- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-222-307/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56851-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;
– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir (duomenys neskelbtini) paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į kambarį, kur miegojo (duomenys neskelbtini), atsigulė šalia jos į lovą, ją viena ranka apkabino per pečius, taip ją pažadindamas ir pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, kita ranka per jėgą numaudamas jai apatines kelnaites bei nusimaudamas sau kelnes, būdamas iš nugaros pusės, bandė įkišti savo lytinį organą (duomenys neskelbtini) į makštį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, taip panaudodamas fizinę prievartą, atimdamas galimybę priešintis bei palauždamas jos valią, pasikėsino išžaginti mažametę nuketėjusiąją (duomenys neskelbtini) prieš jos valią, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) jam pasipriešino ir išlipusi iš lovos nuėjo į kitą kambarį; be to, nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pasikėsinant išžaginti bejėgiškos būklės mažametę (duomenys neskelbtini), jis ją susargdino, nes dėl teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu konstatuojamo (duomenys neskelbtini), dėl nagrinėjamų įvykių (duomenys neskelbtini) nukentėjusios (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) atmesti.
2.1. Apeliantas nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas savo skunde nurodo, kad vien toks aplinkybių konstatavimas, pagal kurį įvykio metu nukentėjusiajai buvo atimta galimybė priešintis, palaužta jos valia, tačiau tuo pačiu metu nukentėjusioji pasipriešina ir išlipusi iš lovos nueina į kitą kambarį, konstatavimas sukelia abejonių dėl įvykio eigos. Nuosprendyje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jos net nebandė sulaikyti ar kaip kitaip tęsti nusikalstamus veiksmus ir netrukdomai nukentėjusiajai leido pasišalinti. Atkreipia dėmesį, kad tyrimo pradžioje (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas įtarimas dėl išžaginimo ir tik vėliau, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kūne (duomenys neskelbtini) sužalojimų nėra, nėra sužalojimų ir (duomenys neskelbtini), nenustatyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažeidimo, nusikalstama (duomenys neskelbtini) veika buvo perkvalifikuota į pasikėsinimą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertino įrodymus, ir tai, apelianto vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo kaltu ir nuteisimo.
2.3. Iš esmės kaltinimas grindžiamas vien tik nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais, kuri apie seksualinę prievartą pasipasakojo tik daugiau nei po penkerių metų. Visų kitų teismo metu apklaustų liudytojų parodymai yra tik išvestiniai ir remiasi tik nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurios labai abejotinos. Pirmą kartą apie galimai patirtą seksualinę prievartą nukentėjusioji pasisakė tik išvažiavusi mokytis į (duomenys neskelbtini) 2018 metų rudenį. Liudytoja (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teismo metu parodė, kad apie įvykį (duomenys neskelbtini) prasitarė, kai jai prasidėjo (duomenys neskelbtini). Bandant išsiaiškinti priežastis, mergaitė papasakojo, kad jos gyvenimas buvo sunkus, nes mama išgėrinėdavo, namuose dažnai būdavo sugėrovų, kurie švęsdavo per naktį ir buvo taip, kad vienas atėjo jos „aplankyti“. (duomenys neskelbtini) neįvardijo to vyro, tik sakė, kad jis sėdi kalėjime. Toliau liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) porą dienų pagyveno (duomenys neskelbtini), bet išsigando (duomenys neskelbtini) aplinkos ir apsigyveno pas liudytoją. Dabar ji gyvena pas ją ir ji mergaitę prižiūri. Įvertinus tokius parodymus, neatmetama tikimybė, kad nenorėdama gyventi (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji papasakojo apie savo sunkų gyvenimą namuose ir galėjo išgalvoti „išprievartavimą“. (duomenys neskelbtini) žinojo iš praeities, nes kartais prižiūrėdavo jo sugyventinės vaikus, (duomenys neskelbtini) kartais ateidavo į jos namus, o be to jis tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl labai tiko tokiai apkalbai ir su laiku atsirado toks „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini).
2.4. Iš teismo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad bendrieji intelektualiniai (duomenys neskelbtini) gebėjimai neatitinka jos amžiaus – (duomenys neskelbtini). Mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių (duomenys neskelbtini) negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausoje, jai nenustatyta. Toliau konstatuota, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti (duomenys neskelbtini) parodymais, nurodoma, kad nepakankami vidiniai ir išoriniai (duomenys neskelbtini) resursai lėmė ir uždelstą jos atsiskleidimą apie galbūt patirtą prievartą. Tokią labai dviprasmišką išvadą, galima suprasti taip, kai norima. Tačiau tai patvirtina, kad nukentėjusioji turi būsenos ypatybių, todėl jos parodymus reikia vertinti labai atsakingai, nes jie gali būti subjektyvūs siekiant sau naudingų tikslų.
2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus. Jai, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, tačiau po to prašė niekam nepranešti. Taip pat nurodė, kad po įvykio grasinimų nebuvo. Kai tuo tarpu liudytoja (duomenys neskelbtini) teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) pasipasakojo, kad asmuo, kuris buvo atėjęs pas ją, prigrasino ją niekam nieko nesakyti.
2.6. Iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apklausų ir pasakojimų matyti, kad apie tariamą seksualinę prievartą ji pasakojo įvairiai, nenuosekliai, skirtingai nurodė esmines įvykio aplinkybes, keitė parodymus, pasipasakojo praėjus daugiau nei penkeriems metams, nors turėjo galimybę – nebegyveno savo šeimoje, pasisakyti apie tai ir ankščiau, tačiau tai buvo įvertinta kaip jos būklės ypatumai, konstatuota, kad jos parodymais nėra pagrindo netikėti ir tai lėmė uždelstą jos atsiskleidimą apie galimai patirtą prievartą. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nebuvo apklausta teismo posėdyje, nors (duomenys neskelbtini) prašė ją kviesti į teismo posėdį ir apklausti arba apklausti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Tokiu būdu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti nukentėjusiajai klausimų susijusių su nagrinėjamu įvykiu. Be to, nukentėjusioji teisme nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus.
2.7. Nors (duomenys neskelbtini) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė jam pareikštus kaltinimus, ir nepripažino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir neigė, teismas tai vertino kaip jo gynybinę poziciją bei siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės.
2.8. Esant tokiems abejotiniems ir nepagrįstiems įrodymams (duomenys neskelbtini) teigia, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina jo kaltę, tačiau apelianto vertinimu, teismas pažeisdamas BK 20 straipsnio 5 dalies, bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nuosprendyje nemotyvuotai atmetė kitus byloje esančius įrodymus, nepasisakė, kodėl vieni duomenys teismo laikomi patikimais, o kiti atmetami. Teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, reiškiančiu, kad visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, vertintinos nuteistojo naudai.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmetamas
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis (duomenys neskelbtini) teigia, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose. Apeliantas prašo jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir tai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl jo pripažinimo kaltu.
4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes laikėsi BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kuriuos atmeta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir (duomenys neskelbtini) kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas, byloje atlikęs papildomą įrodymų tyrimą bei patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas nusikalstamas veikas yra pagrįstos ir teisingos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistasis (duomenys neskelbtini) neigė pasikėsinęs išžaginti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jai sveikatą. Apklausiamas teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) neneigė, kad su sugyventine svečiavosi pas nukentėjusiosios motiną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Tą kartą visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus ir pasiliko nakvoti tame bute. Miegojo viename kambaryje su (duomenys neskelbtini) sugyventiniu (duomenys neskelbtini). Iš kambario buvo išėjęs tik į tualetą, po kitus kambarius nevaikščiojo. Pinigus – 10 litų, (duomenys neskelbtini) padavė tą pačią dieną, tik atėjęs pas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 167-176). Liudytojas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios motinos sugyventinis, teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam apie įvykį nieko nepasakojo. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo taip pasielgti. Nors (duomenys neskelbtini) yra buvęs pas juos svečiuose, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tačiau jis ((duomenys neskelbtini)) niekada nėra likęs nakvoti (t. 2, b. l. 167-176).
