Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-1835-753/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-166-785/2017Nutartis · 2017-07-13Kauno apygardos teismas
  2. T-591-753/2022Nutartis · 2022-04-28Kauno apylinkės teismas
  3. T-1835-753/2022Nutartis · 2022-10-25Kauno apylinkės teismas
  4. T-1698-1189/2023Nutartis · 2023-07-20Kauno apylinkės teismas
  5. T-77-1189/2024Nutartis · 2024-01-22Kauno apylinkės teismas
  6. T-1126-725/2025Nutartis · 2025-07-23Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
T-1835-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00843-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
G. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-1835-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00843-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 25 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 9 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 9 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė smurto prevencijos grupę, alkoholio vartojimo prevencijos grupę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu, už gerą elgesį, dalyvavimą pataisos programose skatintas dvylika kartų. Esamų nuobaudų bei gautų paskatinimų santykis neabejotinai rodo, kad nuteistasis suvokia būtinybę laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir yra motyvuotas elgtis tinkamai. Atsižvelgiant į teisės pažeidėjo elgesį bausmės atlikimo metu, bei jo atitikimą nustatytiems teisės aktų reikalavimams, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. jam buvo suteikta teisė trims paroms parvykti į namus esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 17 d., pabaiga – 2025 m. spalio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam G. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismo nuomone, G. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog G. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinis pažeidimas 2021 m. vasario 11 d.), už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo vienuolika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką G. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (itin žiauriai nužudė žmogų), padarymą. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė du kartus, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 2021 m. vasario 11 d. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir yra skatintas dvylika kartų, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo dabartinė nusikalstama veika yra susijusi su jo gyvenamąja vieta, tačiau nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo ir / ar jos nebuvimo. Pažymima, jog nusikalstamą veiką - nužudymą, nuteistasis įvykdė savo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau padaryta nusikalstama veika nebuvo susijusi su artimais ar giminystės ryšiais. turi pakankamai įvairių profesinių kvalifikacijų, yra įgijęs net keletą specialybių, tačiau iki įkalinimo jam buvo būdinga nestabili bei nenuosekli darbinė patirtis, tam tikras trūkumas gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Šiuo metu nerealizuoja savęs darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, nurodydamas, kad dėl turimo neįgalumo negali dirbti bet kokio darbo, o tinkamos darbo vietos pataisos įstaigos administracija negali pasiūlyti. Nuteistasis pataisos įstaigoje įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo, želdinių tvarkytojo kvalifikacijas. būdamas laisvėje, laikotarpiais kuomet nedirbdavo ir negaudavo darbinių pajamų, pragyvendavo iš gaunamos valstybės pašalpos (invalidumo pašalpa). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pataisos namuose nedirba, finansiškai artimieji šeimos nariai jo neremia. Nuteistasis sulaukia tam tikro palaikymo iš savo šeimos narių, palaiko nuolatinius ryšius su jais, buvo grįžęs į namus trumpalaikės išvykos metu. Asmens byloje yra duomenų, jog nuteistasis anksčiau baustas administracine tvarka, pataisos namuose administracine tvarka nebaustas. nuteistasis teigia, jog dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė, nes buvo išprovokuotas kitų asmenų. Pats teisės pažeidėjas pripažįsta, jog būdamas laisvėje dažniausiai laisvalaikį leisdavo su draugais, kurie mėgdavo vartoti alkoholinius gėrimus. Šiuo metu teisės pažeidėjas nurodo, jog visus ryšius su draugais yra nutraukęs, teigia, draugų nebeturintis. Taip pat, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suprato, kad draugai buvo tik dėl laisvalaikio praleidimo (vartoti alkoholį), nes jiems buvo naudinga. Pastaruoju metu stengiasi laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių, daugiau nustatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų neužfiksuota. Nuteistasis būdamas laisvėje turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Paskutinius .metus iki patekimo į pataisos namus alkoholį galėjo gerti kiekvieną dieną, tačiau konkretizuoti priežasčių negali. Taip pat, pripažįsta, jog būdamas laisvėje alkoholio problemos nesprendė, pagalbos į specialistus nesikreipė. Šiuo metu stebima, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba kontroliuoti savo ankstesnes problemas - nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis išklausė smurto prevencijos grupę. Bausmės atlikimo metu nebuvo stebimas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Kalbėdamas apie motyvaciją nutraukti alkoholio vartojimą nuteistasis nurodo, jog struktūruota aplinka, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse suteikė motyvacijos susidoroti su buvusiomis vartojimo problemomis. Nuteistasis pripažįsta, kad dabartinė jo situacija - laisvės atėmimo bausmės atlikimas, neigiamai paveikė jo turėtą socialinį ratą, draugų su kuriais anksčiau bendravo nebeliko. Pastaruoju metu socialinius ryšius palaiko tik su artimaisiais šeimos nariais. Kalbėdamas apie save nuteistasis geba apibrėžti tik savo neigiamas savybes, kurių nemėgsta, tačiau stebima, kad jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, savivertė yra žemesnė už vidutinę, bei gali pasiduoti psichologiškai stipresnių asmenų įtakai. Nuteistasis pasakoja, jog yra bandęs pasikarti dėl nesusiklosčiusio asmeninio gyvenimo, tačiau šiuo metu neigia bet kokias suicidines mintis, o ankstesnį bandymą žudytis vertina kaip neapgalvotą, kvailą sprendimą. Taip pat, nuteistasis pasakoja, kad šiuo metu jaučia įtampą, depresinius jausmus dėl ateities, nes nežino, kaip reikės susidoroti su ateityje laukiančiais sunkumais, bei prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo elgesiui nėra išskirtinai būdingas impulsyvumas, tačiau esant aplinkos stimuliacijai, tam tikros spontaniškumo apraiškos gali būti stebimos, kurių metu nuteistasis neįvertina galimų savo elgesio pasekmių. Įvykdytas smurtinis nusikaltimas yra vienintelis oficialiai patvirtintas savikontrolės praradimo epizodas ir bausmės atlikimo metu neužfiksuota jokių kitų. Stebima, jog nuteistasis šiuo metu identifikuoja tam tikras problemines sritis savo gyvenime. Nors šiuo metu jis stengiasi taikyti konstruktyvesnius įvairių sunkumų sprendimo būdus, tačiau ankstesnė nuteistojo patirtis liudija, kad nuteistojo nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai skatino nusikalstamo ar taisykles pažeidžiančio elgesio raišką. Nuteistasis teigia, kad pataisos namuose įvertino pasekmes, dabar jis alkoholio nevartoja, tačiau tikėtina, kad susidūręs su kliūtimis gali pasiduoti kitų neigiamai įtakai ir atsisakyti konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi išties disciplinuotai, tačiau visgi vieną kartą buvo skirta drausminė nuobauda.

Iš pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 474,29 Eur, išskaičiuota – 10,00 Eur. 2021 m. gruodžio 22 d. patvarkymas atšauktas antstolio N. A.. Iš Resocializacijos skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d., nuteistasis dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose – baigė smurto prevencijos grupę, baigė alkoholio vartojimo prevencijos grupę. Iš Išvados apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 mėnesis 9 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė