Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant J. B. ir K. R., dalyvaujant ieškovei Ž. K., ieškovės atstovei advokatei J. B., atsakovui A. K. (atsakovo atstovei advokatei E. G. nedalyvaujant 2015-02-19 posėdyje), išvadą tiekiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P. nedalyvaujant 2015-02-19 posėdyje, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo, priteisto nepilnamečiui vaikui, dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl išlaikymo, priteisto nepilnamečiui vaikui, dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. K. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos šalių santuoka buvo nutraukta 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkė teismo sprendimu. Minėtu teismo sprendimu be santuokos nutraukimo turtinių klausimų buvo išspręsti klausimai dėl vaiko išlaikymo teikimo ir skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo. Šalims nesutariant dėl vaiko bendravimo tvarkos, ieškovė ir atsakovas kreipėsi su ieškiniu ir priešieškiniu pakeisti vaiko išlaikymo dydį ir nustatyti kitokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Spręsdamas prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Ieškovei teismo posėdyje patikslinus ieškinio reikalavimus ir nurodžius, kad ieškovė visiškai sutinka su atsakovo priešieškinyje nurodyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, konstatuotina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu neliko, todėl teismas dėl šio reikalavimo teikia sutrumpintus motyvus (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad vaiko motina (ieškovė) nurodė, kad vaiko interesus atitinka atsakovo (vaiko tėvo) siūloma bendravimo tvarka. Analogišką išvadą pateikė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teikdama išvadą byloje. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka penkerių metų amžiaus vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų vaiko ir tėvo teisę betarpiškai bendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšį. Remiantis išdėstytais motyvais, tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatyto. Teismo iniciatyva tikslinamas vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laikas – teismo vertinimu, vaiko grąžinimas sekmadienį 21.00 val. pažeistų vaiko teisę į poilsį, nes tokio amžiaus vaikas 21.00 val. turėtų būti jau pasiruošęs miego režimui. Remiantis šia aplinkybe, koreguotina bendravimo tvarka, vaiko grąžinimo laiką nustatant ne 21.00 val., o viena valanda anksčiau, t. y. 20.00 val.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymo dydžio padidinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 buvo nutraukta bylos šalių santuoka bendru susitarimu, patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtoje sutartyje šalys susitarė, kad A. K. sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokės po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis (b. l. 6-9). Pabrėžtina, kad tokio dydžio išlaikymas buvo nustatytas, atsižvelgus į tai, kad šalys nustatė maksimalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas nuo pirmadienio 8.00 val. iki ketvirtadienio 21.00 val. bendraudavo su tėvu. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje yra tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, pagal kurią vaikas su tėvu bendraus du savaitgalius per mėnesį, konstatuotina, kad vaiko poreikių patenkinimas didžiąja dalimi teks vaiko motinai Ž. K.. Taigi, darytina išvada, kad šalims keičiant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, t. y. maksimalų bendravimą keičiant minimaliu, būtina proporcingai tėvams paskirstyti mėnesio išlaidas vaiko poreikiams patenkinti.

Nepilnamečiui šalių sūnui A. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)metai, (duomenys neskelbtini) vaikui sukaks (duomenys neskelbtini)metai. Vaiko poreikiai nuo 2013 m. birželio 28 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, ženkliai nepakito. Tačiau šioje byloje ieškovės reikalavimu yra prašoma padidinti vaikos išlaikymo dydį, motyvuojant ne pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais, tačiau argumentuojant tuo, kad pakeitus skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, didesnė vaiko išlaikymo našta tektų vaiko motinai. Pabrėžtina, kad atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog tuo metu, kai vaikas būdavo su juo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, jis išleisdavo vaikui vidutiniškai 600,00 Lt – 700,00 Lt sumą, likusiomis dienomis vaiko poreikių tenkinimu rūpindavosi vaiko motina. Darytina išvada, kad vaiko tėvų paaiškinimai apie jų sūnaus poreikius ir jų materialinę išraišką (apie 231,70 Eur (800,00 Lt) per mėnesį iš esmės nėra prieštaringi.

Išanalizavus vaiko poreikių lentelėje pateiktus duomenis ir bylos šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atitinka teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 231,70 Eur suma.

