Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-05-14 · Civilinė byla Nr. e2-496-1067/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-14
Bylos Nr.
e2-496-1067/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05491-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Atsakovas
S. J.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-496-1067/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05491-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, Kristinai Vyšniauskienei,ieškovės atstovei teisininkei I. V.,atsakovui S. J., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos už savavališką vandens ir nuotekų prisijungimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. J. ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ 1120,29 Eur įsiskolinimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. atsakovas skambino į AB „Klaipėdos vanduo“ prašydamas nuimti plombas nuo apskaitos prietaisų, nurodydamas, jog tvarkys vamzdynus ir apskaitą. Ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. atvyko pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal jo prašymą nuėmė plombas. Bute esantys žmonės buvo įspėti, kad baigus remonto darbus privalo kreiptis į ieškovę dėl apskaitos prietaisų užplombavimo. 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę telefonu dėl skaitiklių užplombavimo. Ieškovė taip pat nustatė, kad bute (duomenys neskelbtini) baiginėjasi vandens apskaitos prietaisų metrologinė patikra. 2019 m. gruodžio 30 d. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nuvyko pas atsakovą pakeisti apskaitos prietaisų. Patikrinus atsakovo butus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad butuose yra atskirtos apskaitos, t. y. kiekviename bute tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos individualiai. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisų nebuvo, vanduo ir nuotekos pajungtos tiesiai į vandens tiekėjo tinklus. Bute (duomenys neskelbtini), rasti ne ieškovės pastatyti vandens apskaitos prietaisai, ieškovės vandens apskaitos prietaisų buto savininkas nepateikė, nurodė, jog jie yra dingę. Ieškovė surašė 2019 m. gruodžio 30 d. savavališko prijungimo nustatymo aktus. Nustačius savavališkus pasijungimus (viename bute nebuvo apskaitos prietaisų, kitame bute ne vandens tiekėjo apskaitos prietaisai), ieškovės atstovai 2019 m. gruodžio 30 d. įrengė kitus metrologiškai patikrintus apskaitos prietaisus, tai patvirtina AB „Klaipėdos vanduo“ Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo - įrengimo aktai (KL012341 ir KL012340). 2020 m. sausio 3 d. ieškovė nusiuntė atsakovui raštus dėl savavališko vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo (raštai Nr. 2020/S.02-5 ir Nr. 2020/S.02-6), kuriuose nurodė, jog už savavališką vandens vartojimą ir nuotekų šalinimą už objektą (duomenys neskelbtini) paskaičiuota 525,56 Eur suma, o už objektą (duomenys neskelbtini), taip pat 525,56 Eur. Tarp AB „Klaipėdos vanduo” ir atsakovo 2020 m. sausio 15 d. buvo sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartys, pagal kurias vartotojas naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis nuo sutarties sudarymo dienos ir įsipareigojo sumokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui buvo nuolat siunčiamos sąskaitos už paslaugų tiekimą, tačiau pastarasis jų neapmokėjo. Už butą (duomenys neskelbtini) atsakovas nesumokėjo tiekėjo pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė įsiskolinimas 553,60 Eur, kurį sudaro 540,61 Eur skola ir 12,99 Eur delspinigiai. Už butą (duomenys neskelbtini) atsakovas nesumokėjo tiekėjo pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė įsiskolinimas 566,69 Eur, kurį sudaro 553,67 Eur skola ir 13,02 Eur delspinigiai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi jis pareikštas netinkamai įvertinus šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškinat civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas ir nukrypus nuo analogiškose bylose suformuotos teismų praktikos. Mano, kad ieškovė neteisingai formuluoja ieškinį, t. y. kaip baudą už tariamai savavališką prisijungimą ir apskaitos prietaisų nuėmimą, o ne kaip faktiškai patirtų nuostolių atlyginimą. Vartotojo sutartinė atsakomybė apima tik tiesioginių nuostolių atlyginimą ir neapima netiesioginių nuostolių, t. y. negautų operatoriaus pajamų, atlyginimo. Ieškovė formaliai apskaičiavo tariamų nuostolių sumą vadovaudamasis Aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. D1-744 patvirtintomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis. Butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sujungti į vieną, ir abiems jiems buvo bendras vandens įvadas su apskaitos prietaisais, o atsakovo atliekamo remonto metu tiesiog vandens tiekimas išskaidomas atskirai dviem butams ketinant kiekvienam butui įrengti atskirus apskaitos prietaisus. Tai nebuvo daroma slapta, atsakovas paprašė ieškovės nuimti skaitiklius (ieškovė nuėmė tik plombas), tą padarė ieškovė (jos darbuotojai), taip pat atsakovas pats iškvietė ieškovės darbuotojus uždėti apskaitos prietaisus. Be to, iš antstolio 2020 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, atsakovo patalpų būklė, t. y. patalpos remontuojamos, jose negyvenama, jokie vandens naudojimo ir nuotekų įrenginiai (čiaupai, kriauklės, vonia, unitazas, boileris ir pan.) nėra pajungti. Šis įrodymas paneigia ieškovės reikalavimą, apskaičiuotą kaip už 662,30 m³ vandens sunaudojimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Taisyklių pagrindu apskaičiuotu žalos dydžiu ne tik todėl, kad Taisyklės taikytos nepagrįstai, bet ir todėl, kad apskaičiuotas nuostolių dydis yra neprotingas.

Šalies argumentai

Ieškovė teismui teikė dubliką, kuriuo pakartotinai nurodė, jog įsiskolinimo paskaičiavimai nėra bauda, taip yra paskaičiuojamas suvartoto vandens kiekis ir vadovaujantis šiuo kiekiu - kaina, nes nėra galimybės nustatyti tiksliai, kada atsakovas įvykdė savavalinį prisijungimą ir kokį kiekį neapskaityto vandens suvartojo. O baudą už padarytą nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsniu ir 589 straipsniu gali išrašyti savivaldybės institucijos arba jų įgalioti pareigūnai. Ieškovė pažymi, jei savavališko prisijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas pagal Taisyklėse nurodytą formulę, tačiau per ne ilgesį kaip vieno mėnesio laikotarpį (Taisyklių 50 p.). Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas pats atsiliepime nurodo, jog patalpos yra remontuojamos, o tai reiškia, kad vanduo butų remontui yra naudojamas. Jog naudojamas vanduo, patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose užfiksuoti sauso pobūdžio statybiniai mišiniai, kuriuos norint panaudoti pagal paskirtį juos yra būtina skiesti su vandeniu. Taip pat nuotraukose matoma ir statybinė maišyklė, kibirai su statybiniu turiniu, kas taip pat parvirtina aplinkybes, jog atsakovas bute atlikdamas remonto darbus naudojosi ieškovės tiekiamu vandeniu. Čiaupai, kriauklės nėra būtinos, kad iš vamzdžio, kuriame įrengtas apskaitos prietaisas, tekėtų vanduo.

Atsakovas teismui pateikė tripliką, kuriame priminė ieškovei, kad civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos, įrodyti jas egzistuojant nagrinėjamu atveju yra ieškovės pareiga. Priešingai, nei kartoja ieškovė, atsakovas savavališkai nenuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, neperkėlė jų į kitą vietą, jų nepakeitė, nenutraukė nuo prietaisų apsaugos plombų. Aplinkybė, kad atsakovas ant vieno buto įvado, po to, kai ieškovės darbuotojai nuėmė plombas, uždėjo savo apskaitos prietaisus, nesudaro pagrindo išvadai, neva atsakovas „nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė“. Tam ir reikalingas teisėtas (ieškovo) plombų nuėmimas, kadangi keičiama vandens tinklo konfigūracija, apskaitos prietaisai po tinklų rekonstrukcijos gali būti pastatomi kitoje vietoje ir iki to, jokia vandens apskaita nebeatliekama. Minėtais apskaitos prietaisų parodymais nebuvo vadovaujamasi atsiskaitant su ieškovu už vandenį ir pan. Bet kokiu atveju apskaitos prietaisai pradedami naudoti pagal buto savininko pranešimą po to, kai vandens tiekėjas atvyksta, juos pastato ir užplombuoja. Todėl situacija, kad atsakovas uždėjo kitus apskaitos prietaisus nesikeičia nuo tos, jei atsakovas apskritai nebūtų šių prietaisų uždėjęs. Vietoje vieno įvado dvejiems butams įrengus du atskirus kiekvienam butui vandens įvadus, neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų, formaliai galima laikyti taisyklių pažeidimu, tačiau tai nebuvo daroma slapta, būtent vandens įvado išskaidymas dvejiems butams ir buvo remonto tikslas. Išskaidęs įvadus, pats atsakovas pakvietė ieškovės atstovus, kad šie įrengtų apskaitos prietaisus. Taigi pažeidimas yra formalus ir neturi jokio ryšio su ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos dydžio realumu – ieškovė automatiškai pagal taisykles skaičiuojamą vandens kiekį tiesiog daugina iš vamzdžių skaičiaus. Triplike atsakovas