Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės Ž. P. prašymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo L. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartis: iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta dalis įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. kad L. J. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, padarė „per jėgą numaudamas nukentėjusiajai kelnaites, panaudodamas prieš ją fizinę prievartą, atimdamas galimybę priešintis bei palauždamas jos valią“. L. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų į 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, L. J. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Pakruojo apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė L. J. nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams. Į bausmės laiką L. J. įskaitytos bausmės, visiškai atliktos pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.

II. Prašymo argumentai

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Ž. P. prašo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą ir iš L. J. priteisti 108,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5. Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. kovo 16 d. parinko advokatą M. G. nukentėjusiosios S. J. atstovu bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Pažymi, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4.5.2., 11. punktais, 2021 m. birželio 7 d. buvo parengta patikslinta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos S. J. sudaro 108,00 Eur.

6. Taip pat prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į Valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apieapskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

8. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad gavus Teismo nuosprendį, iškilo abejonių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo šioje byloje ir atsiradus poreikiui pašalinti tokius neaiškumus, ir į tai, kad išsprendus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą nuosprendžio esmė nepasikeis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalis), teismas vadovaudamasis BPK 361 straipsniu bei minėtu šio straipsnio išaiškinimu teismų praktikoje, nagrinėjamu atveju turėtų išspręsti teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

10. BPK 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017). Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai.

11. Teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, matyti, kad žodine kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-11-303/2021 nukentėjusios S. J. interesus atstovavo advokatas M. G. (3 t., b. l. 166). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 29 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuri Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauta 2021 m. kovo 30 d., nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. J. buvo patirta 144 eurai išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 168, 168–169). Iš minėtų duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas susipažino su byla, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. 2K-11-303/2021 dėl proceso išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiajai kasacinės instancijos teisme nebuvo pasisakyta.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad kasacinį procesą inicijavo nuteistasis L. J.. Kasaciniu skundu buvo ginčijamas nuteistajam inkriminuotų veikų kvalifikavimo klausimas, byloje surinktų įrodymų vertinimas, tarp jų ir nukentėjusiosios S. J. parodymai, keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios apklausos. Nuteistojo L. J. kasacinis skundas tenkintas iš dalies, iš jam pareikšto kaltinimo pašalinta dalis įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išspręstas klausimas dėl bausmių subendrinimo.

13. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas M. G. turėjo organizuoti nukentėjusiosios S. J. teisių gynimą dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų argumentų, į kasacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio trukmę, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiktą 2021 m. birželio 7 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą S. J. patirta 108 Eur išlaidų, todėl ši prašoma suma iš nuteistojo L. J. ir priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš nuteistojo L. J. valstybės naudai 108 eurus už advokato atstovavimą nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.