- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1214-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00437-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. G. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. G. B. 1 419,41 Eur skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, 52,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. yra 1419,41 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 1 419,41 Eur skolą, 52,27 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 471,68 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
4. Teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), jame 2008 m. spalio 20 d. atlikus faktinį skaitiklių patikrinimą nustatyta, jog dviejų karšto vandens skaitiklių rodmenys buvo pagal faktą 271,6 kub. m ir 105,4 kub. m. Remdamasi aktu ieškovė perskaičiavo atsakovės sunaudotos šilumos energijos kiekį ir 2008 m. lapkričio mėnesį išrašė atsakovei sąskaitą dėl susidariusio įsiskolinimo. Ieškovė 2009 m. birželio 5 d. išsiuntė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio atsakovė nurodė, jog bute įrengtų skaitiklių rodmenys buvo 0 kub. m, o atlikus patikrinimą nustatyta, kad sunaudota iš viso 377 kub. m, be to, nuo 2008 m. spalio 30 d. atsakovė ir vėl nedeklaravo skaitiklių rodmenų, todėl perskaičiuoti įmokų sumą nėra pagrindo. Laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų pagal duomenis, kuriuos teikė atsakovė, ji bute sunaudojo iš viso tik 34 kub. m ir ši suma jau yra išskaičiuota iš bendro susidariusio įsiskolinimo, taigi atsakovė per minėtą laikotarpį faktiškai sunaudojo ne 34 kub. m, o 377 kub. m ir už juos nebuvo sumokėjusi.
5. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl skolos už suvartotą šilumos energiją, skola susidarė dar 2008 metais. Ieškovė nurodo, jog atsakovė netinkamai perduodavo bute įrengtų skaitiklių duomenis, nurodydama, kad jie yra 0 kub. m, o atsakovė teigia, kad ir AB „Klaipėdos vanduo“ ji taip pat perdavė tokius pat duomenis ir jie po patikrinimo akto sudarymo visgi perskaičiavo duomenis ir įsiskolinimą minusavo. Be to, atsakovės atstovas mano, kad yra suėjusi ieškinio senatis, nes pagrindinė skola susidarė dar 2008 metais. Tarp bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Pagal Aprašo 27 punktą už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punktas nustato, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą.
6. Teismas konstatavo, jog, remiantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovė, būdama jai nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos šilumos energijos vartotoja, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Nustatyta, kad pagal ieškovės šilumos energijos tiekėjos išrašytus mokėjimo pranešimus atsakovei teko pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Atsakovė netinkamai perduodavo skaitiklių rodmenis, nurodydama, jog yra 0 kub. m (laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 m. spalio 20 d.). Atlikus faktinį skaitiklių patikrinimą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute 2008 m. spalio 20 d. buvo nustatyta, kad dviejų karšto vandens skaitiklių rodmenys pagal faktą buvo ne 0 kub. m, o 271,6 kub. m ir 105,4 kub. m. Taigi, susiklostė situacija, kad atsakovė dvejus metus netinkamai perduodavo rodmenis, nes pagal atsakovės pateiktus duomenis ieškovė apskaičiavo, kad atsakovė yra sumokėjusi tik už 34 kub. m karšto vandens, kas iš tiesų neatitiko faktinės padėties, nes pagal faktą per tuos dvejus metus atsakovė sunaudojo 377 kub. m karšto vandens, be to, nemokėjo už vandens pašildymą, dėl to ir susidarė toks įsiskolinimas, kuris nuo 2008 metų nuolat buvo įtraukiamas į einamojo mėnesio sąskaitą. Atsakovės argumentas, kad AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiavo jai įmokas dar 2008 metais ir įsiskolinimą sumažino, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė ir AB „Klaipėdos vanduo“ yra dvi skirtingos įmonės, teikiančios skirtingas paslaugas ir turinčios kiekviena savo paslaugų įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas, todėl ieškovė ir nemažino susidariusio įsiskolinimo, apie tai pranešdama atsakovei 2009 m. birželio 5 d. raštu Nr. R-02.