Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2A-819-538/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2A-819-538/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05491-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Atsakovas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-819-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05491-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos už savavališką vandens ir nuotekų prisijungimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. J. (toliau – atsakovas) 1 120,29 Eur įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. atsakovas skambino į AB „Klaipėdos vanduo“ prašydamas nuimti plombas nuo apskaitos prietaisų, teigdamas, jog tvarkys vamzdynus ir apskaitą. Ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. atvyko pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal jo prašymą nuėmė plombas. Bute esantys žmonės buvo įspėti, kad baigus remonto darbus privalo kreiptis į ieškovę dėl apskaitos prietaisų užplombavimo. 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę telefonu dėl skaitiklių užplombavimo. Ieškovė taip pat nustatė, kad bute (duomenys neskelbtini), baiginėjasi vandens apskaitos prietaisų metrologinė patikra. 2019 m. gruodžio 30 d. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nuvyko pas atsakovą pakeisti apskaitos prietaisų. Patikrinus atsakovo butus (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad butuose yra atskirtos apskaitos, t. y. kiekviename bute tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos individualiai. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisų nebuvo, vanduo ir nuotekos pajungtos tiesiai į vandens tiekėjo tinklus. Bute (duomenys neskelbtini), rasti ne ieškovės pastatyti vandens apskaitos prietaisai, ieškovės vandens apskaitos prietaisų buto savininkas nepateikė, nurodė, jog jie yra dingę. Ieškovė surašė 2019 m. gruodžio 30 d. savavališko prijungimo nustatymo aktus. Nustačius savavališkus prisijungimus (viename bute nebuvo apskaitos prietaisų, kitame bute ne vandens tiekėjo apskaitos prietaisai), ieškovės atstovai 2019 m. gruodžio 30 d. įrengė kitus apskaitos prietaisus. 2020 m. sausio 3 d. ieškovė nusiuntė atsakovui raštus dėl savavališko vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė, jog už savavališką vandens vartojimą ir nuotekų šalinimą už objektą (duomenys neskelbtini), paskaičiuota 525,56 Eur suma, o už objektą (duomenys neskelbtini), taip pat 525,56 Eur. Tarp AB „Klaipėdos vanduo” ir atsakovo 2020 m. sausio 15 d. buvo sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartys, pagal kurias vartotojas naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis nuo sutarties sudarymo dienos ir įsipareigojo sumokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui buvo nuolat siunčiamos sąskaitos už paslaugų tiekimą, tačiau pastarasis jų neapmokėjo. Už butą (duomenys neskelbtini), atsakovas nesumokėjo tiekėjo pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė įsiskolinimas 553,60 Eur, kurį sudaro 540,61 Eur skola ir 12,99 Eur delspinigiai. Už butą (duomenys neskelbtini) atsakovas nesumokėjo tiekėjo pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė įsiskolinimas 566,69 Eur, kurį sudaro 553,67 Eur skola ir 13,02 Eur delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 101,48 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 101,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ atsakovui S. J. 909,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas vietoje vieno įvado (duomenys neskelbtini), įrengė du atskirus kiekvienam butui, tiek (duomenys neskelbtini), neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovo bute (duomenys neskelbtini) buvo nuimti ieškovės apskaitos prietaisai ir sumontuoti atsakovo apskaitos prietaisai. Vien tokių faktų konstatavimas ir pripažinimas atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-629 (2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. Dl-279 redakcija) (toliau – Taisyklės) 23 punkte pateiktą savavališko prisijungimo sąvoką.

3.2. Atsakovas pažeidė savo, kaip savininko, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, nesikreipė laiku dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo prijungimo sąlygų išdavimo, be ieškovės žinios nuėmė ieškovės vandens skaitiklius ir sumontavo savo vandens apskaitos prietaisus, todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų/neveikimo padarytą žalą.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovo nesutikimas su paskaičiuotu kaip sunaudotu 165,575 m3 kiekiu vandens, tokiu pačiu kiekiu šalto vandens pašildymui, 165,575 m3 nuotekų ir tokio pačio dydžio nuotekų po šalto vandens pašildymo kiekvienam iš atsakovo valdomų objektų - bendrai abiem atsakovo butams iš viso 662,3 m3 vandens ir 662,3 m3 nuotekų per mėnesį, laikytinas pagrįstu.

