Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. V. , gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. kovo 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu išklausė alkoholio vartojimo prevencijos kursą, bei nuo bausmės pradžios Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo fiksuotas apsvaigimo nuo alkoholio faktas, struktūruotoje aplinkoje nuteistasis gali kontroliuoti alkoholio vartojimo poreikį. Taip pat, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė smurto prevencijos grupę. Atlikdamas bausmę nuteistasis įgijo dvi profesines kvalifikacijas, mokėsi 3-ioje ir 4-oje klasėse. Kreipėsi į Resocializacijos skyriaus socialinius darbuotojus dėl galimybės atsinaujinti invalidumo pažymėjimą. Aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones bei dalyvauja tikslinėse programose siekdamas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusią riziką. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 17 d., pabaiga – 2025 m. spalio 17 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam G. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismo nuomone, G. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog G. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinis pažeidimas 2021 m. vasario 11 d.), už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo vienuolika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką G. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –smurtinio elgesio istorija; turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (itin žiauriai nužudė žmogų), padarymą. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė du kartus, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 2021 m. vasario 11 d. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir yra skatintas, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo dabartinė nusikalstama veika yra susijusi su jo gyvenamąja vieta, tačiau nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Nuteistasis nurodė, kad po bausmės atlikimo planuoja gyventi pas tėvus, taip pat nurodė, kad jo motina ir jos sugyventinis, mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, todėl gyvenimo sąlygos (alkoholį vartojantys tėvai) po bausmės atlikimo gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir padidinti nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę. Nuteistasis turi pakankamą profesinę kvalifikaciją, yra įgijęs keletą specialybių, tačiau jam yra būdinga nestabili bei nenuosekli darbinė patirtis, bei trūksta gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, šiuo metu neišreiškia motyvacijos realizuoti savęs darbinėje veikloje pataisos įstaigoje. Laisvėje pragyveno iš gaunamos Valstybės pašalpos. Šiuo metu nedirba, turi finansinių įpareigojimų, finansiškai artimieji šeimos nariai nepadeda, tačiau socialinius ryšius su šeimos nariais palaiko. Atkreiptinas dėmesys, kad kriminalinio elgesio patirtis nuteistojo gyvenime yra užfiksuota pakankamai brandžiame amžiuje. Nuteistasis teigia, kad dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė, nes buvo išprovokuotas kitų asmenų. Pats nuteistasis nurodo, jog būdamas laisvėje turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, laisvėje alkoholio problemos nesprendė, pagalbos į specialistus nesikreipė bei pripažįsta, jog dažniausiai laisvalaikį leisdavo su draugais, kurie mėgdavo vartoti alkoholinius gėrimus. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio yra naudojęs smurtą kito asmens atžvilgiu. Nuteistasis suvokia, kad alkoholio vartojimas padarė įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Kalbėdamas apie save nuteistasis geba apibrėžti tik savo neigiamas savybes, kurių nemėgsta, tačiau stebima, kad jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, savivertė yra žemesnė už vidutinę, bei gali pasiduoti psichologiškai stipresnių asmenų įtakai. Stebima, jog nuteistasis šiuo metu identifikuoja tam tikras problemines sritis savo gyvenime, pvz. bendravimas su netinkama kompanija, per didelis alkoholio vartojimas ir pan. Nors šiuo metu jis stengiasi taikyti konstruktyvesnius įvairių sunkumų sprendimo būdus, tačiau ankstesnė nuteistojo patirtis liudija, kad nuteistojo nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai skatino nusikalstamo ar taisykles pažeidžiančio elgesio raišką (norėdamas išspręsti konfliktą panaudojo smurtą). Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.