Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1239-264/2019, pradėtoje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

21. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė atvirą konkursą „Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos I etapo darbai (baseino statyba)“ (toliau – Konkursas) (1 t., b. l. 56–100). UAB „Kortas“ pateikė pasiūlymą atlikti atsakovės siekiamus įsigyti darbus už bendrą 2 927 129,53 Eur (10 106 792,86 Lt) kainą (1 t., b. l. 135–136). Ieškovė pasiūlyme patvirtino, kad į šią suma įeina visos išlaidos ir visi mokesčiai.

22. Ieškovę pripažinus Konkurso laimėtoja, Varėnos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kortas“ 2013 m. kovo 22 d. pasirašė Statybų rangos sutartį Nr. 66 (1 t., b. l. 7–21), kurios 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą parengti Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos I etapo darbai (baseino statyba) statinio darbo projektą, pagal jį atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta Sutartyje bei ištaisyti defektus, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei Sutarties kainą, t. y. 2 927 129,53 Eur (10 106 792,86 Lt) (1 t., b. l. 8, 15).

23. Šalys susitarė, kad Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (Sutarties 9.2. punktas, 1 t., b. l. 15), o apmokėjimo už tinkamai atliktus darbus sumai nustatyti turi būti taikomos Veiklos sąraše nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos. Darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos galėjo būti mokamos rangovui dalimis, atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį (Sutarties 9.3. punktas, 1 t., b. l. 15).

25. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-10161206-00116-(14.45) patvirtino, kad statyba užbaigta (1 t., b. l. 40–41). Atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovei už jos atliktus darbus sumokėta 3 135 000,28 Eur suma (1 t., b. l. 120–127).

26. Praėjus beveik dvejiems metams nuo statybos darbų pagal šalių pasirašytą Sutartį pabaigos, ieškovė 2018 m. liepos 19 d. pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 28, kartu su sąskaita faktūra 46 096,50 Eur sumai, už darbo projekto parengimą. (1 t., b. l. 37, 39). Atsakovė nesutiko atskirai apmokėti už darbo projekto parengimą, savo atsisakymą motyvuodama tuo, kad pirkimo sąlygos ir rangos sutartis nenumatė atskiro apmokėjimo už darbo projekto parengimą, pažymėdama, kad Sutartyje buvo numatyta fiksuota perkamų darbų kaina, kuri ieškovei yra sumokėta. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad remiantis Konkurso sąlygomis, darbo projekto parengimas turėjo būti atliktas rangovo sąskaita (sąnaudos dėl jo galėjo būti ir buvo įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą), todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atskirai apmokėti už darbo projekto parengimą. Apeliaciniu skundu šias teismo išvadas siekiama paneigti, tvirtinant, kad 2016 m. liepos 21 d. darbų perdavimo–priėmimo akte atsakovė pripažino, jog darbo projekto parengimo išlaidų atlyginimo klausimas nėra išspręstas.

27. Taigi, byloje kilo ginčas dėl Sutarties sąlygų, nustatančių apmokėjimą už atliktus darbus, aiškinimo. Šalys skirtingai interpretuoja Konkurso ir Sutarties sąlygas, nustatančias apmokėjimą už darbo projekto parengimą: nesutariama dėl to, ar Sutarties kaina apėmė ir darbo projekto parengimo išlaidas, ar už jo parengimą ieškovei turėjo būti apmokėta atskirai, todėl, teisėjų kolegija, laikydamasi įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių bei šių įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo teismų praktikoje taisyklių, vertina šalių susitarimo dėl apmokėjimo už atliktus darbus turinį.

Dėl Sutarties sąlygų aiškinimo

28. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktas). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 48 punktas).

29. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 26 punktas).

30. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusio VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) pirkimo sutartyje, be kitų sąlygų, turėjo būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

31. Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika) buvo patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Pagal Metodikos 5 punktą kainodaros taisyklės yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Jas rengia perkančioji organizacija vadovaudamasi šia metodika. Tiekėjams kainodaros taisyklės pateikiamos kartu su kitais pirkimo dokumentais. Tiekėjai pirkimo dokumentuose nustatytomis kainodaros taisyklėmis vadovaujasi rengdami pasiūlymus. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytas kainodaros taisykles surašomos atitinkamos pirkimo sutarties nuostatos. Pagal Metodikos 6 punktą kainodaros taisyklėse gali būti numatyti šie kainos apskaičiavimo būdai: 6.1. fiksuotos kainos nustatymas; 6.2. fiksuoto įkainio nustatymas; 6.3. įkainio bazės nustatymas; 6.4. dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas. Kaip minėta, šalys, sudarydamos Sutartį, pasirinko fiksuotos kainos kainodarą. Pagal tuo metu galiojusios Metodikos 8 punktą sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Pagal Metodikos 9 punktą fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios): 9.1. perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir 9.2. pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio.

32. Atsakovė organizavo Konkursu siekiamų įsigyti darbų pirkimą pagal jau parengtą darbo techninį projektą, o ieškovė, prieš pradėdama darbus, Sutartimi įsipareigojo savo lėšomis parengti darbo projektą, detalizuojant jį pagal techninio projekto sudedamąsias dalis (Konkurso sąlygų 2.4. punktas, 1 t., b. l. 58). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, pateikdama pasiūlymą, kuriame nurodė, kad atsakovės siekiamus įsigyti darbus atliks už bendrą 10 106 792,86 Lt kainą, ir pažymėdama, kad į šią sumą įeina visos išlaidos (1 t., b. l. 136), suprato ir patvirtino, kad kitų, nei nurodyta pasiūlyme, išlaidų atlyginimo už Sutartyje aptartus darbus ji neturi pagrindo tikėtis. Be to, Konkurso 5.11 punktas reikalavo, kad į darbų kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (1 t., b. l. 67).

33. Kadangi atsakovės organizuojamo Konkurso darbai buvo perkami jau esant parengtam techniniam projektui, t. y. esant suformuotai užduočiai darbams, kuria remiantis tiekėjas galėjo įvertinti atliktinų darbų kiekius ir juos įkainoti (darbo projekto rengimo etape pateikiamas techninio projekto išpildymas, nurodant konkrečius statybos darbus), Sutartyje buvo nustatyta fiksuota atliktinų darbų kaina, Sutarčiai buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara (Sutarties 9.2. punktas, 1 t., b. l. 15). Byloje iš esmės keliamas klausimas ar darbų projekto parengimo išlaidų suplanavimas veiklų sąraše yra pakankamas pagrindas atsakovės mokėjimo prievolės atsiradimui pagal Sutartį ir kokią įtaką tokiai prievolei daro šalių susitarimas dėl fiksuotos kainos bei vėlesni šalių susitarimai.

34. Kaip minėta pirmiau, atsakovė, paskelbusi Konkursą, siekė įsigyti statybos darbus (Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio statybos I etapo darbus (Konkurso sąlygų 1.1 punktas, 1 t., b. l. 57), tarp jų ir darbo projekto parengimą, kuris turėjo būti parengtas prieš pradedant darbus (Konkurso sąlygų 2.4. punktas, 1 t., b. l. 58) ir atliktas pagal kartu su Konkurso sąlygomis pateiktą techninį projektą (Konkurso sąlygų 2.1. ir 2.5. punktai, 1 t., b. l. 57–58).

35. Sutarties dalykas apibrėžtas Sutarties 2.1 punktu, kuris apima ir Rangovo įsipareigojimą per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti Darbo projektą. Pagal Sutarties 5.1 punktą Rangovas privalo savo lėšomis parengti Darbo projektą, detalizuojant jį pagal techninio projekto sudedamąsias dalis, vykdyti ir užbaigti Darbus pagal Sutartį, vadovaudamasis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasis Veiklos sąraše pateikto grafiko, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir Statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei pateiktame Veiklų sąraše ieškovė detalizavo, kokie darbai bus atlikti už pasiūlymo kainą, į ją buvo įtrauktos ir 38 096,30 Eur (131 538,92 Lt be PVM) išlaidos darbo projekto parengimui (1 t., b. l. 137), ši suma įėjo į fiksuotą Sutarties kainą. Tai ne tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė suprato, jog laimėjimo atveju darbo projekto parengimo išlaidos nebus apmokėtos atskirai nuo bendros Sutarties kainos, bet ir paneigia apeliantės argumentus, jog atsakovei kilo pareiga tikslinti ieškovės pasiūlymo kainos sudedamąsias dalis.

36. Įvertinus aptartas Konkurso ir Sutarties sąlygas laikytina, kad pirkimo sąlygų nuostata „savo sąskaita“ bei Sutarties 5.1. punktas, kuriuo rangovė įsipareigojo savo lėšomis parengti darbo projektą (1 t., b. l. 10), reiškė tai, kad užsakovė prieš atliekant rangovei darbus neįsipareigojo apmokėti jai darbo projekto parengimo išlaidų (susitarimo dėl avansinio mokėjimo tarp šalių nebuvo), visas pagal Sutartį atliktinų darbų išlaidas rangovė privalėjo įtraukti ir jas įtraukė (1 t., b. l. 135–137) į bendrą pasiūlymo kainą (pirkimo sąlygų 5.11 punktas, 1 t., b. l. 67). Atskirų mokėjimų už į pasiūlymą įtrauktus darbus ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, nes šalims nustačius fiksuotą Sutarties kainą atsakovė turėjo pareigą apmokėti tik Sutartyje nustatytą kainą.

Dėl reikalavimo apmokėti už Darbo projekto parengimą pagrįstumo

37. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė laiku ir tinkamai parengė darbo projektą pagrindiniams darbams pagal Sutartį atlikti (pažymėtina, kad byloje nekeliamas klausimas dėl darbo projekto papildomiems darbams atlikti apmokėjimo), todėl turi būti įvertinta, ar atsakovė sumokėjo Sutartyje nustatytą fiksuotą kainą už rangovės atliktus darbus, tarp jų ir už darbo projekto parengimą.

38. Pažymėtina, kad Veiklų sąrašas kaip vienas iš Sutartį sudarančių dokumentų (Sutarties 3.2.4 punktas, 1 t., b. l. 9) buvo apibūdintas kaip darbų grupių (etapų) sąrašas, užpildytas rangovo siūlomomis darbų kainomis ir pateiktas atsakovės organizuojamam pirkimui (Sutarties 1.18 punktas, 1 t., b. l. 8). Jo tikslas buvo nustatyti darbų etapus ir apmokėjimą už juos (Sutarties 9.3 punktas, 1 t., b. l. 15).

39. Veiklos sąraše ieškovė 38 096,30 Eur (131 538,92 Lt) sumą mokėtiną už darbo projekto parengimą išskaidė, nustatydama, kad darbo projekto parengimas bus atliekamas visą Sutarties vykdymo terminą, o apmokėjimas už šį darbą bus vykdomas etapais, t. y. 1–3, 4–6 ir 7–9 mėnesiais, už darbo projekto parengimą bus mokama po 10 137 Eur (35 000 Lt), 19–21 ir 22–24 mėnesiais po 1 448 Eur (5 000 Lt), o 34–36 mėnesį – 4 790 Eur (16 538,92 Lt) (1 t., b. l. 137). Įvertinus ieškovės veiklos sąraše nurodytas 2013 metais atliktinų darbų apimtis nustatyta, kad už juos turėjo būti sumokėta bendra 667 297,85 Eur (2 304 046,03 Lt) suma (1 904 170,03 Lt ir 399 876 Lt PVM). Atsakovės pateikti atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovei už darbus, atliktus 2013 metais buvo sumokėta 712 465,24 Eur (2 460 000 Lt) suma (1 t., b. l. 120). 2014 metais ieškovė įsipareigojo atlikti darbų už 1 388 340,03 Eur (4 793 660,47 Lt), atsakovė sumokėjo 1 140 685,38 Eur (3 938 558,49 Lt), 2015 metų darbų kaštai sudarė 871 491,72 Eur (3 009 086,64 Lt), o atsakovė 2015–2016 metais sumokėjo ieškovei 1 281 849,62 Eur (4 425 970,36 Lt). Šie duomenys pagrindžia, kad atsakovė ieškovei sumokėjo visą Sutartimi nustatytą darbų kainą, į kurią, teisėjų kolegijos vertinimu, įėjo ir išlaidos už darbo projekto parengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 5.8 punktu rangovas patvirtino, kad yra gavęs visą būtiną informaciją, kurią Rangovas, panaudodamas visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki Sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos Sutarties kainai arba darbams. Turi būti laikoma, kad Sutartyje nurodyta kaina apima visa, kas būtina tinkamam Darbų vykdymui ir užbaigimui.

40. Pagal Sutarties sąlygas apmokėjimas už atliktus darbus buvo vykdomas taikant Veiklų sąraše nurodytas fiksuotas darbų grupių kainas, numačius galimybę darbų grupių fiksuotą kainą rangovui sumokėti dalimis (Sutarties 9.3 punktas, 1 t., b. l. 15). Pirmiau aptarti duomenys pagrindžia, kad daugiausia darbo projekto parengimo išlaidų turėjo būti patirta 2013 metais (30 410 10 Eur (105 000 Lt) iš 38 096,30 Eur (131 538,92 Lt) (1 t., b. l. 137) ir už jas ieškovei turėjo būti sumokėta, padengiant visus 2013 metais atliktų darbų kaštus (1 t., b. l. 120). Todėl vien ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentą, kad 2016 m. liepos 21 d. perdavimo – priėmimo akto nuostata, jog šiuo aktu nesprendžiamas darbo projekto parengimo išlaidų apmokėjimas, reiškia, kad atsakovė yra nepadengusi šių išlaidų.