6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo (duomenys neskelbtini) ir liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus vertino kritiškai. Sugretinęs juos su kitais byloje surinktais duomenimis juos atmetė kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai: nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymams (bei juos patvirtinantiems netiesioginiams įrodymams) – liudytojų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parodymams, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktui ir kitiems bylos duomenims.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiosios parodymai ir paaiškinimai buvo pakankamai nuoseklūs ir išsamūs. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, nurodė, kad aptariamas įvykis buvo gal prieš penkerius metus, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, jos namuose, (duomenys neskelbtini) mieste. Tą dieną jos motina su patėviu ir (duomenys neskelbtini) kartu su drauge girtavo jos tėvų namuose. Naktį ji miegojo sesers kambaryje, (duomenys neskelbtini) atėjo į kambarį ir atsigulė šalia jos ((duomenys neskelbtini)). Ji išsigando, pradėjo verkti. (duomenys neskelbtini) ją apsikabino ir pradėjo nurenginėti, ji buvo su naktiniais. Jis nusimovė kelnes ir kišo jai į makštį savo lytinį organą, ar skaudėjo, neprisimena. Tuomet ji staigiai atsitraukė ir išbėgo į kitą kambarį, kur praverkė visą naktį. Pagalbos nekvietė, nes niekuo nepasitikėjo, mama nuolat girtaudavo, nežinojo kaip ji sureaguos. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) davė jai pinigų. Kaip suprato, tam, kad ji tylėtų. Nukentėjusioji piešinyje, vaizduojančiame kaltininko kūną, pažymėjo vietą, kuria ją lietė (duomenys neskelbtini), jos pačios kūną vaizduojančiame piešinyje ji pažymėjo vietą, kurią jai lietė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57-59, 60). Iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų, kuriuos ji davė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo apie prieš ją įvykdytus nusikalstamus veiksmus, matyti, kad nukentėjusioji paaiškino, taip pat ir žmogaus kūno piešinyje pažymėjo vietas, t. y. kuria kūno dalimi ir kurią jos kūno dalį lietė (duomenys neskelbtini). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodė kur stovėjo lova, kurioje ji miegojo, kaip šalia atsigulė (duomenys neskelbtini), nurengė ją, pats nusimovė kelnes ir ją išžagino, tuomet ji atsistojo ir pabėgo į kitą kambarį. Į kurį kambarį ji išbėgo, nukentėjusioji negalėjo nurodyti (t. 1, b. l. 63-70). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (duomenys neskelbtini) atpažino (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, kuris prieš ją įvykdė seksualinio pobūdžio veiksmus (t. 1, b. l. 72-76). Skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiosios parodymai nebuvo vieninteliai apelianto kaltės įrodymai. Nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, specialių žinių reikalaujančių tyrimų išvadas ir kitus bylos duomenis.
8. Aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) prieš ją atliktus veiksmus nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) papasakojo liudytojai (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad daug kartų lankėsi (duomenys neskelbtini) šeimoje. (duomenys neskelbtini) į teritorinį vaiko teisių apsaugo skyrių atvyko (duomenys neskelbtini) ir papasakojo, jog prieš 4-5 metus buvo išžaginta (duomenys neskelbtini), kad tai įvyko jos namuose. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog vakare tėvai turėjo svečių, girtavo, o naktį į kambarį, kuriame ji miegojo, atėjo (duomenys neskelbtini), atsigulė šalia jos, nusirengė pats, nuėmė jos apatinius ir galimai išžagino. Taip pat (duomenys neskelbtini) sakė, kad po to įvykio ji paniškai bijo vyrų (t. 2, b. l. 167-176). Psichologinio tyrimo, atlikto globos namų „(duomenys neskelbtini)“, Vaikų nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos pagalbos centro psichologės, metu (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad maždaug prieš penkerius metus namuose vyko išgertuvės, kai jos mama jau miegojo, į kambarį, kur ji (nukentėjusioji) miegojo įėjo mamos draugas (duomenys neskelbtini) ir „pradėjo lįsti, numovė kelnaites, pats nusimovė kelnes, aš tik verkiau, net nerėkiau, nežinau kodėl“. (duomenys neskelbtini) nurodė ir tai, kad „anksčiau niekam nesakiau, nes buvo labai gėda ir niekam nerūpėjo“, taip pat, jog „labai šlykštu ir gėda apie tai kalbėti“. (duomenys neskelbtini) žmogaus piešinyje parodė, jog (duomenys neskelbtini) lietė jos lytinių organų sritį su savo lytiniu organu (t. 1, b. l. 