Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-23 nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo V. B. prašymą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo, pakeisto 2015-12-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. Č. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2017‑01-23 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atmesti V. B. prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apeliantas nurodo, kad B. V. nesielgė sąžiningai su bendraturčiais, parengė projektą, kuris galbūt neatitinka bendraturčių interesų. Metų terminas išspręsti visas kliūtis ir taikiai susitarti su bendraturčiais buvo pakankamas teismo nutartimi nustatytai pareigai įgyvendinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs daugiau nei prieš metus, o tokio atsakovo prašymo tenkinimas pakeistų 2015-12-17 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą iš esmės bei pažeistų ieškovų teises bei teisėtus interesus. Apelianto nuomone, tokiai nutarčiai taikytinos absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pasekmės, kadangi žemesnės instancijos teismui nesuteikta teisė keisti įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį.Atsiliepimu atsakovas V. B. prašo netenkinti ieškovo atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-23 nutartį. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir 2017‑01‑03 pateikti prieštaravimai dėl atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Būtent nesąžiningi bendraturčiai trukdė atsakovui V. B. įvykdyti teismo sprendimą. Teismas pagrįstai vieno iš bendraturčių mirtį pripažino objektyvia aplinkybe, turėjusia įtakos sprendimo įvykdymo terminui. Nurodo, kad jis be bendraturčių sutikimo negalėjo ir negali kreiptis į jokias institucijas dėl projekto tikrinimo, tvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo.Atsiliepimu atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, kad V. B. dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti teismo sprendimo ir gauti statybą leidžiančio dokumento, jei patys bendraturčiai galbūt nepagrįstai nederina parengto projekto. Neturėdamas bendraturčių sutikimo, ieškovas ne tik negali gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau negali būti įvykdyta netgi projekto tikrinimo procedūra. Tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-201-549/2017 bus priimtas galutinis sprendimas dėl projekto sprendinių nederinimo, o sprendimo vykdymas neatsiejamai susijęs su minėta byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovų K. Č., S. Č. ieškinį atsakovams V. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, E. Č. dėl statybos padarinių pašalinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2015‑12‑17 nutartimi pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimas, nurodant, kad atsakovas V. B. įpareigojamas per 12 mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas V. B. įpareigojamas savo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis (po lygiai) per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę; šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius – leista ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas po lygiai iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos; kitą ieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė ieškovams iš atsakovų V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo V. B. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto (ieškovo) S. Č. nuomone, atsakovo V. B. prašymas turėjo būti atmestas dėl svarbių aplinkybių ir tęstinės žalos ieškovų turtui.CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑594/2006). Taigi, teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis) lemia tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti iš karto.Apeliantas pažymi, kad atsakovas po Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutarties turėjo vienerių metų papildomą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir taikiai susitarti su bendraturčiais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad atsakovas V. B. įrodymais pagrindė, jog teismo sprendimo įvykdyti per nustatytą terminą negalėjo dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo V. B. valios.Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-17 nutarties turinio matyti, kad atsakovui V. B. 2006-09-13 išduoto statybos leidimo ginčo pastatui rekonstruoti panaikinimas sietas su tuo, kad negautas vieno iš bendraturčių K. Č. sutikimas rekonstrukcijai atlikti. Visų pirma, nors apeliantas teigia, kad projektą, kuris prieš gaunat statybos leidimą turi būti suderintas su statinio bendraturčiais atsakovas pateikė tik 2016 m. lapkričio mėnesį Palangos miesto apylinkės teismui, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rašytiniai įrodymai byloje apie vykusį susirašinėjimą elektroniniais laiškais patvirtina, jog atsakovas V. B. ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė gauti bendraturčių sutikimą dėl teikiamo techninio projekto. Antra, byloje esantis 2016-07-18 Palangos miesto pirmojo notarų biuro liudijimas patvirtina, jog K. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus J. Č.. Rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo V. B. prašyme nurodytas aplinkybes, kad duomenys apie mirusio bendraturčio teisių perėmėją pateikti 2016 m. spalio mėnesį kitoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę dėl vieno bendraturčio mirties pripažino objektyviai turėjusia įtakos galimybei įvykdyti teismo sprendimą nustatytu terminu.Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. Č., J. Č. ir E. Č. dėl teisės parengti ir suderinti statinio projektą bei gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti namą be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimo, Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-201-549/2017. Minėtos civilinės bylos procesinis rezultatas tiesiogiai susijęs su atsakovui V. B. teismo sprendimu, kurio vykdymą prašoma atidėti, nustatytų įpareigojimų vykdymu. Apeliantas teigia, kad atsakovas V. B. nesielgė sąžiningai su bendraturčiais, parengė projektą, kuris galimai neatitinka bendraturčių interesų ir riboja jų teises naudotis turtu. Tačiau bendraturčių atsisakymo pritarti atsakovo V. B. pateiktai projektinei dokumentacijai motyvų pagrįstumas bus vertinamas kitoje civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl V. B. pareikšto ieškinio dėl teisės parengti ir suderinti statinio projektą bei gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti namą be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakovo V. B. veiksmus dėl projektinės dokumentacijos derinimo bei jo galimybes daryti įtaką vykstančių procedūrų trukmei.Apeliantas teigia, kad atsakovo V. B. prašymo tenkinimas paneigtų pareigą vykdyti teismo sprendimą. Apeliantas taip pat nurodo aplinkybes, jog, nešalinant nelegalios statybos padarinių, turtas yra akivaizdžiai bloginamas, didinama ieškovams daroma žala dėl drėgmės, susikaupusio pelėsio, ieškovai negali naudotis savo gyvenamuoju būstu pagal paskirtį, o Palangos miesto apylinkės teisme inicijuota byla dėl žalos atlyginimo priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įstatymo nuostatų dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo taikymo, pažymima, kad sprendžiant šį klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nors apeliantas akcentuoja ieškovams daromą didėjančią žalą, tačiau taip pat nurodo, kad imtasi ieškovų teisių gynybos būdo kreipiantis į teismą. Papildomai, šiuo aspektu vertinant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į Palangos miesto apylinkės teismo 2014‑05-19 sprendime nustatytą aplinkybę, jog padarinių šalinimas (ginčo statinio grąžinimas į pradinę padėtį), kainuotų apie 440 000 Lt, o toks radikalus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas būtų neteisingas, neproporcingas ir neprotingas, kadangi statinio būklės nepagerintų. Įvertinus nurodytas konkrečias bylos aplinkybes, atsakovo V. B. veiksmų aktyvumą, taip pat priežastis, dėl kurių teismo sprendimas neįvykdytas per nustatytą terminą, nenustatyta pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartimi iš dalies tenkinus atsakovo V. B. prašymą bus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ar iškreipta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra.Kadangi nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑201-549/2017 pareikšti reikalavimai tiesiogiai susiję su atsakovui V. B. teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą siejo su minėtos bylos išnagrinėjimu. Skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-23 nutartimi išspręstas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teismo nutartis priimta vadovaujantis CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka, dėl to atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pakeista įsiteisėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartis atmestini kaip nepagrįsti. Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių pagrindų pripažinti skundžiamą nutartį negaliojančia.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovas V. B. pateikė prašymą priteisti 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, dėl to, atskirąjį skundą atmetus, darytina išvada, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei numatyta šioje teisės normoje nurodytos rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.16 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už dokumento, kuriame pareikšti atsikirtimai koeficientą (0,4), bei pagal išlaidų patyrimo laiką (2017 m. I ketvirtis) jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2016 m. III ketvirtis – 793,3), darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos ženkliai viršija Rekomendacijose numatytą dydį, sudarantį tik 317,32 Eur. Atsižvelgiant į tai bei kitus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, įvertinus, jog sprendžiamas teisinis klausimas nebuvo naujas, nereikalavo specifinių žinių, atsakovui V. B. apeliacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir iš apelianto S. Č. priteisintas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-23 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. Č. atsakovui V. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.