Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. birželio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta žema, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, deda pastangas valdyti su nusikalstamo elgesio rizika susijusius veiksnius, užsiima darbine veikla, įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, nuosekliai stengiasi laikytis įstaigos vidaus tvarkos, yra motyvuotas elgtis tinkamai, vykdo visas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius. Komisijos nuomone nuteistasis daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. V., nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 17 d., pabaiga – 2025 m. spalio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. A.-K. atsiliepimas, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtinti 2023 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-22-5660 taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą. Prokurorė nurodė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes bei padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą. Pažymi, jog nuteistojo pataisos įstaigoje numatytos tvarkos pažeidimai rodo, kad nuteistasis negeba laikytis taisyklių nuolatos, be to, pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Pažymėtina, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą – išimtinė teisė, kuri nėra taikoma bet kuriuo atveju. Tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Pagal „OASys“ metodiką G. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja gana daug kriminogeninių veiksnių, kurie daro ir gali daryti ateityje įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas net 13 kartų, užsiima darbine veikla, nors turimos sveikatos problemos apsunkina jo įsidarbinimo galimybes, yra įgijęs net keletą specialybių, turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su mama ir broliu, dengia įsiskolinimus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nepaisant šių aplinkybių teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Įvertinus teigiamai nuteistąjį G. V. charakterizuojančias savybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Iš 2023 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad jis du kartus pažeidė nustatytą tvarką, tačiau vieną kartą apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje, antrą kartą – 2021 m. vasario 11 d. G. V. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir už tai jam pritaikyta nuobauda – įspėjimas. Pažymėtina, kad nuteistasis pirmą kartą baustas praėjus tikrai nemažai laiko nuo bausmės pradžios, tai yra laikotarpiu, kai nuteistasis jau buvo gerai susipažinęs su pataisos įstaigoje nustatytomis elgesio taisyklėmis. Nors drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs nuosekliai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų bei atskleidžia asmens nepakankamą ryžtą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o nuteistojo negebėjimas laikytis jam taikomų ribojimų neleidžia spręsti, jog šis bausmės tikslas jau yra pasiektas.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbūs veiksniai vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo trylika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis vis tiek negebėjo savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai, po nemažai laiko nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir visa tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nuosekli ir akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Taip pat reikėtų paminėti, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta gan nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių – maža / nestabili darbo patirtis; nestabili darbo patirtis; skolos, ieškiniai ir / ar piniginės baudos kurių apmokėjimo galimybės menkos; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; savo elgesio pasekmių įvertinimo negebėjimas; tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad stebimi nuteistojo sunkumai susiję su adaptacija, jo nepakankamas atsparumas psichologiškai stipresnių asmenų įtakai, stebimos spontaniškumo apraiškos, kas gali trukdyti jo reintegracijai visuomenėje. Išvardinti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tačiau aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai ir nuteistojo asmeninės psichologinės savybės, juos vertinant teigiamai charakterizuojančių savybių bei paskatinimų kontekste neleidžia spręsti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiamai, siekdamas mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės skyrimas nėra savitikslis dalykas, o bausmės tikslai (asmens nubaudimas, paveikimas, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teisingumo principo įgyvendinimas) yra pasiekiami tik vykdant sistemingą nuteistojo priežiūrą jam taikant ribojimus, dažniausiai struktūruotoje aplinkoje. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, kad G. V. sąlyginai didelė neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 9 dienos), įvertinus aplinkybę, kad nėra nustatyta akivaizdžios pažangos minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir tolesnė resocializacija gali vykti laisvėje. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteist ojo G. V. pažanga ir vertinama kaip žema, o atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal įstatymą yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, vis tik visuma nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, dabartiniame pataisos proceso etape, dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.