Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K., nuteistojo T. M. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 400 MGL (15 064 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, D. K. į galutinės bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir nustatyta, jog neatliktos bausmės dalis yra 398 MGL (14 988 eurų),

T. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 380 MGL (14 310 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, T. M. į galutinės bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir nustatyta, jog neatliktos bausmės dalis yra 378 MGL (14 235 eurų),

D. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda,

UAB „A“ išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad UAB „A“ dalyvavo padarant nusikalstamą veiką,

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. K., T. M. ir D. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai solidariai priteista 14 212,78 eurų turtinė žala.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K. piktnaudžiavo tarnyba, o T. M. ir D. Z. jam padėjo. D. K., būdamas valstybės tarnautoju – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėju, veikdamas UAB "A" ir SIA "L" naudai, padedant UAB "AG" generaliniam direktoriui – UAB "A" vienintelio akcininko UAB "AG" atstovui – T. M., siekusiam turtinės naudos šio proteguojamai bendrovei UAB "A" ir padėjusiam organizuoti neteisėtus veiksmus, susijusius su Sodra vykdomais viešaisiais pirkimais, bei UAB "A" pardavimų direktoriui D. Z., padėjusiam organizuoti ir derinti planuojamų viešųjų pirkimų sąlygas, nuo 2015-08-04 iki 2016-01-19 Vilniaus mieste, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams – siekdamas, kad Sodra organizuojamus didelės vertės viešuosius pirkimus – ,,SAP programinės įrangos licencijų ir jų 12 mėnesių gamintojo techniniu aptarnavimu ir papildomos SAP programinės įrangos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – I pirkimas), „SAP standartinės programinės įrangos licencijų ir jų techninio aptarnavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – II pirkimas), ,,Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (toliau – III pirkimas) – laimėtų jo ir T. M. proteguojamos bendrovės SIA "L" ir UAB "A" žinodamas, kad pastarosios perkamas paslaugas teikia žymiai brangesne kaina, nei kitos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios bendrovės, dėl ko didelės turtinės (14 878,28 eurų) ir neturtinės žalos patyrė valstybė, o būtent:

1.1. D. K., turėdamas siekti, kad būtinos Sodra paslaugos būtų įgytos racionaliai naudojant lėšas, veikė priešingai Sodra interesams, t. y. siekdamas turtinės naudos privatiems juridiniams asmenims UAB "A" ir SIA "L" – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau nei 2015-09-25, Vilniaus mieste, susitarė su T. M., veikusiu UAB "A" naudai, neteisėtai veikti jo (D. K.) inicijuotuose Sodra vyksiančiuose viešuosiuose pirkimuose. Pagal iš anksto suderintą planą buvo numatyta, kad I pirkimą turi laimėti bendrovė SIA "L" vėliau buvo siekiama, kad iš jau vykstančio I Pirkimo D. K. proteguojamos bendrovės SIA "L" naudai pasitrauktų mažiausią paslaugos kainą pasiūliusi bendrovė UAB "I" dėl ko SAP programinės įrangos licencijos ir jų aptarnavimo paslaugos būtų nupirktos už žymiai, t. y. 14 878,28 eurų – brangesnę kainą, taip pat suplanuota, kad II pirkime, siekiant naudos T. M. proteguojamai bendrovei UAB "A" nedalyvautų bendrovė UAB "I" kuri SAP standartinės programinės įrangos licencijų ir jų techninio aptarnavimo paslaugas galėjo suteikti už beveik dvigubai mažesnę kainą, nei pagal iš anksto žinomą pirkimui skirtą lėšų sumą pasiūlymą buvo pateikusi UAB "A" o už šias paslaugas bendrovės UAB "I" vadovui G. R. (G. R.) buvo pasiūlyta dalyvauti ir laimėti pagal iš anksto suderintas pirkimo sąlygas kartu su UAB "A" subrangovo teisėmis III pirkime, tokiu būdu UAB ,,Alna Business Solutions“ netrukdant laimėti III pirkimo, pateikiant pasiūlymą šiam pirkimui taip pat žymiai didesne nei kiti tiekėjai. T. M. turėjo palenkti bendrovės UAB "I" vadovą G. R. elgtis pagal jų sumanytą schemą – t. y. nedalyvauti, o vėliau atsisakyti dalyvavimo I pirkime, nedalyvauti II pirkime bei kartu su UAB ,,A“ subrangovo teisėmis dalyvauti III pirkime, pažadant, kad dėl nedalyvavimo I pirkime ir II pirkime negautas pajamas padengs suteikiant galimybę atlikti darbų už iš anksto aptartą sumą pagal subrangos sutartį III pirkime, taip pat turėjo organizuoti, kad UAB ,,A“ darbuotojai kartu su UAB ,,I“ darbuotojais bei D. K. dalyvautų parengiant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams III pirkime, kuriuos atitiktų tik bendrovė UAB ,,A“ kartu su UAB ,,I“, sąlygų derinimo metu D. Z. turėjo užtikrinti susitikimų eigą bei medžiagos (pirkimo sąlygų projektų) pateikimą derinantiems asmenims, o D. K. turėjo ne tik suderinti šiuos reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad parengti reikalavimai būtų įtraukti į III pirkimo sąlygas, taip pat iš anksto su UAB ,,A“ atstovais suderinti darbų apimtį, paslaugų kainas pagal iš anksto žinomą SODRA planuojamą skirti lėšų sumą. Vykdant jo, D. K. ir T. M. susitarimą, T. M. inicijavo susitikimą su UAB "I" vadovu G. R., įvykusį 2015-08-06 „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurio metu informavo šį apie Sodra ketinamus skelbti tris su SAP programinės įrangos aptarnavimu susijusius viešuosius pirkimus (I pirkimas, II pirkimas ir III pirkimas), pasiūlė susitarti dėl UAB "A" ir UAB "I" dalyvavimo šiuose viešuosiuose pirkimuose iš anksto numatant laimėtoją bei nurodė, kad vėlesnių susitikimų metu jis G. R. pateiks konkrečius pasiūlymus.

1.2. Po ko D. K., siekdamas iš anksto bendrai su T. M. sumanyto nusikalstamo tikslo, 2015-09-25 automobilių stovėjimo aikštelėje, Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, susitiko su UAB "I" atstove O. R. bei pakvietė ją ir UAB "I" vadovą G. R. susitikti ir aptarti viešuosius pirkimus, kuriuos Sodra vykdys ateityje ir galimą UAB "I" dalyvavimą šiuose pirkimuose. Tuo pačiu laiku T. M. inicijavo kitą susitikimą su G. R. – 2015-09-29 „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vykusio susitikimo metu T. M. G. R. pasiūlė UAB "I" dalyvauti III pirkime kartu su jo proteguojama UAB "A" subrangovo teisėmis, UAB "I" atliekant 30 procentų šio pirkimo vertės darbų. D. K., vykdydamas bendrą susitarimą, 2015-09-30 restorane „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su UAB "I" vadovu G. R. ir bendrovės konsultante O. R.. Susitikimo metu D. K., informavo pastaruosius apie Sodra artimiausiu metu ketinamus skelbti du viešuosius pirkimus (II pirkimas ir III pirkimas), pasiūlė UAB "I" galimybę dalyvauti ir laimėti III pirkimą UAB "A" subrangovo teisėmis bei nurodė, kad prieš paskelbiant III pirkimą viešai, šio pirkimo sąlygas jie privalės iš anksto suderinti su UAB "A" atstovais. Už galimybę iš anksto aptartomis sąlygomis dalyvauti ir kartu su UAB "A" laimėti III pirkimą D. K. pareikalavo, kad UAB ,,I“ nedalyvautų jo inicijuotame ir Sodra tuo metu (pirkimas paskelbtas 2015-09-21) vykdomame I pirkime (pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą šį viešąjį pirkimą turėjo laimėti D. K. proteguojama SIA "L" ir Sodra ketinamame skelbti II pirkime (pagal nusikalstamą susitarimą šį viešąjį pirkimą turėjo laimėti UAB "A"

1.3. Tęsiant nusikalstamą veiką T. M. inicijavo 2015-10-02 sutikimą, įvykusį „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, su G. R., kuriam pakartotinai pasiūlė galimybę šio vadovaujamai UAB "I" dalyvauti ir laimėti III pirkimą kartu su UAB "A" subrangovo teisėmis ir atlikti 30 procentų šio pirkimo vertės darbų. Tačiau iškėlė susitarimo įgyvendinimo sąlygą UAB ,,I“ neteikti pasiūlymų Sodra vykdomame I pirkime (nežinodamas, kad UAB ,,I“ pasiūlymą jau pateikusi) ir ketinamame skelbti II pirkime. Po ko UAB "A" pardavimų direktorius D. Z., vykdydamas T. M. pavedimą iš anksto su UAB ,,I“ darbuotojais bei Sodra Informacinės plėtros skyriaus vedėju D. K. suderinti III pirkimo sąlygas bei pasiskirstyti planuojamų darbų apimtis, 2015-10-07 viešbučio ,,R“ bare „L“, (duomenys neskelbtini), susitiko su O. R. bei pakartotinai perdavė šiai UAB "A" pasiūlymą UAB "I" dalyvauti III pirkime. Pokalbio metu D. Z. taip pat nurodė, jog šiuo metu nėra žinoma, kokios tiksliai paslaugos bus perkamos, todėl reiktų Sodra, UAB "A" ir UAB "I" atstovams susitikti, išsiaiškinti, kokias paslaugas ir darbus Sodra ketina pirkti, susitarti, kokias paslaugas teiks ir darbus bendrovės atliks, bei parengti šiam viešajam pirkimui tokias sąlygas, kad kiti tiekėjai neturėtų galimybių pirkime dalyvauti ir laimėti, bei pasiūlė dalintis informacija ir dokumentais jo, D. Z., sukurtoje elektroninio pašto paskyroje (duomenys neskelbtini).

1.4. Tuo laiku D. K., siekdamas įgyvendinti pradinę nusikalstamo sumanymo dalį – pasiekti, kad UAB ,,I“ pasitrauktų iš dalyvavimo I pirkime jo proteguojamos bendrovės SIA "L" naudai, 2015-10-13 restorane „C“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su UAB "I" atstove O. R., kuriai pokalbio metu nurodė, kad atsakydama į Sodra 2015-10-12 prašymą pagrįsti mažiausios kainos UAB "I" pasiūlymą, pateiktą 2016-09-30 dalyvaujant I pirkime, UAB „I“ turėtų prašyti suteikti daugiau laiko atsakymui parengti, tam, kad Sodra atidėjus sprendimo dėl laimėtojo pripažinimo priėmimo terminui, pakaktų laiko suderinti viešojo pirkimo sąlygas, ir jis, D. K., pasinaudodamas savo pareigomis, inicijuotų II pirkimo ir III pirkimo vykdymą pagal iš anksto su UAB "A" darbuotojais ir O. R. suderintas II pirkimo ir III pirkimo sąlygas. Paskelbus apie pirkimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) būtų patvirtintas susitarimo dėl pirkimo laimėtojo realumas, t. y. kad UAB "I" atsiėmus 2015-09-30 pateiktą pasiūlymą I pirkime D. K. proteguojamos SIA "L" naudai, bendrovė turės galimybę dalyvauti III pirkime kaip UAB "A" subrangovas.

1.5. Tęsiant nusikalstamą veiką D. Z. patalpino jam, D. K. ir O. R. prieinamoje specialiai III pirkimo sąlygoms derinti sukurtoje elektroninio pašto paskyroje (duomenys neskelbtini) preliminarų III pirkimo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir pirkimo objekto aprašymą, po ko D. K., žinodamas, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad pirkimo sąlygų reikalavimus draudžiama derinti su pasirinktu tiekėju, negalima tiekėjui atskleisti pirkimui numatytos lėšų sumos ir pirkimo dokumentų turinio, kol šie nėra CVP IS paskelbti viešai, dalyvavo UAB "A" bei UAB ,,I“ atstovų – D. Z., I. L. ir O. R. – susitikimuose, 2015-10-14 ir 2015-10-22 įvykusiuose restorane „L“, esančiame (duomenys neskelbtini). Susitikimų metu, siekiant, kad, kaip susitarta su T. M., III pirkimą laimėtų UAB "A" su UAB "I" D. K. su D. Z., I. L. ir O. R. aptarė bei dalinai suderino UAB "A" darbuotojų parengtas numatomo skelbti III pirkimo sąlygas (tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus ir pirkimo objekto aprašymą), jose numatytus reikalavimus specialistams (buvo nurodytas papildomas reikalavimas specialistams turėti po du jų kvalifikaciją liudijančius sertifikatus), taip pritaikant III Pirkimo sąlygas vienam tiekėjui ir eliminuojant galimybę III pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams, tuo pačiu aptariant kaip pagrįsti šį reikalavimą, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepripažintų šių reikalavimų pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją. D. K. aptarė numatomus įtraukti į pirkimo sąlygas darbus ir paslaugas, jų apimtis, o D. Z. nurodė, kad didžiąją dalį numatomo konkurso darbų atliks UAB "A" o UAB "I" teks 400 000 – 500 000 eurų vertės darbai. Po šių susitikimų, jis, D. K., kaip sąlygą dalyvauti šiame susitarime nurodė O. R., kad UAB "I" turi atsiimti 2015-09-30 pateiktą pasiūlymą I Pirkime bei tai, kad UAB "I" pateiktų Sodra informaciją, kad pasikeitus aplinkybėms neturi galimybės suteikti I pirkime nurodytų paslaugų, nors ir pateikė mažiausios kainos pasiūlymą, tai yra, atsiimtų savo 2015-09-30 pateiktą pasiūlymą I pirkime, taip sudarydama sąlygas pirkimo laimėtoju pripažinti SIA "L" pateikusią 14 878,28 eurų brangesnį pasiūlymą nei UAB "I"

1.6. UAB "I" nepateikus Sodra I pirkimo viešųjų pirkimų komisijai rašto, kuriuo būtų atsiimtas pasiūlymas I pirkime, T. M., siekdamas, kad būtų įgyvendinti D. K. reikalavimai dėl I pirkimo rezultatų, 2015-10-26 8.30 val. „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, inicijavo susitikimą su G. R., kurio metu priekaištaudamas, kad šis nesilaiko susitarimo dar kartą pareikalavo atsiimti UAB "I" pasiūlymą I pirkime bei nurodė paraginti O. R., kad ji su UAB "A" atstovais ir D. K. kuo greičiau baigtų derinti III pirkimo sąlygas.

1.7. Iš anksto D. K., I. L., D. Z. ir O. R. suderintame 2015-10-28 16 val. restorane „L“, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame susitikime toliau buvo derinami kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams III pirkime, o jis, D. K., UAB "A" ir UAB "I" atstovams suteikė papildomą informaciją, kokias paslaugas (darbus) Sodra ketina pirkti III pirkime; taip pat jis, D. K., su D. Z. nurodė O. R., kokią informaciją pateikti Sodra I pirkime atsiimant pasiūlymą.

1.8. Po šio susitikimo, T. M., siekdamas, kad UAB "A" būtų sudarytos sąlygos laimėti II pirkimą ir III pirkimą ir įvykdyta viena iš susitarimo sąlygų – sudarytos sąlygos I pirkimą laimėti D. K. proteguojamai bendrovei SIA "L" inicijavo papildomą susitikimą su G. R., įvykusį 2015-10-30 11 val. „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurio metu pakartotinai nurodė, kad tam, kad sutartomis sąlygomis Sodra III pirkimą laimėtų UAB "A" o subrangovo teisėmis kartu dalyvautų UAB "I" gaudama atlikti 30 procentų šio pirkimo vertės darbų, UAB "I" turi atsiimti pasiūlymą I pirkime, po ko jis, D. K., 2015-10-30 16 val. restorane „L“, esančiame (duomenys neskelbtini), vėl susitiko su UAB "A" atstovais D. Z., I. L. ir UAB "I" atstove O. R. bei galutinai suderino numatomo skelbti III pirkimo sąlygas bei apimtis, įtraukiant papildomus darbus, tuo siekiant padidinti III pirkimą laimėsiančių bendrovių pajamas, bei aptarė III pirkimo dalyvių vertinimo kriterijus (ekonominio naudingumo). Atlikus šiuos veiksmus, 2015-11-03 11 val. „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, T. M. dar kartą susitiko su G. R. ir, nurodęs kuo skubiau atsiimti UAB ,,I“ pasiūlymą I pirkime, patvirtino, kad susitarimas tarp jo, G. R. ir Sodra atstovo D. K. dėl III pirkimo, kurį paskelbs Sodra, galioja. Tą pačią dieną G. R. priėmus sprendimą pasitraukti iš Sodra organizuoto I pirkimo ir 2015-11-03 bei 2015-11-06 pateikus UAB "I" atsakymus Sodra, kurių pagrindu viešųjų pirkimų komisija 2015-11-11 vykusiame posėdyje nustatė naują pasiūlymų eilę bei nutarė nugalėjusiu pripažinti SIA "L" 40 267,59 eurų vertės pasiūlymą suteikti paslaugas, kuris 14 878,28 eurų brangesnis nei UAB "I" pasiūlymas, buvo pasirašyta 2015-11-19 sutartis Nr. LTT-15-000204 su D. K. proteguojama SIA "L" dėl paslaugų teikimo, įgyjant tas pačias paslaugas už žymiai brangesnę kainą.

1.9. Po pirmojo UAB "I" rašto pateikimo, vykdydamas išankstinį susitarimą dėl naujų pirkimų sąlygų paskelbimo, jei UAB ,,I“ pasitrauks iš dalyvavimo I pirkime, D. K., pasinaudodamas savo, kaip pirkimą inicijuojančio Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pareigomis, organizavo būtinų dokumentų parengimą II pirkimui paskelbti, siekdamas, kad šį pirkimą pagal iš anksto numatytą planą laimėtų UAB "A" t. y. žinodamas, kad II pirkimas – ,,SAP standartinės programinės įrangos licencijų ir jų techninio aptarnavimo paslaugų pirkimas“ neįtrauktas į Sodra 2015 metų viešųjų pirkimų planą, parengė II pirkimo reikmės pagrindimą, jame nurodant, kad siekiant užtikrinti patikimą Sodra Finansų valdymo sistemos veikimą bei vystymą, būtina įsigyti esamų SAP standartinės programinės įrangos licencijų gamintojo techninio aptarnavimo palaikymą bei 200 vnt. SAP Business Objects BI Suite licencijų ir jų techninio aptarnavimo paslaugas 24 mėnesių laikotarpiui. Taip pat parengė 2015-11-05 paraišką Nr. 1000020457 pirkimų planui sudaryti, kurioje įrašė su T. M. iš anksto aptartą nepagrįstai didelę, neatitinkančią rinkos kainai bei ankstesnių pirkimų kainai, numatomą pirkimo vertę – 1 800 000 eurų, tokiu būdu orientuojantis į UAB "A" ankstesniais metais teikiamų paslaugų kainą, o ne siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą, po ko jo paties pasirašytas šis dokumentas buvo pateiktas tvirtinti SODRA direktoriaus pavaduotojui M. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. K. pavedė jam pavaldžiai Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojai A. S. parengti paraišką II Pirkimui įtraukiant jį – D. K. – į II pirkimo komisijos sudėtį pirmininko pavaduotoju bei šią 2015-11-12 paraišką Nr. VP-132 pats pasirašė, o Sodra direktoriui M. S. patvirtinus paraišką, buvo inicijuotas II pirkimas, kuris CVP IS buvo paskelbtas 2015-12-07, pirkimo Nr. 169926. Taip pat šiuo laikotarpiu D. K. organizavo būtinų dokumentų parengimą ir III pirkimui (kuriam tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai ir pirkimo objekto aprašymas buvo iš anksto suderinti 2015-10-14, 2015-10-22, 2015-10-28, 2015-10-30 UAB "A" (D. Z. ir I. L.), UAB "I" (O. R.) ir Sodra ( D. K.) atstovų) paskelbti, siekdamas, kad šį pirkimą iš anksto suderintomis sąlygomis laimėtų UAB "A" su subrangovu UAB "I" – žinodamas, kad III pirkimas – ,,Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“ neįtrauktas į Sodra 2015 metų viešųjų pirkimų planą, parengė III pirkimo reikmės pagrindimą, nurodant, kad siekiant užtikrinti patikimą Finansų valdymo sistemos veikimą bei vystymą, būtina įsigyti finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugas 36 mėnesių laikotarpiui bei surašė 2015-11-23 paraišką Nr. 1000020503 pirkimų planui sudaryti, kurioje įrašė pirkimo vertę – 2 008 758 eurų, šį dokumentą pasirašė bei pateikė tvirtinti Sodra direktoriaus pavaduotojui M. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. K. pavedė jam pavaldžiai Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojai A. S. surašyti 2015-12-04 paraišką Nr. VP-144 III pirkimui, šią paraišką pasirašė, o Sodra direktoriui M. S. patvirtinus, buvo iniciuotas III pirkimas Nr. 170711, kuris CVP IS buvo paskelbtas 2016-01-04.

1.10. D. K. įvykdžius savo įsipareigojimų dėl II pirkimo paskelbimo dalį, T. M. 2015-11-13 10.04 val. „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, informavo G. R., kad, kaip ir buvo sutarta su D. K., Sodra gavusi UAB "I" raštą dėl atsisakymo tęsti dalyvavimą I pirkime, jau parengė skelbti II pirkimą bei paskelbs III pirkimą, kas ir buvo padaryta.

1.11. Po II pirkimo ir III pirkimo paskelbimo 2016-01-14 08.50 val., 2016-01-15 08.34 val. „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, susitikimų metu G. R. pranešus T. M., kad UAB "I" dėl komercinių įsipareigojimų programinės įrangos tiekėjui UAB „S“, nusprendė dalyvauti II pirkime, T. M., siekdamas įgyvendinti išankstinį susitarimą dėl II pirkimo ir III pirkimo eigos ir laimėtojų, įspėjo G. R., jog UAB "I" nebus leista laimėti II pirkimo, o G. R. nesilaikant išankstinio susitarimo dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose II pirkimas ir III pirkimas bus sustabdyti, siūlė padėti įgyvendinti UAB "I" įsipareigojimus UAB „S“, nurodė, jog gaus Sodra vadovų patvirtinimą, kad išankstinio susitarimo dėl pirkimų eigos bus laikomasi.

1.12. Siekdamas, kad UAB ,,I“ nedalyvautų II pirkime, sudarydama sąlygas pagal išankstinį susitarimą laimėti T. M. proteguojamai bendrovei UAB "A" T. M., 2016-01-18 iš G. R. sužinojęs, kad šis dar nėra gavęs patvirtinimo dėl susitarimo galiojimo iš Sodra Informacinių technologijų plėtros skyriaus vedėjo bei II pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo D. K., inicijavo susitikimą su Sodra direktoriumi M. S., įvykusį 2016-01-18 17 val. A įmonių grupės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), po kurio M. S., įtakotas T. M., siekdamas, kad dėl UAB "A" ir UAB "I" tarpusavio ginčų nebūtų trukdymų įvykti II pirkimui ir III pirkimui bei nežinodamas apie tikrąjį D. K., T. M. ir D. Z. nusikalstamą susitarimą ir tikslus, per R. Č. susisiekė su G. R. ir perdavė prašymą, kad UAB "I" nedalyvautų II pirkime ir garantiją kad susitarimas dėl III pirkimo galioja. Tuo pačiu laiku, tęsiant nusikalstamą sumanymą dėl II pirkimo ir III pirkimo, D. K., siekdamas, kad dėl G. R. veiksmų nesužlugtų iš anksto suplanuota II pirkimo ir III pirkimo eiga bei UAB "A" nebūtų trukdoma laimėti abu pirkimus, 2016-01-18 17 val., picerijoje „F“, esančioje (duomenys neskelbtini), inicijavo susitikimą su UAB "I" O. R.. Susitikimo metu D. K. bandė sužinoti, ar UAB "I" teiks pasiūlymą Sodros II pirkimui ir įkalbėti to nedaryti.

1.13. UAB ,,I“ vadovui G. R. nesilaikant susitarimo su T. M. ir 2016-01-19 9.48 val. II pirkimo viešųjų pirkimų komisijai pateikus 970 178 eurų vertės pasiūlymą, kai UAB "A" pateikė 1 799 633 eurų vertės pasiūlymą (simboline 367 eurais mažesne suma, nei numatyta šio pirkimo vertė), D. K., pasinaudodamas savo, kaip Sodra Informacinių technologijų plėtros skyriaus vedėjo bei II pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo tarnybine padėtimi, siekdamas, kad būtų rasta galimybė pašalinti UAB ,,I“ pasiūlymą iš II pirkimo, II pirkimo viešųjų pirkimų komisijos narei (II pirkimo komisijos sekretorei) E. G. nurodė prašyti pagrįsti mažos kainos pasiūlymą neskubant.

1.14. Šiuo laikotarpiu T. M., siekdamas, kad UAB ,,I“ pasitrauktų iš dalyvavimo II pirkime, o jo proteguojama bendrovė UAB "A" būtų pripažinta laimėtoja, 2016-02-10 apie 20 val., 2016-02-25 apie 18.16 val. susitikimų metu mėgindamas paveikti bendrovės UAB ,,I“ vadovą G. R., siūlė grįžti prie pirminio, su D. K. suderinto susitarimo, įkalbinėjo pasitraukti iš II pirkimo, o III pirkime dalyvauti kartu, siūlydamas ne tik tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas, bet ir didelės vertės asmeninį piniginį atlygį (iki 300 000 eurų), tačiau G. R. nepaklusus D. K. ir T. M. įtakai – neatsiėmus pateikto pasiūlymo II pirkime bei atskirai dalyvaujant III pirkime – 2016-04-26 buvo pasirašyta Paslaugų sutartis Nr. F1-0-65/INNO20160426-01 tarp Sodra ir UAB "I" kurios kaina – 970 178 eurų, o III pirkimo procedūros, Viešųjų pirkimų tarnybai 2017-12-06 konstatavus, kad Sodra pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą ir neužtikrino šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimo tikslo siekimo – „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų priekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, 2017-12-07 buvo nutrauktos.

1.15. Tokiais veiksmais D. K., būdamas valstybės tarnautoju – Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėju, I pirkimo iniciatoriumi (I pirkimo 2015-04-08 paraiškoje pasirašiusiu kaip pirkimą inicijuojančio skyriaus vedėju), II pirkimo iniciatoriumi (II pirkimo 2015-11-12 paraiškoje pasirašiusiu kaip pirkimą inicijuojančio skyriaus vedėju) ir šio pirkimo komisijos pirmininko pavaduotoju, III pirkimo iniciatoriumi (III pirkimo 2015-12-04 paraiškoje pasirašiusiu kaip pirkimą inicijuojančio skyriaus vedėju), siekdamas, kad Sodra skelbiamus I pirkimą, II pirkimą ir III pirkimą pagal iš anksto suderintas sąlygas laimėtų jo proteguojamos bendrovės SIA "L" ir UAB "A" teikiančios paslaugas už žymiai didesnę kainą, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir numatydamas neišvengiamą žalos dėl jo veiksmų atsiradimą, pagal Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.7, 7.8 punktų (patvirtinta 2008-12-01 įsakymu Nr. V-583) nuostatas privalėdamas užtikrinti Sodra informacinės sistemos paslaugų pirkimo tikslingumo vertinimą ir pasiūlymų Sodra direktoriui ir jo pavaduotojams teikimą bei užtikrinti kompiuterinės technikos ir programinės įrangos įsigijimų planavimą bei poreikio pirkimams nustatymą pagal skyriaus kompetenciją, pagal Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus nuostatų (patvirtintų 2010-12-02 įsakymu Nr. V-516) 15.3 punktą kaip Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjas privalėdamas užtikrinti korupcijos ir nesąžiningos veiklos prevenciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1863 redakcija) 3 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytus nesavanaudiškumo ir nešališkumo principus, kad ,,Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų“, bei 15 straipsnio 4, 5, 6 ir 9 punktuose numatytas pareigas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

- Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2015-06-09 įstatymo Nr. XII-1768 redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, 25 straipsnio 2 punkto reikalavimą, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų; 2 straipsnio 12 ir 17 punktuose numatytų viešojo pirkimo komisijos nario konfidencialumo ir nešališkumo pasižadėjimų sąlygas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus bei bus nešališkas tiekėjams;

- Sodra supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtintų 2015-05-22 įsakymu Nr. V-254) 4 punktą, įpareigojantį pirkimus atlikti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų; 21 punktą – nurodantį, kad pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams;

- Sodra prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (patvirtinto 2015-03-26 įsakymu Nr. V-163) 19 punktą įpareigojantį pirkimo iniciatorių atlikti rinkos tyrimą,

sudarė pagrindą pirkimuose dalyvaujančių bendrovių tarpusavio konkurenciniams susitarimams, o T. M. ir D. Z., siekdami turtinės naudos jų proteguojamai UAB "A" jam padėjo. Tokiu būdu buvo suformuota nuomonė, jog valstybės įstaigų organizuojami viešieji pirkimai laimimi ne sąžiningos konkurencijos būdu, o pagal išankstinius susitarimus, diskredituotas Sodra bei valstybės tarnautojo – Sodra Informacinės sistemos plėtros skyriaus vadovo vardas, sumenkintas Sodra, kaip valstybinės institucijos autoritetas ir prestižas, o dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio pažeidimų nutraukus III pirkimą Sodra nebuvo suteiktos reikalingos paslaugos, taip padarant didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Sodra ir valstybei, bei dėl D. K., T. M., D. Z. nusikalstamų veiksmų pasirašius 2015-11-19 sutartį Nr. LTT-15-000204 tarp Sodra ir SIA "L" tos pačios paslaugos buvo įgytos 14 878,28 eurų brangesne kaina, tuo padarant didelę turtinę žalą Sodra.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

T. M. gynėjo advokato M. Dūdos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, D. K. ir D. Z. gynėjo advokato M. Barkausko apeliaciniai skundai atmetami.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, objektyviai ištirtos nuteistųjų nusikalstamą veiką apibūdinančios ir jų iškeltas versijas paneigiančios aplinkybės, be to, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas pripažindamas nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat nustatydamas kai kurias neesmines ir nekeičiančias nuteistųjų veiksmų kvalifikacijos aplinkybes, kurios šalintinos, dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl kriminalinės žvalgybos

8. D. K. ir T. M. gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nenustatytas kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis pagrindas, nes STT teismui pateikė neišsamią informaciją, kurios nepakanka faktiniam pagrindui konstatuoti, be to, STT pateikta informacija prieštaringa. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

9. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas yra nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 straipsnyje: tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).

9.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos byla D. K. atžvilgiu dėl galimai vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1-3 dalyse ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, buvo pradėta STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-05-14 nutarimu Nr. S8-14-618 (t. 20, b. l. 5-6). Nutarimas priimtas remiantis 2015-05-12 pažyma Nr. S8-14-604 (t. 20, b. l. 3-4). Minėtoje pažymoje pakankamai išsamiai aprašoma informacija apie galimas D. K. nusikalstamas veikas: be kita ko, nurodoma, kad yra informacijos, jog D. K. suorganizuoja konkursus saviems (UAB "A" <...> SIA "L" Sodroje šiuo metu vyksta „SAP“ programinės įrangos licencijų įsigijimo pirkimas, D. K. lankosi pas „SAP“ programinės įrangos atstovą, siekiama, kad „SAP“ kompanija perduotų išskirtines teises tik reikiamoms įmonėms („A“ grupės įmonėms) pardavinėti „SAP“ „eksliuzyvinę“ produkciją, ir tokiu būdu tik šios įmonės galėtų dalyvauti Sodros viešuosiuose pirkimuose. Turima informacijos, kad D. K. siekia, kad pirkime nedalyvautų UAB "I"

9.5. Teismui taip pateikti ir kiti išslaptinti dokumentai iš kriminalinės žvalgybos bylos, kurie sudaro atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį ir teisinį pagrindus (STT Vilniaus valdybos prašymai ir teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo: 2015-05-18 prašymas Nr. 3S-01-339 (t. 3, b. l. 2-4), 2015-08-17 prašymas Nr. 3S-01-528 (t. 3, b. l. 5-8), 2015-10-22 teikimas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų Nr. 3S-01-634 (t. 3, b. l. 9-10), 2015-11-17 prašymas Nr. 3S-01-692 (t. 3, b. l. 11-14), Šiaulių apygardos teismo 2015-05-18, 2015-08-18, 2016-11-18 nutartys, kuriomis sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas, bei šių priemonių pratęsimas D. K. ir T. M. atžvilgiu (t. 3, b. l. 16-20), STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2015-10-22 tarnybinis pranešimas Nr. S8-14-1342 (t. 20, b. l. 129-130) ir kt. Teisėjų kolegija detaliai neanalizuoja jų turinio, nes apeliaciniuose skunduose ir nėra keliamas klausimas dėl atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindo nebuvimo.

9.6. Faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad atlikus šiuos veiksmus galiausiai ir buvo užfiksuota nusikalstama veika, atitinkanti pradinę informaciją (t. y. kad D. K. siekė, kad Sodros pirkimus laimėtų UAB "A" ir SIA "L" Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuojama realus nusikalstamų veiksmų atvejis, būtent toks, kokį buvo siekiama atskleisti, patvirtina, kad pareigūnai, iniciavę atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, turėjo patikimos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022).

9.7. Nors T. M. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad STT pateikė tik pažymas ir nutarimus, tačiau nepateikė pirminės informacijos, asmenų pranešimų, jau pirmiau patarti nacionalinių ir tarptautinių teismų išaiškinimai suponuoja, kad nereikalaujama atskleisti visą informaciją. KŽĮ 19 straipsnio 7 dalis nurodo, kad detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką <...> neteikiami. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutinka, kad neišslaptinus ir neapklausus pirminę informaciją pateikusio asmens, galima konstatuoti esant faktinį pagrindą atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022). Taigi pradinės informacijos šaltinių neatskleidimas savaime nedaro kriminalinės žvalgybos veiksmų nepagrįstais.

9.8. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai D. K. ir T. M. atžvilgiu buvo vykdomi turint tam teisinį ir faktinį pagrindą, todėl informacija, surinkta atliekant šiuos veiksmus, pagrįstai pripažinta įrodymais šioje byloje.

10. Teisėjų kolegija nepritaria ir apeliantų argumentams, kad STT pateikta informacija prieštaringa, todėl nepatikima.

10.2. Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama, kad STT 2016-02-25 tarnybiniame pranešime Nr. 4-01-1407 išsamiai aprašomi ir cituojami asmenų pokalbiai 2015-10-01, 2015-10-17, 2015-10-13, 2015-10-14 susitikimų metu, kurie, akivaizdu, buvo fiksuoti techninėmis priemonėmis, o STT rašte 2020-10-20 teismui tai neigiama. Visų pirma pažymėtina, kad minėti susitikimai vyko tada, kai kriminalinės žvalgybos byla D. K. ir T. M. atžvilgiu jau buvo pradėta (šio nuosprendžio 9.2 ir 9.4 punktai), kaip jau nustatyta, turint tam teisinį ir faktinį pagrindą. Taigi tuo metu galėjo būti atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Antra, teisėjų kolegija dar kartą primena, kad teismų praktikoje nėra reikalaujama atskleisti visą informaciją, surinktą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Ir trečia, KŽĮ numatyti informacijos rinkimo būdai nebūtinai turi būti atliekami naudojant technines priemones specialia tvarka. Pvz. duomenys apie asmenų pokalbius gali būti gaunami ne tik juos tiesiogiai fiksuojant techninėmis priemonėmis, bet ir panaudojant kitus KŽĮ numatytus informacijos rinkimo būdus (sekimas, asmens apklausa ir t.t.). Ne visiems šiems veiksmams pagal KŽĮ būtina teismo sankcija, o kai kuriems nebūtina net ir prokuroro sankcija (pvz., KŽĮ 15 straipsnio 1 dalis). Iš liudytojo Š. V. parodymų ir taip pat iš byloje esančių G. R. bei O. R. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų matyti, kad pastarieji asmenys į STT kreipėsi 2015 m. spalio mėnesį (t. y. tuo metu, kai ir vyko minėti susitikimai), ne kartą bendravo su STT pareigūnu. Todėl teisėjų kolegija esminio prieštaravimo tarp minėto STT rašto ir tarnybinio pranešimo taip pat neįžvelgia.

10.3. Be to, minėtu apeliantų kritikuojamu tarnybiniu pranešimu (kaip ir kitais panašaus turinio tarnybiniais pranešimais) pirmosios instancijos teismas nesirėmė kaip įrodančiu nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Šis tarnybinis pranešimas byloje pateiktas kaip pagrindas kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo, o šių veiksmų teisėtumo apeliantai net neginčija.

11. Apeliaciniuose skunduose keliama prielaida, kad teismui nepateikus visos kriminalinės žvalgybos bylos galimai nutylima kaltinimui nepalanki informacija, patvirtinanti, jog esą G. R. ir O. R. provokavo nuteistųjų veiksmus dar iki jiems formaliai kreipiantis į STT, galimai patys buvo kriminalinės žvalgybos tiriamieji ir patys galimai atliko nusikalstamus veiksmus.

11.1. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (KŽĮ 5 straipsnio 4 dalis).

11.2. Teismų praktikoje tikrinant, ar nebuvo panaudota provokacija, būtina nustatyti, ar nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, t. y. ar buvo prisijungta prie daromos nusikalstamos veikos; kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką; ar neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai atlikti iš esmės pasyviu būdu, t. y. ar asmuo, atliekantis NVIV pagal BPK (BPK 159 straipsnis) ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (KŽĮ 13 straipsnis), neskatino, neįtikinėjo ar kitokiais veiksmais nekurstė asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Provokacija konstatuojama, jei šių aplinkybių analizė leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008, joje nurodyta EŽTT praktika, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422-303/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-5-976/2020).

11.3. Teisėjų kolegija sutinka, kad G. R. ir O. R. yra išteisintojo UAB "A" konkuruojančios įmonės darbuotojai ir galimai yra suinteresuoti apkalbėti konkurentą, todėl jų parodymai ir veiksmai turi būti vertinami itin kruopščiai. Tačiau į tai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas ir, spręsdamas ar G. R. ir O. R. veiksmuose nebuvo provokacijos, skundžiamo nuosprendžio 121 lape itin detaliai įvertino ne tik šių asmenų parodymus, bet ir kitus bylos duomenis (liudytojo Š. V. parodymus, G. R. mobiliojo telefono duomenis, iš kurių matyti, kad išskirtinai T. M. kvietė G. R. pasikalbėti, taip pat D. K. parodymus, kur jis neneigė iniciavęs susitikimą su O. R.). Apeliacinės instancijos teismas nekartodamas skundžiamo nuosprendžio argumentų pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl provokacijos G. R., O. R. ar kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmuose nebuvimo.

11.4. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo siekiama, kad: Sodros I pirkimą laimėtų įmonė SIA „L“, II ir III pirkimus - UAB "A" o UAB "I" (kuriai ir atstovauja G. R. bei O. R.) pasitrauktų iš I ir II pirkimo, žadant šiai įmonei dalyvavimą kartu su UAB "A" III pirkime pagal iš anksto suderintas sąlygas. Nelogiška būtų manyti, kad G. R. ir O. R. būtų atlikę kažkokius tariamai institucijų nuslepiamus nusikalstamus veiksmus, kuriais būtų siekę savo atstovaujamai įmonei nepalankaus rezultato (pasitraukimo iš viešųjų pirkimų, kad juos laimėtų jų konkurentai).

11.5. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų dalyvių veikimo būdą (į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo buvo pagrindas įtarti asmenį darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-719/2019, 2K-214-719/2021 ir kt.). Šiuo aspektu svarbu, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės atitiko pirminėje STT pažymoje aprašytą informaciją (šio nuosprendžio 9.2 punktas).

12. T. M. gynėjo apeliaciniame skunde teisingai pastebima, kad prokuroro 2016-02-25 nutarimas, kuriuo suteiktas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (5 t., b. l. 4), nebuvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaip reikalauja BPK 159 straipsnis.

12.1. Prokurorės teigimu, jokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl jokiais atitinkamais duomenimis, kurie būtų surinkti remiantis minėtu prokuroro nutarimu, skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo remiamasi. Tačiau su tuo negalima sutikti. Byloje yra nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2016-03-25 protokolas (t. 5, b. l. 13-14), kuriame užfiksuota, kad vadovaujantis minėtu prokurorės nutarimu atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai ir užfiksuotas 2016-02-25 G. R. ir T. M. susitikimas, protokole taip pat pateikta susitikimo metu įvykusio pokalbio suvestinė. Priešingai, nei teigia prokurorė, šiuo protokolu buvo remiamasi skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 92 lapas). Kadangi nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams atlikti nebuvo suteiktas ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas BPK nustatyta tvarka, informacija, kuri gauta atliekant veiksmus pagal minėtą prokurorės nutarimą, negali būti naudojama baudžiamajame procese ir pripažįstama įrodymais.

Dėl bendrininkavimo

13.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nuteistųjų veiksmus siejo bendra tyčia, grindė nuteistųjų ir liudytojų veiksmų chronologija, kurią detaliai išdėstė nuosprendžio 123-129 lapuose, ir ją susiejo su kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotais pokalbiais, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais (nuosprendžio 130-141 lapai). Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos išsamiai išdėstytų argumentų, pažymi, kad apeliaciniuose skunduose ir neneigiama, kad nuteistųjų veiksmai sutapo ir jais buvo siekiama analogiškų tikslų, tiesiog akcentuojama, kad nebuvo įrodytos nuteistųjų susitarimo aplinkybės, o T. M. gynėjo skunde tai įvardijama kaip „atsitiktinai vienoda tyčia“.

13.3. Sutiktina, kad byloje nenustatytas nuteistųjų susitarimo neteisėtai veikti laikas, vieta ar kitos aplinkybės, nėra tiesioginių T. M. ir D. K. bendravimo įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra reikalaujama, kad būtų detaliai nustatytos konkrečios bendrininkų susitarimo aplinkybės. Konstatuojant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012).

13.4. Taigi, nors byloje ir nebuvo užfiksuota, kaip ir kada nuteistieji D. K. ir T. M. būtų bendravę tarpusavyje, nenustatytas detalus jų ir nuteistojo D. Z. susitarimo turinys, to ir nėra reikalaujama nustatyti bendrininkavimo faktui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistųjų bendra tyčia matyti iš jų veiksmų bendrumo ir sinchroniškumo. Be pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų dėl bendrininkavimo, papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad:

14. Teisėjų kolegija pritaria D. Z. gynėjo apeliaciniame skunde reiškiama kritika pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad nuteistųjų veiksmai atitinka susitarimą konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai asmens valios išraiška, išreikšta ne žodžiu ar raštu, o gestais, mimika, kitokiais veiksmais, kurie rodo asmens pritarimą, prisidėjimą prie kito asmens veiksmų. Sutiktina, kad byloje nustatytas nuteistųjų nusikalstamas sumanymas pernelyg sudėtingas, kad sutikimą būtų galima išreikšti konkliudentiniais veiksmais. Visgi, kaip patvirtina ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, tai, kad nėra nustatytos tikslios kaltininkų susitarimo aplinkybės (laikas, vieta, data), nėra nustatyta, kad jie būtų detaliai ir išsamiai aptarę visas konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nepaneigia jų bendros tyčios.

15.1. BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašas yra išsamus. Vadinasi, nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmai visada atliekami vienu ar keliais šioje normoje išvardytais būdais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti konkretūs nuteistųjų padėjėjais pripažintų T. M. ir D. Z. veiksmai, tie veiksmai įvardyti nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmais, tačiau jų teisinis vertinimas nepateiktas, t. y. nenurodyta, kokiu BK 24 straipsnio 6 dalyje įvardytu būdu jie padėjo daryti nusikalstamą vykdytojui D. K.. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir nuteistųjų veiksmus, darytina išvada, kad T. M. ir D. Z. padėjo D. K. piktnaudžiauti tarnyba sudarydami jam reikiamas sąlygas veikti, t. y. šalindami kliūtis. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyto padėjimo daryti nusikaltimą būdo nenurodymas nuosprendyje yra veikos teisinio vertinimo (kvalifikavimo) klaida, tačiau ši klaida nereiškia, kad baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 6 dalis – pritaikytas netinkamai ir kad dėl to priimtus nuosprendžius reikia keisti (kasacinė nutartis Nr. 2K-61-689/2020).

Dėl didelės žalos požymio

17.2. Teisėjų kolegija taip pat atmeta argumentą, kad STT pareigūnai galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui, nes G. R. parodė, kad sprendimo pasitraukti iš pirkimo su STT nederino, tą patvirtino ir liudytojas Š. V..

18. D. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino realios UAB "I" galimybės įgyvendinti paslaugą ir galimos šio tiekėjo nesąžiningos konkurencijos (kainos dempingo), dėl to neįvertino turtinės žalos realumo. Šis argumentas taip pat atmestinas.

18.1. Pažymėtina, kad dar pirkimo metu UAB "I" pirkimo komisijos prašymu pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą. Iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų 2015-10-26, 2015-10-28, 2015-10-30 (t. 3, b. l. 77-93, 174-183) pokalbių taip pat matyti, kad tiek T. M. G. R., tiek D. K. O. R. neišreiškia jokių abejonių, kad UAB "I" gali neįgyvendinti I pirkimo sutarties, ar kad UAB "I" pateiktas mažos kainos pagrindimas netinkamas, tiesiog prašoma atsiimti pasiūlymą nurodant išgalvotas aplinkybes (pvz. T. M. nurodo G. R., kad reikėtų nusiųsti raštą, kad įvyko skaičiavimo klaida (t. 3, b. l. 176), D. K. O. R. nurodo, kad kito kelio jau neturi, tik sudaryti sutartį, siūlo parašyti, kad kažkas atsitiko, išėjo darbuotojas (t. 3, b. l. 85) ir pan.)

18.2. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad I pirkime buvo perkamos SAP licencijos su 1 metų techniniu aptarnavimu. Iš Sodros ir SIA "L" (kuri ir laimėjo pirkimą pasitraukus UAB "I" sudarytos I pirkimo sutarties (t. 18, b. l. 57), matyti, kad didžiąją dalį sutarties kainos sudaro licencijų kaina (32 729 Eur be PVM), ir tik nedidelę dalį – aptarnavimo paslaugos (550 Eur be PVM). Kaip parodė liudytojai K. K., G. K., tiek UAB "I" tiek SIA "L" SAP licencijas įsigyja iš SAP gamintojo. K. K. (SAP gamintojo atstovas) parodė, kad standartinė licencijų kaina yra visiems vienoda, tačiau jie partneriams taiko nuolaidas, kurios priklauso nuo partnerio statuso ir gali sudaryti iki 50 procentų pradinės kainos. G. K. (SIA "L" atstovė) parodė, kad tiekėjai iš SAP gaudavo nuolaidas, kurios priklausydavo nuo partnerių statuso, todėl įmonių kainos galėjo skirtis, o SIA "L" turėjo patį žemiausią lygį, todėl jiems SAP galėdavo taikyti pačią mažiausią nuolaidą. Taigi galima teigti, kad UAB "I" ir SIA "L" kainų skirtumą iš esmės sudarė licencijų kainos skirtumas, kuris savo ruožtu objektyviai priklausė nuo gamintojo suteikiamų nuolaidų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB "I" pasiūlyme nurodyta kaina buvo nereali, sąlygota nesąžiningos konkurencijos.

19. D. K. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta didelė neturtinė žala.

19.1. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Kasacinėje praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-7-9-976/2020). Kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekdamas nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; tokiu atveju vertinant neturtinės žalos dydį valstybei neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo (jam prilyginto asmens) einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-511/2016, 2K-61-689/2020). Kita vertus, sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

19.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistųjų veiksmais padaryta neturtinė žala įvertinta kaip didelė, atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, veiksmai truko ilgą laiką, įtakojo net tris viešuosius pirkimus, nuteistieji suprato ir siekė, kad Sodra I ir II pirkimus įvykdytų už didesnę kainą, o III pirkimo sąlygos būtų pritaikytos tik dviem tiekėjams, tokiu būdu apribojant konkurenciją, nuteistųjų veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje (žiniasklaidoje paskelbti straipsniai), tiek visuomenei, tiek pirkimų procese dalyvavusiems asmenims (nuteistiesiems, liudytojams) sudaryta nuomonė, kad viešieji pirkimai Sodroje vyksta nesąžiningai, tuo diskredituotas Sodros ir valstybės tarnybos vardas. Taigi pirmosios instancijos teismas ne deklaratyviai, o pakankamai aiškiai ir konkrečiai apibūdino neturtinę žalą, jos turinį ir dydį.

19.3. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas šiems argumentams, papildomai pažymi, kad bendra visų trijų pirkimų vertė buvo pakankamai reikšminga (beveik 4 mln Eur), I pirkime paslaugos dėl nusikalstamų veiksmų įsigytos beveik dvigubai brangiau, nei galėjo būti įsigytos, o III pirkimas apskritai buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl racionalaus lėšų naudojimo pažeidimo (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui, buvo suderintos kaltinamųjų susitikimo metu, taigi III pirkimo nutraukimas buvo kaltinamųjų nusikalstamo elgesio pasekmė (skundžiamo nuosprendžio 146 lapas, šio nuosprendžio 23 punktas). Visgi svarbiausia, kad iš nustatytų aplinkybių matyti, jog nuteistųjų veiksmais buvo ne siekiama padėti Sodrai įsigyti pigesnes ar kokybiškesnes paslaugas, bet padėti pirkimus laimėti proteguojamoms įmonėms už didesnę kainą, nei sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Taigi pirmosios instancijos teismas neabejotinai teisingai, laikydamasis pirmiau cituojamų kasacinio teismo išaiškinimų, įvertino nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą kaip didelę.

19.4. Skundo argumentą, kad dalis publikacijų, su kuriomis skundžiamame nuosprendyje siejama neturtinė žala, paskelbtos tyrimą atlikusių institucijų iniciatyva, teisėjų kolegija atmeta, nes tokiu būdu tektų pripažinti, kad teisėsaugos institucijos apskritai negali skelbti informacijos apie vykstančius korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamuosius procesus, kad tokiu paskelbimu nepadarytų žalos valstybei. Publikacijose skelbiama apie nuteistųjų nusikalstamus veiksmus ir būtent jie, o ne teisėsaugos institucijos yra tiesiogiai atsakingi už negatyvią visuomenės reakciją. Taip pat nėra pagrindo reikalauti, kad visuomenė reaguotų į paskelbtą negatyvią informaciją kokiais nors kraštutiniais būdais, kaip nurodoma skunde – būtų raginama nemokėti įmokų Sodrai, boikotuoti ar pan. Apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, publikacijose paskelbtos informacijos visiškai pakanka paprastam asmeniui susidaryti neigiamą įspūdį apie korupciją viešuosiuose pirkimuose.

Dėl kitų D. K. apeliacinio skundo argumentų

20. D. K. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje jo siekis padėti SIA „L“ laimėti I pirkimą neatitinka objektyvių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje ištirtų ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartų įrodymų visumos (G. R. ir O. R. parodymų, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų asmenų pokalbių) matyti, kad D. K. aktyviai siekė, kad UAB "I" kuri I pirkime buvo pateikusi mažiausią pasiūlymą, pasitrauktų iš pirkimo. Šiai pasitraukus iš pirkimo, jį laimėjo SIA „L“. Tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba netyrė ir nepripažino šio pirkimo neteisėtu, taip pat tai, kad neužfiksuota SIA „L“ darbuotojų neteisėtų veiksmų, susitarimų tarp jų ir D. K., jokiu būdu nedaro nuteistųjų veiksmų teisėtais, nes, kaip jau aptarta, dėl jų poveikio pasitraukus iš pirkimo UAB "I" Sodra šias paslaugas įsigijo iš antroje vietoje buvusios SIA „L“ gerokai brangiau. Kad buvo siekiama, jog I pirkimą laimėtų būtent SIA „L“ (Latvijos įmonė) netiesiogiai patvirtina ir T. M. pokalbiai su G. R., kuriuose jis sako „viršuj yra kažkokie tai ten norai dėl tų latvių“, „tavo raštas bus pagrindas <...> latviam laimėt“ (t. 3, b. l. 77-87, 174-183).

21. Apeliaciniame skunde D. K. taip pat teigia, kad nuteistųjų ir liudytojų bendravimo, užfiksuoto byloje, priežastis buvo ta, kad Sodros pirkimuose nuolat dalyvavo tos pačios įmonės, dėl pirkimų kildavo nuolatiniai teisiniai ginčai, be to, Viešųjų pirkimų įstatymas jį įpareigojo atlikti rinkos tyrimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. K. bendravimas su liudytojais ir kitais nuteistaisiais vis tik peržengė rinkos tyrimo ribas ir sudaro nusikalstamą veiką.

21.2. D. K. bendravimo su UAB "I" ir UAB "A" atstovais turinys akivaizdžiai viršija įprastą rinkos tyrimą. Pvz., kaip jau minėta, jis įkalbinėja UAB "I" darbuotoją O. R. atsiimti pasiūlymą iš I pirkimo, kas tikrai nėra rinkos tyrimas. O derinant III pirkimo sąlygas ne tik aiškinasi, kokias paslaugas galėtų suteikti tiekėjai, kokia preliminari jų kaina, tačiau ir aptarinėja konkrečius kvalifikacinius reikalavimus specialistams, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir kt. Pvz., 2015-10-22 pokalbyje (t. 3, b. l. 57-76) jis siūlo nedėti fondų į kvalifikacinius reikalavimus (plačiau žr. šio nuosprendžio 34.3 punktą), taip pat klausia, „ar dėsim ekonominio naudingumo“ (t. y. ar pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominį naudingumą). Be to, tame pačiame pokalbyje D. Z. nurodo, kad „trečiadienį atnešam kuratoriui, reiškia, parodyt namų darbus“, O. R. sako „techninės specifikacijos pavidalu“. Taigi jų rengiamas techninės specifikacijos projektas ne tik svarstomas tarp partnerių, bet ir derinamas su kuratoriumi. Kuratoriumi gali būti tik D. K., nes kitas susitikimas ir vyksta trečiadienį (2015-10-28), o jame susitinka D. Z. ir I. L. iš UAB "A" O. R. iš UAB "I" ir D. K.. Iš 2015-10-28 pokalbio turinio (t. 3, b. l. 139-173) matyti, kad D. K. derina konkrečias dokumentų nuostatas, pats daro juose pataisymus (pvz., nurodo, kad „darašysiu“, D. Z. atsako, kad „čia kur mes aptarėm“, aptariant kitą nuostatą D. Z. jam nurodo „kur pats parašei didelį klaustuką“). Iš turinio matyti, kad kalbama apie kvalifikacinius reikalavimus specialistams (žr. šio nuosprendžio 34.5 punktą). Toliau pokalbyje kalbama apie vertinimo kriterijus (D. K. nurodo, kad „pasirenkam kažkokius task‘us, kuriuos įdedam į vertinimo kriterijus <...> kiti, ta prasme, juos galima detalizuoti arba galim palikti, nu tokį, blurry“, o D. Z. atsako, „mes patys siūlom, kuriuos darbų paketus įtraukti į ekonominį vertinimą, kuriuos neįtraukti“, D. K. atsako „jo“). Nustatyti, pagal kokius konkrečius kriterijus bus vertinamas pasiūlymų naudingumas ir pasirenkamas laimėtojas, akivaizdžiai yra perkančiosios organizacijos, o ne konkurse dalyvausiančių tiekėjų kompetencija.

22. Nesutiktina ir su D. K. apeliacinio skundo argumentais, kad jo veiksmai nesudarė suinteresuotiems asmenims išskirtinių sąlygų. Priešingai, dėl jo ir kitų nuteistųjų veiksmų iš I pirkimo pasitraukus UAB "I" pirkimą laimėjo SIA „L“, pateikusi gerokai brangesnį pasiūlymą. Taip pat buvo siekiama, kad UAB "I" pasitrauktų iš II pirkimo, kurį tada laimėtų UAB "A" vėlgi su gerokai brangesniu pasiūlymu, o III pirkimo sąlygos buvo derinamos būtent taip, kad pirkimą laimėtų UAB "A" Tokiu būdu D. K. ir kitų nuteistųjų nusikalstamais veiksmais aiškiai buvo sudaromos išskirtinės sąlygos pirkimus laimėti šioms įmonėms

Dėl kitų T. M. gynėjo advokato M. Dūdos apeliacinio skundo argumentų

24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nesutinka, kad T. M. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama tik prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, susiejo juos į vieningą visumą ir jais grindė savo išvadas dėl T. M. kaltės. Tai ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija (kuri, kaip jau aptarta pirmiau, pripažįstama leistinais įrodymais šioje byloje), ir liudytojų parodymai, susirašinėjimų ir skambučių duomenys, duomenys apie byloje nagrinėjamų viešųjų pirkimų eigą, taip pat ir pačių nuteistųjų parodymai, kuriuose jie pripažino susitikimus ir pokalbius, tiesa, pateikdami sau naudingą jų interpretaciją. Sutiktina, kad kai kurios neesminės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nustatytos nepagrįstai ir iš nuosprendžio šalinamos (tai aptariama toliau), tačiau ir jas pašalinus, byloje surinktais įrodymais įrodyti T. M. veiksmai sudaro nusikalstamą veiką.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. M. 2016-01-18 susitikimas su M. S. kriminalizuotas nepagrįstai. Teisėjų kolegija šiam argumentui iš dalies pritaria.

26.6. Todėl, vadovaudamasi principu, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių turi būti šalinama aplinkybė dėl T. M. ir M. S. 2016-01-18 susitikimo.

28. Teisėjų kolegija, priešingai nei apeliantas, neįžvelgia prieštaravimo skundžiamame nuosprendyje tarp pašalintos iš kaltinimo aplinkybės, jog T. M. siūlė G. R. suderinti III pirkimo sąlygas, ir teismo padarytos išvados, kad D. Z. šias sąlygas derino vykdydamas T. M. pavedimą. Tai, jog vienam asmeniui duotas pavedimas atlikti tam tikrus veiksmus, nebūtinai reiškia, kad tie veiksmai turi būti aptarti ir su kitais asmenimis. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad T. M. kalbėjo ir su G. R. apie pirkimo sąlygų derinimą. Pvz., 2015-10-25 susitikime T. M. sako „mum reikia pabaigti ten tas sąlygas suderint ir pateikt“ (t. 3, b. l. 81). Kad kalbama būtent apie III pirkimo sąlygų derinimą matyti iš to, kad panašiu metu, paraleliai vyksta asmenų susitikimai (dalyvauja O. R. iš UAB "I" D. Z. ir I. L. iš UAB "A" ir D. K.), kurių metu derinamos III pirkimo sąlygos (2015-10-28, 2015-10-30 susitikimai (t. 3, b. l. 82-173, 175-183, t. 4, b. l. 41-76)). Taigi pašalinta iš kaltinimo aplinkybė nepaneigia teismo padarytos išvados, kad D. Z. vykdė T. M. pavedimą (plačiau apie šios išvados pagrįstumą žr. šio nuosprendžio 32 punktą).

29. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu dėl skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad D. K. 2015-11-05 paraiškoje Nr. 1000020457 pirkimų planui sudaryti įrašė „su T. M. iš anksto aptartą nepagrįstai didelę, neatitinkančią rinkos kainai bei ankstesnių pirkimų kainai, numatomą pirkimo vertę – 1 800 000 eurų, tokiu būdu orientuojantis į UAB "A" ankstesniais metais teikiamų paslaugų kainą, o ne siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą“ prieštaringumo. Pirmosios instancijos teismas pašalino aplinkybę, kad maksimalios II ir III pirkimų vertės buvo D. K. ir T. M. suderintos, taip pat konstatavo, jog neįrodyta, kad T. M. įtakojo Sodros pirkimų vertes, ir nustatė tik, kad T. M. iš anksto žinojo II pirkimo vertę (bet nežinojo III pirkimo vertės). Tokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka pirmiau minėtos aplinkybės dėl iš anksto aptartos (tai iš esmės atitinka suderintos kainos sampratą) nepagrįstai didelės kainos. Todėl tokia aplinkybė šalinama iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių paliekant nustatyta, kad „D. K. 2015-11-05 paraiškoje Nr. 1000020457 pirkimų planui sudaryti įrašė numatomą pirkimo vertę – 1 800 000 eurų“.

30. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

30.1. Tiek T. M., tiek D. Z. yra nuteisti kaip padėjėjai, o bendrininkų grupė yra tada, kai bent du iš bendrai susitarusių asmenų yra vykdytojai. Šiuo atveju vykdytojas tėra tik vienas – D. K.. Todėl visiems nuteistiesiems ši jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė inkriminuota nepagrįstai, todėl šalintina.

30.2. Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu, net ir pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, keisti nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra pagrindo. BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nuteistiesiems paskirtos 300, 380, 400 MGL dydžio baudos. Tai švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis, maža to, paskirtos bausmės mažesnės nei nustatytas bausmės vidurkis (tuo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje už apysunkio nusikaltimo padarymą numatyta skirti iki 1000 MGL baudą). Atsižvelgiant į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, paskirtos bausmės tikrai nėra per griežtos vertinant nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarytą žalą, nuteistųjų asmenybes.

Dėl kitų D. Z. gynėjo advokato M. Barkausko apeliacinio skundo argumentų

31. Teisėjų kolegija pritaria apelianto kritikuojamai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. Z. kartu su kitais nuteistaisiais turėjo bendrą tikslą, kad UAB "I" atsiimtų pasiūlymą iš I pirkimo. Tai patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas D. Z., O. R. ir D. K. susitikimas 2015-10-28 (t. b. l. 82-173).

31.1. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad skundžiamame nuosprendyje 2015-10-28 pokalbis vertinamas selektyviai. Priešingai, būtent apeliantas apeliaciniame skunde selektyviai atrenka pokalbio frazes ir cituoja jas be konteksto. Apeliantas teigia, kad sakydamas ginčijamas frazes jis turėjo omenyje ankstesnius Sodros konkursus ir nesuprato, apie kokį pirkimą kalbasi D. K. ir O. R.. Tačiau įvertinus D. Z. pasakytus žodžius viso pokalbio kontekste, taip pat siejant juos su bendra įvykių chronologija, matyti, kad D. Z. kalba būtent apie tuo metu vykstantį I pirkimą. Panašiu metu (2015-10-26 ir 2015-10-30) T. M. susitinka su G. R. ir įkalbinėja UAB "I" atsiimti pasiūlymą iš I pirkimo. Taigi 2015-10-28 D. Z. pokalbis vyksta lygiagrečiai. Būtent D. Z. pradeda kalbą apie įvykusį „incidentą“ ir nurodo O. R., kad visos pusės laukia incidento sprendimo iš jūsų (t. y. UAB "I" pusės). Akivaizdu, kad kalbama apie tuometinę, o ne kokią nors ankstesnę situaciją. Jei tai būtų kalba apie ankstesnius pirkimus, nebūtų jokio poreikio tuo metu laukti kokio nors sprendimo. O frazė „prie to aš nesu prisidėjęs“ ne parodo, kad kalba eina apie anksčiau įvykusį konkursą, kaip teigia apeliantas, o atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes: tai, kad „incidentas“ – Sodrai pareikalavus UAB "I" pagrįsti mažą kainą ir UAB "I" tokį pagrindimą pateikus – įvyko ne dėl D. Z., o dėl Sodros ir UAB "I" darbuotojų veiksmų. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad D. Z. ne tik pirmas pradeda temą apie incidentą, bet toliau aktyviai dalyvauja pokalbyje, kaip tą problemą išspręsti.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat pagrįsta apelianto ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Z. III pirkimo sąlygas derino vykdydamas T. M. pavedimą. Tai matyti iš šių aplinkybių:

32.1. Kaip aptariama toliau, D. Z., derindamas III pirkimo sąlygas su UAB "I" atstove O. R. ir Sodros darbuotoju D. K., derino ne tik darbų pasidalijimo klausimus, bet ir pirkimo sąlygas taip, kad būtų užkirstas kelias pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams (šio nuosprendžio 36 punktas). Tokį tikslą (maksimaliai sumažinti, eliminuoti galimą konkurenciją) turėjo ir T. M.. Tai, be kitų skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, parodo, pvz., jo pokalbis su G. R. 2015-10-30, kuriame kalbėdamas apie papildomo parnerio įtraukimą T. M. nurodo, kad „mažiau būtų didesni kvalifikaciniai reikalavimai ir mažiau rizikos, siurprizų, kad be mūsų konsorciumo dar kažkas ateis (t. 3, b. l. 176).

32.5. Nors kaltinime D. Z. buvo inkriminuojama „netiesioginis“ T. M. pavedimas, o skundžiamame nuosprendyje žodžio „netiesioginis“ neliko ir toks pakeitimas nebuvo aptartas, teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra esminė aplinkybė. Kaip ir susitarimo tarp bendrininkų atveju, nėra būtinybės nustatyti konkrečias pavedimo davimo aplinkybes (būdą, vietą ir laiką) tam, kad būtų nustatytas tokio pavedimo faktas. T. M. pavedimą D. Z. galėjo duoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per kitus asmenis (UAB "A" darbuotojus, pvz. D. B.).

32.6. D. Z. teigia nežinojęs apie T. M. ir G. R. susitikimus, tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoto 2015-10-28 pokalbio turinys tai paneigia. Kaip jau minėta, pokalbyje D. Z. pradeda kalbą apie įvykusį „incidentą“ (t. y. tai, kad UAB "I" pateikė mažos kainos pagrindimą I pirkimui, žr. šio nuosprendžio 31.1 punktą), toliau O. R. ir D. K. kalba apie tai, kad G. R. buvo susitikęs su T. M., jiedu apsitarė ir turėtų „tai padaryti“ šiandien arba rytoj, D. Z. komentuoja „paleist arba nepaleist“ (t. 3, b. l. 84). T. y. D. Z. žinojo, kad T. M. suinteresuotas pirkimų baigtimi ir lygiagrečiai susitinka su UAB "I" vadovu šiuos klausimus aptarti.

32.8. Tai, kad D. Z. iki 2015-10-04 atostogavo užsienyje, taip pat niekaip nepaneigia to, kad jis vėliau veikė T. M. pavedimu. Pažymėtina tai, kad pirmas D. Z. susitikimas su O. R., nustatytas byloje, įvyko 2015-10-07, t. y. kelios dienos po jo atostogų. Be to, D. Z. teigė, kad veikė D. B. pavedimu, kurį jo rašytinių paaiškinimų duomenimis (t. 21, b. l. 17) gavo spalio 5 ar 6 d. Jei jo atostogos netrukdė gauti pavedimo iš D. B., natūralu, kad tuo pat metu jis galėjo gauti nurodymus ir iš kitų asmenų. Kita vertus, skunde teigiama, kad D. Z. atostogavo ES šalyse, o jose nėra jokių techninių kliūčių susisiekti tiek telefonu, tiek el. ryšiu, net ir atsižvelgiant į D. Z. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojamą keliavimo būdą (dviračiais, palapinėmis).

33. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad D. Z. 2015-10-07 susitikimo su O. R. metu pakartotinai perdavė jai pasiūlymą kartu dalyvauti III pirkime, o byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susitikę ir šiuo klausimu bendravę anksčiau, teisėjų kolegija nelaiko to klaida, nes byloje nustatyta, jog anksčiau (2015-10-02) analogišką pasiūlymą G. R. teikė T. M., taigi galima teigti, kad D. Z. siūlymas buvo pakartotinis.

34.6. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino būtent „Kvalifikaciniai_paslaugos_2v-copy.docx“ sukūrimo ir redagavimo datas. Jis nustatė, kad pirmiausia šis dokumentas buvo sukurtas I. L. kompiuteryje, po to redaguotas D. Z. kompiuteryje, ir tik po to – O. R.. Tokia eiga visiškai atitinka O. R. parodymus, kad pradinę kvalifikacinių reikalavimų versiją į (duomenys neskelbtini) įkėlė būtent D. Z..

34.7. Galiausiai logiška būtų manyti, kad būtent D. Z. iniciatyva sukūrus paskyrą, skirtą specialiai derinti pirkimo sąlygas (o, kaip nustatyta buvo siekiama derinti šias sąlygas taip, kad eliminuoti galimybę pirkime dalyvauti konkurentams), būtent jam įkėlus preliminarų pirkimo objekto aprašymą, kartu jis įkėlė ir preliminarius kvalifikacinius reikalavimus.

34.8. Be to, iš 2015-10-22 pokalbio turinio matyti, kad būtent D. Z. klausia „ar pavyko tą naują dokumentą peržiūrėti?“. Taip pat matyti, kad pokalbio metu aptarinėjamas ne tik darbų pasidalijimas (t. y. pagal dokumentą „FVS-Copy.docx“), bet ir kvalifikaciniai reikalavimai (t. y. viena ar kita dokumento „Kvalifikaciniai_paslaugos“ versija).

35. Taip pat skunde keliama abejonė, iš kur D. K. gavo pas jį rastą dokumento versiją „Kvalifikaciniai_paslaugos_3v-copy.docx“. Esą D. Z. jam nei šio dokumento, nei prieigos prie (duomenys neskelbtini) nedavė. Todėl tai esą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) paskyra buvo sukurta išimtinai UAB "A" ir UAB "I" atstovams keistis informacija.

35.1. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nedaroma vienareikšmiška išvada, kad minėtą dokumentą ar prieigą prie (duomenys neskelbtini) D. K. gavo būtent iš D. Z.. Nuosprendyje tiesiog nurodoma, kad ši paskyra buvo prieinama D. K.. Sutiktina, kad ši išvada nepagrįsta, nes vien tai, kad D. K. turėjo dokumentą iš šios paskyros, dar nereiškia, kad jis ją tiesiogiai iš paskyros ir parsisiuntė, dokumentą jam galėjo atsiųsti bet kuris kitas asmuo, turintis prieigą prie paskyros. Todėl iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalinama aplinkybė, kad ši paskyra buvo prieinama D. K., paliekant nustatyta, kad D. Z. patalpino jam ir O. R. prieinamoje specialiai III pirkimo sąlygoms derinti sukurtoje elektroninio pašto paskyroje (duomenys neskelbtini) preliminarų III pirkimo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir pirkimo objekto aprašymą.

35.2. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad D. K., D. Z. ir O. R. (pastaroji – vykdydama sankcionuotus NVIV) derino Sodros III pirkimo sąlygas, konkrečiai kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, taip, kad iš pirkimo būtų pašalinti galimi konkurentai. Tai akivaizdžiai matyti iš jų 2015-10-22, 2015-10-28 ir 2015-10-30 susitikimų įrašų. Ar visi jie dar naudojosi ir (duomenys neskelbtini) paskyra, nėra esminė aplinkybė, paneigianti D. K. ir D. Z. pareikštus kaltinimus.

35.3. Skunde klaidingai teigiama, kad versijos „Kvalifikaciniai_paslaugos_3v-copy.docx“ (kuri buvo rasta pas D. K.) D. Z. kompiuteryje nebuvo rasta. Tai paneigia 2016-08-26 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus D. Z. kompiuterio standžiajame diske esančius duomenis, nustatyta, kad be kitų dokumentų, kataloge (duomenys neskelbtini) yra skaitmeninė Microsoft Word formato rinkmena pavadinimu „Kvalifikaciniai_Paslaugos_3v - Copy.docx“ (t. 8, b. l. 6 (20 punktas)).

36. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad D. Z., O. R. ir D. K. susitikimų metu buvo derinamos būsimo III pirkimo sąlygos, taip, kad ribotų kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Teigiama, kad susitikimų metu buvo aptariamas tik darbų pasidalijimas tarp UAB "A" ir UAB "I"

36.1. Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje ir nėra neigiama, kad susitikimų metu buvo aptariami darbų pasidalijimo klausimai. Šis veiksmas nei buvo inkriminuotas D. Z., nei jis dėl to nuteistas. Pokalbiai dėl darbų pasidalijimo tarp UAB "A" ir UAB "I" ir nevertinami kaip nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas nusikalstama veika pripažino tai, kad D. Z., O. R. (kuri atliko NVIV veiksmus) ir D. K. susitikimų metu buvo derinami ne vien darbų pasidalijimo klausimai, bet pačios III pirkimo sąlygos (kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, perkamų paslaugų apimtis bei detalizacija, tiekėjų pasiūlymo vertinimo kriterijai), kas akivaizdžiai yra išimtinai perkančiosios organizacijos kompetencija. Pirkimo sąlygos buvo derinamos taip, kad kiek įmanoma apribotų galimybes III pirkime dalyvauti kitiems dalyviams ir kad šį pirkimą laimėtų UAB "A" (kartu su UAB "I" kaip subrangovu). Tokiu būdu buvo ribojama konkurencija ir užkertamas kelias dalyvauti pirkime kitiems tiekėjams o Sodrai – įsigyti paslaugas laikantis viešųjų pirkimų principų. Taigi skundo argumentai dėl darbų pasidalijimo, nei patvirtina, nei paneigia D. Z. nusikalstamus veiksmus.

36.2. D. Z. kompiuteryje rastos įvairios dokumento „Kvalifikaciniai“ versijos su įvairiais komentarais ir papildymais. Būtent šiame dokumente yra nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams. Susitikimų turinys taip pat patvirtina, kad šie reikalavimai buvo aptarinėjami, be to, patvirtina, kad jais buvo ketinama nustatyti išimtinai UAB "A" ir UAB "I" pritaikytas III pirkimo sąlygas, maksimaliai sumažinant konkurenciją ir tokiu būdu užsitikrinti nurodyto pirkimo laimėjimą. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais teismas grindžia tokią savo išvadą (nuosprendžio 137-141 lapai), jiems pritardama, tik papildo naujais argumentais.

36.4. 2015-10-22 pokalbyje taip pat aptarinėjami specialistams reikalingi sertifikatai ir patirtis: O. R. atkreipia dėmesį, kad daugumai specialistų reikia po mažiausiai du sertifikatus, klausia, ar sugebės apsiginti prieš VPT (Viešųjų pirkimų tarnybą), D. Z. sako, kad tai gerai, reikalavimai pagrindžiami, o D. K. į O. R. pastebėjimą, kad anksčiau VPT liepė išsibraukyt, atsako, kad čia tų, kurie organizavo, nesugebėjimas apginti pozicijos. Pokalbio turinį atitinka minėtas D. Z. kompiuteryje rastas dokumentas „Kvalifikaciniai_Paslaugos_4v - Copy.docx“ (sukurtas po šio pokalbio), kuriame paryškinti kai kurie reikalavimai specialistams (kokios finansų valdymo sistemos kūrimo, kokios duomenų bazių sistemos administravimo patirties ir pan. reikia (t. 8, b. l. 85-91)).

36.5. 2015-10-28 susitikime pokalbis tęsiamas, D. Z. sako, kad „turim reikalą su valstybės išteklių fondo valdytoju“, nurodo, kad jie turi tokią patirtį, kad reikalavimą įdėjo tiek prie specialistų, tiek prie įmonės, „kad nebūtų prasišauta“ (t. 3, b. l. 138-140). Vėlgi pokalbio turinys akivaizdžiai atitinka minėto dokumento „Kvalifikaciniai_Paslaugos_4v - Copy.docx“ turinį. Taip pat D. Z. nurodo, kad kažkodėl skirtingi vartotojų skaičiai skirtingiems reikalavimams, o jis juos suvienodino. Iš to matyti, kad D. Z. ne tik aptarinėjo, bet ir pats redagavo Sodros III pirkimo kvalifikacinių reikalavimų turinį, siūlė pakeitimus ir aptarinėjo juos su O. R. ir D. K., maža to, jie buvo derinami taip, kad maksimaliai ribotų kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.

36.6. Šios aplinkybės taip pat paneigia ir apelianto teiginį, jog visi atvejai, kai buvo aptarinėjami konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai, buvo inicijuoti O. R.. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad D. Z. aktyviai aptarinėjo, be to, pats atliko pakeitimus siūlomuose dokumentuose.

36.7. Pažymėtina, kad tik pas D. Z. buvo rastos visos dokumento „Kvalifikaciniai“ versijos, o pas kitus asmenis – tik viena ar dvi. Tik pas D. Z. rasta ir paskutinė versija „Kvalifikaciniai_Paslaugos_4v - Copy.docx“, taigi matyti, kad, kaip jau aptarta vertinant kartu su 2015-10-22 ir 2015-10-28 pokalbių turiniu, šioje versijoje pats D. Z. ir darė pakeitimus.

36.8. Pokalbiuose aktyviai dalyvauja ir D. K., o viena iš tarpinių dokumento „Kvalifikaciniai“ versijų su ranka darytais pataisymais rasta ir pas D. K., taigi tai paneigia, kad pokalbių metu vyko tik partnerių UAB "A" ir UAB "I" derybos.

36.9. Šios aplinkybės, kartu su kitomis, jau aptartomis pirmosios instancijos teismo, patvirtina skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad D. Z. su D. K. ir O. R. aptarė bei dalinai suderino numatomo skelbti III pirkimo sąlygas (tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus ir pirkimo objekto aprašymą), jose numatytus reikalavimus specialistams, taip pritaikant III pirkimo sąlygas vienam tiekėjui ir eliminuojant galimybę III pirkime dalyvauti kitiems, tuo pačiu aptariant kaip pagrįsti šį reikalavimą, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepripažintų šių reikalavimų pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją.

36.10. Nors apeliantas teigia, kad jo pasvarstymai pokalbiuose neturėjo jokios įtakos galutinei III pirkimo dokumentų versijai, su tuo negalima sutikti. Nors į viešojo pirkimo komisijos patvirtintas III pirkimo sąlygas pateko ne visi pokalbiuose aptarti punktai, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pirkimo komisija, kaip matyti iš jos posėdžio protokolo, siūlomą paraišką savo nuožiūra patikslino. Visgi D. Z. dalyvavimas turėjo įtakos galutinei patvirtintai pirkimo dokumentų versijai, tai matyti pvz. iš to, kad pirkimo komisijos patvirtintoje paraiškoje liko reikalavimas vienam iš specialistų turėti patirtį valstybės išteklių fondo organizacijoje (3.1.17 punktas), taip pat daugeliui specialistų išlikęs reikalavimas turėti po du sertifikatus (3.1.12, 3.1.13, 3.1.14, 3.1.16, 3.1.17, 3.1.19 ir kt. punktai, t. 12, b. l. 153-155). Be to, liko D. Z. siūlyta tiekėjui palanki nuostata dėl garantinių darbų kainos įskaičiavimo į paslaugų kainą, kurią Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino pažeidžiančia viešųjų pirkimų principus ir dėl to įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti III pirkimą (plačiau apie tai žr. šio nuosprendžio 23 punktą).

36.11. Tai, kad dokumento „FVScopy.docx“ dalis punktų sutampa su ankstesniais Sodros viešųjų pirkimų dokumentais, kaip akcentuojama skunde, niekaip nepaneigia nusikalstamų D. Z. veiksmų derinant III pirkimo sąlygas, nes, kaip nurodė byloje apklausti asmenys, pirkimas buvo identiškas anksčiau skelbtam Sodros pirkimui, todėl natūralu, kad derinami dokumentai buvo rengiami anksčiau patvirtinto analogiško pirkimo dokumentų pagrindu.

37. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad D. Z. atžvilgiu nebuvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jis iš pradžių apklaustas liudytoju ir tik vėliau jam pareikšti įtarimai. Teigiama, kad tai rodo, jog jo veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių.

37.1. D. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-30 ir 2016-04-04 buvo apklaustas liudytoju, vėliau apklaustas specialiuoju liudytoju ir 2018-08-16 jis pripažintas įtariamuoju. 2017-04-04 apklausoje jam buvo užduodami ir klausimai apie jo paties veiksmus tariantis su UAB "I" Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoju negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus).

37.2. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius duomenis. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-597/2012).

37.3. Nagrinėjamu atveju D. Z. konkrečių savo kaltinančių aplinkybių liudytojo apklausose nenurodė, jo pozicija tiek apklausiant kaip liudytoją, tiek vėliau kaip kaltinamąjį teisme, nesikeitė, o pirmosios instancijos teismas jo, kaip liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nesirėmė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad toks D. Z. procesinės padėties kitimas nesuvaržė jo teisės į gynybą.

37.4. Be to, tai, kad D. Z. atžvilgiu nebuvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, o ikiteisminio tyrimo pradžioje jis buvo apklaustas liudytoju ir specialiuoju liudytoju, nepaneigia ikiteisminio tyrimo institucijų teisės (ir pareigos), surinkus pakankamai duomenų dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos, pripažinti jį įtariamuoju, o vėliau teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl kitų nuosprendžio netikslumų

38. Iš skundžiamo nuosprendžio šalintina pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad D. K. siekė inicijuoti pirkimus pagal iš anksto su UAB "A" darbuotojais ir O. R. suderintas II pirkimo sąlygas, nes, kaip jau aptarta, iš anksto derinamos buvo tik III pirkimo sąlygos.

39. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad UAB "A" išteisinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, nors juridinis asmuo buvo kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, nes nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyje nurodyta BK 20 straipsnio 2 dalis. Ši rašymo apsirikimo klaida taisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo T. M. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo D. K. ir nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų D. K., T. M. ir D. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes:

- 5 pastraipoje pašalinti aplinkybę, kad D. K. siekė inicijuoti pirkimus pagal iš anksto su UAB "A" darbuotojais ir O. R. suderintas II pirkimo sąlygas, po žodžių „su O. R. suderintas“ išbraukiant žodžius „II pirkimo ir“;

- 6 pastraipoje pašalinti aplinkybę, kad elektroninio pašto paskyra (duomenys neskelbtini) buvo prieinama D. K.;

- 10 pastraipoje pašalinti faktinę aplinkybę, kad D. K. į paraišką įrašė su T. M. iš anksto aptartą nepagrįstai didelę pirkimo vertę, išbraukiant žodžius „su T. M. iš anksto aptartą nepagrįstai didelę, neatitinkančią rinkos kainai bei ankstesnių pirkimų kainai“ ir „tokiu būdu orientuojantis į UAB "A" ankstesniais metais teikiamų paslaugų kainą, o ne siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą“;

- 13 pastraipoje pašalinti aplinkybę, kad T. M. „siekdamas, kad UAB ,,I“ nedalyvautų II pirkime, sudarydama sąlygas pagal išankstinį susitarimą laimėti T. M. proteguojamai bendrovei UAB "A" T. M., 2016-01-18 iš G. R. sužinojęs, kad šis dar nėra gavęs patvirtinimo dėl susitarimo galiojimo iš Sodra Informacinių technologijų plėtros skyriaus vedėjo bei II pirkimo komisijos pirmininko pavaduotojo D. K., inicijavo susitikimą su Sodra direktoriumi M. S., įvykusį 2016-01-18 17 val. A įmonių grupės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), po kurio M. S., įtakotas T. M., siekdamas, kad dėl UAB "A" ir UAB "I" tarpusavio ginčų nebūtų trukdymų įvykti II pirkimui ir III pirkimui bei nežinodamas apie tikrąjį D. K., T. M. ir D. Z. nusikalstamą susitarimą ir tikslus, per R. Č. susisiekė su G. R. ir perdavė prašymą, kad UAB "I" nedalyvautų II pirkime ir garantiją kad susitarimas dėl III pirkimo galioja“;

- 15 pastraipoje pašalinti aplinkybę, kad T. M. siūlė G. R. didelės vertės asmeninį piniginį atlygį (iki 300 000 eurų).

Ištaisyti rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalies nurodant 20 straipsnio 2 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.