Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. J. prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. J. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo L. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartis pakeisti: iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta dalis įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. kad L. J. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, padarė „per jėgą numaudamas nukentėjusiajai kelnaites, panaudodamas prieš ją fizinę prievartą, atimdamas galimybę priešintis bei palauždamas jos valią“. L. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų į 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, L. J. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Pakruojo apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė L. J. nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams. Į bausmės laiką L. J. įskaitytos bausmės, visiškai atliktos pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.

Teisme gautas nuteistojo L. J. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo taikyti vykdymo senatį ir nutraukti vykdomąsias bylas. Nurodo, kad yra gavęs Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta informacija apie jo turimus įsiskolinimus, teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, antstolius, kurių žinioje yra vykdomosios bylos. Teigia, kad iš pateiktos informacijos matyti, jog vykdomieji dokumentai išduoti jau seniai, pažeidimai padaryti taip pat seniai, todėl mano, kad visos baudos (kiti ieškiniai) privalo būti panaikintos, suėjus senaties terminui.

Pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo, jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Nurodo, kad jis jau daugiau nei dvejus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės vengti mokėti baudų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, L. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį ir pagal 138 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš L. J. nukentėjusiajai S. J. priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, valstybei priteista 301,21 Eur už antrinę teisinę pagalbą.

Nuteistasis L. J., grįsdamas savo prašymą nutraukti jo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose išaiškinta, jog „jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (pvz., LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021; 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-28-677/2016 ir kt.).

Teismas pažymi, kad nuteistasis nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, kadangi jos nėra taikomos baudžiamojo proceso atveju. Neturtinės žalos atlyginimas yra turtinė prievolė, atsiradusi dėl nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos (CK 6.245, 6.246 straipsniai), todėl ji vykdoma tol, kol yra visiškai įvykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.123 straipsnis) arba kai nukentėjusysis (civilinis ieškovas) atsisako tokios teisės (CK 6.125 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK) nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, todėl vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant klausimą dėl civilinio ieškinio vykdymo nutraukimo, vadovaujamasi CPK normomis tiek, kiek jos neprieštarauja BPK normoms. CPK 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš bylos matyti, kad vykdomieji raštai dėl 5000 Eur neturtinės žalos išieškojimo nukentėjusiajai S. J. ir dėl 301,21 Eur išieškojimo valstybei už antrinę teisinę pagalbą, buvo 2020 m. lapkričio 12 d. pateikti antstoliams vykdyti. Šiuo atveju, nuosprendis, kaip ir nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimas, buvo laiku pateikti vykdyti, todėl taikyti nuosprendžio vykdymo senaties institutą (BK 96 straipsnį) ir nutraukti žalos išieškojimo procesą iš nuteistojo vien tuo argumentu, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant nepažeisti nukentėjusiosios teisės į priteistos neturtinės žalos atlyginimą, nuteistojo L. J. prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. J. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.