Toliau vertintini byloje esantys įrodymai, patvirtinantys bylos šalių turtinę padėtį ir jų galimybes proporcingai teikti sūnui išlaikymą po 115,85 Eur kiekvieną mėnesį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė iki 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo, šiuo metu nedirba, augina 2014 m. kovo 4 d. gimusį sūnų (b. l. 126-128), studijuoja doktorantūroje, finansiškai jai padeda draugas (jaunesniojo sūnaus tėvas, su kuriuo ieškovė nėra sudariusi santuokos). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Ieškovė, kaip jau minėta, turi dar vieną išlaikytinį – sūnų A. R.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau ieškovė nurodė, kad ji, padedant jaunesniojo sūnaus tėvui, turi galimybę vaikui A. K. skirti 115,85 Eur kiekvieną mėnesį.

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovui, kaip jau minėta, asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 434,43 Eur (neatskaičius mokesčių) (b. l. 123). Atsakovas neturi daugiau išlaikytinių. Atsakovas taip pat nurodė, kad jokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar ieškoti papildomo darbo, neturi. Atsakovo deklaruota aplinkybė, kad jis ateityje ketina studijuoti teismo nėra vertintina kaip pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti mažesnę sumą, negu yra būtina vaiko poreikiams patenkinti.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, jis turi visas galimybes gerinti savo turtinę padėtį. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažesnėmis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Konstatuotina, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę vaikui A. K. skirti 115,85 Eur kiekvieną mėnesį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. K. atstovė Ž. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl atsakovo reikalavimo teikti ataskaitą apie piniginių lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą.

Atsakovas suformulavo savarankišką reikalavimą įpareigoti ieškovę teikti atsakovui ataskaitą apie sūnui mokamų piniginių lėšų panaudojimą. Savo prašymą atsakovas grindžia tuo, kad jis turi teisę tikrinti, ar uzufruktorė Ž. K. vaikui skirtas pinigines lėšas naudoja išimtinai vaiko poreikiams ir konkrečiai kokiems poreikiams tenkinti.

Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (Civilinio kodekso 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.

Teismas, spręsdamas šio prašymo pagrįstumą, konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog esamos vaiko turto panaudojimo kontrolės formos nepakaktų užtikrinti vaiko interesų apsaugai, t. y. kad vaiko tėvui būtų objektyviai trukdoma kontroliuoti, kam yra panaudojamos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamos lėšos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovui yra žinoma, kokia lėšų suma kas mėnesį yra reikalinga šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, taip pat, kokios išlaidos konkrečiai minėtą sumą sudaro. Nesant priešingas aplinkybes tvirtinančių faktinių duomenų (pvz., kad ieškovė akivaizdžiai vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas naudotų ne pagal jų paskirtį, t. y. ne vaiko poreikių tenkinimui), darytina išvada, kad atsakovo prašomas nustatyti įpareigojimas būtų ne tik perteklinis, bet kartu nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises – užkraunant pastarajai papildomus įpareigojimus, susijusius su detalių ataskaitų rengimu, tuo labiau visas išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumentų rinkimu. Dar daugiau, iš atsakovo priteistina 115,85 Eur išlaikymo suma nėra tokia didelė, kad būtų galima abejoti, jog bent dalis šių sumų yra panaudojama ne vaiko poreikiams tenkinti, kurie, kaip nustatyta byloje, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Taigi, remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą atsakovo A. K. prašymą dėl ataskaitų apie lėšų panaudojimą teikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgus į tai, kad abi bylos šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, šių išlaidų atlyginimo klausimas valstybei nenagrinėtinas.

Atsakovas šioje byloje yra sumokėjęs 41,99 Eur (145,00 Lt) žyminio mokesčio, nors jis nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Ž. K. ieškinį tenkinti, atsakovo A. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11064-475/2013 iš atsakovo A. K. priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. dydį - priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur ir 85 euro centus) per mėnesį, šias periodines išmokas mokant nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko A. K. ir skyrium gyvenančio tėvo A. K. bendravimo tvarką: vaiko tėvas A. K. bendrauja su savo sūnumi A. K. du savaitgalius pasirinktinai per mėnesį, sūnų pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val. Bendru tėvų sutikimu, jeigu vaiko tėvas A. K. negali paimti vaiko savaitgalį, jis gali paimti vaiką kitomis dienomis, išskyrus vaiko ligos atvejus. Jeigu vaiko tėvas negali paimti vaiko nustatytu laiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną apie tai ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Kitus priešieškinio reikalavimus atmesti.

Atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 2014-10-16 sumokėtą žyminį mokestį - 41,99 Eur (145,00 Lt), įpareigojant tai atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.