41. Atliekant tarpinius mokėjimus už ieškovės atliktus darbus, jie turėjo būti atlikti Sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka, t. y. sąskaita jiems apmokėti turėjo būti pateikta faktiškai atlikus ir perdavus darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai nustatytu terminu buvo baigti ir perduoti atsakovei. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-10161206-00116-(14.45) patvirtina, kad statyba užbaigta (1 t., b. l. 40–41). Šalys 2016 m. liepos 21 d. darbų perdavimo – priėmimo akte pažymėjo, kad pagal Sutartį numatyti darbai yra perduoti ir priimti, už atliktus darbus, akto pasirašymo metu, buvo likę sumokėti 36 066,57 Eur ir šią sumą atsakovė padengė (1 t., b. l. 127).

42. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Perdavimo – priėmimo akte esanti nuostata, kad šiuo aktu nesprendžiamas Darbų projekto parengimo išlaidų (46 096,52 Eur) apmokėjimas, negali būti aiškinama kaip atsakovės įsipareigojimas už darbo projekto parengimą sumokėti vėliau, kadangi apeliacinės instancijos teismo įvertintos Konkurso ir Sutarties nuostatos, nustačiusios apmokėjimą už darbus, ir bylos medžiaga patvirtina, kad darbo projekto parengimo kaina buvo įtraukta į bendrą Sutarties kainą, kuri ieškovei yra sumokėta. Tokį bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio teismo įsitikinimą ir atliktą įrodymų vertinimą patvirtina ir visa Sutarties vykdymo eiga. Sutarties 1.4 punktu buvo nustatyta, kad darbų perdavimo – priėmimo aktas – Dokumentas, įforminantis Darbų perdavimą – priėmimą, pasirašomas vadovaujantis Sutarties sąlygų 8.2 punktu, prieš surašant baigto statyti (rekonstruoti) Statybos užbaigimo aktą. Pagal Sutarties 6.5 punktą darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti Darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti Darbų perdavimo – priėmimo bei Statybos užbaigimo aktai, ir Užsakovui bus perduoti visi Statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti Užsakovas. Pagal Sutarties 9.5 punktą galutiniam mokėjimui gauti rangovas galėjo pateikti mokėjimo dokumentus tik tada, kai Šalys pasirašo Darbų perdavimo – priėmimo ir Statybos užbaigimo aktus bei rangovas ištaiso visus smulkius defektus ir nebaigtus Darbus, įvardintus Darbų perdavimo – priėmimo metu. Darbų perdavimo – priėmimo aktas, kaip minėta, šalių buvo pasirašytas 2016 m. liepos 21 d., Statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2016 m. gruodžio 6 d., o galutinis mokėjimas atliktas 2016 m. gruodžio 22 d., todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl darbų perdavimo – priėmimo akte padarytos išlygos dėl darbo projekto teisinės reikšmės. Mažai tikėtina, kad ieškovė, žinodama, kad jai nėra sumokėta už pagal Sutartį atliktus darbus (darbo projektą) nebūtų iniciavusi šio darbo priėmimo Sutartyje nustatyta tvarka ir laiku (Sutarties 8.1 punktas, Veiklų sąrašas). Tai, kad ieškovė ėmė reikalauti papildomai sumokėti už darbo projektą nuo Darbų perdavimo – priėmimo praėjus daugiau nei dvejiems metams (2018 m. rugsėjo 17 d.), patvirtina, jog visą šį laikotarpį ji pati vertino, kad ir už šio darbo atlikimą atsakovė yra atsiskaičiusi, sumokėdama Sutartyje numatytą fiksuotą kainą (Sutarties 9.1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Kasacinio teismo formuojama teismų praktika ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018 36 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams plačiau neanalizuoja kitų apelianto nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentų. Teisėjų kolegijai nustačius Sutarties kainos sudarymo principus, įvertinus jos sumokėjimo aplinkybes, nebeturi teisinės reikšmės apeliaciniame skundė plačiai dėstomi argumentai, susiję su lingvistiniu Sutarties nuostatų aiškinimu.

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis reikalavimas atlyginti darbo projekto parengimo išlaidas atmestas kaip nepagrįstas, paremtos bylos medžiaga ir tinkamai įvertinus šalis siejančios sutarties ir Konkurso sąlygas, atitinka teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.