3.4. Atsiskaitymas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kas mėnesį vykdomas pagal vandens apskaitos prietaisų, įrengtų vartotojų patalpose, rodmenis, o jei jie neįrengti – pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį, todėl tikrinant namo įvadinio skaitiklio rodmenis, nėra galimybės įvertinti namo gyventojų įsiskolinimo/permokos tikrinimo dieną.

3.5. Atsižvelgiant į 220 m3 sunaudoto vandens kiekį visiems namo vartotojams per vienų metų laikotarpį, kuris apima ir ginčo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų negalėjo patirti nuostolių už paskaičiuotą 662,3 m3 vandens suvartojimą vieno mėnesio laikotarpiu.

3.6. Jei nebūtų buvę delikto, atsakovas būtų tinkamai ir laiku kreipęsis į ieškovę dėl skaitiklių abiem jo valdomiems nekilnojamojo turto objektams pajungimo, tikėtinos ir pagrįstos ieškovės pajamos už abu objektus būtų buvę po 7,76 Eur per mėnesį.

3.7. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta duomenų, kad atsakovas veikė piktybiškai neteisėtai, siekdamas pasipelnyti ieškovės sąskaita. Priešingai, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais, jog atsakovas nuo pat pradžių ieškovės atstovams buvo nurodęs siekiamą tikslą, vykdant remonto darbus išskaidyti vieną buvusį vandens įvadą į du atskiriems nekilnojamiesiems objektams, kuo remiantis pats kvietė ieškovės atstovus dėl plombų nuėmimo, taip pat dėl naujų skaitiklių pastatymo ir sutarčių pasirašymo.

3.8. Šiuo atveju atsakingas ir vandens tiekėjas, kuris, vykdydamas atsakovo prašymą atvykti ir nuimti plombas nuo skaitiklių remonto darbams atlikti, tą atlikęs tik žodžiu įspėjo, jog baigus remonto darbus turi kreiptis į ieškovę dėl apskaitos prietaisų užplombavimo, nenurodant, kiek ilgai skaitikliai gali būti neplombuoti, kokiu būdu atskirti įvadą nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini), ir taip prisidėjo bei sudarė sąlygas kilti atsakovo civilinei atsakomybei, kuris vykdydamas tokį ieškovės nurodymą ir baigęs vidinių vandens tinklų remonto darbus butuose, 2020 m. gruodžio 17 d. pakvietė ieškovės atstovą savo iniciatyva nieko neslėpdamas tik po 7 mėnesių, todėl tik iš atsakovo, kaip savininko, būtų nesąžininga reikalauti daugiau atidumo prižiūrint jo nuosavybe esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius.

3.9. Teismas atsižvelgė, kad visos bylos nagrinėjimo metu bei iki ginčo teisminio nagrinėjimo teikiant paaiškinimą ieškovei, atsakovas buvo nuoseklus, nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad jo tikslas buvo remontų butuose atlikimas ir konkrečiai vandens įvadų atskyrimas į du iš vieno, nieko neslėpė nuo ieškovės atstovų. Be to, atsakovas vandens ginčo laikotarpiu nevartojo, butuose nebuvo sąlygų gyventi gyventojams ir vartoti vandenį, vyko remontai.

3.10. Atsakovas tikslo neteisėtai prisijungti prie ieškovei priklausančių vandens tinklų bei taip sutaupyti, neturėjo, žala padaryta dėl aplaidžių abiejų šalių veiksmų tinkamai ir nesuderinus prisijungimo prie ieškovės tinklų sąlygų, todėl ginčo atveju ieškovės nuostoliai vertintini kaip negautos 7,76 Eur pajamos per mėnesį.