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaitys atsakovės įmokas dengiant jos turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, jog atsakovė iš esmės nepripažino susidariusio 2008 m. įsiskolinimo ir mokėdavo tik tokią sumą, kuri buvo apskaičiuota už praėjusį mėnesį, tačiau, atlikdama mokėjimus atsakovė, nepateikdavo kreditorei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė kaip skolininkė buvo pareiškusi valią ieškovei (kreditorei) ir informavusi ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms, skoloms padengti. Darytina išvada, jog ieškovė, tinkamai įmokas įskaičiusi seniausioms skoloms dengti, apskaičiavo, kad atsakovė liko nesumokėjusi už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, todėl ieškovei priteistina už šį laikotarpį susidariusi skola iš atsakovės, t. y. 1 419,41 Eur už šilumos energiją, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis apie atsakovės padėtį, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę, ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą ir remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatomis, priteistos sumos mokėjimas išdėstytas dalimis 12 mėnesių, skaičiuojant, jog nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė per mėnesį mokės po 132,89 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės pareikštą ieškinį atmesti.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, sumos priteistos nepateikus pakankamos teisinės motyvacijos, priimto sprendimo argumentai prieštarauja kilusio civilinio teisinio ginčo realioms aplinkybėms: mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį ir priteisti tariamą skolą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, nepaisė aplinkybės, kad įsiskolinimo už šį laikotarpį nėra, apie tai į bylą pateikti duomenys. Mano, kad tariamos atsakovės skolos ieškovei teisinis pagrįstumas turi platesnį ginčo vertinimo kontekstą. Tariama skola „velkasi“ nuo 2008 metų ir ieškovė kaip socialiai bei teisiškai stipresnė sutarties pusė nesugebėjo laiku pasistengti išsiaiškinti kilusios problemos pateikdama ieškinį vadovavosi formaliais rodikliais. Problema siejama ne tik su duomenimis, kuriuos teikia AB „Klaipėdos energija“, bet ir su AB „Klaipėdos vanduo“ teiktais duomenimis, kuriais remiantis apskaičiuojamas mokestis už suteiktą paslaugą – šilumos kiekį. Abi įmonės bendradarbiauja ne formaliai, o remiasi konkrečiais skaičiais apskaičiuodamos suteiktas paslaugas ir mokestį už jas, teismas šios aplinkybės nepaisė: byloje yra duomenys – nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ dar 2008 m. ištaisė klaidą, padarytą vandens tiekėjos atsakovės bute, ir gerokai sumažino suvartoto vandens kiekį, tačiau AB „Klaipėdos energija“ į šį ištaisymą nereagavo, to nepripažįsta ir dabar. Teismas šią situaciją įvertino formaliai. Beje, atsakovė ieškovės 2009 m. birželio 5 d. rašto (pranešimo) Nr. R-02, jei toks ir buvo, iki šiol nėra gavusi.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kyla klausimas, kodėl, vienam paslaugų tiekėjui perskaičiavus duomenis, tuo nesivadovauja kitas paslaugų tiekėjas, nors abu tiekėjai bendradarbiauja – AB „Klaipėdos vanduo“ teikia pirminius duomenis, būtent nuo šių duomenų priklauso kito paslaugų tiekėjo – AB „Klaipėdos energija“ apskaičiavimai. Nesuprantamas teismo sprendime nurodytas argumentas, kad AB „Klaipėdos energija“ turi kitokią skaičiavimo metodiką. Kokios bebūtų metodikos (neaišku, apie kokias metodikas kalbama, nes atrodo, kad reikšmės jos negali turėti, nes remiamasi konkrečiais skaičiais), turi būti remiamasi konkrečiais skaičiavimais. Jeigu ir įvyksta kokių nors skaičiavimo nesusipratimų, tuo rūpintis privalėtų už tai atsakingi asmenys, o ne paprastas vartotojas, kuris tikrai neprivalo suprasti įmonių veiklos metodikų ir kuris yra socialiai bei teisiškai silpnesnė sutarties šalis. Šios problemos sprendimu prieš 12 metų turėjo pasirūpinti ieškovė, nes atsakovė niekada nevengė mokėti už suteiktas paslaugas, tam nebuvo jokių nei motyvų, nei priežasčių. Prieš 12 ir daugiau metų apskaičiuoti suvartotą vandens kiekį buvo galima pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, taip ir buvo daroma. Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos vanduo“ ir padarė perskaičiavimus. Ieškovės teiginys, kad atsakovė 2006–2008 m. deklaravo 0 kub. m sunaudoto vandens pašildymui, neatitinka tikrovės, ieškovė šio teiginio nepagrindė įrodymais. Minimu laikotarpiu, t. y. po vandens skaitiklių įrengimo 2006 metais, atsakovė nei AB „Klaipėdos energija“, nei AB „Klaipėdos vanduo“ skaitiklių parodymų nepranešinėjo, nes tuo laiku, fiksuojant atsiskaitymus už paslaugas, buvo vadovaujamasi tuo, kad buvo skaičiuojama arba pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, arba pagal skaitiklių rodmenis. Tuo metu nė viena įmonė pretenzijų neturėjo. Tuo laiku iš AB „Klaipėdos energija“ kiekvieną mėnesį, kaip ir iki skaitiklių įrengimo, gaudavo sąskaitas, apskaičiuotas pagal bute gyvenančių asmenų skaičių. Gautas sąskaitas 12 metų tvarkingai apmokėdavo, vengti mokėjimų nebuvo jokių motyvų. Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ dėl problemos išsiaiškinimo (2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. gegužės 29 d.), tačiau į prašymus iš įmonės jokio atsakymo nebuvo gauta. Ieškovė teisme teigė, kad atsakovei 2009 m. birželio 5 d. raštą Nr. R-02 buvo išsiuntusi, ten buvę viskas išaiškinta, bet to iš tikrųjų nebuvo, jokių raštų atsakovė negavo, duomenų apie tai teismui nepateikė ir ieškovės atstovas. Esant tokioms aplinkybėms, priimtas teismo sprendimas nėra teisingas, jis naikintinas, pareikštas atsakovei ieškinys atmestinas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pagal 2006 m. kovo 23 d. vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktą atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuimti seni ir įrengti nauji apskaitos prietaisai (vandens skaitikliai), tarp jų įrengti karšto vandens skaitikliai Nr. 05.7269225 ir Nr. 05.7262367. Šių naujai įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenys buvo po 0 kub. m. Kaip matyti iš kito 2006 m. kovo 23 d. akto, skaitikliai buvo keičiami, nes buvo rastas antraip besisukantis skaitiklis. AB „Klaipėdos vanduo“ 2008 m. spalio 20 d. aktu apie situaciją gyvenamojoje patalpoje nustatė, kad dviejų karšto vandens skaitiklių rodmenys yra 271,6 kub. m ir 105,4 kub. m. Todėl susidarė 377 kub. m suvartoto karšto vandens kiekių skirtumas, kurio atsakovė nedeklaravo. Atsakovė kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ 2009 m. balandžio 15 d. su raštu, kuriame nurodė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. spalio mėn. dėl tam tikrų priežasčių (retai būdavo namuose, buto skaitiklis yra sunkiai prieinamoje vietoje) nepranešdavo vandens apskaitos skaitiklių rodmenų, todėl paprašė faktiškai sunaudotą vandens kiekį skaičiuoti tik nuo 2008 m. spalio 20 d., o už ankstesnį laikotarpį pagal numatytas normas neperskaičiuoti. Taigi atsakovė pripažino, kad nedeklaravo faktiškai sunaudoto vandens skaitiklių rodmenų. Šį faktą pripažino ir byloje apklaustas liudytojas B. B., kuris parodė, kad, pastačius skaitiklius 2006 metais, žmona rodmenų nedeklaruodavo, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ skaičiuodavo pagal gyventojų skaičių.
13. Atsiliepime teigiama, jog AB „Klaipėdos vanduo“ 2009 m. balandžio 30 d. išrašė sąskaitą, serija SF03722110, už 2009 m. balandžio mėn., kuria sumažino mokestį už vandenį 2 031,54 Lt suma. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. su raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ prašydamas pateikti anksčiau nurodytus aktus, taip pat duomenis, dėl ko buvo perskaičiuota atsakovei susidariusi skola pagal sąskaitą Nr. SF03822110 (2009 m. balandžio 30 d.; abonento kodas GY033987). AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė aktus, tačiau 2020 m. liepos 2 d. raštu informavo, kad dokumentai yra saugomi 10 metų, todėl informaciją gali pateikti tik nuo 2010 m. sausio 1 d. Taigi, tikroji priežastis, dėl kurios AB „Klaipėdos vanduo“ 2009 m. balandžio 30 d. sąskaita, serija SF03722110, sumažino mokestį už vandenį 2 031,54 Lt suma, nėra aiški, tačiau labiausiai tikėtina, kad, kaip atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, skola AB „Klaipėdos vanduo“ buvo perskaičiuota pagal gyventojų skaičių, o ne pagal skaitiklių rodmenis. Pažymi, kad šioje byloje nekyla ginčas dėl skolos AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiavimo teisėtumo. AB „Klaipėdos energija“, už laikotarpį nuo skaitiklių sumontavimo (2006 m. kovo 23 d.) iki patikrinimo (2008 m. spalio 20 d.) nesant deklaruotų rodmenų, pagal normatyvus apskaičiavo, kad buvo pašildyta 34 kub. m vandens, tačiau atsakovė per minėtą laikotarpį faktiškai sunaudojo ne 34 kub. m, o 377 kub. m ir už juos nebuvo sumokėjusi. Nesant ginčo dėl to, kad karšto vandens skaitiklių rodmenys 2006–2008 metais nebuvo deklaruoti, AB „Klaipėdos energija“ pagrįstai apskaičiavo skolą už vandens pašildymą pagal pateiktus aktus už 345 kub. m.
14. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., todėl senaties terminas nėra praleistas. Be to, atsakovė vykdė dalinius mokėjimus, todėl CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatytas senaties terminas po kiekvieno mokėjimo buvo nutraukiamas. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį grąžinama seniausia skola. AB „Klaipėdos energija“ nuo 2008 metų nuolat į einamojo mėnesio sąskaitą įtraukia skolą, todėl, atsakovei vykdant mokėjimus, seniausia skola pagal 2008 m. lapkričio mėn. sąskaitą buvo apmokėta, o ginčas yra dėl skolos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., t. y. dėl neapmokėtų paskutinių sąskaitų. Atsakovė nė viename iš pavedimų nenurodė, kad apmoka konkrečią skolą (pagal konkrečią sąskaitą už konkretų mėnesį). Taigi ji nepasinaudojo CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalimis suteikta teise pareikšti valią, kurią skolą ji grąžina. Vadinasi, ieškovė pagrįstai gautomis lėšomis dengė seniausią skolą ir todėl pagrįstai šioje byloje prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys ir ieškovės AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovės R. G. B. priteista 1 419,41 Eur skola, 52,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 1 471,68 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Ieškovės teigimu, skola ir delspinigiai susidarė atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. nemokant už sunaudotą šilumos energiją atsakovės nuosavybės teise priklausančiame bute su rūsiu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog už ieškovės nurodomu laikotarpiu minėtame bute sunaudotą šilumos energiją atsakovė mokėjo, tačiau ieškovė nepagrįstai įmokas įskaitė kaip atsiskaitymus už skolą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., ir todėl reikalavimui dėl skolos priteisimo turėtų būti taikomas senaties terminas. Be to, atsakovės teigimu, mokestis už laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. atsakovės bute sunaudotą šilumos energiją, skirtą atsakovės bute sunaudotam karštam vandeniui ruošti, nepagrįstai apskaičiuotas pagal faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekį, kadangi tuo metu buvo galima mokėti pagal savivaldybės nustatytas normas, atsižvelgiant į gyvenančių asmenų skaičių. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ už šį laikotarpį perskaičiavo mokestį už sunaudotą vandenį, tai turėjo padaryti ir ieškovė. Teigia, jog dėl to skola už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. buvo apskaičiuota nepagrįstai.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 20 d. atsakovės bute atlikus faktinį, be kita ko, dviejų karšto vandens skaitiklių patikrinimą buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. šiame bute faktiškai bendrai buvo sunaudota 377 kub. m karšto vandens. Ieškovės teigimu, pagal duomenis, kuriuos teikė atsakovė, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. minėtame bute buvo sunaudota tik 34 kub. m karšto vandens, todėl už sunaudotą energiją, už kurią nesumokėta, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio į atsakovei teikiamas sąskaitas įtraukiamas susidaręs įsiskolinimas. Pažymėtina, jog atsakovė faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekio pagal vandens skaitiklių rodmenis ir aplinkybės, jog ji šio viso kiekio nebuvo deklaravusi, neginčija, tačiau nesutinka su mokesčio už šilumos energiją vandeniui pašildyti apskaičiavimo tvarka.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja, be kita ko, už patiektą energiją sumokėti. CK 6.385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šiose teisės normose iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galiojo ir aktualiu laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn.
22. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punkte nustatyta, jog buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Aprašo 27 punkte nurodyta, kad už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Aprašo 32 punkte nurodyta, kad buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio einančio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad buitinis šilumos vartotojas, mokėdamas pagal atsiskaitymo dokumentus už suvartotą šilumą, deklaruoja už einamąjį laikotarpį šilumai paskirstyti naudojamų matavimo priemonių (buitinių šilumos skaitiklių, karšto vandens skaitiklių ir kt.) rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
23. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė ir AB „Klaipėdos vanduo“ yra dvi skirtingos įmonės, teikiančios skirtingas paslaugas ir turinčios kiekviena savo paslaugų įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsakovė nenurodė, kokiais teisės aktais ar teisės aktų normomis, kokių sutarčių sąlygomis ar kt. remdamasi laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. ji mokestį už bute sunaudotą šilumos energiją, skirtą sunaudotam karštam vandeniui ruošti, galėjo mokėti pagal savivaldybės nustatytas normas pagal gyvenančių asmenų skaičių, nepaisydama faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekio. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra tai, dėl kokių priežasčių ir kuo remdamasi mokestį už per šį laikotarpį sunaudotą vandenį perskaičiavo AB „Klaipėdos vanduo“, tačiau, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, vien ta aplinkybė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ tokią teisę galbūt turėjo, nepaneigia AB „Klaipėdos energija“ teisės reikalauti atsiskaityti už faktiškai sunaudotą šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog mokestis už laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. atsakovės bute sunaudotą šilumos energiją, skirtą atsakovės bute sunaudotam karštam vandeniui ruošti, nepagrįstai apskaičiuotas pagal faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekį, atmestini kaip nepagrįsti.
24. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo tvarkos, taikomas CK 6.54 straipsnis, kuris numato, jog įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. CK 6.55 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos. Skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.55 straipsnyje nurodytos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo; ii) skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nebūtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
26. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. atsakovė nepripažino 2006–2008 metais susidariusio įsiskolinimo ir mokėdavo tik tokią sumą, kuri buvo apskaičiuota už praėjusį mėnesį. Kaip minėta, pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tarp šalių sudarytus kokius nors susitarimus dėl įmokų įskaitymo tvarkos, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė mokėdama įmokas būtų pareiškusi, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokas. Atsakovė nei pareikšdama priešieškinį, nei kitaip nereikalavo įmokas įskaityti jos nurodyta tvarka. Kaip minėta, pagal Aprašo 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Bylos duomenimis, atsakovė įmokas, atitinkančias ieškovės laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pateiktose sąskaitose nurodytas sumas už ataskaitinį mėnesį, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. mokėdavo ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos, t. y. nesuėjus prievolės už ataskaitinį mėnesį įvykdymo terminui. Taigi, atsakovė minėtų įmokų be ieškovės sutikimo net ir negalėjo skirti prievolei už ataskaitinį mėnesį, kurios įvykdymo terminas dar nebūdavo suėjęs, vietoj įmokų pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję. Darytina išvada, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. iš atsakovės gautas įmokas pagrįstai įskaitė kaip įmokas, kuriomis grąžinama seniausia skola, todėl priešingi atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovė už sunaudotą šilumos energiją atsakovės nuosavybės teise priklausančiame bute su rūsiu (duomenys neskelbtini), nemokėjo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Remiantis tuo, atmestinas atsakovės argumentas, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas senaties terminas.
27. Kitų argumentų, kurių pagrindu būtų ginčijama prašoma priteisti skola, delspinigiai bei palūkanos ir grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, atsakovė nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.