- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-201-579/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56851-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. J.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. J. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties (teikimo bylos numeris T-36-316/2021), kuria buvo patenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracijos prašymas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos – 108 Eur išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu L. J. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo L. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartis buvo pakeisti: iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta dalis įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. kad L. J. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, padarė „per jėgą numaudamas nukentėjusiajai kelnaites, panaudodamas prieš ją fizinę prievartą, atimdamas galimybę priešintis bei palauždamas jos valią“. L. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų į 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, L. J. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Pakruojo apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu) nuosprendžiais, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė L. J. nustatyta – laisvės atėmimas šešeriems metams. Į bausmės laiką L. J. įskaitytos bausmės, visiškai atliktos pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi patenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracijos prašymą ir nusprendė išieškoti iš nuteistojo L. J. valstybės naudai 108 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už advokato atstovavimą nukentėjusiajai S. J., nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme pagal nuteistojo L. J. kasacinį skundą.
II. Skundo argumentai bei prašymai
5. Nuteistasis L. J. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti.
5.1. Nurodo, kad iš jo, kaip nuteisto asmens, išlaidos už teisinę pagalbą, teiktą nukentėjusiajai, galėjo būti išieškotos tik tuo atveju, jei nukentėjusioji būtų pasikvietusi atstovą (advokatą) pati, t. y. būtų turėjusi realias išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiąją atstovavo valstybės paskirtas advokatas. Ji pati net neišreiškė pageidavimo dalyvauti procese ir neprašė, kad jai būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl, nuteistojo manymu, advokato, kaip nukentėjusiosios atstovo nagrinėjant jo skundą kasacinėje instancijoje, dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 375 straipsnio 2 dalimi, net nebuvo privalomas. To nenumato ir BPK 375 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kasacinėje instancijoje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teigia, kad gynėją nukentėjusiajai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė savavališkai.
5.2. Be to, apygardos teismas, priteisdamas išlaidas už atstovavimą, privalėjo įvertinti ir jo turtinę padėtį, o būtent, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, neturi jokio nekilnojamojo turto, o jam teikiamos artimųjų piniginės paramos vos užtenka asmeniniams poreikiams (higienos priemonėms) patenkinti. To, nuteistojo vertinimu, teismas nepadarė, nors spręsdamas išlaidų iš jo priteisimo klausimą, privalėjo įvertinti visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už advokato darbą atstovaujant nukentėjusiosios interesus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
8. Byloje nustatyta, kad kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-11-303/2021 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nukentėjusiajai S. J. atstovauti parinko advokatą Mykolą Girdiušą (2021-03-19, Nr. (10.1Mr) KS-3595) (t. 3, b. l. 165). Išnagrinėjus bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. 2K-11-303/2021 dėl proceso išlaidų už advokato atstovavimą nukentėjusiajai kasacinės instancijos teisme, nebuvo pasisakyta. Todėl klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo BPK 106, 361 straipsniuose nustatyta tvarka buvo sprendžiamas nuosprendžio, priimto nuteistojo L. J., vykdymo metu, kas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant teikimą Nr. T-36-316/2021 pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2021-06-07, Nr. (12.32Mr) PT-4179) (t. 4, b. l. 3). Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 108 Eur dydžio išlaidas.
10. Skunde nuteistasis pagrįstai nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 375 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovo dalyvavimas nėra privalomas. Tačiau pabrėžtina, kad teismas, motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kada įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas – t. y. bylose dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, jei nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 55 straipsnio 4 dalis). Byloje yra duomenys apie nukentėjusiosios S. J. psichinius trūkumus (t. 1, b. l. 50, 106–119), trukdančius jai pasinaudoti savo, kaip nukentėjusiosios, teisėmis, taip pat ji, būdama nepilnamete, buvo pripažinta nukentėjusiąja nuo nusikaltimo prieš seksualinio apsisprendimo laisvę, todėl nagrinėjant nuteistojo kasacinį skundą ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus, įgalioto atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja nusprendė, priimdama 2021 m. kovo 25 d. nutartį (t. 3, b. l. 166). Todėl skundo argumentai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savavališkai nukentėjusiajai parinko atstovą advokatą, atmetami kaip nepagrįsti.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
12. Ši baudžiamoji byla kasacinėje instancijoje nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo kasacinį skundą, skundas tenkintas iš dalies ir nuteistojo L. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų į 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bei iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta dalis įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau nuteistojo kasacinio skundo prašymas nutraukti jo atžvilgiu bylą nebuvo patenkintas. Nuteistojo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas – advokatas, parinktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Bylos duomenys patvirtina, kad atstovaudamas nukentėjusiosios S. J., kuri nedalyvavo teismo posėdyje, interesams, advokatas Mykolas Girdiušas pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo kasacinio skundo argumentų pagrįstumo. Taigi, nors pati nukentėjusioji ir nedalyvavo teismo posėdyje, tai ji realizavo per jai teismo paskirtą atstovą (advokatą), kadangi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo kasaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos.
13. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apygardos teismas, įvertinęs ne tik nurodytas aplinkybes (pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas), suteiktų nukentėjusiajai bylą nagrinėjant kasacinėje instancijoje paslaugų apimtį, nuteistojo amžių ir tai, kad jis yra darbingas, pagrįstai nusprendė, kad iš L. J. priteistina išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma (108 Eur) yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus. Spręsti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Nuteistasis L. J. yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl nepaisant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai neužkerta kelio dirbti pataisos įstaigoje (ateityje atsiradus laisvoms darbo vietoms) ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas, t. y. turi realias galimybes atlyginti iš jo priteistas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą.
14. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.