Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. B., atstovaujamo advokato A. G., atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims E. Č., K. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas V. B. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu spręsti klausimą dėl: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, 2) nagrinėjamos civilinės bylos nutraukimo ir 3) nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo.Prašyme atsakovas nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015, atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį Medžiotojų g. 31, Palangoje, atsakovas yra įpareigotas nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę tiek savo, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis, o šių pareigojimų neįvykdžius leista ieškovui ir trečiajam asmeniui K. Č. atlikti šiuos veiksmus, visas patirtas išlaidas išsiieškant po lygiai iš atsakovo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos.Atsakovas prašyme taip pat nurodo, jog yra pagrindas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, teigia, jog šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma atlyginti žalą dėl neteisėtos statybos padarinių, žalos dydis siejamas su šių padarinių pašalinimu. Tačiau, atsakovo teigimu, šie klausimai yra išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015, kuria iš dalies pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014, taip pat Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-204-588/2017, ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-707-253/2017, šiose bylose buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, įsiteisėjusiais teismo sprendimais jau yra išspręsti klausimai dėl statybos padarinių pašalinimo bei išlaidų atlyginimo klausimai.Atsakovas prašyme nurodo, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, kol baigsis terminas įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015, tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdytų teismo įpareigojimo pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jei šio įpareigojimo neįvykdęs atsakovas per nustatytą terminą nepašalintų statybos padarinių ir nesutvarkytų statybvietės, ieškovas turi teisę į neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimą, kurio reikalaujama šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-23 nutartimi prašymą tenkino iš dalies, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administraciją, kitos prašymo dalies netenkino.Teismas, nustatęs, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos Palangos miesto savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administraciją.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015, buvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, t. y. atsakovas įpareigotas per teismo nustatytą terminą pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini); per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdžius, atsakovas įpareigotas savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Tuo atveju, jeigu atsakovas nustatytų teismo įpareigojimų neįvykdys, teismas leido ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos. O šioje nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas žalos, susidariusios dėl neteisėtai atliktų rekonstrukcijos darbų, dėl kurių buvo padaryta esminių pastato pažeidimų, atlyginimo klausimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši byla yra ne dėl to paties dalyko, todėl nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.Spręsdamas atsakovo reikalavimą dėl bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių butų pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas, nesutikdamas su Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-23 nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, dėl šios skundžiamos nutarties dalies pateikė atskirąjį skundą. Atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-23 nutarties dalį, kuria atsisakyta nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti civilinę bylą Nr. 2-82-995/2017. Atsakovo teigimu, nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-82-995/2017 nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015. Nurodo, jog abiejuose procesuose dalyvavo ir (ar) dalyvauja tos pačios šalys – ieškovas S. Č. ir atsakovas V. B.. Atsakovas nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014 ieškovai S. Č. ir K. Č. ieškiniu prašė įpareigoti V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administraciją pašalinti statybos padarinius dėl namo, esančio Medžiotojų g. 31, Palangoje, rekonstrukcijos pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtai išduotą 206-09-13 statybos leidimą Nr. 208. Šioje nagrinėjamoje byloje Nr. 2-82-995/2017 ieškovas S. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. turtinės žalos atlyginimą, ieškinys reiškiamas būtent dėl žalos, padarytos rekonstrukcijos darbais pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-09-13 išduotą statybos leidimą Nr. 208, kuris panaikintas anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, padarius namo pažeidimų, atlyginimo. Taigi, atsakovo manymu, žalos, padarytos jo veiksmais namui, atlyginimo klausimas jau yra išspręstas. Be to, kadangi namas nėra atidalytas, ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą visam namui, taip pat ir atsakovui priklausančiai namo daliai.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas S. Č. nesutinka su atskiruoju skundu, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nepagrįstai teigia, jog žalos, padarytos jo veiksmais namui, atlyginimo klausimas jau yra išspręstas, nes Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015, žalos nei ieškovui, nei kitiems namo bendraturčiams atlyginimo klausimas nebuvo spręstas, minėtose nagrinėtose bylose toks reikalavimas nebuvo pareikštas, nebuvo nustatinėjamas žalos padarymo faktas, dydis, nebuvo nagrinėjama, kas yra kaltas dėl žalos padarymo, nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.Atsakovui susitvarkius projektinę dokumentaciją ir pagal ją atlikus namo rekonstrukciją, ši rekonstrukcija apimtų tik atsakovo nuosavybės teise valdomą namo dalį, tačiau neapimtų kitų, atsakovui nepriklausančių namo dalių.Atsakovas nepagrįstai teigia, jog namas nėra atidalytas. Yra notariškai patvirtinta naudojimosi namu tvarka. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis, atlikęs rekonstrukciją arba tuo atveju, jei nesusitvarkys projektinės dokumentacijos, grąžins namą į anksčiau buvusią padėtį, pašalins žalą.Ekspertas nustatė, jog žala iš esmės yra padaryta pirmajam namo aukštui, kuris priklauso ieškovui bei jo artimiems giminaičiams, jie susitarė, jog bylą ves ieškovas, o dėl pareigos namą remontuoti giminaičiai tarsis vėliau.Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014, kurioje priimtas 2014-05-19 sprendimas pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1626-460/2015, atsakovui suteikta teisė ir pareiga namą grąžinti į pradinę padėtį, todėl žala, kuri yra padaryta namo pirmajam aukštui, liktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar nėra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 5 punktas). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Pažymėtina, jog ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; kt.).Atsakovas teigia, jog nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, nes yra visos trys sąlygos, būtinos ieškinio tapatumui nustatyti, t. y. byloje dalyvauja tos pačios šalys, tas pats bylos dalykas bei pagrindas.Įvertinęs aplinkybę, jog tarp šalių nekyla ginčas, jog tiek Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014, tiek šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog abiejose bylose (Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014 ir šioje civilinėje byloje) sutampa bylos dalykas ir pagrindas. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas žalos, atsiradusios dėl neteisėtos namo rekonstrukcijos, kurią atliko atsakovas, atlyginimo klausimas. O Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-62-890/2014 buvo nagrinėjamas klausimas dėl panaikinto statybos leidimo pagrindu atliktų statybos darbų padarinių pašalinimo, t. y. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-05-19 sprendimu įpareigojo atsakovą V. B. per 12 mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį Medžiotojų g. 31, Palangoje, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovą V. B. savo lėšomis per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius leido ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015-12-17 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimą pakeitė – įpareigojo atsakovą V. B. per 12 mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovą V. B. savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis (po lygiai) per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius leido ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas po lygiai iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos. Taigi, akivaizdu, jog šios nagrinėjamos bylos dalykas ir Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-62-890/2014 dalykas skiriasi, todėl nėra pagrindo nagrinėjamą bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo V. B. prašymo dėl šios civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, t. y. sprendžiant bylos nutraukimo klausimą teisiškai nereikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl namo atidalijimo, ieškovo, prašančio priteisti visos namui padarytos žalos atlyginimą jam, tinkamumo ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atskirasis skundas atmestas, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (b. t. 3, b. l. 102–103), šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-23 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.