Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1626-460/2015

(S) 2.5.10.5.2.8; 2.5.10.5.2.5; 3.3.1.21.

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-62-890/2014 pagal ieškovų K. Č., S. Č. ieškinį atsakovams V. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. Č. dėl statybos padarinių pašalinimo, ir atsakovo V. B. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, atsakomybę už jų nuostatų pažeidimus, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams S. Č., K. Č., atsakovui V. B. ir trečiajam asmeniui E. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10–11). Atsakovui V. B. 2006-09-13 Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 208 minėto namo rekonstrukcijai pagal 2006 metais L. Šliogerienės architektūros ir dizaino studijos parengtą techninį projektą (t. 1, b .l. 12, 30–62). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-09-05 sprendimu, patenkinęs ieškovų K. Č. ir S. Č. skundus, panaikino atsakovui V. B. išduotą statybos leidimą Nr. 208, konstatavęs, kad statybos leidimas išduotas nesant bendrojo naudojimo objekto bendrasavininkių sutikimo (t. 1, b. l. 63-67). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-09 nutartimi buvo atmestas V. B. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-09-05 sprendimo panaikinimo (t. 1, b. l. 68-74). 2009-10-09 raštu ieškovai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu imtis priemonių dėl panaikinto statybos leidimo pagrindu atliktų statybos darbų padarinių pašalinimo, 2010-01-19 raštu inspekcija nurodė, kad statytojui V. B. pateiktas 2010-01-18 reikalavimas Nr. 2D-325 per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo pašalinti padarinius (t. 1, b. l. 75, 131). 2012-10-04 raštu į ieškovo S. Č. 2012-08-31 raštą inspekcija pranešė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali kreiptis į teismą dėl minimo statybos leidimo padarinių šalinimo, nes pagal galiojančius teisės aktus kreiptis į teismą inspekcija gali tik tuo atveju, jei ji arba prokuratūra buvo pareiškėja bylose dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, kadangi statybos leidimas panaikintas pagal S. Č. ir K. Č. skundą, šie turi teisę iš V. B. reikalauti pašalinti statybos padarinius kreipdamiesi į teismą Statybos įstatymo 28¹ str. nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 76-77). UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijų biuro“ parengtame ekspertizės akte Nr. 11-04/01 nurodyta, kad vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendiniai netenkina teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto rodiklio, t. y. sklypo užstatymo tankio; neatitinka dalies norminių teisės aktų nustatytų techninių reikalavimų; atlikta dalis rekonstrukcijos darbų atitinka techninio projekto sprendinius (t. 1, b. l. 78-100). Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-15 nutartimi V. B. ieškinys pripažinti jam teisę atlikti vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą be ieškovo K. Č. sutikimo buvo paliktas nenagrinėtas (t. 2, b. l. 97-98).

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui V. B. 2006-09-13 išduotas statybos leidimas ginčo pastato rekonstrukcijai buvo panaikintas dėl to, kad buvo negautas vieno iš bendrasavininkų K. Č. sutikimas rekonstrukcijai atlikti.

Aktualu pažymėti, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatyta, jog statytojas (užsakovas) leidimui rekonstruoti statinį gauti, be kitų dokumentų, turi pateikti statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo redakcija statybos leidimo svarstymo ir išdavimo metu 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip žinia, ši imperatyvi įstatymo nuostata buvo pažeista, t. y. atsakovas V. B., aiškiai žinodamas, kad tokį sutikimą būtina pateikti, (kadangi pateikė kitų, tik ne visų bendraturčių sutikimą), to nepadarė. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad užsakovas, kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir nepateikdamas visų reikiamų dokumentų, kai namas priklauso bendraturčiams, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Pagal tokias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsakovas (statytojas) yra vienas asmenų, kuris teismo sprendimu gali būti įpareigotas likviduoti neteisėtos statybos padarinius tiek pagal Statybos įstatymo 28, tiek pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsniuose nustatytus neteisėtos statybos atvejus savo lėšomis.

Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai reglamentuoja, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (Nuostatų 16.1 punktas). Šių Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo atvejais nagrinėjant statinio projektą, Nuolatinės statybos komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau nustatęs (pagal kompetenciją), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Nuolatinės statybos komisijos narys turi teisę nepritarti statybos leidimo išdavimui, nepritarimo motyvus išdėstydamas raštu.

Byloje esami dokumentai patvirtina, kad planavimo sąlygų rengėja buvo atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (t. 1, b. l. 18-19). Taigi, Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, pagal Nuostatų 16.1 punktą turėdami prievolę patikrinti dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, to nepadarė, t. y. dėl jos kaltės buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad taikant Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepaisant to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. likviduojama UAB „Saunų rojus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-499/2014).

Įstatymas reglamentuoja, kad statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies nuostatas, bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 32 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2014).

Nagrinėjamojoje byloje atsakove be statytojo V. B. nurodyta Palangos miesto savivaldybės administracija, kuri rengė planavimo sąlygas, dalyvavo Nuolatinė statybos komisijos posėdyje ir pritarė statybos leidimo išdavimui. Kadangi statybos leidimas panaikintas, nustačius, kad buvo išduotas pažeidžiant įstatymus, tai atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija laikoma kalta Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ir kartu su atsakovu V. B. įpareigotini atlyginti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išlaidas nustatant dalinę (lygiomis dalimis) atsakomybę. Anksčiau aptartas reglamentavimas eliminuoja projektuotojo atsakomybę, dėl to atsakovės argumentas dėl L. Šliogerienės architektūros ir dizaino studijos kaltės atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentai dėl ieškovų teisės į ieškinį ir senaties taikymo pripažinti kaip nepagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015, todėl teisėjų kolegija iš naujo jų neanalizuoja ir nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti atsakovo V. B. apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant atsakovo V. B. pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant ne tik atsakovo V. B., tačiau ir atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos kaltę lygiomis dalimis, bei sprendimo dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įpareigojant atsakovą V. B. savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis (po lygiai) per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš esmės tenkinus ieškovų reikalavimą dėl savavališkos atsakovo statybos padarinių šalinimo ir įpareigojant atsakovą V. B. minėtus padarinius pašalinti gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos. Ieškovai byloje sumokėjo 143 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 109) bei 3500 Lt advokatui už atstovavimą byloje ir procesinių dokumentų parengimą (t. 2, b. l. 103–115), S. Č. sumokėjo 500 EUR už atsiliepimą į kasacinį skundą (t. 2, b. l. 227). Teisėjų kolegija nemato priežasčių mažinti bylinėjimosi išlaidų, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokesčio, dėl to ieškovams iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistinas po 20,71 EUR, iš viso 41,42 EUR (143 Lt) dydžio žyminio mokesčio bei po 506,84 EUR, iš viso 1 013,67 EUR (3 500 Lt) kiekvienam patirtų advokato atstovavimo išlaidų. S. Č. iš atsakovų priteistina po 250 EUR, iš viso 500 EUR už atsiliepimą į kasacinį skundą. Iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės biudžetui: po 24,84 EUR, iš viso 49,68 EUR (171,55 Lt) pirmosios instancijos teisme ir po 9,36 EUR, iš viso 18,71 EUR kasaciniame teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

įpareigoti atsakovą V. B. per 12 mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą V. B. savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis (po lygiai) per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę.

Šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas po lygiai iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovams K. Č. ir S. Č. iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos po 527,55 EUR, iš viso 1 055,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui S. Č. iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos po 250 EUR, iš viso 500 EUR už atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos po 34,20 EUR, iš viso 68,40 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.