3.11. Tarp bylos šalių dėl didesnės prašomos priteisti skolos dalies (1 051,12 Eur) susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieškovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių. Tuo remiantis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kurie paskaičiuoti nuo 1 051,12 Eur (525,56 Eur + 525,56 Eur) sumos už savavališką prisijungimą prie ieškovės inžinerinių tinklų atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovo 1 120,29 Eur įsiskolinimą, 50 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas tik iš dalies tenkindamas ieškinį, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeidė materialines teisės normas.

4.2. Teismas nevertino atsakovo elgesio ir jo atliktų veiksmų pažeidimo nustatymo metu, o taip pat ir atsakovo elgesio po pažeidimo.

4.3. Teismas nevertino, jog atsakovas, net ir po savavališko prisijungimų fakto nustatymo, sudarė sutartį su vandens tiekėju, tačiau savo pareigos atsiskaityti sutartiniais pagrindais, taip pat nevykdė.

4.4. Skolą už sutartinių pareigų nevykdymą atsakovas pripažino jau parengiamosios teismo proceso stadijos metu, tačiau iki baigiamųjų kalbų skola nebuvo apmokėta, toks atsakovo elgesys suponuoja atsakovo, kaip nerūpestingo ir neatsakingo savininko, įvaizdį.

4.5. Priimdamas sprendimą teismas turi vertinti ne subjektyvius, o objektyvius įrodymus, t. y. nėra įrodymų, jog atsakovas ketino atskirti apskaitas, šis faktas nėra užfiksuotas ir 2019 m. gegužės 15 d. ieškovės Akte apie situaciją gyvenamojoje patalpoje.

4.6. Neaiškūs teismo motyvai nurodant, jog nuostoliams nustatyti tikslinga vertinti tik laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., teismo paneigimas savavališko pasijungimo ir vandens vartojimo fakto prieštarauja teisės aktams bei teisingumui.

4.7. Sprendime išdėstyta teismo pozicija, kurioje nurodoma, kad jei nebūtų buvę delikto, atsakovas būtų tinkamai ir laiku kreipęsis į ieškovę dėl skaitiklių, abiem jo valdomiems nekilnojamojo turto objektams pajungimo, tikėtinos ir pagrįstos ieškovės pajamos už abu objektus būtų buvę po 7,76 Eur, prieštarauja protingumo principui, nes deliktas jau įvyko ir atsakovas savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai.

4.8. Taip pat nemotyvuota ir nedetalizuota teismo paskaičiuota 7,76 Eur suma, kurią padauginus iš 7,5 mėn. teismas priskaičiuoja iš atsakovo ieškovei 58,32 Eur. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, o ne priimtas remiantis prielaidomis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą, operatoriui atlyginami tik tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis realiai patyrė.

5.2. Nagrinėjamu atveju yra galimybė nustatyti ar apskritai ieškovė patyrė nuostolių dėl ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų atsakovo veiksmų pagal įvadinio skaitiklio parodymus, išminusavus kitų namo butų vandens skaitiklių parodymus.

5.3. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovei jau yra sumokėta už visą patiektą į namą vandenį, o jam priteisus ieškiniu reikalaujamą sumą, ieškovė tik nepagrįstai praturtėtų.

5.4. Priešingai, nei nurodė ieškovė, atsakovas savavališkai nenuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, neperkėlė jų į kitą vietą, jų nepakeitė, nenutraukė nuo prietaisų apsaugos plombų.

5.5. Vietoje vieno įvado dviem butams įrengus du atskirus kiekvienam butui neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų, formaliai galima laikyti taisyklių pažeidimu.

5.6. Vien aplinkybė, kad atsakovas ant vieno buto įvado, po to, kai ieškovės darbuotojai nuėmė plombas, uždėjo savo apskaitos prietaisus, nesudaro pagrindo išvadai, neva atsakovas nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė.

5.7. Tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neteisėtai suvartoto vandens vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus). Todėl žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto vartojimo, bet nesuteiktų pasipelnymo galimybės ir nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės tiekėjo naudai vartotojo sąskaita.

5.8. Ieškovo apskaičiuoto neva per mėnesį suvartoto 662,30 m3 per mėnesį vandens kiekio ir tiek pat nuotekų neįmanoma protingai paaiškinti, šis kiekis tris kartus viršija bendrą (duomenys neskelbtini) patalpų tūrį (221,83 m3), t. y. visos patalpos tris kartus galėtų būti užpildytos vandeniu iki lubų.

5.9. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė civilinių atsakomybės sąlygų visumos, t. y. konkrečiai, žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Ieškovas reikalauja sumokėti už vandenį, kurio jis pagal jo paties dokumentus jis nepatiekė į namą, t. y. siekia nepagrįstai praturtėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. gegužės 15 d. nuosavybės teise valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2018 m. spalio 23 d. nuosavybės teise valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m abiejuose nekilnojamojo turto objektuose vyko paprastasis remontas. 2019 m. sausio 8 d. abiejų nekilnojamųjų turto objektų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose įregistruota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini). Vanduo už abu atsakovui priklausančius butus iki 2019 m gegužės 15 d. buvo apskaitomas per vieną vandens apskaitą, butui (duomenys neskelbtini), stovėjo bendri karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisai, butams buvo naudojamas vienas vandens įvadas, sąskaitos buvo išrašomos bendros abiem butams ir pateikiama viena sąskaita butui (duomenys neskelbtini). Atsakovas telefonu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 14 d. su prašymu nuimti plombas nuo apskaitos prietaisų. 2019 m. gegužės 15 d. aktas apie situaciją gyvenamojoje patalpoje patvirtina, jog ieškovės atstovai įvykdė atsakovo prašymą, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 15 d. nuimtos plombos, užfiksuoti karšto ir šalto vandens skaitiklių rodmenys. Atsakovas telefonu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gruodžio 17 d. su prašymu užplombuoti vandens skaitiklius. 2019 m. gruodžio 30 d. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nuvyko pas atsakovą pakeisti apskaitos prietaisų. Patikrinus atsakovo butus (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad butuose yra atskirtos apskaitos. Ieškovė surašė 2019 m. gruodžio 30 d. Savavališko prijungimo nustatymo aktus, kuriuose pažymėta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisų nėra, vanduo ir nuotekos pajungtos tiesiai į vandens tiekėjo tinklus, bute (duomenys neskelbtini), rasti ne ieškovės pastatyti vandens apskaitos prietaisai. Pagal vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktus nustatyta, jog objekte (duomenys neskelbtini) įrengti nauji šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai, objekte (duomenys neskelbtini) nuimti seni apskaitos prietaisai ir pakeisti į naujus. 2020 m. sausio 15 d. atsakovas raštiškai kreipėsi į ieškovę, paaiškindamas skaitiklių nuėmimo aplinkybes. 2020 m. sausio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas nesumokėjo tiekėjo pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė įsiskolinimas 553,60 Eur, kurį sudaro 540,61 Eur skola ir 12,99 Eur delspinigiai. Už butą (duomenys neskelbtini) atsakovas nesumokėjo tiekėjo pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė įsiskolinimas 566,69 Eur, kurį sudaro 553,67 Eur skola ir 13,02 Eur delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 101,48 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 101,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas tik iš dalies tenkindamas ieškinį, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeidė materialinės teisės normas.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo, kaip savininko, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, nesikreipė laiku dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo prijungimo sąlygų išdavimo, be ieškovės žinios nuėmė ieškovės vandens skaitiklius ir sumontavo savo vandens apskaitos prietaisus, todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų/neveikimo padarytą žalą.

11. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

12. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad dėl savavališko geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijų prijungimo, geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų sugadinimo ir pan. suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, išleistų nuotekų kiekis – Taisyklių 51 punktu, o išleistų paviršinių nuotekų kiekis – Taisyklių 52-1 punktu. Taisyklių 50 punkte reglamentuojama, jog geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q=?D2/4xVxI, kur Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; ? – pi, matematinė konstanta – 3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; I – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.

13. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek 2019 metais, tiek 2020 metais ieškovo valdomuose objektuose vyko remontas, patalpose nebuvo gyvenama, nebuvo vandenį leidžiančių vartoti įrenginių (vonių, dušo kabinų, kriauklių, klozetų), be to, įvertino į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini), įvadinio vandens apskaitos prietaiso duomenis, pagal kuriuos viso namo bendras faktiškai suvartoto vandens kiekis nuo 2018 m. gruodžio 31 d iki 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė 220 m3 (nuo 2018 m gruodžio 31 d. iki 2019 m. birželio 28 d. sunaudojant 138 m3, nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sunaudojant 30 m3, nuo 2019 m rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. sunaudojant 52 m3) ir pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į 220 m3 sunaudoto vandens kiekį visiems namo vartotojams per vienų metų laikotarpį, kuris apima ir ginčo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., ieškovė dėl atsakovo veiksmų negalėjo patirti nuostolių už paskaičiuotą 662,3 m3 vandens suvartojimą vieno mėnesio laikotarpiu.

14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018, 56 punktas).

15. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo šalims sudarius geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektuose ieškovės darbuotojams sumontavus vandens skaitiklius, pasirinkus vandens apskaitos būdą, nustatyta, jog ieškovė už objektą (duomenys neskelbtini), žymi jame 1 deklaruotą gyventoją, skaičiuoja mokestį už apskaitos veiklą ir karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį, t. y. bendrai kiekvieną mėnesį po 2,15 Eur. Už objektą (duomenys neskelbtini), žymi jame 2 deklaruotus gyventojus, skaičiuoja mokestį už vandenį, nuotekas, apskaitos veiklą ir karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį, t. y. kiekvieną mėnesį daugiausiai po 5,61 Eur. Taigi pagrįstai atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais padarė pagrįstą išvadą, kad realios ieškovės pajamos, kurių ji neteko, už abu objektus galėjo būti po 7,76 Eur per mėnesį.

17. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino atsakovo elgesio ir jo atliktų veiksmų pažeidimo nustatymo metu, o taip pat ir atsakovo elgesio po pažeidimo. Apeliantės argumentai atmestini.

18. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta duomenų, kad atsakovas veikė piktybiškai neteisėtai, siekdamas pasipelnyti ieškovės sąskaita, atsakovas nuo pat pradžių ieškovės atstovams buvo nurodęs siekiamą tikslą, vykdant remonto darbus išskaidyti vieną buvusį vandens įvadą į du atskiriems nekilnojamiesiems objektams, kuo remiantis pats kvietė ieškovės atstovus dėl plombų nuėmimo, taip pat dėl naujų skaitiklių pastatymo ir sutarčių pasirašymo. Taip pat teismas nurodė, kad visos bylos nagrinėjimo metu bei iki ginčo teisminio nagrinėjimo teikiant paaiškinimą ieškovei, atsakovas buvo nuoseklus, nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad jo tikslas buvo remontų butuose atlikimas ir konkrečiai vandens įvadų atskyrimas į du iš vieno, nieko neslėpė nuo ieškovės atstovų. Be to, kaip matyti iš byloje išanalizuotų įrodymų, atsakovas vandens ginčo laikotarpiu nevartojo, butuose nebuvo sąlygų gyventi gyventojams ir vartoti vandenį, vyko remontai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis ir aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar buvo šališkas.

19. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino, jog atsakovas, net ir po savavališko prisijungimų fakto nustatymo, sudarė sutartį su vandens tiekėju, tačiau savo pareigos atsiskaityti sutartiniais pagrindais, taip pat nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo šalis sutartiniai santykiai pradėjo sieti tik nuo 2020 m. sausio 15 d. sudarius geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sutarčių sudarymo momento susidariusį 43,16 Eur įsiskolinimą atsakovas pripažino, ši suma priteista iš atsakovo.

21. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad neaiškūs teismo motyvai nurodant, jog nuostoliams nustatyti tikslinga vertinti tik laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., teismo paneigimas savavališko pasijungimo ir vandens vartojimo fakto prieštarauja teisės aktams bei teisingumui.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalims neįrodinėjant alternatyvių suvartoto geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo būdų, teismo vertinimu faktiniams nuostoliams nustatyti tikslinga vertinti laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuris įtrauktas į ieškovės pateiktas neapmokėtų sąskaitų suvestines. Kaip minėta, teismas atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, jog tiek ginčo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., tiek laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. vertintinas nekilnojamuose objektuose vykstant remontams, butuose niekam negyvenant ir nesant pajungtų vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginių.

23. Atmestini apeliantė argumentai, kad sprendime išdėstyta teismo pozicija, kurioje nurodoma, kad jei nebūtų buvę delikto, atsakovas būtų tinkamai ir laiku kreipęsis į ieškovę dėl skaitiklių, abiem jo valdomiems nekilnojamojo turto objektams pajungimo, tikėtinos ir pagrįstos ieškovės pajamos už abu objektus būtų buvę po 7,76 Eur, prieštarauja protingumo principui, nes deliktas jau įvyko ir atsakovas savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai.

24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta duomenų, kad atsakovas veikė piktybiškai neteisėtai, siekdamas pasipelnyti ieškovės sąskaita, atsakovas nuo pat pradžių ieškovės atstovams buvo nurodęs siekiamą tikslą, vykdant remonto darbus išskaidyti vieną buvusį vandens įvadą į du atskiriems nekilnojamiesiems objektams, kuo remiantis pats kvietė ieškovės atstovus dėl plombų nuėmimo, taip pat dėl naujų skaitiklių pastatymo ir sutarčių pasirašymo.

25. Atmestini apeliantės argumentai, kad nemotyvuota ir nedetalizuota teismo paskaičiuota 7,76 Eur suma, kurią padauginus iš 7,5 mėn. teismas priskaičiuoja iš atsakovo ieškovei 58,32 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai nurodė, kad ieškovė už objektą (duomenys neskelbtini), žymi jame 1 deklaruotą gyventoją, skaičiuoja mokestį už apskaitos veiklą ir karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį, t. y. bendrai kiekvieną mėnesį po 2,15 Eur. Už objektą (duomenys neskelbtini), žymi jame 2 deklaruotus gyventojus, skaičiuoja mokestį už vandenį, nuotekas, apskaitos veiklą ir karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį, t. y. kiekvieną mėnesį daugiausiai po 5,61 Eur. Teismo vertinimu, jei nebūtų buvę delikto, atsakovas būtų tinkamai ir laiku kreipęsis į ieškovę dėl skaitiklių abiems jo valdomiems nekilnojamojo turto objektams pajungimo tikėtinos ir pagrįstos ieškovės pajamos už abu objektus būtų buvę po 7,76 Eur per mėnesį.

27. Taip pat pažymėtina, kad prievolė sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės taikymo formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kaip pirmiau nurodyta, tarp bylos šalių susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieškovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių.

28. Apeliantė teigia, kad priimdamas sprendimą teismas turi vertinti ne subjektyvius, o objektyvius įrodymus, t. y. nėra įrodymų, jog atsakovas ketino atskirti apskaitas, šis faktas nėra užfiksuotas ir 2019 m. gegužės 15 d. ieškovės Akte apie situaciją gyvenamojoje patalpoje.

29. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys gali būti nustatomi ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas akcentavo, jog viso proceso metu atsakovas buvo nuoseklus, nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad jo tikslas buvo remontų butuose atlikimas ir konkrečiai vandens įvadų atskyrimas į du iš vieno, nieko neslėpė nuo ieškovės atstovų, teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių teismo sprendimo motyvavimo trūkumų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes juo yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš sprendimo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą (CPK 178, 185 straipsniai).

31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. J. iš ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Almantas PadvelskisMilda SkersienėAlbina Pupeikienė