarpiu su vaiku neišvykusiam vienam iš tėvų negali būti taikomi jokie netiesioginio bendravimo su vaiku apribojimai. Vaikui išvykus laikinai ar nuolat gyventi į užsienį, įsipareigojama suderinus šalių pageidavimus sutartam laikui ir sąlygoms leisti vaikui viešėti pas aplankantį tėvą ar motiną, leisti jam atvykti ir bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje.

3.3.8. Šalys susitaria, kad sprendimus dėl visų klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, sveikatos priežiūra, lavinimu bei ugdymu, šalys priima tik abipusiu sutarimu, lygiaverčiai atsižvelgiant į vaiko interesus ir pageidavimus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais ir nepiktnaudžiaujant sutartimi numatytomis privilegijomis. Nesutarimo dėl klausimų atveju tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina privalo savo pasirinkimą motyvuotai pagrįsti, o tolimesnio nesutarimo atveju kreiptis pagalbos į teisines institucijas. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar tiesiogiai bei netiesiogiai bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės nuolatinis konfliktinių situacijų provokavimas ir nepakankamai konkrečiai įvardintų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties įpareigojimų išnaudojimas asmeninių interesų tenkinimui pažeidžia šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus, kurių tikslas buvo siekti saugoti vaiko psichologinę gerovę, užtikrinti maksimaliai palankias vaiko vystymosi raidai sąlygas. Atsakovė sąmoningai ir sistemingai vengia ieškoti kompromisų ir atsisako vykdyti savo įsipareigojimus. Ji atsisako pripažinti motinos ir tėvo teises lygiavertėmis ir pripažinti atskirai gyvenančio tėvo tiesioginio bendravimo svarbą sūnui. To pasėkoje pažeidžiamos sūnaus, A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), teisės nuolat tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 2 dalis), bendrauti su savo tėvu be būtinybės taikytis prie neatsakingai sudaromų nepalankių aplinkybių (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), lygiaverčiai dalyvauti iškylančių klausimų svarstymuose, ieškovo teisės rūpintis vaiko sveikata (CK 3.165 straipsnio 1 dalis), nekliudomai ir be apsunkinančių aplinkybių bendrauti su sūnumi.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismo nutartyje neturi būti jokių neapibrėžtumų, ieškovas turi bendrauti su vaiku tiksliai numatytu laiku ir tiksliai apibrėžtomis sąlygomis, priešingu atveju kyla konfliktai, kurie kenkia vaiko sveikatai. Atsakovė sutiko, kad ieškovas bendrautų su vaiku nelyginiais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. ir grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį 20 val., tačiau teigė, kad ligos atveju ieškovas negali rūpintis vaiku, nes jis nesilaiko gydytojo nurodymų. Atsakovė pažymėjo, kad nereikia į teismo nutartį įtraukti sakinio „atitinkamai ir vaiko motina“, nes vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą atveža ir pasiima vaiko tėvas. Negali būti jokių išimčių ar sprendimo pakeitimo tėvų bendru sutikimu, nes atsakovė atsisako bendrauti su ieškovu. Jeigu vaiko bendravimo su tėvu savaitgalį vaiką reikia vežti į varžybas ar dalyvauti kokioje kitoje veikloje, vaiko tėvas turi tai atlikti. Jeigu negali, tada vaiko tą savaitgalį nepasiima. Ieškovas negali pasiimti vaiko po pamokų, nes ieškovas visada vėluoja, nesilaiko susitarimų. Ieškovas gali praleisti su vaiku visas rudens, žiemos, papildomas, pavasario atostogas, vasaros atostogos dalinamos per pusę. Atostogų metu be atostogaujančio su vaiku tėvo sutikimo negali būti pasimatymų su vaiku. Vaikui esant ligoninėje, sanatorijoje ar kitoje gydymo įstaigoje, ieškovas turi derintis prie vaiką prižiūrinčio asmens ir neatvažiuoti be prižiūrinčio asmens sutikimo. Ieškovas gali bendrauti su vaiku tarp 18 ir 19 val. telefonu iki 20 min. Bendravimas Skype, filmavimai yra negalimi todėl, kad vaikas neturi savo atskiro kambario. Ieškovas negali pasiimti sergančio vaiko, jeigu jam yra taikomas namų rėžimas. Jeigu vaikas gali lankyti kolektyvą, tik jam reikia vartoti tam tikrus vaistus, ieškovas įsipareigoja juos purkšti matant atsakovei per Skype programą tiksliai nustatytu laiku. Jeigu šio įsipareigojimo nevykdo, tuomet negali pasiimti vaiko visą paskirtų vaistų vartojimo laikotarpį. Jeigu vaikas susirgo, kai už jį atsakingas ieškovas, vaikas nedelsiant turi būti atvežtas į nuolatinę gyvenamą vietą ir gydymu turi rūpintis atsakovė. Išvykimas gyventi į užsienį turi vykti pagal galiojančius įstatymus. Išvykus gyventi į užsienį, bendravimas su vaiku vyksta pagal tą pačią tvarką, kaip ir neišvykus gyventi į užsienį. Pasiimdamas vaiką, ieškovas turi pasirašyti raštelį, kad vaiką tikrai pasiėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 sudarytą ir civilinėje byloje Nr. 2-1172-947/2015 papildytą A. K. ir Ž. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl A. K. bendravimo su sūnumi, bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, ir nustatė tokią tvarką:

3.3. Bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka.

Kiekvieną sūnaus ne mokyklinių atostogų lyginės mėnesio savaitės trečiadienį vaiko tėvas turi teisę pasiimti sūnų po pamokų, po prailgintos grupės, ar po užklasinės veiklos būrelio iš mokymo įstaigos, arba iš jo gyvenamosios vietos, pristatant jį vaiko motinai Ž. K. vaiko gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną nuo 19 val. 30 min. iki 20 val., ar kitą šalių suderintą vietą, pranešant apie vaiko pristatymo laiką ir vietą vaiko motinai Ž. K. telefono skambučiu ar SMS žinute. Vaiko tėvas įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip prieš vieną dieną vaiko motiną kada ir kokiu būdu atvyks pasiimti sūnaus.