195-196). Liudytoja (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai išsipasakojo apie savo šeimą, gyvenimo sąlygas, girtaujančią motiną, o taip pat apie įvykį, kai jai miegant tėvų namuose, į kambarį atėjo vyras, atsigulė šalia jos lovoje, pradėjo ją nurenginėti, liesti ir išprievartavo. Tuo metu ji bijojo šauktis pagalbos, tik verkė. Ji vartojo žodį išprievartavimas, sakė, jog labai skaudėjo, tačiau detalių neaiškino. Konkretaus asmens ji neįvardijo, tik sakė, kad jis sėdi kalėjime. Ji ((duomenys neskelbtini)) labai išsigando, visą laiką tai slėpė ir stengėsi niekam nesakyti, nes jai buvo gėda. Liudytoja patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jai nemeluoja, ji ja pasitiki. Taip pat liudytoja parodė, kad nukentėjusioji ieškojo žmogaus, kuris ją palaikytų, apie įvykį papasakojo tik tuomet, kai patyrė baimės priepuolį, o liudytoja pradėjo klausinėti apie jos baimės priežastis. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 144-148). Liudytoja (duomenys neskelbtini), buvusi nukentėjusios (duomenys neskelbtini), teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai apie įvykį nepasakojo, prašė nieko neklausinėti, tik užsiminė, jog, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, ją išprievartavo ar norėjo išprievartauti (t. 2, b. l. 144-148). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad nukentėjusioji jam yra sakiusi, jog motinos sugėrovas buvo užėjęs pas ją į kambarį, tačiau daugiau apie tai ji nieko nenorėjo sakyti (t. 2, b. l. 144-148). Liudytoja (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios motina, apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad dukra ((duomenys neskelbtini)) jai apie įvykį nieko nepasakojo. Dukra apie įvykį papasakojo Vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus darbuotojai ir (duomenys neskelbtini). Liudytoja neabejojo, kad jos dukra įvykio aplinkybių neišsigalvojo, nemelavo. Liudytoja parodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) bendraudama su savo seserimi (duomenys neskelbtini) minėjo, kad jai yra blogai, sakydavo „jūs nežinote kas man atsitiko“. Taip pat (duomenys neskelbtini) parodė, jog iš kitos savo dukros (duomenys neskelbtini) žodžių žino, jog (duomenys neskelbtini) lįsdavo prie jos dukros ((duomenys neskelbtini)), kabinėdavosi, liesdavo rankomis (t. 2, b. l. 167-176). Jau minėtas liudytojas (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug prieš ketverius metus (duomenys neskelbtini) elgesys pasikeitė, ji tapo uždara, nebekalbėdavo, nieko nepasakodavo, tapo nervinga, baikšti.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą rodo tai, kad ji apie įvykį papasakojo praėjus daugiau nei penkeriems metams, be to, anot nuteistojo, nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, ji skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų, kuriuos ji davė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat paaiškinimų duotų atliekant psichologinį tyrimą bei pasakojimo liudytojoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie prieš ją įvykdytus nusikalstamus veiksmus, matyti, kad nukentėjusioji, nors ir nebuvo absoliučiai tiksli, ji iš esmės analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes. Juo labiau, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumą patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kuriose nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti (duomenys neskelbtini) parodymais. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromą jiems poveikį. Polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi (duomenys neskelbtini) nenustatytas. (duomenys neskelbtini) nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Gebėjimą suprasti įvykių aplinkybes ir duoti parodymus lemia ne jai nustatytas (duomenys neskelbtini), bet asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei turimos žinios (t. 1, b. l. 106-119). Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad nagrinėjamų įvykių metu (duomenys neskelbtini) galėjo ribotai, paviršutiniškai suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau reikšmės, tikėtina, nesuprato. Aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams (duomenys neskelbtini) negalėjo ne tik dėl savo amžiaus ir nepakankamo supratimo apie su ja galimai atliktų veiksmų esmę, bet ir savo būsenos, jai būdingų psichologinių savybių bei jos santykių su artimiausiais suaugusiais ypatumų. Ekspertizės akto išvadose atkreiptas dėmesys į tai, nepakankami vidiniai ir išoriniai (duomenys neskelbtini) resursai lėmė uždelstą jos atsiskleidimą apie galimai patirtą prievartą.
