- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 1-305-270/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53053-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė, Laimontas Gasiūnas
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus: (duomenys neskelbtini) apie 16.54 val. Vilniuje, vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir artėdamas prie prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią pradėjo lėtinti važiavimo greitį du priekyje jo tos pačios krypties gretima pirma eismo juosta važiavę automobiliai, jis važiavimo greičio nesulėtino ir prieš perėją nesustojo, kad įsitikinti, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį M. C. (M. C.), kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų įvykio vietoje mirė.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.54 val. važiavo automobiliu „Subaru Forester“, kuris nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, antroje eismo juostoje antras. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kilo į įkalnią, prieš jį važiavęs automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, o jis ir toliau važiavo antrąja ir nepastebėjo kaip pradėjo stabdyti automobilis, važiavęs pirmąja eismo juosta. Įvykio metu buvo šlapia, tamsu. Pėsčiąjį pamatė per vėlai. Pradėjo stabdyti tik tuomet, kai pamatė pėsčiąjį. Žuvusysis per perėję ėjo sparčiai, pamatęs artėjantį automobilį, pradėjo bėgti, tačiau nespėjo perbėgti. Žuvusįjį partrenkė jau beveik perėjusį perėją. Pėsčiasis buvo be atšvaitų. Jo greitis tą kartą buvo iki 50-60 km/h. Žuvusįjį kliudė automobilio priekiniu kairiuoju kampu. Smūgis kliuvo žmogui į kairįjį šoną, tada su galva trenkėsi į automobilio stiklą. Po to jis automobilį pasuko į dešinę pusę, o žuvusysis nukrito. Jis staigiai išlipo iš automobilio patikrinti pulso, bet pulso nebuvo. Jis buvo smarkiai susijaudinęs, pradėjo šaukti, kad kažkas iškviestų greitąją. Kai atvažiavo medikai, konstatavo pėsčiojo mirtį. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo kontaktuoti su žuvusiojo artimaisiais, nes tyrėja neatskleidė duomenų. Pasakė, kad duomenis duos tik tada, jeigu artimieji sutiks. Pareikštas civilinis ieškinys labai didelis, jis neturi tiek pinigų atlyginti žalai. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atlygino 1350,00 Eur, pervedė į nukentėjusiosios R. R. sąskaitą.
Nukentėjusioji R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji – žuvusiojo našlė, kartu santuokoje pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) metus jį pažinojo, dirbo (duomenys neskelbtini). Kartu gyvendavo tik savaitgaliais, kitomis savaitės dienomis – atskirai. M. C. gyveno kartu su motina ir broliu. Ketino pirkti bendrą būstą, vedė bendrą šeimos ūkį, nuolat susiskambindavo, palaikė ryšį. Taip pat paaiškino, kad M. C. (duomenys neskelbtini) važiavo namo prižiūrėti mamos, įprastai parvažiavęs namo jis visą laiką paskambindavo ir pasakydavo, kad namuose, bet tą kartą skambučio nesulaukė, todėl ji pati jam paskambino, bet ragelio nekėlė. Sunerimusi paskambino į 112 ir policija pasakė apie įvykį.
Kaltinamasis po įvykio norėjo su ja bendrauti, tačiau jos mama buvo (duomenys neskelbtini), ir ji pati nenorėjo palaikyti jokio ryšio su juo.
Teisiamojo posėdžio metu prašė atlyginti 30 000,00 Eur neturtinę žalą – jos butas avarinės būklės, neturi kur nusiprausti, jai reiškia ieškoti naujo būsto. Dėl turtinės žalos atlyginimo nėra ginčo, draudimas jau viską atlygino.
Nukentėjusysis P. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis – žuvusiojo brolis. Žino tik tiek, kad jo brolis buvo partrenktas automobilio, įvykio vietoje nebuvo, sužinojo apie mirtį iš motinos sesers, tetos. Žuvusysis gyveno kartu su juo ir jo žmona bei motina. Civilio ieškinio jis nereiškia.
Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.50 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veždamas klientę, apie 60 km/h greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jau buvo sutemę, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Kritulių nebuvo, tačiau važiuojamosios dalies danga buvo drėgna. Priekyje jo, apie 100 metrų atstumu, važiavo lengvasis automobilis. Kai šis automobilis priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pamatė užsidegus jo „Stop“ žibintams. Reaguodamas į tai, jis nuėmė koją nuo greičio paminos, dėl ko automobilio greitis pradėjo mažėti (jo vairuojamas automobilis buvo su automatine pavarų dėže). Kai jam iki perėjos buvo likęs apie 50 metrų atstumas, o priekyje jo važiavęs automobilis buvo jau beveik sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, jis pamatė, kad nuo dešiniojo šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį perėjos ribose įžengė žmogus, kuris, judėdamas kryptimi iš dešinės pusės į kairę, ėjo į kitą gatvės pusę. Nori pažymėti, kad minėta pėsčiųjų perėja jam buvo gerai matoma, nes, be bendro gatvės apšvietimo, ties perėja, abejose gatvės pusėse buvo įrengti papildomi žibintai. Po truputį riedant link perėjos, jis matė, kaip pėsčiasis kirto jo važiavimo pirmą eismo juostą ir įžengė į antrą tos pačios krypties juostą. Tuo pat metu jo automobilį iš kairės pusės aplenkė antra eismo juosta važiavęs visureigio tipo automobilis. Matė, kad visureigis prie perėjos artėja nemažindamas greičio. Netrukus visureigis įvažiavo į perėjos ribas ir priekine dalimi partrenkė perėja antra eismo juosta ėjusį pėsčiąjį. Visureigio vairuotojas stabdyti pradėjo vėliau. Pastarasis vairuojamu automobiliu pasitraukė prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir sustojo apie 20 metrų atstumu už perėjos. Tai pamatęs, jis sustabdė vairuojamą automobilį ir kartu su kliente nuskubėjo prie partrenkto pėsčiojo. Mergina į įvykio vietą iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Su kažkuo kalbėdama telefonu ji patikrino pėsčiojo pulsą ir pasakė, kad jo nėra. Prie jų pradėjo rinktis kiti žmonės. Iš visureigio išlipo jo vairuotojas. Matėsi, kad jis šoko būsenoje. Atvykę medikai konstatavo pėsčiojo mirtį.
Liudytoja G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.50 val. Vilniuje, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve. Važiavo pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors buvo tamsus paros metas, tačiau gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Be to, automobiliai važiavo su įjungtomis šviesomis, dėl ko matomumas buvo gana neblogas. Gana intensyvus eismas vyko priešingos krypties eismo pusėje, o priekyje jų važiavo vienas lengvasis automobilis. Priekyje važiavusiam automobiliui ir jų automobiliui privažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, skirtą pėstiesiems kirsti (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, ji pastebėjo nuo dešinio šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį perėjos ribose įžengusį pėsčiąjį. Pėsčiasis pradėjo sparčiu žingsniu eiti (bet nebėgti) link kitos gatvės pusės. Priekyje jų važiavusio automobilio vairuotojas, praleisdamas pėsčiąjį, prieš perėją pradėjo stabdyti. Pajuto, kad mažinti judėjimo greitį pradėjo ir taksi automobilio, kuriuo ji važiavo, vairuotojas. Tuo pat metu ji pamatė, kaip pro juos tos pačios krypties antra eismo juosta pravažiavo juodos spalvos automobilis. Nors jų ir priekyje jų važiavęs automobiliai buvo stabdomi, antra eismo juosta važiavęs juodos spalvos automobilis prie perėjos artėjo nemažindamas greičio. Kitą momentą ji pamatė, kaip juodas automobilis įvažiavo į perėjos ribas ir priekiniu kairiuoju kampu partrenkė pėsčiąjį, kuris tuo metu jau buvo antroje eismo juostoje. Smūgio nublokštas pėsčiojo kūnas pakilo į orą ir „nuskridęs“ į priekį nukrito antroje eismo juostoje, gana toli už perėjos ribų. Pėsčiąjį partrenkęs juodas automobilis pravažiavo perėją, pasitraukė dešiniau ir sustojo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taksi vairuotojui sustabdžius automobilį prieš perėją, ji išlipo ir nubėgo prie pėsčiojo. Priekyje jų pirma eismo juosta važiavusio automobilio jau nebuvo. Automobilis išvažiavo, kai tik pėsčiasis pro jį praėjo ir atlaisvino kelią. Pribėgus prie pėsčiojo, prie jo jau buvo jį partrenkusio automobilio vairuotojas. Pastarasis šaukėsi pagalbos, prašė iškvieti medikus. Tuo metu ji jau telefonu kalbėjosi su bendrojo pagalbos centro operatore ir pranešinėjo jai būtiną informaciją. Po pokalbio su operatore, ji patikrino pėsčiojo pulsą ir nustatė, kad jo nėra. Apšvietusi pėsčiojo veidą žibintuvėliu, ji šalia pėsčiojo galvos pamatė kažkokios masės gabaliukus. Suprato, kad greičiausiai tai smegenys. Po to dar kartą patikrino pulsą ir įsitikino, kad jo nėra. Prie jų buvo pribėgę kokie trys vyrai, kurie taip pat tikrino pėsčiojo pulsą. Laukiant policijos pareigūnų, ji bendravo su automobilio, partrenkusio pėsčiąjį, vairuotoju. Vyras buvo šoke, verkė, sakė, kad užmušė žmogų.
Civilinė atsakovės atstovė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad draudimas nukentėjusiajai sumokėjo 18 175,60 Eur, kaltinamasis – 1350,00 Eur. Turtinė žala atlyginta.
Remiantis (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės E. Č. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad eismo įvykio vietoje patikrinus transporto priemonės vairuotojo A. V., blaivumą, buvo nustatyta, kad jis – blaivus. /t. 1, b.l. 6/
Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, ties jos sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje apie 4 m pločio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotą kelio važiuojamąją dalį ties perėja sudaro keturios eismo juostos, t. y. po dvi apie 3,7 – 4 m pločio eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena iš krypčių (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir priešinga kryptimi). (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamoji dalis ties eismo įvykio vieta ir pati perėja buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu (apžiūra atlikta sutemus). Ties eismo įvykio vieta leistinas maksimalus 50 km/h greitis.
Eismo įvykis, t. y. pėsčiojo partrenkimas, kaip galima spręsti pagal apžiūros metu užfiksuotus (žemiau nurodytus) objektus ir pėdsakus kilo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau tam tikrų objektų ir pėdsakų vieta/padėtis bus nurodoma minėtos eismo krypties atžvilgiu). A. V. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo minėtos eismo pusės 1-oje eismo juostoje, apie 23 m atstumu už pėsčiųjų perėjos tolimesnės ribos. Automobilis stovėjo lygiagrečiai kelio ašinei linijai, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Apie 27 m atstumu už perėjos ribų (t. y. kelio ilgio atžvilgiu, beveik tokiu pačiu atstumu už perėjos, kaip ir automobilis), tik minėtos eismo pusės 2-oje eismo juostoje, gulėjo eismo įvykio metu žuvusio M. C. kūnas. Ant kelio važiuojamosios dalies dangos buvo užfiksuotos dvi lygiagrečios, tikėtina automobilio „Subaru Forester“ ratų paliktos, šoninio slydimo žymės (pėdsakai). Pėdsakai prasidėjo aptariamos eismo pusės 2-oje eismo juostoje, apie 10 m atstumu prieš perėjos artimesniąją ribą ir įstrižai (iš kairės pusės į dešinę) tęsdamiesi apie 17-20 m atstumą baigėsi 1-oje eismo juostoje, jau už perėjos ribų. Ant kelio važiuojamosios dalies, 2-oje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – perėjos ribose ir nedideliame atstume už jos, buvo rasta stiklo šukių (sprendžiant pagal transporto priemonės apgadinimus – sudužusio automobilio „Subaru Forester“ priekinio kairės pusės žibinto šukių). Smulkesnių stiklo šukių buvo rasta ir visame kelio važiuojamosios dalies plote (tiek 2-oje, tiek 1-oje eismo juostose), esančiame tarp pėsčiųjų perėjos ir automobilio stovėjimo vietos. Ant kelio važiuojamosios dalies, kelio ilgio atžvilgiu – už pėsčiųjų perėjos ribų, buvo rasti įvairūs eismo įvykio metu žuvusio pėsčiojo turėti (dėvėti, avėti ir nešti) daiktai, t. y. kepurė, batai, pirštinė, skėtis, rankinukas ir maišelis. /t. 1, b.l. 8-26/
Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu A. V. vairuotas automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“), buvo apgadintas, t. y. buvo apgadinti/sudaužyti priekinio bamperio kairys kampas, priekiniai kairės pusės žibintai (sudužę), priekinis kairės pusės sparnas (įlenktas/deformuotas), variklio dangčio kairysis kampas (įlenktas) ir priekinis stiklas (įskeltas apatinėje kairės pusės dalyje). /t. 1, b.l. 27-30; 17-18; 25/
Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio metu žuvusio M. C. (M. C.) kūno tyrimą, buvo pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad M. C. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos. Žuvusiojo kūne, be minkštųjų audinių ir poodinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų ir muštinių žaizdų įvairiose kūno vietose, buvo nustatyti sekantys sužalojimai: širdiplėvės plyšimas, kairiojo dilbio kaulų lūžiai, kairiųjų VII-IX šonkaulių, IX krūtininio slankstelio ir kairiojo šlaunikaulio lūžiai, kaukolės I-o kaklinio slankstelio prasiskyrimas su nugaros smegenų plyšimu, daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto bei pamato lūžiai su dauginiais kietojo dangalo plyšimais bei galvos smegenų suardymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir, galimai, paviršiais neilgai trukus iki mirties. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija bei padarymo mechanizmu, labiausiai tikėtina, kad vertikalioje padėtyje buvusiam M. C. pirminis smūgis automobiliu buvo iš nugarinės pusės, į kairę koją. M. C. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. /t. 1, b. l. 38-45/
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
KET 31 punkte nurodyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią pradėjo lėtinti važiavimo greitį du priekyje jo tos pačios krypties gretima pirma eismo juosta važiavę automobiliai, jis važiavimo, greičio nesulėtino ir prieš perėją nesustojo, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį M. C., kuris nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė.
A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo visiškai atidus vairuodamas automobilį. Jis, bylai reikšmingu laiku ir vietoje važiuodamas automobiliu, nepastebėjo, jog pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis prieš pėsčiųjų perėję pradėjo lėtinti greitį ir stabdyti tam, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį M. C.. Pėsčiąjį pastebėjo tik perėjos viduryje ir tik tada pradėjo stabdyti, tačiau nespėjus visiškai sustabdyti automobilio, įvyko susidūrimas su pėsčiuoju. Tokius jos parodymus patvirtina liudytojų J. M. ir G. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat netiesiogiai – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai. Tai, kad M. C. mirė būtent nuo A. V. veiksmų, patvirtina ir Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėta specialisto išvada.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. V., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 31 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų M. C. mirė. Tarp A. V. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismas daro išvadą, kad A. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas P. V. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė kaltės, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė apgailestaujantis dėl padarytų veiksmų. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, dalį žalos – atlygino draudimo kompanija. Įvertintina ir tai, kad A. V. yra (duomenys neskelbtini) vyras, turintis pastovų darbą, duomenų apie (duomenys neskelbtini) byloje nėra, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka – dešimt kartų už greičio viršijimą, vieną kartą – už eismo įvykį, daugumą paskirtų baudų – sumokėjęs (b. l. 23-26). Teismas taip pat atsižvelgia į A. V. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų P. V., su kuriuo kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) – A. V. yra (duomenys neskelbtini), o sūnus – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis iš karto po eismo įvykio skambino savo sūnui ir pirmajam pranešė apie įvykį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. V. su tėvu sieja artimi ryšiai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. V. turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, anksčiau neteistas, keletą kartų baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs. P. V. teigimu, jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą, turi (duomenys neskelbtini). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad P. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, jį su A. V. sieja glaudūs santykiai, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs A. V. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, neatsargią kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo A. V. 30 000,00 Eur neturtinės žalos ir 3420,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).
Bylos duomenimis, turtinė žala bylos teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiajai atlyginta visiškai, todėl pareiga kaltinamajam A. V. ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti turtinę žalą yra išnykusi, taigi bylos procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Dėl prašomos priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015, 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo pėsčiasis M. C. Pastebėtina, kad R. R. įrodinėdama neturtinės žalos dydį, nurodė, kad su žuvusiuoju buvo susituokusi (duomenys neskelbtini) metų, kartu gyvendavo tik savaitgaliais, kitomis savaitės dienomis – atskirai, taip pat nurodė, kad kartu bendrai leisdavo atostogas bei bendrai tvarkė buitį. Pasak R. R., jie nuolat bendravo, ketino pirkti naują bendrą būstą. Teismas pažymi, kad dauguma aplinkybių, nurodytų R. R., nėra siejama su patirtais dvasiniais išgyvenimais, atvirkščiai, siejama su materialiomis aplinkybėmis. Vis dėlto teismas neabejoja, kad dėl M. C. mirties jo sutuoktinė R. R. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, tačiau be R. R. žodinių paaiškinimų, byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.
Pažymėtina, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai R. R. atlygino 18 175,60 Eur, A. V. į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 1350,00 Eur, iš viso 19 525,60 Eur. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti tenkintas visiškai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, šioje byloje nėra. Nei R. R., nei jos atstovė taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų ir būtų pagrindas priteisti prašomą 30 000,00 Eur sumą.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. R. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jai iš A. V. priteistinas 2 000,00 Eur neturtinės žalos dydis.
Nukentėjusiosios R. R. atstovė advokatė Laima Žukauskaitė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas už atstovavimą šioje byloje, iš viso 2350,00 Eur.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).
Nėra abejonių, kad R. R., kaip nukentėjusioji, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis, taip pat patyrė tam tikrų išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajai atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad advokatė pradėjo atstovauti R. R., kai ikiteisminis tyrimas buvo iš esmės baigtas ir jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su nukentėjusiąja nebebuvo atliekami. Atstovė ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra didelės apimties (2 tomai). Advokatė L. Žukauskaitė surašė 6 lapų civilinį ieškinį, tačiau pastebėtina, kad didžiąją dalį civilinio ieškinio sudaro faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat BPK, CK normų, teismų praktikos citavimas. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje (teismas ieškinio dalį neturtinės žalos atlyginimo gerokai sumažino). Bylą nagrinėjant teisme, vyko 3 teisiamieji posėdžiai (nelaikytina, kad teisminis procesas buvo sudėtingas ir jis užtruko).
Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažindamas, kad nukentėjusioji, pasinaudodama savo teise turėti atstovą, iš tiesų patyrė tam tikrų išlaidų, kurios yra pagrįstos, priteisia nukentėjusiajai iš A. V. 800,00 Eur išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Bylos procesą dėl nukentėjusiosios R. R. civilio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Nukentėjusiosios R. R. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš A. V. nukentėjusiajai R. R. 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš A. V. priteisti nukentėjusiajai R. R. 800,00 Eur išlaidų atstovavimo (advokato) paslaugoms šioje byloje apmokėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.