3.3.3. Visas vaiko mokyklinių atostogų laikas be atskiro susitarimo yra dalinamas po lygiai, paskiriant pirmąją atostogų laiko dalies pusę motinos priežiūrai, o antrosios atostogų laiko dalies pusę – tėvo priežiūrai; jeigu šalys nesusitaria priešingai. Vaiko mokyklinių atostogų laiką planuoti galima tik į savo su vaiku atostogų dalį, o planavimai, kurie turi apimti ir dalį kitos pusės atostogų laikotarpio, privalo būti priimami tik bendru sutarimu. Planavimai susiję su vaiko sveikatos priežiūra (pvz.: sanatorijos laikotarpis), kurie patenka kartu tiek į motinos, tiek į tėvo atostogų pusės laikotarpį, arba, kuriems reikia daugiau nei pusės atostogų laiko, gali būti priimami įpareigojant kitą šalį pabaigti/pradėti gydymo kursą, tos šalies atostogų pusės laikotarpio metu.

Atostogų metu tiek tėvas, tiek motina turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku bent 1–2 valandų laikotarpiui, jei su vaiku negalėjo susitikti daugiau nei 14 dienų iš eilės, prieš tai šalims suderinus pasimatymo laiką ir vietą telefono skambučiu ar SMS žinute. Apie pageidavimą susitikti su vaiku būtina pranešti ne mažiau nei prieš dvi dienas, praėjus 10 dienų laikotarpiui. Vaikas pasiimamas šalių telefonu ar SMS žinute suderintoje vietoje ir laiku. Šalis perduodanti vaiką sutartoje vietoje ir sutartu laiku laukia šalies perimančios vaiką 15 min. ilgiau negu suderintas laikas. Tėvų bendru sutarimu galimas kitoks vaiko atostogų grafiko derinimas.

Vaikui esant ligoninėje, sanatorijoje ar kitoje sveikatos reabilitacijos įstaigoje tiesioginio bendravimo laikas, vaikui paskirto įstaigos lankymo laikotarpio metu, gali būti iki 2 valandų trukmės, jeigu pagal ligos pobūdį ir gydytojų nurodymą nereikalinga ilgesnis buvimas prie vaiko. Tuo atveju šalys abipusiu susitarimu suderina buvimo ligoninėje prie vaiko laiką ir kitas sąlygas. Vaikui būnant pas tėvą ir susirgus, tėvas nedelsiant apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute, ir jai perduoda vaiką sutartoje vietoje ir sutartu laiku.

3.3.5. Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali netiesiogiai bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo 17:30 iki 19:30 val. laikotarpiu, ne daugiau nei 45 min. bendro telefoninių vaiko namuose ir kitose vietose ir video pokalbių ne vaiko gyvenamojoje vietoje (pvz. „Skype“ tipo programomis) laiko per savaitę. Vaiko tėvas turi teisę suteikti sūnui asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su sūnumi; prietaiso vidinės kameros video pokalbių funkcijos tikslas yra tik padėti matyti pašnekovams vienas kito veidą ir/ar suteikti galimybę parodyti vienas kitam piešimo/rašymo lapo turinį, išskyrus vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams pokalbiams jo tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz.: registruotoje gyvenamojoje vietoje, sodyboje, išvažiavus savaitgalini į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybei susisiekti su vaiku naudojantis jam suteiktomis priemonėmis, motina ar tėvas yra atsakingi leisti naudoti jų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti priimamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas. Nesant galimybei susisiekti su vaiku nurodytu netiesioginio bendravimo laiku, būtina nurodyti kada su juo bus galima susisiekti tą pačią dieną, arba artimiausias 24 val. nebetaikyti sutarto netiesioginio bendravimo laiko ribojimo; jei susisiekimas su vaiku nurodytu bendravimo laiku negalimas (pvz.: sūnus su tėčiu ar mama yra spektaklyje), pakanka pranešti kada būtų galima su juo susisiekti vėliau, kada būtų galima jam perskambinti, arba tiesiog nebetaikyti artimiausią sekančią dieną sutarto skambučių laiko ribojimo. Ligos atveju netiesioginio bendravimo su vaiku laikas gali būti neribojamas, jeigu tai nekenkia vaiko ligos eigai, ir nepažeidžia vaiko dienos režimo.

Už ieškovo A. K. sūnui suteiktos asmeninio mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaiso (mobiliojo ryšio telefono ar kitos) išsaugojimą (užtikrinimą, kad sūnus jos nepames, nesugadins), vaiko motina Ž. K. nėra atsakinga.

Vaiko ligos atveju, asmuo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sprendžia kaip organizuoti ar toliau tęsti slaugymo priežiūrą. Vaiko ligos atveju, jei tėvas negali pasiimti sūnaus punktuose numatytų savaitgalių laiku tęsti slaugymo savo namuose, kiekvienas prarasto tiesioginio bendravimo savaitgalis perkeliamas į artimiausius sekančius ne mokyklinių atostogų laikotarpio savaitgalius. Apie vaiko pasveikimą ir galimybę jį pasiimti sutartimi numatytam savaitgaliui būtina pranešti kitai šaliai vaikui pasveikus, priešingu atveju, šalims nesusitarus kitaip, tiesioginio bendravimo savaitgalis perkeliamas į artimiausią sekantį ne mokyklinių atostogų laikotarpio savaitgalį. Medikams rekomendavus pasilikti ligoninėje, pasirinkimo pirmenybė slaugyti vaiką priklauso asmeniui, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta. Svarstant sirgimo priežiūros ligoninėje, sanatorijoje ar kitokioje reabilitacijos įstaigoje kito asmens paskyrimą, būtina suteikti tėvui pirmenybę pasirinkti pasilikti slaugyti sūnų.