sutiko su ieškovės argumentu, kad butų remontui buvo naudojami sausi statybiniai mišiniai, kuriems reikalingas vanduo, bet remontui buvo panaudota tik pora maišų plytelių klijų, vandens kiekis maišui 6,75–9,00 litrų, bei keli maišai gipsinio tinko, kuriam vandens santykis 1:3. Ieškovės apskaičiuoto neva per mėnesį suvartoto 662,30 m³ per mėnesį vandens kiekio ir tiek pat nuotekų neįmanoma protingai paaiškinti, šis kiekis tris kartus viršija bendrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpų tūrį (221,83 m³).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad vadovaujasi teisės aktais, todėl nesant duomenų apie tai kada atsakovas savavališkai prisijungė prie ieškovės vandens tiekimo infrastruktūros, kiek tiksliai vandens sunaudojo, pagrįstai taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse 50 punkte nurodytą formulę ir ja remiantis paskaičiavo atsakovui už savavališką pasijungimą po 525,56 Eur sumas už kiekvieną objektą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovas nebuvo rūpestingas ir sąžiningas, nesilaikė taisyklių, todėl turi prisiimti atsakomybę už susidariusį įsiskolinimą. Atkreipė dėmesį, jog net ir nuo 2020 m. sausio 15 d. kai ieškovė ir atsakovas sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis dėl abiejų atsakovo valdomų butų, atsakovas toliau nevykdo įsipareigojimų, nemoka pateiktų sąskaitų nustatytais terminais, t. y. ir toliau elgiasi nerūpestingai ir nesąžiningai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad dalį ieškinio pripažįsta, o likusioje dalyje dėl 1077,13 Eur skolos ir delspinigių priteisimo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pripažįsta 43,16 Eur sumą, kuri susidaro iš prašomos priteisti 1120,29 Eur sumos atėmus už savavališką pasijungimą paskaičiuotas sumas 525,56 Eur x 2 ir nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius 12,99 Eur +13,02 Eur. Pažymėjo, jog iš ieškovės išreikalauti namo (duomenys neskelbtini), įvadinio vandens apskaitos prietaiso duomenys rodo, jog ginčo laikotarpiu viso namo bendras suvartoto vandens kiekis sudaro 220 m³, kai tuo tarpu iš atsakovo ieškiniu reikalaujama atlyginti už 662,30 m³ per mėnesį paskaičiuotą vandens suvartojimą. Mano, jog ieškovė nepatyrė tokių nuostolių, todėl neturi pagrindo reikalauti, jog atsakovas atlygintų prašomą priteisti sumą. Atkreipė dėmesį, jog butuose nėra prijungtų jokių vandenį naudojančių prietaisų (klozeto, kriauklės, vonios, dušo kabinos), butuose vyksta remontas, vandens suvartojimo nėra, ieškovė realių nuostolių nepatyrė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. gegužės 15 d. nuosavybės teise valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2018 m. spalio 23 d. nuosavybės teise valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m abiejuose nekilnojamojo turto objektuose vyko paprastasis remontas. 