- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-139-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50374-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai Petraško,
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. K. – motinai L. K. ir seseriai G. A.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. K., jo motinos L. K. ir sesers G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartimi M. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartimi minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas M. K. pratęstas.
Šalies argumentai
3. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020 m. liepos 29 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio apylinkės Rokiškio rūmų teismą su prašymu M. K. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir M. K. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas pratęstas.
Šalies argumentai
5. Skunde prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį – pakeisti M. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis – į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
5.1. Apeliantai, cituodami BK normas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, susijusius su priverčiamųjų medicinos priemonių taikymu, šio klausimo nagrinėjimu teisme ir kt. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.
5.2. Pažymi, kad Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2020 m. liepos 23 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) nurodyta, jog stebimuoju laikotarpiu M. K. ligos paūmėjimų, rėžimų pažeidimų nebuvo, gydymas nebuvo koreguotas, gydymas vaistais yra atiderintas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą M. K. pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę ir toliau gydytis ambulatoriškai. Jo psichikos būklė po stacionarinio gydymo yra pagerėjusi. Tai buvo konstatuota dar Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartyje. Gydymo įstaigos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad dabar jau yra stebimas ženklus M. K. būklės gerėjimas. Taip pat ji nurodė, kad M. K. gydymas yra atiderintas, su juo atliekamas papildomas psichologinis ir socialinis darbas, kur stebimas ženklus jo būklės gerėjimas, tęsiant priemonių taikymą jo būklė turėtų dar gerėti. Tačiau papildomas psichologinis ir socialinis darbas gali būti atliekamas ir jį gydant ambulatoriškai.
5.3. Teismas nepakankamai įvertino M. K. turimus socialinius ryšius su motina, seserimi. M. K. motina L. K. yra pensininkė, nuosavybės teise valdo namų valdą, kur augina paukščius, gyvulius. M. K. čia gyventų su ja, padėtų ūkyje. Tokia aplinka jam būtų sveikesnė. Motinos nuolatinė priežiūra būtų papildoma pagalba užtikrinant M. K. gyvenimo, gydymosi ir elgesio kontrolę. M. K. sesuo, esant reikalui, užtikrintų ir transporto paslaugas M. K. vykstant pas gydytojus.
5.4. M. K. nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, suvokia, kad jo pareiga yra nustatytu laiku kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą bei reguliariai vartoti medikamentus, tokią pareigą jis vykdytų nustačius ambulatorinį stebėjimą. Nėra jokių priežasčių manyti, kad nebūtų įmanoma užtikrinti M. K. ambulatorinio stebėjimo ir taip pasiekti įstatymu siekiamų tikslų, tokių priežasčių nenustatė ir teismas.
5.5. Nesutinka su teismo išvada, kad M. K. yra nekritiškas ligos, gydymo, padarytos veikos atžvilgiu. Jis supranta, kad serga ir suvokia gydymosi reikalingumą, vartoja bei toliau vartos paskirtus vaistus. Jis kritiškas savo padarytai veikai, adekvačiai vertina situaciją, rūpinasi savo psichine būsena, todėl ambulatorinio stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas šiuo metu būtų pagrįstas.
5.6. Teismas iš esmės neapklausė M. K., jam nebuvo sudaryta reali galimybė teikti paaiškinimus, susijusius su jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės tęsimu. Yra pagrindo teigti, kad teismas neatliko sustiprintos kontrolės, kuri yra būtina, taip pažeidė M. K. procesines teises, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, kas sukliudė teismui priimti teisingą nutartį.