Tėvas turi teisę laisvai pasirinkus datą kartą per pusmetį, ir tai suderinęs su vaiko motina, arba nesusitarus, jai pranešęs prieš 7 kalendorines dienas apie šį ketinimą, kartu su tuomet nesergančiu sūnumi apsilankyti pas jo šeimos gydytoją. Taip pat tėvas turi teisę sūnaus sveikatos konsultaciniais klausimais nevaržomai lankytis kartu su vaiku pas gydytojus, tai suderinęs su vaiko motina, arba jiems nesusitarus, jai pranešęs prieš 7 kalendorines dienas apie šį ketinimą.

3.3.8. Šalys susitaria, kad sprendimus dėl visų neaptartų šioje bendravimo tvarkoje klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, sveikatos priežiūra, lavinimu bei ugdymu, šalys priima tik abipusiu sutarimu, lygiaverčiai atsižvelgiant į vaiko interesus ir pageidavimus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais ir nepiktnaudžiaujant sutartimi numatytomis privilegijomis. Nesutarimo dėl klausimų atveju tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina privalo savo pasirinkimą motyvuotai pagrįsti, o tolimesnio nesutarimo atveju kreiptis pagalbos į teisines institucijas. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar tiesiogiai bei netiesiogiai bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 31 Eur žyminį mokestį, 64 Eur, sumokėtus antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 875 Eur už teisines paslaugas, valstybei – 6,59 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

6. Teismas konstatavo, kad šalims nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi net ir po teismo sprendimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išaiškinimo. Teismas nenustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams. Teismas iš esmės sutiko su ieškinyje ir ieškovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad ieškovo bendravimas su sūnumi iš dalies ribojamas atsakovės, nors atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, teismo posėdžio metu aiškino, jog nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, teismas sprendė, kad tai iš dalies prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, t. y. ištirto byloje antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenims, kai ieškovui skambinant ir prašant pokalbio su sūnumi pokalbis buvo nutrauktas, taip pat byloje pateiktų didelės apimties žinučių turiniui, kur atsispindi ypač konfliktinis šalių bendravimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra neigiamai ieškovą charakterizuojančios medžiagos, todėl nėra pagrindo riboti jo bendravimą su sūnumi. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, vaikui bus daroma socialinė, psichologinė žala, keliami emociniai išgyvenimai. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendė, kad vaiko interesų nepažeidžia ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuri nustatytina atsižvelgiant ir į atsakovės nurodytus argumentus, juos pakoreguojant, sukonkretinant ir papildant. Teismas pažymėjo, kad nenustatytina sąlyga, jog vaiko tėvas gali paskirti savo mamą (vaiko močiutę) atvykti už jį paimti sūnaus nustatytų savaitgalių dienomis, nes teismo sprendimu yra nustatoma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, todėl teismas negali pasisakyti dėl kito asmens, kuris nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Teismas patikslino ir kitas sąlygas, jas papildydamas ir sukonkretindamas, siekiant, jog šalys išvengtų konfliktų, spręsdamos bendravimo su sūnumi klausimus. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės argumentą, kad ji negali bendrauti su ieškovu dėl konfliktinių situacijų, todėl ieškovo bendravimas su sūnumi turi būti konkretus, patikslino ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, tačiau vertino, kad šalims gyvenant atskirai ir auginant sūnų, esant lygioms abiejų tėvų teisėms vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais, visiškas atsiribojimas tarp vaiko tėvų nėra galimas, nes nėra galimybės numatyti visų situacijų, kurioms esant gali pasikeisti tėvo bendravimo su vaiku aplinkybės.

7. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, pakoreguojant prašomą nustatyti bendravimo tvarką, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė rašytiniais įrodymais patvirtintas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimo dalis, t. y. 3.3.1 punkto dalį: „Tėvo ir sūnaus savaitgalio dienomis negali būti skiriama jokia papildoma veikla, jei ji nėra po lygiai paskirstoma tiek motinos, tiek tėvo savaitgaliams; veikla, apkraunanti tėvo ir sūnaus savaitgalių bendravimą, negali būti paskirta vien pasirinktiems tėvo ir sūnaus bendravimo mėnesio savaitgaliams – ji turi būti taip pat po lygiai paskiriama motinos ir sūnaus savaitgalių bendravimo laikotarpiui, arba – laikinai, bendru sutarimu, atitinkamai pakeičiama mėnesio tiesioginio bendravimo savaitgalių tvarka.“; 3.3.3 punkto dalį: „Atostogų metu tiek tėvas, tiek motina turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku bent 1–2 valandų laikotarpiui, jei su vaiku negalėjo susitikti daugiau nei 14 dienų iš eilės, prieš tai šalims suderinus pasimatymo laiką ir vietą telefono skambučiu ar SMS žinute. Apie pageidavimą susitikti su vaiku būtina pranešti ne mažiau nei prieš dvi dienas, praėjus 10 dienų laikotarpiui. Vaikas pasiimamas šalių telefonu ar SMS žinute suderintoje vietoje ir laiku. Šalis perduodanti vaiką sutartoje vietoje ir sutartu laiku laukia šalies perimančios vaiką 15 min. ilgiau negu suderintas laikas. Tėvų bendru sutarimu galimas kitoks vaiko atostogų grafiko derinimas.“; 3.3.5 punkto dalį: „Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali netiesiogiai bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo 17:30 iki 19:30 val. laikotarpiu, ne daugiau nei 45 min. bendro telefoninių vaiko namuose ir kitose vietose ir video pokalbių ne vaiko gyvenamojoje vietoje (pvz. „Skype“ tipo programomis) laiko per savaitę. Vaiko tėvas turi teisę suteikti sūnui asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su sūnumi; prietaiso vidinės kameros video pokalbių funkcijos tikslas yra tik padėti matyti pašnekovams vienas kito veidą ir/ar suteikti galimybę parodyti vienas kitam piešimo/rašymo lapo turinį, išskyrus vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams pokalbiams jo tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz.: registruotoje gyvenamojoje vietoje, sodyboje, išvažiavus savaitgalini į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybei susisiekti su vaiku naudojantis jam suteiktomis priemonėmis, motina ar tėvas yra atsakingi leisti naudoti jų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti priimamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas. Nesant galimybei susisiekti su vaiku nurodytu netiesioginio bendravimo laiku, būtina nurodyti kada su juo bus galima susisiekti tą pačią dieną, arba artimiausias 24 val. nebetaikyti sutarto netiesioginio bendravimo laiko ribojimo; jei susisiekimas su vaiku nurodytu bendravimo laiku negalimas (pvz.: sūnus su tėčiu ar mama yra spektaklyje), pakanka pranešti kada būtų galima su juo susisiekti vėliau, kada būtų galima jam perskambinti, arba tiesiog nebetaikyti artimiausią sekančią dieną sutarto skambučių laiko ribojimo.“; 3.3.7 punkto dalį „Vaikui išvykus laikinai ar nuolat gyventi į užsienį, įsipareigojama suderinus šalių pageidavimus sutartam laikui ir sąlygoms leisti vaikui viešėti pas aplankantį tėvą ar motiną, leisti jam atvykti ir bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje pagal atskirą šalių susitarimą, įvertinant pasikeitusias vaiko ir asmens su kuriuo jis gyvena, gyvenimo sąlygas.“; išspręsti bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta apie atitinkamus ieškovo reikalavimus dėl atskirų bendravimo tvarkos punktų, nors teismas nurodė kai kuriuos iš jų koregavęs. Teismo nurodyti argumentai skirti pagrįsti tik patį ieškovo bendravimo su šalių sūnumi detalizavimo poreikį. Pareigos tinkamai ir išsamiai motyvuoti sprendimą pažeidimas apsunkino atsakovės galimybę efektyviai apeliuoti dėl atitinkamų teismo sprendimo dalių.

1.2. Nepagrįstas teiginys, kad nors atsakovė teigia nekliudanti ieškovui bendrauti su vaiku, tačiau bylos medžiaga tai paneigia. Nesklandumai dėl ieškovo bendravimo su sūnumi kyla dėl šalių konfliktiškų santykių, todėl atsakovė prašė teismo nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, siekiant išsaugoti nepažeistus vaiko interesus.

1.3. Antstolio R. B. 2017 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turėjo būti vertinamas kitų įrodymų visumoje ir nuodugniau. 2017 m. balandžio 11 d. buvo darbo diena – antradienis, protokole nurodytas laikas – 11 val. 15 min., kai šalys buvo susitarusios, jog telefonu vaikas galės su tėvu pabendrauti vakare (18–19 val.), be to, ankstesniais teismų sprendimais nėra įpareigotos to daryti. Protokolas nebuvo vertinamas kritiškai, nors jo surašymo metu niekas nevertino paties įvykio aplinkybių, tokių kaip atsakovės galimybės atsiliepti tokiu metu. Atsakovė byloje teikė paaiškinimus, jog 2017 m. balandžio 11 d. ji su kitu sūnumi A. R. buvo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų I skyriuje. Be to, neatsižvelgta, jog tai nepakenkė ieškovo bendravimui su vaiku, nes kaip matyti iš atsakovės su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikto ieškovo ranka rašyto raštelio 2017 m. balandžio 12 d., t. y. kitą dieną po protokolo surašymo, ieškovas pasiėmė sūnų 8.30 val. ir turėjo galimybę būti su juo iki 2017 m. balandžio 17 d. 20.00 val.

1.4. Skundžiamos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo 3.3.1 punkto dalys neatspindi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos. Neatsižvelgta, jog vaikui šiuo metu tėra 8 metai, mokyklą jis lankys dar 10 metų, vaikas užsiima ir ateityje užsiims įvairia popamokine veikla, todėl teismo nustatyta sąlyga tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais neskirti bendravimą ribojančios veiklos arba skirstyti ją po lygiai šalių savaitgaliams neatitinka vaiko interesų ir yra neįgyvendinama. Popamokinės veiklos ir kiti lavinimo užsiėmimai paprastai nėra visiškai individualūs ar bent jau priklauso nuo tuos užsiėmimus vedančio asmens, vykstančios varžybos ar renginiai yra priklausomi nuo organizatorių. Dėl to neaišku, kaip atsakovė turėtų suderinti, kad visi nuo jos nepriklausantys įvykiai vyktų ne tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais, apskaičiuojant, jog savaitgaliais, kol vaikas būna su ja, tokių įvykių vyktų ne mažiau. Bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka turi atitikti vaiko rėžimą ir tam tikra prasme būti stabili, kad vaikas jaustųsi saugus ir užtikrintas.

1.5. Neatsižvelgta, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3.3 punkto, kuriame numatyta vienos iš šalių teisė 1–2 val. pasimatyti su vaiku, kol jis leidžia atostogas su kita šalimi, jei nesimatė daugiau nei 14 dienų iš eilės, vykdymas sukeltų didelę sumaištį ir apsunkintų vaiko atostogas. Neaišku, kaip tokia tvarka turėtų būti vykdoma, jei vienas iš tėvų su vaiku atostogautų užsienyje ar prie jūros. Tokia tvarka sukurtų šalims galimybę piktnaudžiauti šia teise, galbūt dar labiau pablogintų konfliktiškus šalių santykius.

1.6. Sprendime numatytas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3.5 punktas dėl pokalbių su vaizdu ir galimybės susisiekti sudarymo yra neteisingas atsakovės atžvilgiu. Toks įpareigojimas nepagrįstai apsunkina atsakovę, ypač atsižvelgiant į tai, jog ji turės užtikrinti nuolatinį ryšio su vaiku palaikymo prieinamumą ir tokio sprendimo neįvykdymo atveju ieškovas galės kreiptis į antstolį. Tai didins atsakovės išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ji nevengia ieškovo pokalbių su vaiku.