2020 m. sausio 8 d. abiejų nekilnojamųjų turto objektų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose įregistruota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (21.78)-SL7-2. Rašytiniais bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta ((duomenys neskelbtini) rodmenų žurnalo duomenimis, komentarų lapu (duomenys neskelbtini)), kad vanduo už abu atsakovui priklausančius butus iki 2020 m gegužės 15 d. buvo apskaitomi per vieną vandens apskaitą, butui (duomenys neskelbtini) ir butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje stovėjo bendri karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisai, butams buvo naudojamas vienas vandens įvadas, sąskaitos buvo išrašomos bendros abiem butams ir pateikiama viena sąskaita butui (duomenys neskelbtini). Vandens apskaitos prietaisų gamykliniai numeriai: karšto vandens 40295752, šalto vandens 40408613. Atsakovas telefonu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 14 d. su prašymu nuimti plombas nuo apskaitos prietaisų. 2019 m. gegužės 15 d. aktas apie situaciją gyvenamojoje patalpoje patvirtina, jog ieškovės atstovai įvykdė atsakovo prašymą, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 15 d. nuimtos plombos, užfiksuoti karšto ir šalto vandens skaitiklių rodmenys. Atsakovas telefonu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gruodžio 17 d. su prašymu užplombuoti vandens skaitiklius. 2019 m. gruodžio 30 d. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nuvyko pas atsakovą pakeisti apskaitos prietaisų. Patikrinus atsakovo butus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad butuose yra atskirtos apskaitos. Ieškovė surašė 2019 m. gruodžio 30 d. Savavališko prijungimo nustatymo aktus, kuriuose pažymėta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisų nėra, vanduo ir nuotekos pajungtos tiesiai į vandens tiekėjo tinklus, bute (duomenys neskelbtini), rasti ne ieškovės pastatyti vandens apskaitos prietaisai. Pagal vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktus nustatyta, jog objekte (duomenys neskelbtini) įrengti nauji šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai, objekte (duomenys neskelbtini) nuimti seni apskaitos prietaisai ir pakeisti į naujus. 2020 m. sausio 15 d. atsakovas raštiškai kreipėsi į ieškovę, paaiškindamas skaitiklių nuėmimo aplinkybes. 2020 m. sausio 15 d. tarp ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovo S. J. sudarytos geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartys Nr. G03-202000135 ir Nr. G03-202000136.

Tarp šalių iš esmės kilo ginčas ar atsakovas, pagrįstai atsisako mokėti 1051,12 Eur už paskaičiuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą pagal nustatytus savavališkus pasijungimo prie vandentiekio bei nuotekų tinklų faktus (525,56 Eur +525,56 Eur) ir nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius. Ieškovė byloje pateikė detalius paaiškinimus ir skaičiavimus, kaip apskaičiuota skola, kildinama iš savavališko pasijungimo prie ieškovės tinklų. Atsakovas, nesutikdamas su skolos dydžiu bei skaičiavimo metodika, prašė išreikalauti iš ieškovės įrodymus apie viso namo (duomenys neskelbtini) vandens suvartotą kiekį per ginčo laikotarpį ir gautais bei kitais pateiktais į bylą įrodymais atsikirtinėjo, jog ieškovės taikoma skolos skaičiavimo metodika ieškovei nepatyrus nuostolių šiuo konkrečiu atveju prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pažymėtina jog, tarp šalių neliko ginčo dėl 43,16 Eur skolos pagal sudarytas geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartis Nr. G03-202000135 ir Nr. G03-202000136 atsakovui nesumokant sąskaitų nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atsakovas pripažįsta šią skolos sumą, kylančią iš sutartinių šalių santykių.