10. Tiriamojoje minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto dalyje nurodyta, jog tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pakartoja ankstesnius savo parodymus, kurie yra realistiški, jie atitinka vartojamą jos žodyną, turimas žinias, jai būdingus psichologinius ypatumus. (duomenys neskelbtini) pasakojimas apie bylos įvykius išlieka pakankamai nuoseklus ir išsamus, jo turinys adekvatus jos būsenai – pokalbio apie tai metu jaučia stiprų nerimą, gėdą, kaltę, yra liūdna, nori atsiriboti. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklausta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimą atlikusi ekspertė (duomenys neskelbtini), kuri palaikė pateiktas išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau tai jai netrukdo atgaminti faktines aplinkybes. Vis tik, nukentėjusioji tuo metu tik labai paviršutiniškai galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį. Tačiau visą kontekstą nukentėjusioji pagal savo galimybes nurodė pakankamai nuosekliai tiek, kiek ji galėjo. Ji pakankamai realistiškai ir pagal savo tuometinį supratimą apibūdino ir tą tokį neaiškų jai veiksmą. Ekspertė pacitavo (duomenys neskelbtini) ekspertinio tyrimo metu duotus paaiškinimus: „Sunku suprasti, kas buvo ten, ką jis darė. Jis kišo, tada aš greitai pasitraukiau ir pabėgau. Jausmas buvo keistas, aš net nemoku paaiškinti. Tuo metu aš nežinojau, kaip vyksta lytiniai santykiai. Buvo šlykštu. Jaučiau, jog rengia mane. Jutau jo tą daiktą (lytinį organą). Atrodo, kad (duomenys neskelbtini) kišo į užpakalį, tuo metu nesupratau, nes nebuvau to patyrus“. Ekspertė (duomenys neskelbtini) paaiškino ir tai, kad išorinę įvykių pusę nukentėjusioji gali apibūdinti, t. y., kad ji gulėjo, jog jis atėjo, nusirengė, ją nurengė, kad jis kažkaip prisiglaudė prie jos. Nukentėjusiajai atrodė, kad ji jautė, jog tai buvo jo daiktas (lytinis organas). Ji tuo metu galėjo suprasti, kad galėjo būti taip, bet, ką jis toliau darė, kur bandė įkišti, ji jau pasimeta. Tačiau, ekspertės nuomone, tai yra visiškai tikėtina, kad ji, atsižvelgiant į jos amžių, galėjo pasimesti. Nenuoseklumas jos paaiškinimuose - kaip ji priešinosi, kada ji atsisėdo, kada išėjo, kur nuėjo - to ji negali atgaminti nuosekliai, detaliai ir aiškiai ne tik dėl praėjusio laiko, bet ir dėl jos būsenos, kurią ji pakankamai aiškiai apibūdina - jai buvo šokas, buvo pasimetusi, verkė. Ekspertė nurodė, kad nukentėjusiajai tai būdinga, nes, išnagrinėjus jos psichologinį profilį, išryškėjo savybė, kad, kai ji yra streso būsenos, ji tarsi krenta į bejėgiškumą, pasijaučia silpna, bejėgiška, puola į ašaras. Tuomet nukentėjusioji tampa labai vaikiška, ieško dėmesio, nori, kad ja kas nors rūpintųsi. Ekspertė patvirtino, kad nuketėjusioji nepajėgi paaiškinti tikslių kaltininko veiksmų, nes ji iki galo jų nesuprato, buvo šoko būsenos, „įkrito“ į bejėgiškumą. Būdama tokia bejėgiška, ji nesugeba paaiškinti, ar ji jį stūmė, ar ji pati atsisėdo ir pabėgo, kur išbėgo, kur nuėjo. Ekspertė nurodė ir tai, kad nukentėjusiosios, kuriai tyrimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, požiūris į seksą, į lytiškumą yra labai vaikiškas – ji šlykštisi tuo. Atsakydama į klausimus ekspertė (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad tai, jog nukentėjusioji ieško suaugusiųjų globos, nori, kad ja rūpintųsi, manipuliuoja siekdama dėmesio, yra nesaugaus prieraišumo išdava. Tačiau nebuvo nustatyta, kad būtent ši jos savybė, noras, kad ja rūpintųsi, dėmesio siekimas turėjo tiek įtakos, kad ji šią istoriją būtų sukūrusi. Nukentėjusioji yra tokia, kuri, patyrusi įvykį, jį labai jaučia, iš karto puola į stresą, labai pergyvena, todėl dabar ji gali akcentuoti, kaip jai buvo blogai, kaip jai buvo sunku, bet ji tikrai taip jautėsi. Ekspertė nurodė ir tai, kad asmenybiškai (duomenys neskelbtini) turi savybę atkreipti į save dėmesį, siekti dėmesio, somatizuoti. Vis tik, šiuo atveju nenustatyta, kad tos jos savybės turėtų kokios nors reikšmingos įtakos