6. Teismo posėdyje L. K., G. A., gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pagrįstai M. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs M. K. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog būtina tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
11. Nustatyta, kad M. K. stacionare stebimas nuo (duomenys neskelbtini) ir gydytojų psichiatrų komisija Išvadoje nurodė, jog per stebimą laikotarpį M. K. būsena išlieka nepakankamai stabili – išlieka atsiribojęs, neadekvačių, infantiliškų emocijų, stebimi ryškūs asmenybės defektai, žemo produktyvumo mąstymas, gyvena savame pasaulyje, atsako ne į visus klausimus, mąstymas paralogiškas, nekritiškas ligos, gydymo, nusikalstamos veikos atžvilgiu, nesupranta, kodėl yra ligoninėje, interesai apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu, socialinė adaptacija sutrikusi. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (3 b. l.). Specialisto išvadoje nurodyta (šios aplinkybės ypač akcentuojamos apeliaciniame skunde), jog per stebimą laikotarpį ligos paūmėjimų nebuvo, elgesio sutrikimų nestebėta, agresijos, režimo pažeidimų nebuvo, kas rodo, jog M. K. psichikos būklė yra gerėjanti. Tačiau pritartina apylinkės teismui, kad bylos duomenų visetas rodo, jog M. K. psichikos būklė dar nepakankamai stabili, kad jam būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kaip matyti, teismo posėdžio metu apklausta gydymo įstaigos atstovė nurodė, jog šiuo metu su M. K. atliekamas papildomas psichologinis ir socialinis darbas, dėl ko stebimas jo būklės gerėjimas, tęsiant šių priemonių taikymą, jo būklė turėtų dar gerėti. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgus ir į tai, M. K. psichinės būklės stabilumui užtikrinti, jo gydymas turėtų būti tęsiamas tomis pačiomis sąlygomis.
11.1. M. K. stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikomas nuo (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis 2020 m. vasario 27 d. nutartimi buvo pratęstas. Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties M. K. psichinė būsena tuo metu buvo nestabili, jam net buvo rekomenduojama nedalyvauti teismo posėdyje dėl blogos psichinės būklės, buvo tęsiamas aktyvus jo gydymas ir stebėjimas.
11.2. Nagrinėjant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo M. K., skundžiamoje 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje teismas konstatavo, kad stebėjimo laikotarpiu M. K. psichinė būsena gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili – neadekvačių emocijų, nekritiškas ligos, gydymo, padarytos baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos atžvilgiu ir pratęsė M. K. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymą.
11.3. Taigi, nuo ankstesnės gydytojų komisijos išvados iki šioje byloje pateiktos gydytojų komisijos išvados praėjo tik pusė metų, todėl, net jeigu ir buvo stebimas paciento psichinės būklės pagerėjimas, šis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog M. K. sveikatos būklė pagerėjo, o socialinis pavojingumas visuomenei esmingai sumažėjo tiek, kad jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones.
12. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę M. K. psichikos būklę šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog M. K. motina sutinka prižiūrėti ir rūpintis savo sūnumi, užtikrinti jo tinkamą priežiūrą, tam ji turi visas sąlygas, taip pat M. K. prižiūrėti padėtų ir sesuo G. A., tačiau bylos duomenų visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti M. K. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, ambulatorinis stebėjimas nebūtų pakankama priemonė. Tokią teismo išvadą sustiprina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusios gydytojos A. Š. paaiškinimai, jog M. K. namuose visiškai nevartojo vaistų, motina irgi vaistų neduodavo, nes galvojo, kad vaistai kenkia (b. l. 20). Šie duomenys leidžia teigti, jog M. K. ankstesnis taikomas gydymas iki patekimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę nebuvo efektyvus. Todėl esant situacijai, kai tik puse metų stebimas būklės pagerėjimas, aukščiau paminėti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama M. K. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į paties M. K. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė M. K. procesines teises – iš esmės neapklausė M. K., jam nebuvo sudaryta reali galimybė teikti paaiškinimus, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. K. dalyvavo teismo posėdyje ir davė paaiškinimus, be kita ko, dalyvavo ir jo gynėjas advokatas V. S., taip pat jo motina L. K., sesuo G. A. (20 b. l.). Bylos duomenys nesudaro pagrindo įžvelgti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
14. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai M. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. K., jo motinos L. K. ir sesers G. A. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.