Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui, advokatui, Sigitui Čepui, atsakovės atstovui, advokatui, Juozapui Surbliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas Sigitas Čepas, palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ bendradarbiaudama su ieškove, teikia duomenis apie asmenų perduotus skaitliukų rodmenis ir tuo pagrindu, ieškovė apskaičiuoja suvartotos energijos kiekį ir išstato sąskaitas gyventojams. Su atsakove susiklostė tokia situacija, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų atsakovė neteisingai perduodavo skaitliukų rodmenis, nurodydama, jog apskaitos prietaisas rodo 0 m³ jos bute (duomenys neskelbtini). Po ko, 2008 m. spalio 20 d. atlikus faktinį patikrinimą buvo nustatyta, kad dviejų karšto vandens skaitiklių rodmenys buvo pagal faktą 271,6 m³ ir 105,4 m3. Tokiu būdu, atsakovė iš tikrųjų sunaudojo 377 m³ karšto vandens ir už šį skirtumą turi sumokėti susidariusią skolą. Taip pat nurodė, jog ieškovė vadovaujasi LR CK 6.55 str. 2 d., todėl nagrinėjamu atveju senatis skolai negali būti taikoma.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, advokatas Juozapas Surblys prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog skola negalėjo susidaryti, kadangi atsakovė ir jos sutuoktinis mokėjo AB „Klaipėdos vandenys“ ne pagal skaitliukų rodmenis, o pagal deklaruotų gyventojų skaičių, todėl kai 2008 metų patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad skaitliukų rodmenys neatitinka, AB „Klaipėdos vandenys“ perskaičiavo atsakovei susidariusią skolą ir atitinkamai sumažino įmoką, todėl ir AB „Klaipėdos energija“ turėjo tai padaryti, bet nepadarė. Be to, nurodė, jog skola susidarė dar 2008 metais, tai teismas turi taikyti senatį, be to, duomenys nėra išlikę ir iki galo nėra aišku, iš kur susidarė toks didelis įsiskolinimas ieškovei.

Liudytojas B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakove jau daugiau nei 20 metų gyvena bute (duomenys neskelbtini) ir visuomet sąžiningai mokėjo mokesčius pagal pateiktus kvitus. Iš tiesų, 2006-2008 metais jis dažnai buvo išvykęs ir skaitliukų rodmenis perduodavo jo žmona. Buvo laikas, kai jie mokėdavo AB „Klaipėdos vanduo“ pagal gyventojų skaičių, o ne skaitliukų rodmenis. Laiko, kad neteisinga, kad nuo 2008 metų jiems sąskaitose rašoma skola už suvartotą šilumą, kai jie visada mokėjo sąskaitas. Mano, kad jeigu AB „Klaipėdos vandenys“, po to kai buvo atliktas 2008 m. spalio 20 d. skaitliukų patikrinimas, išstatė didelę sąskaitą, o po to ją perskaičiavo, atitinkamai turi taip padaryti ir AB „Klaipėdos energija“. Be to, nurodė, jog jau kelis kartus buvo gavęs iš ieškovės teismo įsakymus, kurie po to buvo panaikinti, iš „Gelvoros“ raštą, bet paaiškinus situaciją ir mokėti nereikėjo ir iki šios dienos jam niekas neatsakė, kodėl yra susidariusi tokia didelė skola.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis, atstovų, liudytojo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2008 m. spalio 20 d. atlikus faktinį skaitliukų patikrinimą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvo nustatyta, kad dviejų karšto vandens skaitiklių rodmenys buvo pagal faktą 271,6 m³ ir 105,4 m³. Nustatyta, kad remiantis aktu ieškovė perskaičiavo atsakovės sunaudotos šilumos energijos kiekį ir 2008 m. lapkričio mėnesį išstatė atsakovei sąskaitą su susidariusiu įsiskolinimu.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2009 m. birželio 5 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 metų kovo mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio atsakovė nurodė, jog bute įrengtų skaitliukų rodmenys buvo 0 m³ , o atlikus patikrinimą nustatyta, kad sunaudota bendrai 377 m³, be to nuo 2008 m. spalio 30 d. atsakovė ir vėl nedeklaravo skaitliukų rodmenų, todėl perskaičiuoti įmokų sumą nėra pagrindo.

Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų pagal duomenis, kuriuos teikė atsakovė, ji bute sunaudojo iš viso tik 34 m³ ir ši suma jau yra išskaičiuota iš bendro susidariusio įsiskolinimo, tokiu būdu, atsakovė per minėtą laikotarpį faktiškai sunaudojo ne 34 m³, o 377 m ³ ir už juos nebuvo sumokėjusi.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovės ir atsakovės, kilo dėl skolos už suvartotą šilumos energiją, kuri susidarė dar 2008 metais. Ieškovė nurodo, jog atsakovė netinkamai perduodavo bute įrengtų skaitiklių duomenis, nurodydama, kad jie yra 0 m3, o atsakovė teigia, kad ir AB „Klaipėdos vandenys“ ji taip pat perdavė tokius pat duomenis ir jie po patikrinimo akto visgi perskaičiavo duomenis ir įsiskolinimą minusavo. Be to, atsakovės atstovas mano, kad yra suėjusi ieškinio senatis nes, pagrindinė skola susidarė dar 2008 metais.

Bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita.

Pagal Aprašo 27 punktą už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punktas nustato, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą.

Remiantis nutarties 21–24 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovė, būdama jai nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos šilumos energijos vartotoja, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti.

Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės šilumos energijos tiekėjos išrašytus mokėjimo pranešimus atsakovei teko pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesį iki 2019 m. spalio mėnesį. Atsakovė nurodo, kad jos mokamas įmokas šilumos tiekėja (ieškovė) neturėjo įskaityti į seniausias skolas, kurios susidarė už laikotarpį iki 2008 m. spalio 20 d., nes su šia susidariusia skola atsakovė iš esmės nesutinka.

Vertinant byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių atstovų paaiškinimus matyti, jog iš esmės atsakovė netinkamai perduodavo skaitiklių rodmenis, nurodydama, jog yra 0 m³ laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 m. spalio 20 d. Nustatyta, kad atlikus faktinį skaitliukų patikrinimą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute 2008 m. spalio 20 d. buvo nustatyta, kad dviejų karšto vandens skaitiklių rodmenys buvo pagal faktą rodė ne 0 m³, o 271,6 m³ ir 105,4 m³. Tokiu būdu, susiklostė situacija, kad atsakovė dvejus metus netinkamai perduodavo rodmenis, nes pagal atsakovės pateiktus duomenis ieškovė paskaičiavo, kad atsakovė yra sumokėjusi tik už 34 m³ karšto vandens, kas, iš tiesų, neatitiko faktinės padėties, nes pagal faktą per tuos dvejus metus atsakovė sunaudojo 377 m³ karšto vandens, be to, nemokėjo už vandens pašildymą, ko pasėkoje ir susidarė toks įsiskolinimas, kuris nuo 2008 metų nuolat buvo įtraukiamas į einamojo mėnesio sąskaitą.

Atsakovės argumentas, kad AB „Klaipėdos vandenys“ perskaičiavo jai įmokas dar 2008 metais ir įsiskolinimą sumažino, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė ir AB „Klaipėdos vandenys“ yra dvi skirtingos įmonės teikiančios skirtingas paslaugas ir turinčios kiekviena savo paslaugų įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas, ko pasėkoje, ieškovė ir nemažino susidariusio įsiskolinimo, apie tai pranešdama atsakovei 2009 m. birželio 5 d. raštu Nr. R-02.

Dėl įmokų paskirstymo kelioms skoloms dengti eiliškumo (CK 6.55 straipsnis)

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

Taigi, CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, jog atsakovė iš esmės nepripažino susidariusio 2008 m. įsiskolinimo ir mokėdavo tik tokią sumą, kuri buvo apskaičiuota už praėjusį mėnesį, tačiau, atlikdama mokėjimus atsakovė, nepateikdavo kreditorei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė kaip skolininkė buvo pareiškusi valią ieškovei (kreditorei) ir informavusi ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms, skoloms padengti. Kadangi šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, o skolininkas nepareiškė kreditorei, kurią įmokos sumą jis skiria kuriai iš skolų dengti, tai kreditorė (ieškovė) turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas. Skolininkui nepasinaudojus savo teise ir nenurodžius, kurią skolą jis grąžina, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarka.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Darytina išvada, jog ieškovė tinkamai įmokas įskaičius į seniausias skolas, apskaičiavo, kad atsakovė liko neapmokėjusi už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, todėl ieškovei priteistina už šį laikotarpį susidariusi skola iš atsakovės, t.y. 1419,41 Eur už šilumos energiją.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 123 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis šioje civilinėje byloje pateiktais duomenimis apie atsakovės padėtį, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę, imant domėn ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą bei remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti LR CPK 284 straipsnio nuostatas ir išdėstyti atsakovei priteistos sumos mokėjimą dalimis. Nustatyti, kad atsakovė mokės priteistą sumą ieškovei dalimis 12 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatant, kad atsakovė per mėnesį mokės po 132,89 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. G. B. 1419,41 Eur skolą, 52,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1471,68 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, naudai.

Taikyti LR CPK 284 straipsnio nuostatas ir išdėstyti atsakovei priteistos sumos mokėjimą dalimis. Nustatyti, kad atsakovė mokės priteistą sumą ieškovei dalimis per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatant, kad atsakovė per mėnesį mokės ieškovei po 132,89 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.