1.7. Nesuprantama teismo sprendime numatyta bendravimo su vaiku tvarkos 3.3.7 punkto dalis, pagal kurią vaikui išvykus laikinai ar nuolat gyventi į užsienį, šalys įpareigojamos suderinus pageidavimus sutartam laikui ir sąlygoms leisti vaikui viešėti pas aplankantį tėvą ar motiną, leisti jam atvykti ir bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje pagal atskirą šalių susitarimą, įvertinant pasikeitusias vaiko ir asmens su kuriuo jis gyvena, gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su sūnumi ketina išvykti laikinai ar nuolat gyventi į užsienį. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bet kurio iš tėvų teisė pasikeitus aplinkybėms pakartotinai reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Nuostata, nustatanti įpareigojimą šalims susitarti ir atsakovei leisti ieškovui matytis su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, įvertinus byloje pateiktus įrodymus apie konfliktišką šalių bendravimą, atsakovės naują šeimą, vertintina kaip neatitinkanti protingumui ir teismo sprendimo įvykdomumui keliamų reikalavimų.

1.8. Pasisakius, jog ieškinys tenkintinas, iš atsakovės nepagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos ieškovui. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinio matyti, jog ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka teismo buvo pakoreguota, dalį ieškovo pareikštų reikalavimų, nustatant bendravimo su šalių sūnumi tvarką, atmetant arba iš esmės pakeičiant.

1.9. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, antstolio išlaidos nepagrįstai priskirtos prie būtinųjų išlaidų. Antstolis konstatavo ne tam tikrą ankstesniais sprendimais nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą, o abstraktų ieškovo plečiamai aiškinamą nustatytos bendravimo tvarkos preambulės nuostatą, jog skyriumi gyvenančiam tėvui neturėtų būti sudaromos kliūtys laisvai bendrauti su vaiku.

1.10. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgta ne tik į aplinkybę, kad ieškovo patikslintas ieškinys negali būti vertinamas kaip patenkintas visiškai, bet ir į tai, kad kaltė dėl proceso neturėtų tekti vienai atsakovei, nes ieškovas bendravo su vaiku, jį pasiimdavo ir turėjo galimybes dalyvauti jį auklėjant, ne vien atsakovės elgesys buvo konfliktiško šalių bendravimo ieškovo bendravimo su vaiku klausimais priežastis, netgi ieškovui manant, jog atsakovė nevykdo ankstesniais sprendimais nustatytos tvarkos, jis turėjo kitų teisinių priemonių, tačiau pats pasirinko kreiptis į teismą, atsakovė sutiko su dalimi ieškovo reikalavimų, į atsakovės procesinį elgesį, jog nekliudė greitam ir ekonomiškam bylos nagrinėjimui, nedidino bylinėjimosi išlaidų neteikdama priešieškinio, nesikreipė teisinės pagalbos, nors ieškovas du kartus tikslino ieškinį, nežymiai keisdamas formuluojamus reikalavimus, priversdamas atsakovę teikti atsiliepimus.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškinio pagrindą sudarantys punktai buvo patenkinti visiškai. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje paaiškino, jog punktai buvo koreguojami tik siekiant užkirsti konfliktinių situacijų susidarymą ar palengvinti galimą konfliktinių situacijų sprendimo radimą, o papildomų teisių prašymai (pvz., netiesiogiai bendraujant su vaiku leisti naudotis „Skype“ tipo programomis), kurie, ieškant kompromiso, buvo keliskart koreguoti teismo proceso eigoje, įtraukti tik įvertinus abiejų šalių prašymus.

2.2. Visi esminiai ieškinio punktai yra grindžiami atskirų situacijų incidentais, pateikiant tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir jų aprašymus, todėl kiekvieno teismo priimto punkto motyvavimas iš esmės būtų ieškinyje pateiktų situacijų atkartojimas. Teismas nurodė tuos motyvus, kurie tiesiogiai neišplaukė iš ieškinyje pateiktų išsamių aprašymų. Dėl to teismo sprendimo motyvai neturėtų būti laikomi neišsamiais.

2.3. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog ieškovo pagrindiniu įrodymu dėl trukdymo bendrauti su vaiku buvo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Netiesioginio bendravimo su vaiku ribojimas buvo grindžiamas trumpųjų susirašinėjimo žinučių išklotinėmis, o telefono numerio blokavimo faktą pati atsakovė netiesiogiai patvirtino žinutėmis, todėl antstolio protokolas tebuvo šių aplinkybių patikrinimas ir užfiksavimas. Be to, vien remiantis bylos medžiagoje pateiktų incidentų aplinkybėmis galima teigti, jog atsakovė kliudo tėvui bendrauti su vaiku, todėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra nei pagrindinis, nei vienintelis tokio atsakovės elgesio įrodymas.

2.4. Bylos medžiaga paneigia atsakovės teiginius apie jos pastangas padėti ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė įrodymais nepaneigė ieškinio argumentų, kad ji blokavo ieškovo telefono numerį, kad jis negalėtų prisiskambinti sūnui, atsakovė uždraudė lankyti sūnų sanatorijoje, atsakovė jėga ribojo vaikui bendravimo telefonu su ieškovu laiką, atsakovė savanaudiškai sutrumpino bendrą ieškovo ir jo sūnaus atostogų laiką, atsakovė pradėjo ieškovui savavališkai taikyti „minimalaus bendravimo“ su vaiku ribojimą, atsakovė pareikalavo perduoti vaiką slaugyti namų sąlygomis jos bute, vengdama atsakyti į tiesioginius prašymus konkrečiu punktu pagrįsti tokį savo reikalavimą, atsakovė bandė jėga atsiimti sūnų ir iškvietė policiją melagingu pareiškimu, jog „vykdomas smurtas prieš moterį, vaiko akivaizdoje“.