būtent toms esminėms faktinėms aplinkybėms, kurias ji pateikė pakankamai nuosekliai. Taip pat neišryškėjo ir reikšmingi motyvai, dėl kurių ji galėtų išsigalvoti tuos įvykius, juo labiau, kad ji nepuola apie tai šnekėti, tą daro vangiai, nenoriai. Stebima labai adekvati emocinė reakcija į tai. Savo pasakojime ji išlieka nuosekli ir jos pasakojimas yra adekvatus jos protiniam atsilikimui, kiek gali, tiek pasako. Ji labai organiškai sako, kad kažko nurodyti negali, kad jai atrodė, jog taip yra, bet nežino, kaip buvo. Ji drastiškai nepuola tvirtinti, kad žino, ką ji sako. Ji labai adekvačiai apibūdina, kaip ji jautėsi. Ji nesukuria tokio pasakojimo, kuris nebūtų būdingas jai kaip žmogui, t. y. ji kalba pagal savo lygį, pagal savo tuometinę būseną ir pagal savo turėtą supratimą tuo metu. Jeigu ji tuo metu turėjo, tikėtina, paviršutinišką supratimą, tai ji ir neteigė, kad jai kišo būtent ten, ji sako, kad „aš nesupratau“. Ekspertė paaiškino ir tai, kodėl nukentėjusioji apie įvykį papasakojo po labai ilgo laiko tarpo. Visų pirma, jos supratimas su metais keitėsi, ji vis daugiau suprato, kad tai kas atsitiko, galimai buvo seksualinė prievarta ir, kad tai, jog ji dėl to pergyvena, kad ji tai prisimena, ją veikia. Supratimo lygis augo po truputį, todėl ji ne iš karto galėjo suprasti, kas atsitiko, o juo labiau žinoti juridines tokio elgesio pasekmes ir atitinkamai reaguoti. Antra, tai įtakojo jos (duomenys neskelbtini), kuris apsunkina gebėjimą suprasti reikšmę. Kai asmuo iki galo nesupranta reikšmės, nesuvokia, kokia žala padaryta, kokios tokių veiksmų juridinės pasekmės, jis negali ir nežino, kaip tinkamai ir laiku reaguoti. Be to, (duomenys neskelbtini) ji buvo laikinai paimta iš šeimos. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios santykis su mama yra sutrikęs, kad ji nepasitiki ja, ji negali nieko paklausti, jaučiasi nesuprasta, nereikalinga ir nemylima. Ji tiesiog neturėjo kam apie tai pasakyti. Ji nematė savo šeimos narių, kaip asmenų, kurie galėtų į tai reaguoti. Tai išorinių resursų stoka. Ji nežinojo, į ką galėtų kreiptis. Visi šie faktoriai natūraliai prailgino laiką ir todėl ji uždelstai atsiskleidė apie tai, kas su ja įvyko. Nukentėjusioji atsiskleidė tada, kai pasijautė saugiau, t. y. po to, kai buvo perkelta iš šeimos pas (duomenys neskelbtini). Pasikeitę vidiniai ir išoriniai resursai sutampa su tuo, kad ji pajuto, jog gali apie tai kalbėti. Ekspertė patvirtino, kad esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, apie kurias (duomenys neskelbtini) kalba, galima tikėti. Kritiškiau galima žvelgti į tai, kaip ji apibūdina, kaip apsigynė, ar iš viso gynėsi, ar pabėgo ir kur bėgo, nes, pasakodama šias aplinkybes, ji gali pildyti spragas, nes jų dėl tuo metu buvusios būsenos gali neprisiminti. Taip pat ekspertė nurodė, kad šiuo metu papildomai apklausiant nukentėjusiąją ji faktines esmines aplinkybes galėtų atkartoti, bet, tikėtina, gali užpildyti spragas tų dalykų, kurių ji tiksliai neprisimena. Šiuo metu aiškinantis kas po ko tiksliai vyko, pirmiau nusirengė nuteistasis ar ją iš pradžių nurengė, kaip ji atsistojo, kur išėjo, ką ir kam pasakė, tikėtina, kad jos parodymuose gali būti nenuoseklumo. Atsižvelgiant į jos (duomenys neskelbtini), jos asmenybę, praėjusį laiko tarpą, taip pat ir dėl traumuojančio poveikio, ją pakartotinai apklausti nerekomenduojama. Be to, psichiatras diagnozavo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į jos intelektą, asmenybę, į praėjusį laiką, išsiaiškinti daugiau aplinkybių tikrai nebus galimybės. Atsakydama į klausimus ekspertė nurodė ir tai, kad kai vertinamas supratimas ir kai kalbama apie įvykius praeityje, tai asmuo klausiamas ne tik apie tai, kokį supratimą jis turi dabar, bet ir apie galimą supratimą apie lytiškumą, kurį turėjo tuo metu. Vertinami ir amžiaus ypatumai, kurie leidžia teigti, ką to amžius asmuo turėtų žinoti apie tam tikrus dalykus. Šiuo atveju reikėjo atsižvelgti dar ir į tai, kad asmuo turi (duomenys neskelbtini). Ekspertė taip pat nurodė, kad įprastai, kuo asmuo turi mažiau žinių, tuo sunkiau jam sugalvoti pasakojimą. Tam, kad sugalvotų tam tikrą pasakojimą, asmuo turėtų būti pakankamai sąmoningas apie reikšmę, ypač juridines pasekmes, suvokti, kas to žmogaus laukia, kas iš to bus. Reikia pakankamai daug planuoti į priekį, suprasti, kas vyks. Ekspertė patvirtino, kad nukentėjusiajai mąstymo sutrikimo, dėl kurio ji galėtų painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi, nenustatyta.
