Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (atsakovės) I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas atgręžti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „RD International“ ieškinį atsakovei I. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, permokos ir išlaidų vykdymo procese priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

4. Suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovė negavo lėšų, kurias antstolis nutarė nurašyti iš ieškovės sąskaitos, vykdydamas DGK sprendimą. Atsakovė iš antstolio gavo tik 214 Eur. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė gavo visus nurašytus pinigus. Dėl to teismas galėjo tenkinti pareiškėjos prašymą tik iš dalies, t. y. tik dėl sumos, kurią gavo atsakovė.

4.2. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 760 straipsnio 1 dalis nuostatą. Nurodytoje proceso teisės normoje nenustatyta, kad grąžinti ieškotą sumą privalo ieškovas. Atsakovė, kad skola turėtų būti priteista iš to asmens, kuris turi išieškotus pinigus.

4.3. Atsakovė veikė sąžiningai, ji nepadarė sąskaitybos klaidų, todėl be pagrindo išmokėtas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytos sumos (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškinį – pripažino, jog ieškovė UAB „RD International“ yra atsiskaičiusi su atsakove I. R., kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, netenka galios DGK 2018 m. sausio 2 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-24261 (civilinė byla Nr. 2-13046-727/2018).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 11 d. Antstolis D. Bliznikas, vykdydamas DGK 2018 m. sausio 2 d. sprendimą, 2018 m. kovo 27 d. patvarkymu nurodė priverstinai nurašyti 314,61 Eur iš pareiškėjos UAB „RD International“ sąskaitų (188 Eur DGK priteista suma ir 126,61 Eur vykdymo išlaidos). Lėšos 2018 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu nurašytos iš pareiškėjos sąskaitos.

17. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Šalių ginčas kilo dėl to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atgręžė teismo sprendimo vykdymą ar ne.

13. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, panaikinus teismo sprendimą po jo priverstinio įvykdymo, visi atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jo naudai išieškoti pinigai, laikytini neteisėtais ir tai yra teisinis pagrindas bylos šalis sugrąžinti į iki teismo sprendimo už akių įvykdymo buvusią padėtį, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

14. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių būklę, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016).

15. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja pateikė duomenų, jog nuo jos sąskaitos nurašyti 314,61 Eur, bet apeliantė iš tikrųjų gavo 214 Eur, o 126,61 Eur yra vykdymo išlaidos. Apeliantė kreipėsi į antstolį, prašė priimti vykdyti DGK 2018 m. sausio 2 d. sprendimą. Antstolis, priėmė vykdyti DGK sprendimą. Jį vykdydamas, antstolis išieškojo iš pareiškėjos 314, 61 Eur. Vykdymo išlaidų atsirado dėl to, kad apeliantė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė turi atlyginti pareiškėjai visas išieškotas lėšas, taip pat ir iš pareiškėjos išieškotas vykdymo išlaidas, kurių dydį pareiškėja pagrindė mokėjimo nurodymu.

16. Klausimas dėl vykdymo procese išieškotų lėšų iš pareiškėjos grąžinimo, nesusijęs su tuo, kad apeliantė veikė sąžiningai, nepadarė sąskaitybos klaidos, todėl be pagrindo išmokėtas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos negalėjo būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytos sumos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas apeliantės argumentas susijęs su materialiosios teisės normų taikymu ir aiškinimu (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytu argumentu apeliantė galėjo remtis civilinės bylos, kurioje teismas iš dalies patenkino darbdavio pareikštą ieškinį, o įvykdytas DGK 2018 m. sausio 2 d. sprendimas neteko galios, nagrinėjimo stadijoje, t. y. teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės. Taigi, sprendžiant DGK sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, negali būti remiamasi argumentais, aktualiais ginčui iš esmės išspręsti.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

18. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 312, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens (atsakovės) I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.