Nagrinėjamoje byloje spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Aptariamos prievolės atsiradimo pagrindas – deliktas, t. y. neteisėti veiksmai, kai savavališkai (be geriamojo vandens tiekėjo valios) prisijungiama prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, todėl būtent tas asmuo, kuris savavališkai prijungia geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, ir atsako geriamojo vandens tiekėjui už savo neteisėtais veiksmais sukeliamus neigiamus teisinius padarinius (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas vietoje vieno įvado (duomenys neskelbtini), įrengė du atskirus kiekvienam butui, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovo bute (duomenys neskelbtini) buvo nuimti ieškovės apskaitos prietaisai ir sumontuoti atsakovo apskaitos prietaisai. Vien tokių faktų konstatavimas ir pripažinimas atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-629 (2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. Dl-279 redakcija) (toliau – Taisyklės) 23 punkte pateiktą savavališko prisijungimo sąvoką („Savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: 23.1. geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant 23.3. jeigu asmuo nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso“). Byloje nustatyta, jog iki ginčo laikotarpio (2019 m. gegužės 15 d. kada buvo nuimtos apskaitos prietaisų plombos) buvo vykdoma bendra butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaita pagal vieną šalto ir vieną karšto vandens skaitiklius. Pagal ieškovės teiktus duomenis nustatyta, jog karštas vanduo nuo 2018 m. vasario 28 d. nebuvo naudojamas, šalto vandens nuo 2018 m. vasario 28 d. suvartota viso 47 m3, vandens tiekimas nuo 2018 m. gruodžio 1 iki 2019 m. gegužės 15 d. buvo išjungtas. Nuo 2019 m. gegužės 15 d., kada buvo nuimtos plombos ir įjungtas vandens tiekimas, iki 2020 m. gruodžio 30 d., kai buvo surašyti savavališko prisijungimo nustatymo aktai, vandens apskaita nebuvo atliekama, o ieškovė neturėjo galimybių nustatyti kada buvo pastatytas atskiras vandens įvadas butui (duomenys neskelbtini), kada buvo išmontuoti ieškovės skaitikliai ir sumontuoti atsakovo įsigyti skaitliukai butui (duomenys neskelbtini), kada ir kokį kiekį vandens abiejuose butuose atsakovas suvartojo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų skaičiavimų bei paaiškinimų, ieškovė sunaudotą vandens kiekį paskaičiavo atsižvelgdama į Taisyklių normas. Taisyklių 28 punktas numato, jog „Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal Taisyklių 24 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, išleistų nuotekų kiekis – Taisyklių 51 punktu, o išleistų paviršinių nuotekų kiekis – Taisyklių 52¹ punktu.“ Teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė savo, kaip savininko, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (CK 6.246 str. 1 d.), nesikreipė laiku dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo prijungimo sąlygų išdavimo, be ieškovės žinios nuėmė ieškovės vandens skaitiklius ir sumontavo savo vandens apskaitos prietaisus, todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų/ neveikimo padarytą žalą.

CK 6.263 str. 2 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti visiškai, o teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnai atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik asmens turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei kitas asmuo (šiuo atveju atsakovas) būtų prievolę įvykdęs. Būtent tokių negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, numato Taisyklių 50 punktas. Taisyklių 50 punkte reglamentuojama, jog „Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q=?D2/4xVxI, kur Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; ? – pi, matematinė konstanta – 3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; I – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.“

Atsakovas nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad Taisyklių 50 punkte įtvirtinta metodika negali būti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ieškovė turi pagrįsti ir nurodyti realiai patirtus nuostolius. Byloje šalių paaiškinimais, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tiek 2019, tiek 2020 metais ieškovo valdomuose objektuose vyko remontas, patalpose nebuvo gyvenama, nebuvo vandenį leidžiančių vartoti įrenginių (vonių, dušo kabinų, kriauklių, klozetų), todėl teismo vertinimu atsakovo nesutikimas su paskaičiuotu kaip sunaudotu 165,575 m³ kiekiu vandens, tokiu pačiu kiekiu šalto vandens pašildymui, 165,575 m³ nuotekų ir tokio pačio dydžio nuotekų po šalto vandens pašildymo kiekvienam iš atsakovo valdomų objektų - bendrai abiems atsakovo butams viso 662,3 m³ vandens ir 662,3 m³ nuotekų per mėnesį, laikytinas pagrįstu. Atsakovas siūlė nustatyti ar ieškovė patyrė nuostolių dėl ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų atsakovo veiksmų, pagal įvadinio skaitiklio namui (duomenys neskelbtini) parodymus, išminusavus kitų namo butų vandens skaitiklių parodymus, nes vanduo atsakovo butuose nebuvo naudojamas visą ginčo laikotarpį, nebent remonto metu ypač nedidelį kiekį iki 1-2 m³ galėjo statybiniams mišiniams panaudoti remontus atlikę asmenys. Ieškovė nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ neskaičiuoja bendro namo gyventojų įsiskolinimo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Vadovaujantis teisės aktais, atsiskaitymas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kas mėnesį vykdomas pagal vandens apskaitos prietaisų, įrengtų vartotojų patalpose, rodmenis, o jei jie neįrengti – pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį. Todėl tikrinant namo įvadinio skaitiklio rodmenis, nėra galimybės įvertinti namo gyventojų įsiskolinimo/permokos tikrinimo dienai.

Teismas vertina į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini), įvadinio vandens apskaitos prietaiso duomenis, pagal kuriuos viso namo bendras faktiškai suvartoto vandens kiekis nuo 2018 m. gruodžio 31 d iki 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė 220 m³ (nuo 2018 m gruodžio 31 d. iki 2019 m. birželio 28 d. sunaudojant 138 m³, nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sunaudojant 30 m³, nuo 2019 m rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. sunaudojant 52 m³). Atsižvelgiant į 220 m³ sunaudoto vandens kiekį visiems namo vartotojams per vienų metų laikotarpį, kuris apima ir ginčo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų negalėjo patirti nuostolių už paskaičiuotą 662,3 m³ vandens suvartojimą vieno mėnesio laikotarpiu. Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Šalims neįrodinėjant alternatyvių suvartoto geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo būdų, teismo vertinimu faktiniams nuostoliams nustatyti tikslinga vertinti laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuris įtrauktas į ieškovės pateiktas neapmokėtų sąskaitų suvestines. Teismas atsižvelgia į nustatytas faktines aplinkybes, jog tiek ginčo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., tiek laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 30 d. vertintinas nekilnojamuose objektuose vykstant remontams, butuose niekam negyvenant ir nesant pajungtų vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginių, ką patvirtina 2020 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ginčo šalims sudarius geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartis Nr. G03-202000135 ir Nr. G03-202000136, nekilnojamojo turto objektuose ieškovės darbuotojams sumontavus vandens skaitiklius, pasirinkus vandens apskaitos būdą, nustatyta, jog ieškovė už objektą (duomenys neskelbtini), žymi jame 1 deklaruotą gyventoją, skaičiuoja mokestį už apskaitos veiklą ir karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį, t. y. bendrai kiekvieną mėnesį po 2,15 Eur. Už objektą (duomenys neskelbtini), žymi jame 2 deklaruotus gyventojus, skaičiuoja mokestį už vandenį, nuotekas, apskaitos veiklą ir karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį, t. y. kiekvieną mėnesį daugiausiai po 5,61 Eur. Teismo vertinimu, jei nebūtų buvę delikto, atsakovas būtų tinkamai ir laiku kreipęsis į ieškovę dėl skaitiklių abiems jo valdomiems nekilnojamojo turto objektams pajungimo, tikėtinos ir pagrįstos ieškovės pajamos už abu objektus būtų buvę po 7,76 Eur per mėnesį.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas vertina tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta duomenų, kad atsakovas veikė piktybiškai neteisėtai, siekdamas pasipelnyti ieškovės sąskaita. Priešingai, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais, jog atsakovas nuo pat pradžių ieškovės atstovams buvo nurodęs siekiamą tikslą, vykdant remonto darbus išskaidyti vieną buvusį vandens įvadą į du atskiriems nekilnojamiesiems objektams, kuo remiantis pats kvietė ieškovės atstovus dėl plombų nuėmimo, taip pat dėl naujų skaitiklių pastatymo ir sutarčių pasirašymo. Pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama ir tai, kad ieškovė yra profesionalė, o profesinei veiklai paprastai keliami griežtesni reikalavimai. Asmens atidumo bei rūpestingumo lygis šioje veikloje laikytinas aukštesniu nei bet kurioje kitoje veikloje. Todėl ar atsakovas elgėsi neteisėtai ir ar tik jis kaltas dėl žalos (nuostolių) atsiradimo tuo atveju, kai žala (nuostoliai) atsirado iš atsakovo veiklos, turi būti nustatoma įvertinus ne tik atsakovo elgesio atitiktį konkrečioms įstatymo nuostatoms, bet ir tikėtiną rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalo elgesį atitinkamoje situacijoje Šiuo atveju atsakingas ir vandens tiekėjas, kuris, vykdydamas atsakovo prašymą atvykti ir nuimti plombas nuo skaitiklių remonto darbams atlikti, tą atlikęs tik žodžiu įspėjo, jog baigus remonto darbus turi kreiptis į ieškovę dėl apskaitos prietaisų užplombavimo, nenurodant kiek ilgai skaitikliai gali būti neplombuoti, kokiu būdu atskirti įvadą nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini), ir taip prisidėjo bei sudarė sąlygas kilti atsakovo civilinei atsakomybei, kuris vykdydamas tokį ieškovės nurodymą ir baigęs vidinių vandens tinklų remonto darbus butuose 2020 m. gruodžio 17 d. pakvietė ieškovės atstovą savo iniciatyva nieko neslėpdamas tik po 7 mėnesių. Todėl tik iš atsakovo, kaip savininko, būtų nesąžininga reikalauti daugiau atidumo prižiūrint jo nuosavybe esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius.