11. Taigi netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie (duomenys neskelbtini) prieš ją atliktus nusikalstamus veiksmus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad duodama parodymus nukentėjusioji nebuvo absoliučiai tiksli, įvertinus jos amžių, asmenybę, nuo įvykių praėjusį laiko tarpą, taip pat, jog jos parodymai apie esmines įvykio aplinkybes išliko nuoseklūs, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ekspertės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, duotus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nedaro jos parodymų nepatikimais.
12. Skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertinti ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kūne (duomenys neskelbtini) sužalojimų žymių nėra, taip pat nėra sužalojimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažeidimo nėra (t. 1, b. l. 175–176). Specialistas (duomenys neskelbtini) apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo atveju, lytiniai santykiai be mergystės plėvės pažeidimo, negalimi.
13. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, jog (duomenys neskelbtini) konstatuotas (duomenys neskelbtini), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymą, išskyrus nuteistojo (duomenys neskelbtini) nusikalstamus seksualinio pobūdžio veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra teisinga.
14. Apygardos teismas pagrįstai šiuos vienas kitą papildančius duomenis vertino kaip patikimus įrodymus ir pagrįstai jų visuma rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinkta įrodymų visuma – nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai apie įvykio aplinkybes, jos paaiškinimai parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu, liudytojų, kurioms įvykio aplinkybes pasakojo nukentėjusioji, parodymai, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenys, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, ekspertų paaiškinimai ir kiti bylos įrodymai, patvirtina (duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę (duomenys neskelbtini) bei nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. Pirmiau nurodytais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.
15. Apeliantas skunde tvirtina, kad nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Toks apelianto teiginys nepagrįstas. Iš nukentėjusios apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusiajai buvo išaiškinta pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje, ji įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (t. 1, b. l. 57-59, 61). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusioji nebuvo apklausta teismo posėdyje, nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė užduoti jai klausimus, susijusius su byloje tiriamu įvykiu. Pirmosios instancijos teismas siekdamas išvengti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte akcentuoto nukentėjusiosios traumavimo dėl jos apklausos, (duomenys neskelbtini) į teisiamąjį posėdį nekvietė ir vertino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertinęs ekspertizės akto išvadą, kad nukentėjusiosios apklausti papildomai nerekomenduotina bei ekspertės (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), jos asmenybę, po įvykio praėjusį laiko tarpą, taip pat ir dėl traumuojančio poveikio, ją pakartotinai apklausti nerekomenduojama, netenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymo papildomai apklausti nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini).
16. Nukentėjusiosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko apie apklausos laiką informavus (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44, 47, 56). Pranešime (duomenys neskelbtini) apie nukentėjusiosios apklausą buvo nurodyta ir tai, kad jo neatvykimas netrukdo atlikti apklausą (BPK 184 straipsnio 5 dalis). (duomenys neskelbtini) numatyta nukentėjusiosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją neįvyko dėl jos gydymo ligoninėje (t. 1, b. l. 50), apie (duomenys neskelbtini) suplanuotą nukentėjusiosios apklausą, kuri neįvyko dėl psichologės ligos, (duomenys neskelbtini) buvo informuotas telefonu, tačiau pokalbio metu negalėjo nurodyti, ar atvyks į apklausą. Apie (duomenys neskelbtini) suplanuotą nukentėjusiosios apklausą (duomenys neskelbtini) taip pat buvo informuotas telefonu. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atvykti negalės, nes serga, tačiau prašymo atidėti nukentėjusios apklausą neišreiškė, duomenų, patvirtinančių jo negalėjimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) apklausoje dėl ligos, byloje nėra. Duomenų apie tai, ar įtariamojo gynėjas buvo informuotas apie apklausą, nėra. Iš nukentėjusios apklausos protokolo matyti, kad šioje apklausoje nedalyvavo nei (duomenys neskelbtini), nei jo gynėjas ir negalėjo užduoti klausimų nukentėjusiajai. Vis tik ši aplinkybė savaime nedaro nukentėjusiosios apklausos ir jos metu gautų duomenų neteisėtais. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo kokie klausimai nukentėjusiajai nebuvo užduoti ir kokios aplinkybės nebuvo atskleistos. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje pateikė savo įvykio versiją, apeliaciniame skunde nurodė savo abejones dėl nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo, nurodė jos parodymų netikslumus. Taigi jam buvo sudaryta galimybė ginčyti teisiamajame posėdyje neapklaustos nukentėjusiosios parodymus.
17. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios apklausa atlikta tinkamai, jos metu buvo laikomasi BPK 186 straipsnio reikalavimo daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris užtikrina galimybę nedalyvavusiems apklausoje asmenims matyti ir girdėti, kaip vyko apklausa. Šios apklausos vaizdo ir garso įrašas pridėtas prie baudžiamosios bylos (t. 2, b. l. 118). Nuteistajam (duomenys neskelbtini), pranešus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo išaiškinta teisė susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad nepageidauja susipažinti su bylos medžiaga, prašymų neturi (t. 2, b. l. 116). Nuteistojo gynėjas advokatas E. Jankaitis baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su bylos medžiaga, pareiškė, kad prašymų papildyti tyrimą neturi (t. 2, b. l. 112-113). Teisiamojo posėdžio metu, prieš pradedant įrodymų tyrimą (duomenys neskelbtini) prašymų neturėjo (t. 2, b. l. 167-176), prieš baigiant įrodymų tyrimą nei nuteistasis, nei jo gynėjas peržiūrėti nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įrašą taip pat nepageidavo (t.2, b. l. 188-199).
Dėl bausmės
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, (duomenys neskelbtini) skirdamas bausmes už įvykdytus nusikaltimus, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius, atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat duomenis apie kaltininko asmenybę (ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui (t. 2, b. l. 54-64)), tai, kad byloje nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos (už pasikėsinimą įvykdyti labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė artima įstatymo sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui, už apysunkio nusikaltimo įvykdymą paskirta bausmė žemesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis). Nuteistajam (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės yra proporcingos jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Skirdamas (duomenys neskelbtini) bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, todėl keisti paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
19. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašydamas jį išteisinti, prašo atmesti ir civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Toks apelianto prašymas taip pat netenkintinas.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šią žalą įvertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
21. Nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė N. Lanzbergienė pareiškė 5 000 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 177-178). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino ir iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priteisė 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, išgąstį, dėl patirto seksualinio nusikaltimo iki šiol labai išgyvena, jaučia baimę bendraudama su vaikinais, vyrais. Taip pat teismas įvertino teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo spręstas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį, tai, kad jis darbingo amžiaus. Nagrinėjamu atveju, nusikaltimas buvo padarytas prieš mažametę nukentėjusiąją, jos asmenybės formavimosi laikotarpiu, nusikaltimo pasekmės gali būti jaučiamos ir ateityje. Neturtinė žala nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, o taip pat fizinį skausmą. Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo (duomenys neskelbtini). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) priteisė išlaidas už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, kurią teikė advokatė N. Lanzbergienė (pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. 2, b. l. 185). Iš (duomenys neskelbtini) priteista 301,21 Eur proceso išlaidų valstybei už (duomenys neskelbtini) atstovavimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl proceso išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, pagrįstai iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) priteisė nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas BPK 106 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą.