Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. K. gynėjui advokatui Modestui Švažui, jo šeimos nariui – mamai L. K.,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Šiaulių centro poliklinikos atstovei Laimai Šėporaitienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimą dėl M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis M. K. stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. balandžio 20 d., 2022 m. spalio 25 d. nutartimis M. K. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. balandžio 4 d. gautas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimas dėl M. K. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – nutraukimo.

Teismo posėdžio metu išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovė siūlė teikimą tenkinti. Nurodė, jog institucija palaiko pirminį prašymą, kadangi M. K. būsena nėra pasikeitusi. Jis serga lėtine liga ir nėra tokio gydymo, kad aiškiai galėtum nurodyti terminą, kada ta būsena pasikeis ir pagerės. Būsenos stabilumui užtikrinti reikalinga mamos priežiūra. Nėra tikslo tęsti priverčiamąją medicinos priemonę be galo. Yra M. K. gydytoja ir ėmėsi sprendimo, kad gal verta nutraukti priverčiamąją priemonę, nes mama juo rūpinasi ir būsena yra identiška. Per tą laiką, kol vyko du posėdžiai ir instituciją atstovavo socialiniai darbuotojai, situacija lyg ir buvo aiški, bet susisiekti nei su M., nei su jo mama nepavyko. Todėl ji ėmėsi priemonių, kad priverčiamoji medicinos priemonė būtų pratęsta. Mama skambinasi dėl gydymo pratęsimo. Per šį laikotarpį kartą buvo atvažiavęs ir M. Jie gyvena rajone ir kas mėnesį vykdyti nepavyksta. Dėl vaistų mama skambinasi, ji juos išsirašo, ji juos pasiima ir, ji tikisi, kad juos M. K. vartoja. Mama turi įsitikinimą, kad vaistai kenkia ir niekaip nepavyksta įrodyti, kad psichozė ir liga jam gyvenimo kokybę griauna. Jis nesuvokia, kad kalba eina ne apie (duomenys neskelbtini), yra nelogiškų baimių, niekur nedirba. Mamai įrodyti, kad kepenims pakenkti vaistai negali daugiau nei kažkoks riebus maistas ir be vaistų nieko nebus. Jeigu mama pasižada, kad užtikrins vaistų vartojimą, nes jis pats kol kas nepajėgus tai daryti, tai būtų galima nutraukti ir būsena būtų kaip dabar. Teismo prašo nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę. M. K. būsena yra pakankamai stabili, nors ir nėra gera. Savarankiškai funkcionuoti ir savarankiškai užtikrinti savo gydymo jis nėra pajėgus, kažkokio pokyčio nesitikima ir tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą nėra prasmės. Dėl M. K. neveiksnumo iniciavimo niekas nesikreipė, o jie šių procesų iniciuoti negali. Pavojingumo visuomenei nėra, nes jis gyvena kaime, prižiūrimas mamos. Su asmeniu asmeniškai ji bendravo šią žiemą. Kadangi asmuo gyvena rajone, tai nevyksta toks stebėjimas, kai yra reikalaujama kartą per mėnesį apsilankyti pas gydytoją ir du kartus per mėnesį pas socialinį darbuotoją. Čia yra išimties sąlyga, kadangi gyvena rajone, privažinėti yra sudėtinga, sulaukti, kad ateitų yra sudėtinga ir nepriversi. Vieną mamą kviesti nemato prasmės. Mama kas mėnesį skambinasi ir prasitęsia vaistų išrašymą. Vaistus pasiima ir sako, kad pasirūpina vaistų suleidimu. Institucija medikamentinį gydymą užtikrina. Nevartojant vaistų asmuo gali būti neadekvatus, o dabar ta būsena yra stabili. Nevartodamas vaistų jis būtų neramus, sujaudintas, nemiegotų. M. K. nėra kritiškas ligai.

Šeimos narys – mama L. K. nurodė, jog „išsirašo“ vaistus ir duoda juos sūnui. Vaistus duoda vakare ir kas mėnesį pati suleidžia ampulę. Pas gydytoją kas mėnesį sūnus nesilanko, nes jį sunku atvežti, jis tiesiog nevažiuoja. Jie gyvena kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). Sūnus nevažiuoja ir tiek. Vaistus kiekvieną vakarą jis išgeria. Supranta, kad sūnus turi psichinę negalią. Ji jam visą laiką duoda vaistus ir nėra niekada nutraukusi. Jo sveikata neblogėja. Per dieną jis atneša vandens iš šulinio, išneša šiukšles, padeda jai. Nėra agresyvus. Jis pats apsirengia, pavalgo. 2009 metais jis dirbo du darbus, yra dirbęs barmenu. Tvarkant invalidumą jo daug ko klausinėjo, dėl neveiksnumo nesikreipė. Šiuo metu ji turi prižiūrėti vaistų išgėrimą ir jis negalėtų vienas gyventi.

Prokurorė prašė teismo teikimo netenkinti, priverčiamosios medicinos priemonės taikymą pratęsti. Nurodė, jog, kaip matoma, M. K. būsena stabiliai palaikoma tik medikamentinio gydymo dėka. Jis savarankiškai negali savimi pasirūpinti, savo ligos kritiškai nevertina. Teismo posėdžio metu jo mama taip pat abejojo medikamentinio gydymo nauda ir taip pat sūnaus būsenos nevertina kritiškai. Mama yra senyvo amžiaus ir abejotina, ar ji gali užtikrinti medikamentinį gydymą nesant prievolės.

Gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata; 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

2023 m. kovo 31 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pateiktame M. K. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. reguliariai gydosi Psichikos sveikatos centre, laikosi nurodymų, tęsia medikamentinį gydymą. Tačiau dėl psichinės būsenos ypatumų tai užtikrinama tik artimųjų (šiuo metu – paciento motinos) dėka. Pacientas nėra pajėgus savarankiškai rūpintis savo sveikata ir gydymu. M. K. serga sunkia lėtine liga – paranoidine šizofrenija. Nors būklė santykinai stabili, atkryčių nebuvo, tačiau pacientas nėra kritiškas ligai, išlieka dalis ligos simptomų. Kita vertus, visą priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiką M. K. artimieji užtikrino jo gydymą, apsilankymus Psichikos sveikatos centre. Tikėtina, kad jie tuo rūpinsis ir ateityje. M. K. stebėjimo periodu nusikalstamų veikų nepadarė. Ryškaus jo būsenos pagerėjimo šiuo metu nesitikima, gydant užtikrinamas tik būsenos stabilumas. Prašo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo, nes nesitikima esminių psichikos sveikatos pokyčių ir nėra konkretaus termino, kuris leistų nurodyti, kada baigti ambulatorinį stebėjimą.

2023 m. gegužės 9 d. rašte institucija nurodė, jog aptarę situaciją specialistų komandoje, rekomenduoja priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tęsti, kadangi pacientas nėra pajėgus pasirūpinti savo gydymu, todėl užtikrinti tinkamą gydymą galima tik su artimųjų pagalba. Pastaruoju metu su jais susiekti nepavyko.

Nagrinėjant teikimą teisme nustatyta, jog, atsižvelgiant į M. K. gyvenamąją vietą, jo ambulatorinis stebėjimas vykdomas, kaip nurodė jį gydanti gydytoja, taikant išimtį, tai yra M. K. į gydymo įstaigą kas mėnesį, du kartus per mėnesį pas socialinį darbuotoją nevyksta, vaistų vartojimą užtikrina tik jo mama L. K..

2023 m. kovo 31 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pateiktame M. K. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kad M. K. nėra pilnai kritiškas savo ligai, jo gydymą užtikrina jo artimieji – mama. Tačiau teismo posėdžio metu išklausius L. K. paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nutraukus M. K. priverstinį ambulatorinį stebėjimą, L. K. negebėtų savarankiškai pasirūpinti M. K. psichine sveikata, jam būtinu medikamentiniu gydymu, dėl ko gali blogėti M. K. psichinė sveikata, atsirasti jo socialinis pavojingumas. Teismo posėdžio metu M. K. gydanti ir su jo mama nuolat bendraujanti gydytoja, institucijos atstovė Laima Šėporaitienė nurodė, jog dėl vaistų paskyrimo jai skambina mama, ji juos įsigyja ir ji tikisi, jog juos M. K. vartoja, tačiau ji taip pat nurodė, jog ir pati mama nėra pilnai kritiška sūnaus ligai, nes mamos manymu sūnui skiriami vaistai kenkia jo sveikatai.

Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog M. K. nutraukus ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, nebus užtikrintas tęstinis ilgalaikis jo gydymas, todėl tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, nes išlieka jo socialinio pavojingumo rizika.

VšĮ Šiaulių centro poliklinika įpareigotina ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo M. K. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimą tenkinti iš dalies.

Pratęsti M. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Įpareigoti VšĮ Šiaulių centro polikliniką toliau vykdyti M. K. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti VšĮ Šiaulių centro polikliniką ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo M. K. reikalingumo.

Nutarties nuorašą išsiųsti M. K., jo mamai, gynėjui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, VšĮ Šiaulių centro poliklinikai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.