Teismas taip pat atsižvelgia, kad visos bylos nagrinėjimo metu bei iki ginčo teisminio nagrinėjimo teikiant paaiškinimą ieškovei, atsakovas buvo nuoseklus, nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad jo tikslas buvo remontų butuose atlikimas ir konkrečiai vandens įvadų atskyrimas į du iš vieno, nieko neslėpė nuo ieškovės atstovų. Be to, kaip matyti iš byloje išanalizuotų įrodymų, atsakovas vandens ginčo laikotarpiu nevartojo, butuose nebuvo sąlygų gyventi gyventojams ir vartoti vandenį, vyko remontai. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovas tikslo neteisėtai prisijungti prie ieškovei priklausančių vandens tinklų bei taip sutaupyti, neturėjo (CPK 12, 178, 185 str.), žala padaryta dėl aplaidžių abiejų šalių veiksmų tinkamai ir nesuderinus prisijungimo prie ieškovės tinklų sąlygų, todėl ginčo atveju ieškovės nuostoliai vertintini kaip negautos 7,76 Eur pajamos per mėnesį. Dėl šios priežasties teismas sprendžia esant įstatyme nustatytą pagrindą, pagal ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovei priteistiną žalos atlyginimą už atsakovo savavališką (be geriamojo vandens tiekėjo valios) prisijungimą prie ieškovei priklausančios infrastruktūros sumažinti iki 58,32 Eur (skaičiuojant už ginčo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., t y. už 7,5 mėnesius po 7,76 per mėnesį) (CK 6. 248 4 d., 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimą priteisti 1120,29 Eur įsiskolinimą, sudaro atsakovo pripažįstama 43,16 Eur prievolė pagal tarp šalių sudarytas geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartis Nr. G03-202000135 ir Nr. G03-202000136, 1051,12 Eur suma už savavališką prisijungimą ir 26,01 Eur delspinigiai. Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo šalis sutartiniai santykiai pradėjo sieti tik nuo 2020 m. sausio 15 d. sudarius geriamojo vandens tiekimo (arba) nuotekų tvarkymo sutartis Nr. G03-202000135 ir Nr. G03-202000136. Nuo sutarčių sudarymo momento susidariusį 43,16 Eur įsiskolinimą atsakovas pripažino, ši suma priteistina iš atsakovo. Atskirai nuo prašomos 43,16 Eur skolos ieškovė delspinigių neskaičiavo. Pažymėtina, kad prievolė sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės taikymo formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kaip pirmiau nurodyta, tarp bylos šalių dėl didesnės prašomos priteisti skolos dalies (1051,12 Eur) susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieškovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių. Tuo remiantis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kurie paskaičiuoti nuo 1051,12 Eur (525,56 Eur + 525,56 Eur) sumos už savavalinį prisijungimą prie ieškovės inžinerinių tinklų atmestinas, o reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant bendrą 101,48 Eur sumą (43,16 Eur pripažįstama skola + 58,32 Eur patirtos žalos dydis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tenkinta 9,06 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 2,27 Eur bylinėjimosi išlaidos (25 Eur x 9,06 proc.).

Atsakovas prašė priteisti 1000 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei 133,10 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo patirtas 133,10 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos pagrįstos 909,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (1000 Eur x 90,94 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos vanduo“ iš atsakovo S. J. 101,48 Eur (vieno šimto vieno euro 48 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 101,48 Eur (vieno šimto vieno euro 48 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2,27 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ atsakovui S. J. 909,40 Eur (devynis šimtus devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė