Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-11983 nutarta taikyti nuteistajam G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta žema, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, deda pastangas valdyti su nusikalstamo elgesio rizika susijusius veiksnius, užsiima darbine veikla, įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, nuosekliai stengiasi laikytis įstaigos vidaus tvarkos, yra motyvuotas elgtis tinkamai, vykdo visas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius. Komisijos nuomone nuteistasis daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. V., nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 17 d., pabaiga – 2025 m. spalio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis G. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo G. V. atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja gana daug kriminogeninių veiksnių (turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimų galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų sprendimo įgūdžių), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant maksimalaus nusikalstamo elgesio pokyčio. Be kita ko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog palaiko artimus ryšius su šeimos nariais; nepriešiškai reaguoja į resocializacijos procesą bei priima jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones; patvirtinta gyvenamoji vieta; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sukeltų pasekmių vertinimas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau šie nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir darant nusikaltimą, tačiau niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu atsižvelgiant į nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, ir vienareikšmiškai įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasirengęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nuteistasis G. V. šiai dienai elgiasi būtent taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o jo elgesys nėra laikytinas išskirtiniu ir sudarančiu pagrindą taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Byloje esanti 2023 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus pagrindžia aplinkybę, jog nuteistasis nebuvo linkęs laikytis įstaigoje numatytų vidaus tvarkos taisyklių ir savo elgesį kreipti išimtinai teigiama linkme. Iš minėtos pažymos duomenų nustatyta, jog G. V. du kartus pažeidė nustatytą tvarką, tačiau vieną kartą apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje, antrą kartą – 2021 m. vasario 11 d. G. V. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir už tai jam pritaikyta nuobauda – įspėjimas. Pažymėtina, kad nuteistasis pirmą kartą buvo baustas, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytos elgesio taisyklės jam jau buvo itin gerai žinomos, ir nors drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs nuosekliai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų ir tai atskleidžia asmens nepakankamą ryžtą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turėjo problemų susijusių su alkoholio vartojimu, ko neneigia ir pats nuteistasis vertinimo metu, kas turėjo įtakos ir nusikaltimo padarymui. Be kita ko, ši probleminė sritis turi įtakos ir kitoms nuteistojo elgesyje vyraujančioms probleminėms sritims, o būtent - mąstymui, lėšų tvarkymui, emocinei gerovei, gyvenimo stiliui. Ir nors nuteistasis įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, yra motyvuotas elgtis tinkamai, tačiau akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste nėra fiksuojamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl pasielgti impulsyviai ir nusikalsti, todėl nuteistojo elgesyje koreguotinos sritys, paminėtos aukščiau, privalo būti koreguojamos nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, šiuo metu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, G. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 4 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo G. V. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-11983.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-11983 taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.