- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-510-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06245-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- K. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui K. V., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-19071-887/2012, dalį dėl patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 EUR kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis, iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo šešeri metai, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, nes dukra, priteisiant išlaikymą, lankė darželį, o šiuo metu lanko mokyklą, todėl patiria didesnes išlaidas mokymosi priemonėms bei ugdymui, be to, ieškovė gyvena su minimaliomis pajamomis, kurios vos tenkina būtinuosius jos ir vaiko poreikius. Pažymi, jog nuo 2018 m. gruodžio mėn. atsakovas savanoriškai dukters išlaikymui moka po 175 EUR.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka mokėti dukters išlaikymui po 150 EUR. Paaiškino, kad atsakovas, suprasdamas, jog dukters poreikiai jai augant keičiasi, pats moka didesnį išlaikymą, nei nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu. Jo pajamos ir finansinė padėtis nuo 2012 metų nepagerėjo, be to, pasiėmė kreditą, už kurį įsigijo nekilnojamąjį turtą, todėl nuo 2019 m. spalio mėn. su sutuoktine kredito dengimui turi mokėti po 386,37 EUR mėnesines įmokas (atsakovo dalis ½ – apie 195 EUR). Paaiškina, kad po santuokos nutraukimo ieškovė išvyko gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl realizuodamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintą nuostatą dėl bendravimo su dukra, du kartus per mėnesį turi nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini)ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), tam išleidžia apie 200 EUR, taip pat moka dukters K. V. kaupiamojo sveikatos draudimo įmokas – kas mėnesį po 28,96 EUR, tokiu būdu atsakovui lieka 225 EUR. Pažymi, jog anksčiau galėjo mokėti dukros išlaikymui vidutiniškai po 175 EUR per mėnesį, tačiau tuo metu jis neturėjo papildomų būtinųjų išlaidų – kreditinių įsipareigojimų.
3. Institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad sutinka, jog ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis – 250 EUR – tenkina tik būtinuosius vaiko poreikius ir neapima vaiko ugdymo bei lavinimo, o atsakovo siūlomas 150 EUR išlaikymo dydis prieštarauja vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19071-887/2012 patvirtinto atsakovo K. V. įsipareigoto teikti išlaikymo nepilnametei dukrai K. V. dydį ir priteisė iš atsakovo K. V. išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo 36 EUR žyminio mokesčio ir 188,08 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19071-887/2012, kuriuo, be kita ko, atsakovas įsipareigojo savo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokėti po 115,84 EUR iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių turtinės padėties vertinimo nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, atsakovo vardu yra registruota dalis žemės sklypo ir pastato, kurių įsigijimui pasiėmė kreditą iš „Luminor“ banko. Kredito dengimui kartu su sutuoktine nuo 2019 m. spalio mėnesio moka 386,37 EUR įmokas. Registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki spalio mėn. įskaitytinai buvo apie 859,32 EUR neatskaičius mokesčių, taip pat valstybės skiriami vaiko pinigai – 50,16 EUR. Ieškovei priklauso butas, kuriame gyvena kartu su dukra, registruotų transporto priemonių neturi. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat ketverius metus vykdo individualią veiklą, kuri, atsakovo teigimu, yra nuostolinga, be to, nesiekia gauti geriau apmokamo darbo. Atsižvelgdamas į tai nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, be to, atsakovas nesistengia gauti didesnių pajamų vaiko poreikiams tenkinti.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad ieškovė pagrindė 500 EUR sumos vaiko poreikius, be to, teismo vertinimu, vaiko poreikiai per septynerius metus pasikeitė, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, atsirado neįprastų, papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad vaikas gyvena katu su ieškove, todėl jai tenka didesnė rūpinimosi našta. Nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis kas antrą savaitgalį patiria apie 150 EUR išlaidas vykimui ir nakvynei į Klaipėdos miestą, yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, padidėjusius vaiko poreikius nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) K. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti – pakeisti 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19071-887/2012 patvirtinto atsakovo įsipareigoto teikti išlaikymo nepilnametei dukrai K. V. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 180 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti apeliantui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių galimybes teikti vaikui išlaikymą ir turtinę padėtį. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė iš valstybės gauna 50,16 EUR išmoką vaiko poreikiams tenkinti, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų ir jo vienintelis būstas yra įkeistas bankui. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netikslingai vertino šalių darbo užmokesčius neatskaičius mokesčių, neatsižvelgė į nuolat gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nevertino apelianto patiriamų išlaidų kelionei į (duomenys neskelbtini) miestą, kadangi iš viešai skelbiamų duomenų žinoma, kad viešojo transporto – autobuso – bilieto kaina iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą yra apie 16 EUR, be to, apeliantas turi nuomotis sau bei vaikui viešbutį (duomenys neskelbtini), o leisdamas kartu laiką patiria apie 30–50 EUR išlaidų pramogoms.
5.2. Apeliantas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie faktiškai patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas. Teigia, kad pagal vaiko mokykloje skelbiamą valgiaraštį vaikas per mėnesį patiria apie 40 EUR maitinimo išlaidų mokykloje, o ne 80 EUR, kaip nurodo ieškovė, be to, ieškovė nepateikė duomenų dėl medikamentų poreikio – byloje nėra duomenų apie vaiko susirgimus ar ligas. Pažymėjo, kad išlaikymo suma, skirta būstui išlaikyti, yra įvertinta nesant rašytinių įrodymų, teigia, kad 1 kambario bute gyvenant 2 asmenims ieškovė negali patirti 120 EUR išlaikymo išlaidų ne šildymo sezono metu. Teigia, kad byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų apie vaiko laisvalaikį bei pramogas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė S. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad gauna 50,16 EUR išmoką vaiko poreikiams tenkinti, ji yra atiduodama vaikui jo smulkioms išlaidoms – įsigyti vandens, maisto ar kitiems poreikiams. Teigia, kad apeliantas vaikui smulkių pinigų neduoda. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo šalių gaunamas pajamas, o skaičiavimo rezultatas atskaičius ar neatskaičius mokesčių yra tas pats – nustatomas proporcingumas, iš kurio matyti, kad apeliantas gauna didesnes pajamas. Pažymi, kad atsakovas verčiasi ir individualia veikla prekiaudamas maisto papildais, be to, būtent apelianto sutuoktinė nustato jo atlyginimo dydį, tačiau geriau apmokamo darbo neieško ir neketina ieškoti.
6.2. Ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodo, kad apeliantas teikia subjektyvius skaičiavimus, siekiant sumažinti vaikui skiriamą išlaikymą. Teigia, kad išlaikymui skiriama suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į orientacinius kriterijus ir šalių turtinę padėtį. Pažymi, kad apelianto kreditiniai įsipareigojimai nesudaro pagrindo pakeisti išlaikymo dydį, teigia, kad kredito dengimas yra turto gausinimas, o sąžiningo ir rūpestingo asmens standartai reikalauja imtis visų priemonių vaikui išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino apelianto galimybę teikti vaikui 250 EUR išlaikymą, be to, netinkamai sprendė klausimą dėl faktiškai patiriamų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui, kadangi ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas. Ieškovė su apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad vaikui yra būtina pirkti maistą, drabužius, avalynę, todėl reikia vadovautis ne pateikiamais kasos kvitais, o orientaciniais kriterijais, suformuotais teismų praktikoje. Pažymi, kad apeliantas nesiekia ieškoti geriau apmokamo darbo, apelianto atlyginimą nustato jo sutuoktinė, be to, apeliantas papildomai dirba individualios veiklos pagrindu ir verčiasi maisto papildų prekyba.
10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinus įrodymus, kurių pagrindu konstatavo faktines aplinkybes ir padarė išvadą dėl būtinumo padidinti išlaikymo sumą šalių nepilnamečiam vaikui.
11. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
12. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš esmės grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir sunkia turtine padėtimi. Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad šalių nepilnametis vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, ir šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, rūbams ir avalynei bei esant poreikiui įsigyti mokslo reikmenis yra išaugę ir dabartiniai vaiko poreikiai neatitinka 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19071-887/2012 priteistos 115,84 EUR išlaikymo sumos. Pažymi, kad gyvena kartu su dukra bute, transporto priemonių ar kito registruotino turto neturi, o gaunamas darbo užmokestis siekia apie 500 EUR
13. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o jos tėvai yra apeliantas K. V. ir ieškovė S. A. (e.b.l. 11). Šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19071-887/2012 ir patvirtinta ieškovės ir apelianto sudaryta taikos sutartis, pagal kurią apeliantas įsipareigojo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokėti po 115,84 EUR iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (e. b. l. 8–10). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vidutiniškai per mėnesį vaikui išlaikyti išlaidos sudaro: 140 EUR maistui, 90 EUR drabužiams ir avalynei, 30 EUR medikamentams, 60 EUR būsto išlaikymo išlaidų, 90 EUR išlaidų mokslui bei žaislams, 30 EUR laisvalaikiui ir pramogoms, 20 EUR transporto išlaidoms, 15 EUR mobiliojo ryšio paslaugų išlaidos, 25 EUR kitos būtinosios išlaidos (asmens higienos reikmenys, skalbimo milteliai). Tai yra iš viso 500 EUR.
15. Apeliantas apeliaciniu nurodo, kad sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 180 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi, apelianto teigimu, 250 EUR suma yra nepagrįstai didelė. Pirmiausia ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, antra, pagal vaiko mokykloje skelbiamą valgiaraštį vaikas per mėnesį patiria apie 40 EUR maitinimo išlaidų mokykloje, o ne 80 EUR, kaip nurodo ieškovė, trečia, ieškovė nepateikė duomenų dėl medikamentų poreikio – byloje nėra duomenų apie vaiko susirgimus ar ligas, taip pat nepateikta jokių įrodymų apie vaiko laisvalaikį bei pramogas, būsto išlaikymo išlaidas.
16. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (nutarties 11, 13, 16 punktai), nesutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos sumos vaiko poreikiams tenkinti yra per didelės ar neracionalios.
18. Pirmiausia, įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, mokyklinės prekės, laisvalaikis, neracionalu reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos. Iš pateiktų prekių kvitų neįmanoma nustatyti, kokios prekės buvo pirktos vaiko poreikių tenkinimui, kokios – kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti šalių nepilnamečio vaiko specialieji poreikiai, todėl darytina išvada, kad nurodytos lėšos skirtos vaiko medikamentams ir vitaminams (žuvų taukams) – 30 EUR per mėnesį, laisvalaikiui ir pramogoms – 30 EUR per mėnesį, bei maistui tiek namuose, tiek mokykloje – 140 EUR, yra protingos bei racionalios. Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikas mokykloje patiria 40 EUR išlaidų maitinimui pietums, o ne 80 EUR, kaip nurodo ieškovė, tačiau iš ieškovės ieškinyje nurodytų ir apeliaciniu skundu neginčijamų aplinkybių matyti, kad šalių vaikas ne tik pietauja, bet taip pat ir pusryčiauja mokykloje, dėl to patiria didesnes maitinimo išlaidas. Iš į bylą pateikto valgiaraščio taip pat matyti, kad 2–2,30 EUR pietų kaina yra kompleksinė, neperkant atskirų priedų ar pusryčių (e.b.l. 107), todėl nesutinkama su apelianto argumentu, jog ieškovės nurodyta vaiko maisto išlaidų mokykloje suma yra per didelė.
19. Nors ieškovė į bylą nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų apie patiriamas komunalines išlaidas išlaikant vaiką, tačiau, teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko būtinaisiais poreikiais pripažįstamos padidėjusios vandens, elektros ir kitos dėl vaiko gimimo ir augimo padidėjusios komunalinių patarnavimų sąnaudos. Ieškovė nepateikė tikslių skaičiavimų, kiek komunalinių paslaugų išlaidos padidėjo būtent dėl vaiko poreikių tenkinimo, todėl laikytina, jog 60 EUR suma yra racionali, atitinkanti protingumo bei sąžiningumo principus, kadangi vaikui yra būtina nuolatos tenkinti higienos poreikius, skalbti drabužius, naudotis elektros energija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei sutinkant su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada (e.b.l. 98–99) darytina išvada, kad ieškovės nurodytos (nutarties 14 punktas) vaiko išlaikymo išlaidos 500 EUR sumos yra racionalios ir pagrįstos. Pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (e.b.l. 11), pradėjo lankyti progimnaziją (e.b.l. 106) todėl ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, yra adekvačios, kadangi šalių nepilnametis vaikas auga, keičiasi jo poreikiai.
20. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad jis negali teikti vaikui išlaikymo dėl jo finansinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
21. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos tokios faktines aplinkybės apie šalių turtinę padėtį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16), kur yra deklaruotas jos ir šalių vaiko gyvenamoji vieta (e.b.l. 47). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 114). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio mėn. iki spalio mėn. buvo apie 859,32 EUR neatskaičius mokesčių (e.b.l. 103–104). Ieškovei taip pat kas mėnesį išmokama 50,16 EUR parama vaikui (e.b.l. 13). Apelianto vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki spalio mėn. įskaitytinai buvo 1246,66 EUR neatskaičius mokesčių (e.b.l. 101–102). Apelianto vardu yra registruota dalis žemės sklypo ir pastato (e.b.l. 64–69), kurių įsigijimui su sutuoktine pasiėmė kreditą iš „Luminor“ banko. Registruotų transporto priemonių neturi (e. l. b. 112).
22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apelianto gaunamo darbo užmokesčio dydį. Teigia, kad teismas skaičiavo darbo užmokesčio vidurkį įskaičiuodamas ir gaunamus priedus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad priedas buvo mokėtas tik kelis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad apeliantui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo mokamas 1032 EUR atlyginimas, tačiau 2019 metų birželio, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais apeliantui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis. Nors apeliantas nurodo, kad atlyginimo padidinimas yra tik kelių mėnesių priedai už pasiektus pardavimo rezultatus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad didesnis atlyginimas buvo mokamas 4 mėnesius (e.b.l. 101–102), į tai, kad apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, jog šiuo atveju atlyginimas buvo padidintas laikinam laikotarpiui dėl mokamų priedų (CPK 178 straipsnis), bei į tai, kad tokie duomenys nėra nurodyti ir apelianto sutuoktinės parengtoje pažymoje apie apelianto gaunamą darbo užmokestį (e.b.l. 46), mano , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visą 2019 metais gauto apelianto darbo užmokesčio vidurkį.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl apelianto gaunamo darbo užmokesčio, taip pat nustatyta, kad apeliantas dirba ne tik uždarojoje akcinėje bendrovėje „Seovoras“, bet vykdo ir individualią veiklą nuo 2016 metų (e.b.l. 120), dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Nors apeliantas nurodo, kad individuali veikla yra finansiškai nuostolinga, tačiau teismui nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad apeliantas individualia veikla verčiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, daugiau kaip ketverius metus, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog ši veikla yra finansiškai naudinga. Kita vertus, matyti, kad apeliantas nesiekia gauti didesnių pajamų, nurodė, kad geriau apmokamo darbo neieško, nenutraukia, jo teigimu, finansiškai nuostolingos vykdomos individualios veiklos, neteikia duomenų apie gaunamas pajamas vykdant individualią veiklą, todėl toks apelianto elgesys dėl galimybės teikti išlaikymą turi būti vertinamas vaiko naudai.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto nurodytus argumentus, kad dėl kreditinių įsipareigojimų negali teikti 250 EUR išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Pirmiausia tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paties apelianto prisiimti įsipareigojimai neleidžia teismui konstatuoti apelianto sunkios turtinės padėties, kadangi apeliantas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, gali ir privalo įvertinti, kad jis privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką teikdamas jam tokį išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius, bei prisiimti tokius įsipareigojimus, kad nenukentėtų vaiko interesai. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog prisiimti įsipareigojimai yra skirti nekilnojamojo turto įsigijimui, todėl galima spręsti, jog šie įsipareigojimai yra skirti išimtinai apelianto ir jo sutuoktinės poreikiams tenkinti ir prisiimti įsipareigojimai nėra skirti pagerinti šalių nepilnamečio vaiko gerovę.
25. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas, ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties.
26. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta (nutarties 21 punktas), į tai, kad apeliantas gauna didesnes pajamas ir neteikia duomenų apie individualios veiklos pagrindu gaunamas pajamas (nutarties 23 punktas), į tai, kad apelianto prisiimti finansiniai įsipareigojimai negerina šalių nepilnamečio vaiko gerovės (nutarties 24 punktas), į tai, kad apeliantas nesiekia gauti geriau apmokamo darbo ir ar nutraukti galbūt finansiškai nuostolingą individualią veiklą (nutarties 23 punktas), todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 250 EUR išlaikymo suma yra proporcinga apelianto galimybei teikti tokį išlaikymą ir apeliantas yra pajėgus teikti 250 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui.
27. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis apelianto interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje 2020 m. gegužės 5 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, jog teikiant garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei susidarė 128 EUR suma už advokato paslaugas. 2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas ieškovės atstovas prašymas išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi apeliacinis skundas yra atmetamas visiškai, iš apelianto yra priteisiama 128 EUR už advokato pagalbą valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.