2.5. Ieškinio punktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo formuluojami atsižvelgiant į jau iškilusias konkrečias konfliktines situacijas. Atsakovė nepaneigia konfliktinių situacijų, nurodo, jog neketina dėti pastangų ieškant kompromisų ir siekiant bendravimo atvirumo. Dėl to atsakovės kategoriškas nusistatymas nebendrauti ir nebendradarbiauti su ieškovu jų vaiko interesų klausimais patvirtina esamų įrodymų visetą.

2.6. Pati atsakovė, atsisakydama aiškintis iškylančias konfliktines situacijas, ne kartą ragino ieškovą kreiptis į teismą, skatino tokią būtinybę, kūrė konfliktines situacijas. Dėl to išlaidos, susijusios su būtinybe kreiptis pagalbos į teismą, antstolį ir advokatą, buvo iš esmės sąlygojamos atsakovės elgesio.

2.7. Bylos dalykas yra bendravimo tvarkos nustatymas, todėl esminę reikšmę turi sąlygos, kuriomis nustatomas tėvo ir sūnaus bendravimas, o ne kitos papildomos sąlygos, kurios neįtakoja bendravimo. Teismo atliktos ieškovo prašomos pakeisti bendravimo tvarkos korekcijos nėra dalies ieškinio reikalavimo atmetimas, o bendravimo tvarkos patikslinimas. Dėl to teismas, nuspręsdamas pakeisti bendravimo tvarką ir išdėstydamas ją ieškinyje nurodytais aštuoniais punktais, nepaisant nežymaus patikslinimo, pagrįstai sprendė, kad ieškinys buvo tenkintas visiškai.

2.8. Konstatuojant faktines aplinkybes, buvo patvirtintas ieškovo telefono numerio blokavimas, o tai pagrindė, jog atsakovė riboja ieškovo bendravimą su vaiku. Dėl šios priežasties faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos yra laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantės atstovas prieš apeliacinės bylos nagrinėjimą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kartu pateikė ir rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdama ieškovui terminą atsiliepti į pateiktus paaiškinimus. Ieškovas teismo nustatytu laiku pateikė atsiliepimą į apeliantės papildomus rašytinius paaiškinimus. Tačiau bylos nagrinėjimo dieną apeliantės atstovas pateikė naują prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Ieškovo atstovas jau teisėjų kolegijai atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, atsiuntė prašymą naujai pateiktų įrodymų nepriimti arba įtraukti šį ieškovo prašymą į bylą, kaip atsiliepimą į apeliantės papildomus įrodymus.

12. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tokiu ribojimu taip pat yra siekiama užtikrinti bylos šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), kiekvienai iš šalių suteikti galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.

13. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir rinkdami įrodymus, ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.

14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad naujas prašymas dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teismui pateiktas likus nepilnai minutei iki teismo posėdžio, eliminuojant ieškovui net ir teorinę galimybę iki teismo posėdžio pradžios (2018 m. birželio 14 d. 10 val.) išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos ar pasisakyti dėl jo esmės, pripažįsta, kad toks dokumentų pateikimas yra aiškiai pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7, 17 straipsniai). Todėl apeliantės atstovo 2018 m. birželio 14 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai (išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) bei ieškovo pateiktas prašymas (gautas jau teismui išėjus priimti procesinio sprendimo) nepriimtini (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 buvo nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad nepilnametis sūnus gyvens su motina, o tėvas įsipareigojo teikti sūnaus išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutartyje nustatyta šalių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka.

16. 2014 m. liepos 15 d. Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti minėtu sprendimu priteistą išlaikymą iki 115,85 Eur, taip pat – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsisakė, sutikdama su atsakovo reikalavimu.

17. 2015 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį – iš dalies.

18. 2017 m. kovo 31 d. į teismą kreipėsi A. K. su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 nustatytą, 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1172-947/2015 pakeistą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Dėl sprendimo motyvavimo

19. Visų pirma apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą tinkamai ir išsamiai motyvuoti sprendimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės nurodyti sprendimo turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kai jo turinys vis tik leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Be to, įstatyme yra įtvirtintas draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), juolab kad apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, vadinasi, kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

21. Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, motyvuodamas tuo, kad su atsakove būna sudėtinga susitarti dėl bendravimo su sūnumi atsakovei nuolat provokuojant konfliktines situacijas, nepakankamai konkrečiai įvardintus skyrybų sutarties įpareigojimus išnaudojant asmeninių interesų tenkinimui.

22. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

23. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

24. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina šalių nepilnamečio sūnaus interesų.

25. Pažymėtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo jį auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Pažymėtina, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

26. Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovas nori bendrauti su sūnumi, dalyvauti jį auklėjant, sūnus taip pat noriai bendrauja su tėvu, tačiau, kaip minėta, bendravimui trukdo būtent šalių konfliktiški santykiai.

27. Apeliantė nesutinka su sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3.1 punkto pakeitimo antra ir trečia dalimis, kuriose nurodoma – „Tėvo ir sūnaus savaitgalio dienomis negali būti skiriama jokia papildoma veikla, jei ji nėra po lygiai paskirstoma tiek motinos, tiek tėvo savaitgaliams; veikla, apkraunanti tėvo ir sūnaus savaitgalių bendravimą, negali būti paskirta vien pasirinktiems tėvo ir sūnaus bendravimo mėnesio savaitgaliams – ji turi būti taip pat po lygiai paskiriama motinos ir sūnaus savaitgalių bendravimo laikotarpiui, arba – laikinai, bendru sutarimu, atitinkamai pakeičiama mėnesio tiesioginio bendravimo savaitgalių tvarka“ ir „Kiekvieną sūnaus ne mokyklinių atostogų lyginės mėnesio savaitės trečiadienį vaiko tėvas turi teisę pasiimti sūnų po pamokų, po prailgintos grupės, ar po užklasinės veiklos būrelio iš mokymo įstaigos, arba iš jo gyvenamosios vietos, pristatant jį vaiko motinai Ž. K. vaiko gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną nuo 19 val. 30 min. iki 20 val., ar kitą šalių suderintą vietą, pranešant apie vaiko pristatymo laiką ir vietą vaiko motinai Ž. K. telefono skambučiu ar SMS žinute. Vaiko tėvas įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip prieš vieną dieną vaiko motiną kada ir kokiu būdu atvyks pasiimti sūnaus.“

28. Apeliantė teigia, kad skundžiamos dalys neatspindi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos, sąlyga dėl sūnaus savaitgalio dienų papildomos veiklos lygiaverčio paskirstymo tarp tėvų yra neįgyvendinama.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad popamokinės veiklos ir kiti lavinimo užsiėmimai paprastai nėra visiškai individualūs ar bent jau priklauso nuo tuos užsiėmimus vedančio asmens, vykstančios varžybos ar renginiai yra priklausomi nuo organizatorių, o ne tiesiogiai nuo apeliantės. Be to, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka turi atitikti vaiko režimą, būti stabili, kad vaikas jaustųsi saugus ir užtikrintas. Todėl, kolegijos nuomone, dalis „Tėvo ir sūnaus savaitgalio dienomis negali būti skiriama jokia papildoma veikla, jei ji nėra po lygiai paskirstoma tiek motinos, tiek tėvo savaitgaliams; veikla, apkraunanti tėvo ir sūnaus savaitgalių bendravimą, negali būti paskirta vien pasirinktiems tėvo ir sūnaus bendravimo mėnesio savaitgaliams – ji turi būti taip pat po lygiai paskiriama motinos ir sūnaus savaitgalių bendravimo laikotarpiui, arba – laikinai, bendru sutarimu, atitinkamai pakeičiama mėnesio tiesioginio bendravimo savaitgalių tvarka“ naikintina.

30. Nors, kaip minėta nutarties 27 punkte, apeliantė nurodo ir kitą 3.3.1 punkto dalį, kaip pažeidžiančią vaiko interesus, tačiau jos naikinti neprašo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje numatyta tėvo galimybė bendrauti su vaiku kiekvieną sūnaus ne mokyklinių atostogų lyginės mėnesio savaitės trečiadienį, negali pažeisti ir nepažeidžia vaiko interesų.

31. Apeliantė prašo panaikinti 3.3.3 punkto antrą dalį – „Atostogų metu tiek tėvas, tiek motina turi teisę tiesiogiai pasimatyti su vaiku bent 1–2 valandų laikotarpiui, jei su vaiku negalėjo susitikti daugiau nei 14 dienų iš eilės, prieš tai šalims suderinus pasimatymo laiką ir vietą telefono skambučiu ar SMS žinute. Apie pageidavimą susitikti su vaiku būtina pranešti ne mažiau nei prieš dvi dienas, praėjus 10 dienų laikotarpiui. Vaikas pasiimamas šalių telefonu ar SMS žinute suderintoje vietoje ir laiku. Šalis perduodanti vaiką sutartoje vietoje ir sutartu laiku laukia šalies perimančios vaiką 15 min. ilgiau negu suderintas laikas. Tėvų bendru sutarimu galimas kitoks vaiko atostogų grafiko derinimas.“ Apeliantės teigimu, šios sąlygos vykdymas sukeltų didelę sumaištį ir apsunkintų vaiko atostogas. Neaišku, kaip tokia tvarka turėtų būti vykdoma, jei vienas iš tėvų su vaiku atostogautų užsienyje ar prie jūros. Tokia tvarka sukurtų šalims galimybę piktnaudžiauti šia teise, galbūt dar labiau pablogintų konfliktiškus šalių santykius.

32. Teisėjų kolegija, nesutinka su apeliante. Kolegijos nuomone, numatyti visų bendravimo atvejų ir situacijų nustatant bendravimo tvarką yra neįmanoma. Dar kartą pažymi, kad tėvams svarbiausi turi būti jų vaiko interesai, todėl tėvai, atsižvelgdami į sūnaus interesus, turi vengti konfliktinių situacijų.

33. Apeliantė prašo panaikinti 3.3.5 punkto dalį „Šalis, nesanti kartu su vaiku, gali netiesiogiai bendrauti su vaiku bet kurią dieną nuo 17:30 iki 19:30 val. laikotarpiu, ne daugiau nei 45 min. bendro telefoninių vaiko namuose ir kitose vietose ir video pokalbių ne vaiko gyvenamojoje vietoje (pvz. „Skype“ tipo programomis) laiko per savaitę. Vaiko tėvas turi teisę suteikti sūnui asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su sūnumi; prietaiso vidinės kameros video pokalbių funkcijos tikslas yra tik padėti matyti pašnekovams vienas kito veidą ir/ar suteikti galimybę parodyti vienas kitam piešimo/rašymo lapo turinį, išskyrus vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams pokalbiams jo tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz.: registruotoje gyvenamojoje vietoje, sodyboje, išvažiavus savaitgalini į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybei susisiekti su vaiku naudojantis jam suteiktomis priemonėmis, motina ar tėvas yra atsakingi leisti naudoti jų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti priimamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas. Nesant galimybei susisiekti su vaiku nurodytu netiesioginio bendravimo laiku, būtina nurodyti kada su juo bus galima susisiekti tą pačią dieną, arba artimiausias 24 val. nebetaikyti sutarto netiesioginio bendravimo laiko ribojimo; jei susisiekimas su vaiku nurodytu bendravimo laiku negalimas (pvz.: sūnus su tėčiu ar mama yra spektaklyje), pakanka pranešti kada būtų galima su juo susisiekti vėliau, kada būtų galima jam perskambinti, arba tiesiog nebetaikyti artimiausią sekančią dieną sutarto skambučių laiko ribojimo“. Apeliantės teigimu, punktas dėl pokalbių su vaizdu ir galimybės susisiekti sudarymo yra neteisingas atsakovės atžvilgiu, apsunkina apeliantę, nes ji turės užtikrinti nuolatinį ryšio su vaiku palaikymo prieinamumą.

34. Apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame punkte numatyta tėvo teisė suteikti sūnui asmeninį mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą (su laisvų rankų įranga), kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su sūnumi, o paskutinėje 3.3.5 punkto dalyje nurodoma, jog už ieškovo sūnui suteiktos asmeninio mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaiso išsaugojimą, (užtikrinimą, kad sūnus jos nepames, nesugadins), vaiko motina nėra atsakinga.

35. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ji ketina išvykti laikinai ar nuolat gyventi į užsienį, be to, nuostata, numatanti įpareigojimą šalims susitarti ir atsakovei leisti ieškovui matytis su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, įvertinus šalių konfliktišką bendravimą, atsakovės naują šeimą, vertintina kaip neatitinkanti protingumui ir sprendimo įvykdomumui keliamų reikalavimų, todėl prašo panaikinti 3.3.7 punkto dalį „Vaikui išvykus laikinai ar nuolat gyventi į užsienį, įsipareigojama suderinus šalių pageidavimus sutartam laikui ir sąlygoms leisti vaikui viešėti pas aplankantį tėvą ar motiną, leisti jam atvykti ir bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje pagal atskirą šalių susitarimą, įvertinant pasikeitusias vaiko ir asmens su kuriuo jis gyvena, gyvenimo sąlygas“.

36. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nutartyje ne kartą minėta apie prioritetinius vaiko interesus. Kolegijos nuomone, nustatytas bendravimas, išskyrus nutarties 27, 29 punktuose nurodytą 3.3.1 punkto dalį, užtikrina ieškovo lygias teises ir lygias pareigas savo vaikui, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir motina, su kuria gyvena vaikas. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Taigi, apeliantė turi užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su tėvu, o ne siekti sudaryti tam kliūtis, abi šalys – vengti bet kokių konfliktinių situacijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliantės teigimu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgta, kad patikslintas ieškinys negali būti vertinamas kaip patenkintas visiškai, be to, kaltė dėl proceso neturėtų tekti vien atsakovei.

38. Sutiktina su apeliante, kad dalis ieškovo reikalavimų buvo atmesta, dalis pakoreguota, pakeista, todėl nepagrįstai visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs, jog ieškinys tenkinamas iš dalies.

39. Nagrinėjamu atveju byloje buvo reiškiamas vienas reikalavimas, o būtent dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 nustatytos, 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1172-947/2015 pakeistos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo išdėstant bendravimo tvarką aštuoniuose punktuose. Teismo nustatyta bendravimo tvarka taip pat išdėstyta aštuoniuose punktuose, tačiau 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.5, 3.3.6 punktai pakoreguoti atsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

40. Įvertinus tai, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo patikslinta, sutiktina su apeliante, jog negalima pripažinti, jog ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai bei į byloje nustatytas aplinkybes dėl būtinumo kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat į tai, kad tiksliai paskaičiuoti patenkintų reikalavimų dalies nėra galimybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręstina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 90 procentų.

41. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad neturi būti priteistos išlaidos, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu. Sutiktina su ieškovu, kad šios išlaidos susijusios su įrodymų byloje rinkimu, todėl pagrįstai priteistos iš atsakovės.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos perskaičiuotinos ir iš atsakovės ieškovui priteistina 873 Eur (31 + 64 + 875 x 90 proc.). Valstybei iš atsakovės buvo priteista 6,59 Eur, todėl ši suma mažintina iki 5,93 Eur.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinat 3.3.1 punkto antrą dalį, perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tenkintini šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

46. Apeliantė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir 1 464,10 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą, teikiant papildomus prašymus. Kadangi teisėjų kolegija atsisakė priimti 2018 m. birželio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, spręstina, kad pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (145,20 Eur) priteisimo susijęs su šių rašytinių paaiškinimų pateikimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Laikytina, kad apeliantė patyrė 1 356,90 Eur išlaidas.

47. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Eur.

48. Šalių turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7, 8.9, 8.11, 8.16 punktuose nustatytos sumos. Įvertinus ginčijamus ir patenkintus reikalavimus, laikytina, jog apeliacinis skundas tenkinamas 20 procentų, todėl apeliantei priteistina 20 procentų išlaidos (271,38 Eur), o ieškovui – 80 procentų (240 Eur).

49. Kadangi reikalavimai vienarūšiai, darytinas įskaitymas ir iš ieškovo apeliantei priteistina 31,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti sprendimo 3.3.1 punkto dalį „Tėvo ir sūnaus savaitgalio dienomis negali būti skiriama jokia papildoma veikla, jei ji nėra po lygiai paskirstoma tiek motinos, tiek tėvo savaitgaliams; veikla, apkraunanti tėvo ir sūnaus savaitgalių bendravimą, negali būti paskirta vien pasirinktiems tėvo ir sūnaus bendravimo mėnesio savaitgaliams – ji turi būti taip pat po lygiai paskiriama motinos ir sūnaus savaitgalių bendravimo laikotarpiui, arba – laikinai, bendru sutarimu, atitinkamai pakeičiama mėnesio tiesioginio bendravimo savaitgalių tvarka“.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Ž. K., (duomenys neskelbtini), priteista ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 31 Eur žyminis mokestis, 64 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 875 Eur už teisines paslaugas, sumažinant ieškovui priteistas išlaidas iki bendros 873 Eur sumos.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteista valstybei 6,59 pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, jas sumažinant iki 5,93 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliantei Ž. K., (duomenys neskelbtini), 31,38 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika