Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

kaltinamiesiems S. K., K. P., jų gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Adolfui Račkauskui, Violetai Savickienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, teistas, teistumai išnykę;

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, teistas 2016-05-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimas 3 mėn., įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir K. P. 2018 m. naktį iš kovo 7 d. į kovo 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui su A. L., bendrais veiksmais tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. L., suduodami jam daugybinius smūgius kumščiais, kojomis ir nenustatytu bukabriauniu pailgu daiktu į galvą, krūtinę, rankas, kojas ir nugarą, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami A. L. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus ne mažiau kaip 68 tiesioginiais trauminiais kontaktais, iš kurių ne mažiau kaip 16 smūgių į galvą ir ne mažiau kaip 13 smūgių nenustatytu bukabriauniu pailgu daiktu į krūtinės ląstos užpakalinį paviršių, padarydami A. L. galvoje muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje kaktos dešinėje pusėje, viršugalvio srityje viršutinėje dalyje, viršugalvio kairėje pusėje, viršugalvio dešinėje pusėje užpakalinėje srityje, viršugalvio užpakalinėje srityje dešinėje pusėje, veide kaktos kairėje pusėje su kraujosruva aplinkui, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ties galvos plaukuotosios dalies riba,veide kaktos dešinėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje, dešinio antakio išorinėje srityje ir dešinės akiduobės išorinio krašto projekcijoje, kaktos kairėje pusėje nubrozdinimą su kraujosruva aplinkui, kairio antakio išorinėje srityje, kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje ir kairio skruosto srityje akiduobės apatinio krašto projekcijoje, nosies nugarėlės ir nosies galo srityse, kairio žando srityje, kairio kramtomojo raumens projekcijoje,kairiame skruoste ir kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje su kraujosruva kairiame smilkiniame raumenyje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, galvos minkštuosiuose audiniuose išorinių sužalojimų srityse, galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje, masyvią kraujosruvą kairėje rankoje nuo peties iki alkūnės išoriniame ir užpakaliniame paviršiuose, kairėje rankoje nuo dilbio apatinio ir viršutinio trečdalių ribos iki pirštų krumplių užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame ir užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio apatinio ir viršutinio trečdalio užpakaliniame-išoriniame paviršiuje ir dešinės alkūnės užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, nubrozdinimus su kraujosruva dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių užpakaliniame-vidiniuose paviršiuose, dešinės plaštakos paviršiuje, kraujosruvas dešiniame klubo šone, nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui klubo dešinėje pusėje, kraujosruvas abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinio kelio apatinės dalies priekiniame išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos vidurinio ir apatinio trečdalio priekiniuose paviršiuose, kraujosruvą su nubrozdinimu ir muštinę odos-poodinė žaizdą kairėje kojoje, kairio kelio paviršiuje, abiejų pakinklių srityje, kraujosruvas kairės pėdos priekiniame ir vidiniame paviršiuose, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje mentės projekcijoje, abipus juosmens ir abiejų sėdmenų srityse ir stiprų krūtinės ląstos sumušimą su masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis abipus užpakaliniame paviršiuje, turinčiomis juostų formos taškinių kraujosruvų išsidėstymą, su masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais, su abipus priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą ir, slepiant nusikaltimą, S. K. išnešė A. L. iš įvykio vietos, palikdamas jį gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, šalikelėje, ir ten A. L. 2019 m. Kovo 8 d. 5 val. 40 min. buvo rastas miręs dėl patirtų sužalojimų ir abipusio pneumohemotorakso ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo bei sunkaus trauminio hemoraginio šoko, ir tokiu būdu itin žiauriai nužudė A. L..

Kaltinamasis S. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 17 valandą, atėjo pas A. L. į namus, nusinešė 2 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Pas A. L. namuose buvo A. L. žmona ir žmonos sesuo, todėl nutarė eiti pas kaltinamąjį K. P., kuris gyveno apie 200 metrų atstumu nuo A. L. namų. Prieš tai buvo skambinęs kaltinamajam K. P. ir klausė, ar gali pas jį ateiti. Pas K. P. atsinešė 3 litrus alaus. Kai atėjo pas K. P., ten jau buvo ir E. A.. Iki ateinant pas K. P. vartojo alkoholį penkias dienas. Išgėrus alų, o tai truko apie porą valandų, E. A. išėjo į namus. K. P. pažįstamas atvežė butelį degtinės, ją visi trys gėrė. Begeriant degtinę, K. P. užmigo, o A. L., paėmęs šepetį valė grindis ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, „nachui“ siuntinėti. Supykęs A. L. kumščiu į veido sritį sudavė vieną smūgį, delnu kelis smūgius. Atėmęs šepetį jo kotu trenkė A. L. per rankas, nes šis buvo užsidengęs galvą, ir kotas sulūžo į tris dalis. Kai sudavė smūgius A. L. nukrito ant žemės, prieš tai jis sėdėjo ant lovos. Kai nukrito ant žemės A. L. daugiau smūgių nesudavė. Po to A. L. atsisėdo ant lovos, toliau gėrė degtinę ir A. L. vėl pradėjo jį necenzūriniais žodžiais vadinti, siuntinėjo vėl „nachui“. Sudavė kumščiu vieną kartą ir delnu sudavė į veidą. A. L. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, todėl nuėjo į dušo (tualeto) kambarį nusiprausti. Galėjo suduoti A. L. apie 12 smūgių ir tai truko apie 15–20 minučių. A. L. grįžus iš dušo (tualeto) kambario, toliau gėrė degtinę, nekonfliktavo. Atsikėlęs K. P. vaikiška kėdute per kojas sudavė A. L., reikalavo iš A. L. 50 eurų, po to suma padidėjo iki 500 eurų. A. L. sėdėjo ant lovos. K. P. atsinešė A. L. batą ir juo trenkė A. L. į galvą du–tris smūgius. Po suduotų smūgių A. L. ant kaktos paliko žymė. Po to K. P. A. L. nusitempė į dušo (tualeto) kambarį ir ten jį pradėjo spardyti, trypė koja į krūtinę ir spyrė koja. Tai truko 10–15 minučių. Jam buvo šokas, nesusigaudė, kas vyksta, pats bijojo ką nors daryti ar sakyti. Iš kur A. L. kraujas bėgo, nematė, bet kraujo buvo ant grindų. A. L. galva buvo prie durų, o kojos šalia unitazo. Dušo (tualeto) kambaryje buvo pilna kraujo ir K. P. skuduru valė kraują ir liepė eiti jam namo. K. P. jam sakė: „Jeigu pasakysi, kad aš sumušiau A. L., tau tas pats bus“. Jis A. L. paėmė iš dušo (tualeto) kambario ir vedė į namus. A. L. eidamas kažkiek rėmėsi kojomis. Parvedęs A. L. prie namo pasodino ant laiptų, kodėl neįvedė į vidų, nežino. Parėjęs namo, užmigo, o ryte pažadinę policijos pareigūnai pasakė, kad A. L. mirė. Jis pasakė, kad to negali būti, nes jis jį iki namų palydėjo. Tardymo izoliatoriuje K. P. jam grasino.

Jo parodymai prieštaringi, kadangi pirmos apklausos metu ne viską prisiminė, buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, atsimena apie įvykį tik praėjus kiek laiko.

Kaltinamasis K. P. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinamuoju S. K. pažįstami, konfliktų tarp jų nebuvo. A. L. pas jį pirmą kartą buvo atėjęs. Jis pas A. L. buvo maždaug prieš metus laiko, vartojo alų.

2018 m. kovo 7 d. pas jį atėjo E. A. atsinešė butelį degtinės, nugėrė puse butelio, kai E. A. paskambino S. K. ir jis atėjo kartu su A. L.. Kai jie atėjo, jų paprašė sutvarkyti kambarius, o už tai pažadėjo nupirkti alaus, nes jie alkoholio neatsinešė, o norėjo išgerti. S. K. nuėjęs parnešė malkų, užkūrė ugnį. Jis su E. A. gėrė degtinę. Po to davė pinigų, už kuriuos parnešė butelį degtinės ir alaus du „bambalius“. Išgėrė su E. A. butelį degtinės, E. A. kažkas paskambino ir jis išėjo. Jis žiūrėjo filmą ir užmigo, tai galėjo būti 15–16 valanda. Atsibudo, kai jau buvo tamsu. Atsibudęs pamatė, kad S. K. A. L. mušė plastmasine šluota per kojas, per blauzdas. Atsistojęs atsigėrė ir pasakė A. L.: „Eik pamiegot“, pastūmė jį į lovą, o A. K. liepė eiti namo. A. K. nukentėjusiajam trenkė pora smūgių. Viskas nurimo, bet vėl jie (S. K. ir A. L.) pradėjo vienas ant kito kažką sakyti. Tada S. K. vėl puolė A. L. daužyti, jis stojo neleisti ir pasakė: „Eikit namo“. Jis nuėjo į lovą ir užmigo, o S. K. ir A. L. išėjo. S. K. ir A. L. išeinant girdėjo dušo (tualeto) kambaryje bildesį, tačiau jis nėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nes negalėjo galvos pakelti, prieš tai tris mėnesius vartojo alkoholį. Kaip jie išėjo pro duris, nematė. Atsibudo pajutęs, kad kažkas ant jo kojų gulėjo, pamatęs, kad tai S. K., jį nuspyrė ir toliau miegojo. Kai prabudo, dar buvo tamsu. Vėliau atsikėlęs pamatė, kad S. K. jau nebebuvo, todėl ėjo užrakinti duris. Pamatė užtiesalą, kuris buvo šlapias, kruvinas, siena dušo (tualeto) kambaryje kruvina, visur šlapia. Pradėjo tvarkytis, valyti kraują, skurlį įmetė į krosnį, nes ateidavo rytais sesuo, nenorėjo kad ji pamatytų betvarkę. Užsikabino duris ir nuėjo toliau miegoti. Ryte atvažiavo policija, galvojo, kad dėl vagystės iš sandėlio, nes turėjo jį apklausti. Pasakė rengtis, dar buvo pusė butelio degtinės, paklausė, ar gali išgerti, atsakė, kad gali. Po to jam tikrino girtumą. Jam buvo nustatytas girtumas daugiau nei trys promilės. Mėlynės ant jo kojos atsirado, kai lipo iš lovos, o jam S. K. spyrė į koją. Smurto prieš A. L. nenaudojo. Per pirmą apklausą, jis nieko nesuprato, jam buvo šokas.

Nukentėjusysis V. L. teismo posėdyje parodė, kad A. L. jo brolis. L. B. – sesuo, kuri gyvena Airijoje. N. K. – buvusi brolio sugyventinė. Su broliu susitikdavo nedažnai, nes, nors jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba Švedijoje. Dažniausiai visa giminė susitikdavo per šventes pas tėvus, kol jie buvo gyvi, ten brolis kartu su tėvais gyveno. Po tėvų mirties brolis gyveno su sugyventine N. K.. Brolis uždarbiaudavo pas ūkininkus, gaudavo invalidumo pensiją. Jo ir brolio santykiai nebuvo nutrūkę. Jis kartu su seserimi padėdavo broliui materialiai. Jis rūpinosi brolio laidotuvėmis, todėl prašo priteisti 1877,90 eurų turtinės žalos, taip pat išlaidas už advokato paslaugas. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 15 000 eurų.

Nukentėjusysis V. L. teismo posėdyje parodė, kad A. L. jo brolis. Apie brolio mirties aplinkybes nieko nežino. Tik girdėjo, kad jį rado ant kelio prie namų. Brolis buvo ramaus charakterio. Jis muštynėse nedalyvaudavo, baugus buvo. Kad brolis kam nors būtų skoningas, nežinojo. Nuvažiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su sugyventine. Sugyventinė juo nesiskųsdavo.

Liudytojas J. Č. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo asmeniškai nepažinojo. 2018 m. kovo 8 d., apie 6 valandą ryte, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, rado gulintį žmogų prie svetimo namo, apie 30 metrų nuo L. namų. Jis gulėjo krūmuose, megztinis sukeltas, buvo be batų. Kai jį pamatė, žmogus nejudėjo, todėl suprato, kad negyvas. Pranešė jaunuoliui, nes jis telefono neturėjo.

Liudytojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, buvę kaimynai, nukentėjusiojo nepažinojo. 2018 m. kovo mėnesį, ryte, apie 5 valandą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai ruošėsi automobiliu važiuoti į darbą, prie automobilio priėjo vyriškis ir pasakė, kad rado negyvą žmogų. Priėjęs prie gulinčio žmogaus pamatė, kad jo galva buvo krūmuose, o kūnas ant kelkraščio. Žmogus buvo be batų, be šiltų rūbų, gulėjo ant nugaros, pilvas nuogas, todėl jis suprato, kad žmogus negyvas, ir telefonu apie tai pranešė policijai. Lauke buvo minusinė temperatūra, pasnigę, tačiau kūno vilkimo žymių nepastebėjo.

Liudytojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta seniai, tačiau su jais nebendrauja, nukentėjusiojo nepažinojo. Iš žmonių kalbų girdėjo, kad kaltinamieji girtaudavo, tačiau negirdėjo, kad jie konfliktuotų tarpusavyje ar su nukentėjusiuoju. Apie 2018 m. įvykį, nukentėjusiojo mirtį, jam nieko nežinoma.

Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis S. K. – jos sūnus, kuris gyvena kartu su ja. Iki 2018 m. kovo mėnesio jos sūnus su kaltinamuoju K. P. buvo pažįstami ir sugėrovai. Nukentėjusiojo A. L. nepažinojo. Kad būtų konfliktai tarp jos sūnaus ir nukentėjusiojo A. L., nežinojo. Sūnus yra ramaus būdo, niekur nedirba, nesimoko, nes jau 6 metai lankosi psichiatrinėje ligoninėje, serga paranojine šizofrenija, jo nedarbingumas yra 80 procentų, jis nuolat vartoja vaistus, girdi kažkokius kliedesius. Sūnus 2018 m. vaistus vartojo, kokia jų reakcija su alkoholiu, negali pasakyti. Būna atminties sutrikimai, daug ko neprisimena. Sūnus grįžo į namus apie 24 valandą, ji su juo nekalbėjo, matėsi, kad sūnus buvo neblaivus. Kitos dienos rytą, 9 valandą, atvažiavo policija ir sūnų išsivežė. Nepastebėjo, kad būtų kruvini sūnaus rūbai.

Jai būnant pašte, kai išėjo kalba apie A. L. nužudymą, pašto viršininkė V. V. pasakė, kad S. yra nekaltas. V. V. pasakė, kad kalbėjo su M. J. sūnumi, kuris sakęs, kad K. P. sakė: „Jeigu S. atskleis visą tiesą, tada jam bus galas“. Kai sūnus buvo sulaikytas, rašydavo jai laiškus ir buvo parašęs, kad jis A. L. buvo mušęs rankomis, o daugiau nieko nedarė. Sakė, kad nukentėjusįjį sumušė K. P.. Sūnus jai sakė, kad nukentėjusįjį išnešė iš K. P. namų, nukentėjusįjį padėjo kelkraštyje, nes galvojo, kad jis yra tik sumuštas ir galės savimi pasirūpinti. Sūnus sakė, kad K. P. liepė prisiimti kaltę dėl nukentėjusiojo mirties.

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusįjį A. L. pažinojo iš matymo. Apie kaltinamųjų ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nieko nežinojo.

Miestelyje kalbėjo, kad kovo 8 d. A. L. rado negyvą. Kalbėjo, kad netoli namų buvo nužudytas. Paskui po kiek laiko miestelyje pradėjo kalbėti, kad galėjo nužudyti K. P., S. K., A. Žmones miestelyje šnekėjo, kad S. K. nekaltas. Tą A. K. pasakė. Faktinių aplinkybių nežino, tik žmonių kalbas. M. J. pažįsta ir jo sūnų pažįsta. Ji jų kalbos negirdėjo. Kur nukentėjusysis buvo sumuštas, nežino – ar namuose, ar gatvėje.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais D. K. ir K. P. seniai pažįstamas, nekonfliktavo. Nukentėjusiojo A. L. nepažinojo.

2018 m. gruodžio mėnesį kartu su kaltinamuoju S. K. iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) ir kelionės metu kaltinamasis S. K. papasakojo, kad girtavo pas K. P. namuose. Buvo jis (S. K.), K. P., A. L. ir E. A., pastarajam išėjus jie liko trise. Kaltinamasis S. K. sakė, kad, jeigu nukentėjusysis nebūtų ėmęs peilio, tai nieko nebūtų buvę. Pasakojo, kad mušė, kol šluotos kotas sulūžo, sakė, kad: „Tiek variau, kad jis nebegyvas liko.“ Sakė, kad daužė pagaliu, mušė rankomis, spardė koja. Sakė, kad, jeigu K. P. nebūtų atsikėlęs, visai būtų „suvaręs“ ir niekas nebūtų atpažinęs. K. P. atsikėlęs juos išsklaidė. Pamatęs, kad A. L. nebegyvas, lavoną nešė, bet buvo labai sunkus, todėl pametė. Apie pokalbį su kaltinamuoju S. K. kitą dieną papasakojo kaltinamajam K. P..

Liudytojas E. A. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais pažįstamas, konfliktų tarp jų nebuvo. Nukentėjusįjį A. L. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, konfliktų tarp jų nebūdavo.

2018 m. kovo 7 d. jis, kaltinamieji S. K., K. P. ir nukentėjusysis A. L. namuose pas kaltinamąjį K. P. gėrė alų, degtinę. Buvo apsirengę, batų nebuvo nusiavę. Kambarys, kuriame girtavo, buvo sutvarkytas, kraujo dėmių nebuvo. Jam būnant jokių konfliktų nebuvo, abu kaltinamieji elgėsi normaliai. Jokios kalbos apie skolą negirdėjo. Jis į namus išėjo apie 15 valandą. Po A. L. mirties buvo sulaikyti kaltinamieji, jis taip pat buvo sulaikytas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje su kaltinamaisiais nebendravo.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) areštinėje budėtoju. Kaltinamieji būdavo atskirose kamerose, tarpusavyje, jam matant, nebendravo. Kaltinamasis S. K. kalbėjo apie kažkokį pagalį, kuriuo kažkas smūgiavo, tačiau tiksliai jo pasisakymo nepamena.

Bendrojo pagalbos centro ((duomenys neskelbtini) skyriaus) gautoje skaitmeninio pokalbio kopijoje (2 t., b.l. 49-52) užfiksuota, kad 2018 m. Kovo 8 d. 5 val. 34 min. buvo gautas M. J. pranešimas dėl lavono viešoje vietoje (duomenys neskelbtini).

2018-03-08 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 37–58) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto su mansarda gyvenamasis medinis namas. Namo koridoriuje ant grindų yra netvarkingai sudėti batai, vieno iš jų viduje yra degtinės butelis, ant kurio yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimta nuoplova Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas butelis, kuris supakuotas į paketą Nr. 275489. Koridoriaus kairėje esanti patalpa taip pat netvarkinga. Iš šios patalpos patenkama į kitą patalpą. Kambaryje virtuvėje netvarkingai sudėti daiktai, nešvarūs indai, valgymo įrankiai. Ant plastikinio indelio yra padėtas peilis, ant kurio ašmenų yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilis paimtas ir supakuotas į popierinį paketą Nr. 011597. Tarp viryklės ir krosnies sudėta lentos, kirvis. Kita nedidelė patalpa – miegamasis, jame yra lova su patalyne, prieš langą spintelė, dėžė, kėdė, ant kurių sudėti įvairūs daiktai: rūbai, laikraščiai, stikliniai indai, maišeliai. Palei kairę sieną yra kita lova, užklota, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrėjus kambarį, po lova rastas kilimėlis su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kilimėlis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 011598. Iš virtuvės patenkama ir į kitą kambarį, esantį kitoje pusėje, ten sudėti įvairūs daiktai, kambarys negyvenamas. Vonios kambaryje ant klozeto dangčio rasta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują, paimta nuoplova ir pažymėta Nr. 1., supakuota į voką Nr. 011599. Iš vonios kambario patenkama į kitą patalpą, esančią vonios dešinėje, iš ten kairėje sienoje yra įėjimas į kitą kambarį, kurio grindys išklotos laminato danga, ant jo paviršiaus rasti rausvos spalvos lašai, panašūs į kraują, paimta nuoplova ir pažymėta Nr. 2, įdėta į voką Nr. 011600. Patenkama į kambarį, esantį kairėje pusėje. Kambaryje prie spintos, kairėje, yra į krūvą sudėti įvairūs daiktai, jų viršuje rasta pagalvė, kuri padengta rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, pagalvė supakuota į popierinį paketą ir pažymėta Nr. 011603. Už spintos, kairėje, yra niša su durimis, kurios veda į lauką, ant sienos kabo veidrodis bei rūbų kabykla. Kambaryje ant grindų prie lovos po kėde rasta rausva dėmė, panaši į kraują, paimta nuoplova Nr. 3 (Nr. 011606), tarp lovos ir sekcijos rastos dvi rausvos dėmės, paimtos nuoplovos, pažymėtos Nr. 4 (Nr. 011605) ir Nr. 5 (Nr. 011607), kurios supakuotos į vokus. Tarp kriauklės ir viryklės ant grindų rastos rausvos dėmės, panašios į kraują, paimta nuoplova Nr. 6 (Nr. 011608). Ant virtuvės spintelės baro krašto rastos rausvos dėmės, kurios pažymėtos Nr. 7, paimtos nuoplovos (Nr. 011609). Apžiūrint lovą palei pagalvę rastos medžiagoje rausvos dėmės, paimtas jų pavyzdys, išpjaunant gabaliuką medžiagos, kuris supakuotas į voką Nr. 011610. Ant kompiuterio šalia lovos rastas galbūt kraujo krešulio gabaliukas, padaryta nuoplova Nr. 8, supakuota (Nr, 011611). Ant staktos rasta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują, kuri pažymėta Nr. 9, paimta nuoplova (Nr. 011601). Apžiūrėjus sekciją, ant stalčiaus rasti rausvos spalvos lašeliai, kurie paimti, pažymėti Nr. 10, supakuoti (Nr. 011602). Kambario nišoje prie veidrodžio rasti smulkūs rausvos spalvos lašeliai, paimtos nuoplovos, pažymėtos Nr. 11, supakuotos (Nr. 011612). Prie baro yra padėtas degtinės butelis, kuris apdirbtas daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakai neišryškėjo, butelis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 250617. Po kriaukle rastas „šiupeliukas“, ant kurio rasti rausvos spalvos sutepimai, paimtas mėginys Nr. 13, supakuotas (Nr. 011614). Apžiūrėjus lovą ir patalynę, rastas susitepęs pagalvės užvalkalas su rausvomis dėmėmis, užvalkalas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 011616. Ant lovos krašto rastas rankšluostis su rausvomis dėmėmis, rankšluostis supakuotas į paketą, pažymėtą Nr. 011615. Rasta striukė, ant kurios apykaklės bei nugaros dalies yra rausvos dėmės, striukė supakuota į paketą, pažymėtą Nr. 011617, iš striukės kišenės paimta nuorūka „Philip Moris“, kuri supakuota į voką Nr. 011624. Rastos džinsinės kelnės su rausvomis dėmėmis supakuotos į paketą Nr. 011618. Nuo kėdės paimtas kompiuteris ir supakuotas į paketą Nr. 011628, po lova rastas rankinis laikrodis, kurio apyrankės dalies nėra. Laikrodis supakuotas į paketą Nr. 011625. Krosnyje rastos ir paimtos keturios (4 vnt.) nuorūkos, kurios supakuotos į paketus Nr. 011620, Nr. 011621, Nr. 011622, Nr. 011623. Kambaryje rasti, paimti ir supakuoti du plastikiniai buteliai alaus, paketų Nr. 011626, Nr. 011627. Prie viryklės rasta šluota, kurios kotas sulaužytas dvejose vietose, šluota paimta ir supakuota į paketą Nr. 011619. Kambaryje prie lovos rastas vienas juodos spalvos batas, antras batas rastas pirmame aprašytame kambaryje po spinta. Batai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 011629. Prieangyje rasti ir paimti batai, kurių padai išsitepę rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Batai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 011630. Sienoje virš kriauklės yra įskėlimo žymės, jos užfiksuotos nufotografuojant.

2018-03-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 59–69) užfiksuota, kad papildomos apžiūros metu naudojamas latentinių kraujo pėdsakų reagentas „Bluestar“, kurio pagalba rasti latentiniai kraujo pėdsakai ant vakarinėje namo sienoje esančių durų, ant grindų prie baro-stalo, ant spintelės prie pietinės sienos, ant šiaurinės sienos esančių durų staktos ir grindų, ant dušo ir sanitarinio mazgo patalpos pietinės sienos ir grindų L raidės formos dėmė, ant pietinės sienos virš dušo maišytuvo, ant pietinės sienos apatinės dalies, ant vakarinės sienos ir grindų, ant sanitarinio mazgo (klozeto).

Specialistas D. M. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, kaip specialistas dalyvavo papildomoje įvykio vietos apžiūroje. Įvykio vieta buvo atliekama tamsoje, nes buvo naudojamas tirpalas „Blustar.“ Buvo apžiūrėtos gyvenamojo buto patalpos, buvo ieškomi kraujo pėdsakai. Svetainėje buvo rasta kraujo pėdsakų tiek ant baldų, tiek ant grindų, tiek ant sienų. Kitame kambaryje kraujo pėdsakų buvo rasta ant kai kurių daiktų. Vonios kambaryje buvo rastos dvi dėmės – vietoje, kur dušo kabina, ir ant sienos po kranais. Pagal dėmių atspaudų raštą vizualiai matėsi, kad tai buvo žmogaus kūnas atsiremiant į sieną. Daugiausia kraujo pėdsakų buvo vonios kambaryje, ant žemės, prie unitazo. Pačiame unitaze matėsi, kad kažkas įpilta, kad nutekėtų į kanalizaciją. Keliose vietų matėsi, kad kraujo dėmes buvo bandoma pašalinti, buvo valyta.

2018-03-08 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 70–90) užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), gatvėje važiuojant pietvakarių kryptimi ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) rastas prie krūmų gulintis vyriškos lyties lavonas. Vyriškos lyties lavono viršutinės dalies rūbai, t. y. megztinis, apatinis megztinis, „maikė“, susikėlę iki pažastų, juosmuo apnuogintas. Pietų kryptimi ant sniegu padengtos kelio dangos matomos ties pėdomis galbūt vilkimo žymės. Ant lavono veido galbūt yra smurto žymės, lavono lūpos yra sučiauptos, ant jų yra sukrešėjęs raudonos spalvos klampus skystis, galbūt kraujas, lavono nosies vidinės šnervės yra apkibusios sukrešėjusia raudonos spalvos tiršta mase, galbūt krauju. Ant lavono nosies paviršiaus yra prikibusių plaukelių, kurie paimti spec. lipnia juosta. Nosis yra pakitusios spalvos, matosi paraudimai, galbūt sumušimo žymės. Ant lavono dešinės pusės akies srityje, voko išoriniame kampe yra odos spalvos pakitimų – paraudimo, galbūt sumušimo pasekmė. Lavono kairės pusės akies srityje vokas yra pakitusios spalvos – parudęs, galbūt sumušimo pasekmė, lavono kaktos dešinėje pusėje link smilkinių yra paviršiniai nubrozdinimai, iššokęs gumbas su pakitusia odos spalva, kaktos kairės pusės link smilkinių yra paviršiniai nubrozdinimai, oda nutepta galbūt krauju, kairėje kaktos pusės srityje yra 2 cm žaizda, kurios gylis 0,5 cm, žaizda kraujinga. Nuo lavono veido paimtos 5 (penkios) biologinės nuoplovos. Lavono galvos plaukuotoje dalyje, pakaušio srityje yra žaizda iki 4 cm ilgio, galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvio srityje yra žaizda iki 3 cm. Abi žaizdos yra kraujingos. Lavono plaukai yra sutepti klampe raudonos spalvos mase, galbūt sukrešėjusiu krauju. Lavono rankų vidinių plaštakų dalys yra suteptos galbūt krauju. Kairės ir dešinės rankų plaštakų nugarėlių odos spalvos yra pakitusios, galbūt nuo sumušimų. Nuo lavono rankų vidinės dalies paimtos mikro dalelės su spec. lipnia juosta. Nuo kairės rankos paimta nuoplova su biologinės kilmės pėdsakais, nuo dešinės rankos paimti du vienetai nuoplovų su biologinės kilmės pėdsakais. Lavono kairės kojos blauzdos oda yra pakitusios spalvos – paraudusi, patinusi, galbūt sumušimo pasekmė. Kairės kojos viršutinėje blauzdos srityje yra galbūt kirstinė žaizda, kurios ilgis 2 cm, gylis 0.5 cm, kraujinga. Lavoną iš gulimos padėties pavertus ant kairės pusės šono ant lavono nugaros matomi odos pakitimai, kurie galbūt yra sumušimo pasekmė. Dešinės pusės sėdmenų ir juosmens srityje matomi odos paraudimai, kurie galbūt yra sumušimo pasekmė.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 112–118) konstatuota, kad: 1. A. L. mirė nuo stipraus krūtines ląstos sumušimo su masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis abipus užpakaliniame paviršiuje, turinčiomis juostų formos taškinių kraujosruvų išsidėstymą, su masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su abipus priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais, kuris sukėlė abipusį pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, tai, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.6.11., ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. 2. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų rastų apžiūrint mirusįjį įvykio vietoje, pagal Hensges nomogramą A. L. mirtis įvyko prieš 24 +- 7 val. iki lavoninių reiškinių fiksavimo mirusiojo radimo vietoje (2018 m. kovo 8 d. 9.08 val.). Atsižvelgiant į aplinkos sąlygas lavono radimo vietoje (vieša vieta – gatvė, ant sniego, pučiant vėjui, esant be šiltų apatinių rūbų su prikeltais iki krūtinės vidurinės dalies viršutiniais rūbais, apsinuoginus krūtinės ląstos apatinei daliai ir pilvo bei juosmens sritims, galbūt, buvus nakties metu žemesnei aplinkos temperatūrai, nei fiksuota aplinkos temperatūra lavoninių reiškinių matavimo metu), atsižvelgiant į pateiktą medicininių dokumentų ir užduotyje nurodytus bylos duomenis, A. L. mirtis galėjo įvykti ir naktį iš 2018-03-07 į kovo 8 d. 3. Mirusiojo A. L. kūne rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: stiprus krūtinės ląstos sumušimas su masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis abipus užpakaliniame paviršiuje, turinčiomis juostų formos taškinių kraujosruvų išsidėstymą su masyviomis kraujosruvomis krūtines ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais, su abipus-priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais, sukėlusiais abipusį pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, galvos plaukuotoje dalyje kaktos dešinėje pusėje viršutinėje srityje išilginė linijinė muštinė odos-paodės žaizda, viršugalvio srityje viršutinėje dalyje vidurio linijos projekcijoje stataus kampo (atviro į kairę) formos linijinė muštinė žaizda, viršugalvio kairėje pusėje išilginė krypties linijinė muštinė odos-paodės žaizda, viršugalvio dešinėje pusėje užpakalinėje srityje šakotinė išilginė muštinė odos-paodės žaizda, viršugalvio užpakalinėje srityje dešinėje pusėje išilginė linijinė muštinė odos-paodės žaizda, veide kaktos kairėje pusėje skersos krypties linijinė muštinė odos-paodės žaizda su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui, kaktos dešinėje pusėje ties galvos plaukuotosios dalies riba dvi netaisyklingos formos viena šalia kitos išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos, veide kaktos dešinėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešinio antakio išorinėje srityje ir dešinės akiduobės išorinio krašto projekcijoje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, veide dešinio smilkinio srityje smulkus skersos krypties juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas-nudrėskimas, kaktos kairėje pusėje netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui, kairio antakio išorinėje srityje, kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje ir kairio skruosto srityje akiduobės apatinio krašto projekcijoje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, nosies šaknies srityje ir kairio antakio vidiniame krašte vienas šalia kito išsidėstę du smulkūs skersos krypties ovalios formos, maždaug vienodi paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai, nosies nugarėlės ir nosies galo srityse netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kairio žando srityje, kairio kramtomojo raumens projekcijoje, kairiame skruoste ir kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje išsidėsčiusi masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kurios fone stebimas galbūt bato pado protektoriaus atspaudas su kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje pigmentinės odos srityje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, atitinkamai esančios kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose išorinių sužalojimų srityse, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje, kairėje rankoje nuo peties iki alkūnės išoriniame ir užpakaliniame paviršiuose masyvi rausva netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kairėje rankoje nuo dilbio apatinio ir vidurinio trečdalio ribos iki pirštų krumplių užpakaliniame paviršiuje masyvi poodinė kraujosruva, išskyrus I delnakaulio ir nykščio sritis, su daugybiniais smulkiais odos nubrozdinimais plaštakos užpakaliniame paviršiuje delnakaulių ir II tarpupirščio srityse, dešinio žąsto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje istrižos krypties, juostos formos poodinė kraujosruva, dešinio žąsto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio apatinio trečdalio užpakaliniame- išoriniame paviršiuje ir dešinės alkūnės užpakaliniame- išoriniame paviršiuje masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje viena šalia kitos išsidėsčiusios dvi netaisykligos formos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje odos nubrozdinimas, su netaisyklingos formos rausvos poodine kraujosruva aplinkui, dešinio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių užpakaliniuose vidiniuose paviršiuose masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III piršto vidurinės falangos ir galinio tarpfalanginio sąnario srityse bei IV piršto galinio tarpfalanginio sąnario srityje netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos V piršto krumplio išoriniame paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešiniame klubo šone klubakaulio sparno viršutinio krašto ir vidurio pažastinės linijos projekcijoje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, klubo dešinėje pusėje klubakaulio sparno priekinio viršutinio dyglio projekcijoje smulkus paviršinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui, abiejų kelių priekiniuose paviršiuose viename lygyje simetriškai išsidėsčiusios netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos, dešinio kelio apatinės dalies priekiniame išoriniame paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva su pavieniais smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais, dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kairėje kojoje nuo kelio iki čiurnos priekiniame išoriniame paviršiuose masyvi poodinė kraujosruva su vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje esančiais dviem vienas šalia kito išsidėsčiusiais maždaug vienodais odos nubrozdinimais, su vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje esančiu vienu odos nubrozdinimu, su apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje esančiu vienu odos nubrozdinimu ir žemiau jo esančia išilgine linijine muštine odos-paodės žaizda, kairio kelio išoriniame paviršiuje viena žemiau kitos išsidėsčiusios trys netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos, abiejų pakinklių srityse išsidėsčiusios vienoje įstrižoje linijoje poodinės juostos formą primenančios kraujosruvos, kairės pėdos priekinio paviršiaus išorinėje pusėje III, IV, V padikaulių ir pėdos kaulų projekcijoje netaisyklingos formos masyvi poodinė kraujosruva, kairės pėdos vidiniame paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje mentės projekcijoje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, masyvi kraujosruva abipus juosmens ir abiejų sėdmenų srityse su atitinkamai esančiomis kraujosruvomis juosmens ir sėdmenų raumenyse. Smulkūs ovalios formos ir skersos juostos formos paviršiniai odos nubrozdinimai nudrėskimai veide gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietais smulkiais, bukais ar bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštų nagais, smulkiai apvalios formos poodinė kraujosruva atsirado nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio su kietu smulkiu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tikėtina, spaudžiant rankos pirštu, sužalojimai, išsidėstę dešinio klubakaulio sparno priekinio viršutinio dyglio ir abiejų kelių priekinių paviršių srityse yra vienoje plokštumoje, todėl jie galėjo atsirasti vienmomentiškai nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu pagrindu, juostų formos poodinės kraujosruvos ir masyvios tarpusavyje susiliejančios poodinės kraujosruvos liemenyje su jų srityje esančiomis juostų pavidalu išsidėsčiusiomis taškinėmis poodinėmis kraujosruvomis atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu ar daiktais, liemens srityje kontaktavus ne mažiau kaip 13 kartų, masyvios poodinės kraujosruvos atsirado nuo daugybinių tiesioginių kontaktų su kietais bukais daiktais, o visi kiti sužalojimai atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Sužalojimai abiejų rankų išoriniuose ir užpakaliniuose paviršiuose galėjo būti padaryti ir savigynos metu rankomis dengiantis nuo smūgių. Kol dėl daugybinių krūtinės ląstos sužalojimų sukelto ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir trauminio hemoraginio šoko A. L. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus – judėti (vaikščioti). Krūtinės ląstos sužalojimo sunkumo mastas nurodytas išvados 1-ame punkte. Visi kiti sužalojimai yra nežymaus arba nesunkaus sunkumo mąsto atitikties. Imant sužalojimų visumą A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai yra šviežūs, padaryti galbūt vienos ar kelių valandų laiku iki mirties. 4. Masyvios poodinės kraujosruvos liemenyje, turinčios skersų juostų formą išsidėsčiusias taškines kraujosruvas su masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su abipus priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais yra padarytos nuo daugybinių ne mažiau kaip 13 kartų tiesioginių trauminių kontaktų su kietu (-ais) buku (-ais) ar bukabriauniu (-iais) daiktu (-ais). Pateiktame kompaktiniame diske esančiose dviejose fotonuotraukose su plastikinio šepečio koto ir medinio koto vaizdiniais yra pavaizduoti daiktai, kurie priskirtini prie kietų bukabriaunių pailgų daiktų. Konkrečių žalojusių daiktų nustatymui rekomenduojama tirti konkrečių daiktų galimus kontaktinius paviršius. 5. Neatmetama tikimybe, kad į masyvių poodinių kraujosruvų liemenyje sritį galėjo būti suduoti smūgiai ir kietais bukais daiktais nuo ne mažiau kaip vieno iki daugybės kartų. 6. Mirusiojo A. L. kūno tyrimo metu kirstinių žaizdų nenustatyta. Nustatytos muštinės žaizdos atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Konkrečių žalojusių daiktų nustatymui rekomenduojama tirti konkrečių daiktų galimus kontaktinius paviršius. 7. Kol dėl daugybinių krūtinės ląstos sužalojimų sukelto ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir trauminio hemoraginio šoko A. L. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus – judėti (vaikščioti). 8. Ant mirusiojo A. L. veido kairiame skruoste ir kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje išsidėsčiusi masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, kurios fone stebimas, galbūt, bato pado protektoriaus atspaudas su kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje. Konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatymui rekomenduojama tirti konkretaus žalojusio daikto galimus kontaktinius paviršius. 9. Sužalojimų padarymo būdas yra nurodytas išvados 3-iame punkte. Sužalojimai abiejų rankų išoriniuose ir užpakaliniuose paviršiuose galėjo būti padaryti ir savigynos metu rankomis dengiantis nuo smūgių. 10. Visi tyrimo metu mirusiojo A. L. kūne nustatyti sužalojimai yra padaryti prieš mirtį. 11. Kadangi sužalojimai išsidėstę įvairiose kūno pusėse ir plokštumose, jų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse: tiek vertikalioje, tiek horizontalioje. 12. Kadangi visi sužalojimai yra vienodo senumo, jų padarymo sekos nustatymas yra negalimas. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ištyrus mirusiojo A. L. kraują nustatyta mažiausia koncentracija – 1,72% (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija – 2,68% (promilės) etilo alkoholio. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikinti 2019-03-17. Nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 125–131) konstatuota: 1. Mirusiojo A. L. kūne rasti šie sužalojimai ir jų padarymo būdas: A. M. tarpusavyje susiliejančios poodinės kraujosruva krūtines ląstos užpakaliniame paviršiuje su 13 juostų formos taškinių kraujosruvų išsidėstymu, atitinkamai esančiomis masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su abipusiu priesieninės pleuros ir abiejų plaučių sužalojimais, sukėlusiais abipusį pneumohemotoraksą, ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, tapusį mirties priežastimi atsirado nuo ne mažiau kaip 13 tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu paveikus krūtinės ląstos užpakalinį paviršių. B. Muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvio viršutinėje dalyje, viršugalvio kairėje pusėje, dvi viršugalvio dešinės pusės užpakalinėje srityje, veide kaktos kairėje pusėje atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. C. Netaisyklingos formos odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis aplinkui kaktos kairėje pusėje ir dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. D. juostos formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje ir vienoje linijoje išsidėsčiusios abiejų pakinklių srityse atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais pailgais daiktais. E. masyvios netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairio kramtomojo, raumens projekcijoje, kairio skruosto ir kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairėje rankoje išsidėsčiusi nuo peties iki alkūnės išoriniame ir užpakaliniame paviršiuose, kairėje rankoje išsidėsčiusi nuo dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių ribos iki pirštų krumplių užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio apatinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio vidurinio ir apatinių trečdalių užpakaliniame vidiniame paviršiuje, kairės pėdos priekinio paviršiaus išorinėje pusėje, abipus juosmens srityje ir abiejuose sėdmenyse atsirado nuo daugybinių (ne mažiau kaip du kartus) tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. F. masyvi poodinė kraujosruva kairėje kojoje išsidėsčiusi nuo kelio iki čiurnos priekiniame ir išoriniame paviršiuose su dviem netaisyklingos formos odos nubrozdinimais kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimu kairės blauzdos vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimu kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir muštinė žaizda kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje atsirado nuo ne mažiau kaip 5 tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. G. netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dvi kaktos dešinėje pusėje ties galvos plaukuotosios dalies riba, pavienės kaktos dešinėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje, dešinio antakio išorinėje srityje ir dešinės akiduobės išorinio krašto projekcijoje, kairio antakio išorinėje srityje, kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje ir kairiame skruoste, nosies nugarėlės ir nosies galo srityje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, dešinės plaštakos trečio ir ketvirto pirštų užpakaliniuose paviršiuose, dešinės plaštakos penkto piršto išoriniame paviršiuje, dešinio klubakaulio sparno viršutinio krašto projekcijoje, dešinio kelio apatinės dalies priekiniame išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės pėdos vidiniame paviršiuje, dešinės mentės projekcijoje, dvi dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje ir trys kairio kelio išoriniame paviršiuje atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais. H. vienoje plokštumoje išsidėstę odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui dešinio klubakaulio sparno priekinio viršutinio dyglio projekcijoje ir simetriškai išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose galėjo atsiradti vienmomentiškai nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu pagrindu.

Iš viso A. L. padaryti sužalojimai atsirado nuo ne mažiau kaip 68-ių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, iš kurių ne mažiau kaip 15 trauminių kontaktų buvo padaryta su kietais bukais daiktais ir vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu pagrindu.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 3 t. b. l. 137–143) konstatuota, kad mirusiojo A. L. pėdose rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kairės pėdos priekinio paviršiaus išorinėje pusėje III, IV, V padikaulių ir pėdos kaulų projekcijoje netaisyklingos formos masyvi poodinė kraujosruva, kairės pėdos vidiniame paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva. Kitose pėdų srityse sužalojimų nėra. Sužalojimai, esantys kairėje pėdoje, atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus kairės pėdos priekinio paviršiaus išorinę pusę ir kairės pėdos vidinę sritį. Mirusysis teismo medicinos tyrimo metu buvo su apmautomis kojinėmis (be avalynės), tai patvirtina ir įvykio vietoje užfiksuotos skaitmeninės fotonuotraukos, kurios yra pateiktos su CD.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t.,b. l. 147-154) konstatuota, kad:

1. Masyvi poodinė kraujosruva A. L. veide padaryta būnant gyvam, kadangi kraujosruvos susidarymo pagrindinė sąlyga yra funkcionuojanti kraujotaka. Pas mirusį asmenį kraujotakos nėra, todėl traumavus mirusio asmens minkštuosius audinius, kraujosruva nesusidaro. 2. Masyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, kurios fone stebimas galbūt bato pado protektoriaus atspaudas, atsirado nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar daiktais. Sąvoka „daugybiniai“ reiškia ne mažiau du kartus. 3. Masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, kuruos fone stebimas, galbūt, bato pado protektoriaus atspaudas, atsirado nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar daiktais, galbūt ir smūgiuojant koja, apsiavus batą. Nuo gulėjimo ant kokio nors daikto kraujosruva nesusidaro. Šis sužalojimas buvo padarytas paveikus kairę veido pusę kietu buku daiktu ar daiktais pakankama jėga, kad gautųsi masyvi poodinė kraujosruva. Mirusiojo kūno tyrimo metu pasyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, kuriuos fone stebimas, galbūt, bato pado protektoriaus atspaudas, yra užfiksuota skaitmeninėje laikmenoje, todėl konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatymui rekomenduojama tirti konkretaus daikto ar įrankio galimus kontaktinius paviršius, lyginant juos su skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotais sužalojimo požymiais.

2018-03-08 savanoriškų daiktų pateikimo protokole (2 t., b. l. 65–66) užfiksuota, kad S. K. savanoriškai pateikė juodos spalvos striukę, porą vyriškų rudos spalvos batų, pilkos spalvos sportines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos bliuzoną, mėlynos spalvos sportinę maikutę.

2018-04-12 savanoriško daiktų pateikimo protokoluose (2 t., b. l. 67–68), (2 t., b. l. 69–71) užfiksuota, kad A. K. savanoriškai pateikė S. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, S. K. priklausančias dvi poras batų.

2018-04-23 savanoriško daiktų pateikimo protokole (2 t., b. l. 78–80) užfiksuota, kad K. P. savanoriškai pateikė 1 porą šlepečių.

VTMT Klaipėdos skyriaus ekspertas G. P. (2 t., b. l. 81–85) pateikė mirusiojo A. L. rūbus (1 politileninis maišas); abiejų rankų nagų nuokarpas (2 vokai), galvos plaukų pavyzdžius (5 vokai), plaukai, kurie buvo aptikti prilipę dešinės rankos delne (1 vokas) ir CD laikmena su lavono tyrimo nuotraukomis (1 vnt.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 161–164) užfiksuota: ant tirti pateiktų A. L. džinsinių kelnių yra dėmių pavidalo dirvožemio pėdsakas ir mikropėdsakas, taip pat yra pavienių augalinių dalelių. Ant A. L. džinsinių kelnių esantys dėmių pavidalo (statiniai) dirvožemio pėdsakas ir mikropėdsakas neturi požymių, leidžiančių spręsti apie A. L. judėjimą (ėjimą) kelio atkarpa, išvažinėtu žvyruotu keliu, galbūt tuo metu pasidengusiu sniegu. Ant tirti pateiktų A. L. pilkų ir baltų puskojinių yra yra pavienių dirvožemio mineralų, ant tirti pateiktų A. L. mėlynų puskojinių yra dirvožemio. Nustatyti, ar dirvožemis ant A. L. mėlynų puskojinių susikaupė jas dėvint iki įvykio, ar atsidėjo A. L. einant išvažinėtu žvyruotu keliu, galbūt pasidengusiu sniegu, negalima.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 167–168) užfiksuota, kad tirti pateiktuose nukentėjusiojo A. L. tamsiai pilkos spalvos megztinyje, džinsinėse kelnėse, sportinėse kelnėse, juodos ir pilkos spalvų megztinyje su raudonos ir tamsiai mėlynos spalvų raštais priekyje, trikotažo marškinėliuose nėra pažeidimų, kuriuos galima būtų priskirti vilkimo pėdsakams ir pagal kuriuos galima būtų nustatyti, ar nukentėjęs po sužalojimų iš vienos vietos į kitą judėjo pats, buvo perneštas, vilktas.

Specialisto išvadoje Nr. duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 175–179) užfiksuota, kad galbūt avalynės pėdsakas (žr. nuotraukas Nr. 1–3), užfiksuotas mirusiojo A. L. lavono tyrimo metu ant kairės pusės skruosto, buvo paliktas ne tirti pateiktais įtariamųjų S. K., E. A. batais (žr. nuotraukas Nr. 4, 5).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 185–189) konstatuota, kad pėdsakas (žr. nuotraukas Nr. 1–3), užfiksuotas mirusiojo A. L. lavono tyrimo metu ant kairės pusės skruosto, buvo paliktas ne tirti pateiktais įtariamųjų K. P. (žr. nuotrauką Nr. 4), S. K. avalyne (žr. nuotraukas Nr. 5, 6).

Specialisto išvadoje Nr. duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 196–199) konstatuota, kad avalynės pėdsakas ant A. L. skruosto galėjo būti paliktas tos pačios rūšies batais kaip ir A. L. batai. Šis pėdsakas nepaliktas tirti pateiktais K. P. batais.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l 8–9) konstatuota, kad ant tirti pateiktų objektų, paimtų po nužudymo, adresu: (duomenys neskelbtini), išryškinti rankų pėdsakai asmens identifikavimui netinka.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 15–30) konstatuota: 1. Ant sportinių kelnių (1 mėg.), rankšluosčio (2.3 mėg.), striukės (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovose nuo įėjimo į virtuvę durų varsčios (5,6 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. A. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. 2. Atlikus DNR tyrimą, E. A. rankų nagų nuokarpose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. A. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. 3. Atlikus DNR tyrimą, K. P. rankų nagų nuokarpose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. 4. Atlikus DNR tyrimą, S. K. rankų nagų nuokarpose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. 5. Nuoplovoje nuo virtuvės spintelės durelių (7 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 4 t., b.l. 42–56) konstatuota: 1. Ant S. K. sportinių kelnių (3 mėg.), dešinės kojos rudo bato (14,15 mėg.), džinsinių kelnių (17 mėg.), peilio geležtės (21 mėg.), medžiagos iškarpos iš sofos (28 mėg.), nuoplovose nuo klozeto dangčio (27 mėg.), nuo grindų tarp lovos ir sekcijos (31 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje iš vonios kambario (26 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. L. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. 2. Ant kairės kojos rudo bato (16 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. L. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. 3. Ant rudo chalato (4 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. P. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. 4. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos (22 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. P. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri galbūt sutampa su A. L. DNR profiliu. 5. Nuoplovoje nuo grindų tarp kriauklės ir viryklės (33 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. 6. Atlikus DNR tyrimą, ant rankinio laikrodžio (29 mėg.) DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. 7. Ant dviejų medinės lazdos nuolaužų ( 1,2 mėg.), guminių aulinių batų (6-13 mėg.), grindų šepečio sulaužytu kotu (18, 19, 20 mėg.), ant golfo lazdos mušamojo galo (5 mėg.), nuoplovose nuo virtuvės spintelės (23, 24), nuoplovoje iš vonios kambario (25 mėg.), nuoplovoje nuo šiupeliuko (30 mėg.), nuoplovoje nuo virtuvės spintelės krašto (32 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. 8. Ant mėlyno chalato, grindų šepečio dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 4 t., b. l. 63) konstatuota, kad ant džinsinių kelnių (17 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. L. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 4 t., b. l. 72–74) konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą, ant A. L. batų (1,2 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. L. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 81–83) konstatuota, kad ant tirti pateiktų A. L. batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų S. K. kelnių, K. P. džinsinių kelnių ir E. A. sportinių kelnių.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 87–89) konstatuota, kad: 1. S. K. nustatyta: 1.1. Poodinė kraujosruva su nežymiu patinimu dešinėje plaštakoje, pagal mikroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 9 d. 10.05 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 1.2. Randai galvoje ir kairėje plaštakoje, pagal mikroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms mažiausiai 1 mėn. laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 9 d. 10.05 val. Randai kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

2. S. K. nustatyta poodinė kraujosruva su nežymiu patinimu dešinėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). Kategoriškai patvirtinti arba paneigti, kad šis nustatytas sužalojimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas S. K. nugriuvus ant žemės arba pačiam smūgiuojant, negalima.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 93–94) konstatuota, kad: 1. K. P. nustatyta: 1.1. Odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršte, pagal makroskopinį vaizdą, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) paros laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 9 d. 12.28 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 1.2. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 4–8 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 9 d. 12.28 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

1.3. Randai dešinės plaštakos II piršte, kairės plaštakos II piršte, kairėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms mažiausiai 3 mėn. laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 9 d. 12.28 val. Randai kaip sužalojimai nekvalifikuojami. 1.4. Gyjanti randu žaizda dešinės plaštakos III piršte, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo gyjant žaizdai, padarytai mažiausiai 2 sav. laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018 m. kovo 9 d. 12.28 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymu sveikatos sutrikdymas. 2. K. P. nustatytas nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršte, pagal makroskopinį vaizdą, padarytas kietu buku daiktu (daiktais). Kategoriškai patvirtinti arba paneigti, kad šis nustatytas sužalojimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas K. P. nugriuvus ant žemės arba pačiam smūgiuojant, negalima. Nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), nėra būdinga griuvimui.

2018-08-02-2018-08-03 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje (5 t. b. l. 66–71) užfiksuota, kad S. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) miestelį, K. P. gyvenamąjį namą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę prie (duomenys neskelbtini) namo, parodė, kad į namą įėjimas yra namo šiaurinėje pusėje pro medines duris, iš ten patenkama į koridorių, iš koridoriaus per kitas medines duris patenka į tualeto – dušo kambarį, per kurį įeina į kitą kambarį, ten parodo, kur nusiavė batus ir juos pasidėjo (fotografija Nr. 1). Parodė, kad atėjo į kambarį, kur vyko išgertuvės, parodė, kur prie baro pirmos kėdės sėdėjo E. A., šalia ant kėdės sėdėjo jis, A. L. stovėjo netoli nuo baro ir išgėrinėjo, K. P. sėdėjo ant lovos. S. K. parodė, kokioje pozicijoje buvo A. L., kai jis jam sudavė smūgius: S. K. manekeną pasodino ant lovas, parodė, kur sudavė gal du, tris smūgius į galvą (fotografija Nr. 2), parodė, kad po pirmą kartą suduotų smūgių A. L. nenugriuvo, o antrą kartą vėl sudavė smūgius toje pačioje pozicijoje, parodė, kur ir kaip sudavė smūgius į veidą (fotografija Nr. 3), parodė, kad po antro karto suduotų smūgių A. L. nugriuvo veidu į grindis, lyg pradžioje ant kelių ir paskui veidu į grindis (fotografija Nr. 4). S. K. parodė, kad A. L. pakėlė, pasodino, kad po to įvyko konfliktas tarp A. L. ir K. P., kad K. P. paėmęs už peties, drabužių nusitempė A. L. į dušo (tualeto) kambarį (fotografija Nr. 5), parodė vietą, kur jis stovėjo ir matė, kaip K. P. koja į krūtinę spardė A. L. (fotografija Nr. 6). S. K. parodė, kaip ir kur K. P. sudavė A. L.: paguldė dušo (tualeto) kambaryje ant žemės manekeną ir parodė, kaip ir kur K. P. A. L. gulint aukštielninkam ant grindų koja spardė į krūtinę A. L. (fotografija Nr. 7), parodė, kad spyrė 3–4 smūgius, tiksliai nepamena, taip pat parodė, kad buvo pilna kraujo aplink A. L., labiau prie galvos ir viršutinės kūno dalies srities (fotografija Nr. 8). Parodė, kad nežino, kaip Algis išėjo, parodė, kad K. P. valė kraują su skuduru dušo (tualeto) kambaryje ir sienas. S. K. parodė kambarį, kur girtavo, kur A. L. valė. S. K. parodė, kad ėjo kurti krosnį prieš išgertuves, prieš kraujų valymą, parodė, pro kurias duris išėjo, pro kurias atėjo, S. K. parodė, kad kraujas buvo išvalytas, kai išėjo. Parodė, kur ant lovos sėdėjo K. P., kai jam pirmą kartą pagrasino, ir kur prie baro ant kėdės sėdėjo jis. S. K. parodė, kad šluota mediniu kotu buvo prie židinio (fotografija Nr. 9), kad šluota buvo sveika, kai matė ją prasidedant išgertuvėms. S. K. parodė, kad nežino, kur buvo padėti skudurai, kuriais valė kraują. S. K. parodė, kad kambaryje kraujo nebuvo, nes pats A. L. buvo išvalęs. S. K. parodė vietas kambaryje, kuriose buvo kraujas, kuris bėgo A. L. iš nosies: parodė vietą netoli lovos (fotografija Nr. 10). S. K. parodė vietą, kurioje buvo žiūrimas kompiuteris: parodė vietą ant kėdės prie lovos. S. K. parodė, kaip ir pro kur jis išėjo į namus, kad išėjo per tas pačias medines duris, perėjo sodybos teritorijos žolyną, pateko į (duomenys neskelbtini) gatvės kelią, pasuko kairėn ir ėjo iki gatvės galo, kirto (duomenys neskelbtini) gatvę eidamas link savo namų (fotografija Nr. 11).

2018-03-15 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje (6 t., b. l. 2–10) užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu K. P. parodė, kaip ir kur jis gulėjo išgertuvių metu ant sofos, parodė, kaip ir kur ant lovos sėdėjo A. L. ir kaip ir kur sudavė A. L. S. K.: du kartus ranka ar kumščiu į veidą. K. P. parodė, į kurias vietas ir kaip S. K. pagaliu ar medine šluota smūgiavo A. L. į koją. Parodė vietą, kur vaikų kambaryje rado kruviną antklodę, parodė, kur dušo (tualeto) kambaryje krauju buvo ištepta siena, kurią jis nuvalė skuduru, kurį sudegino. Parodė, kur prie kieto kuro katilo ant žemės rado medinės šluotos dalis, parodė vietą, kur ant sofos kampinio porankio buvo padėtos jo džinsinės kelnės suteptos krauju, parodė, kurioje vietoje kabėjo ir kabo jo mėlynos spalvos chalatas, kurį vilkėjo išgertuvių metu, parodė šluotos (šepečio) atidalytą medinę nuolaužą ir šluotos (šepečio) dalį, kurių likusias dalis sudegino (parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas chalatas, šluotos (šepečio) atidalyta medinė nuolauža (3 dalys).

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų taikymo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-235-222/2016).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-70-895/2018).

Teisminė praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2017).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), kaltinamojo K. P. namuose, girtauja kaltinamieji K. P., S. K., nukentėjusysis A. L. ir liudytojas E. A.. Girtauti pradedama apie pietus ir tęsiama iki vakaro, geriama stiprusis alus, degtinė. E. A. tiksliai nenustatytu laiku išeina į namus, o kaltinamieji ir nukentėjusysis girtauja toliau. 2018-03-08 įtariamojo apklausos metu S. K. (5 t., b. l. 21–22) parodė, kad prisipažįsta, jog sumušė A. L., tačiau neturėjo tikslo jį nužudyti. 2018 m. kovo 7 d., dienos metu, tikslaus laiko negali nurodyti, buvo šviesu, atėjo pas pažįstamą K. P., ten jau buvo vietiniai pažįstami E. A. ir A. L.. Visi vartojo alkoholį, gėrė alų. E. A. išėjus į namus, A. L. pradėjo jį įžeidinėti, siuntinėti „nachui“. Sėdintį A. rankos plaštaka ir kumščiu pradėjo daužyti į galvą ir į veido sritį, sėdinčiam galėjo suduoti ne mažiau negu keturis smūgius, nuo suduotų smūgių A. nugriuvo ant grindų, atsistojo, paskui vėl atsisėdo, išgėrė, vėl jį pasiuntė „nachui“. Jis A. vėl sėdinčiam sudavė gal septynis smūgius rankos kumščiu ir delnu į galvos sritį. Kiek pamena, A. kraujas nebėgo, o po dešine akimi matėsi „fanaras“. K. P. neleido mušti A., ir jam smūgiuojant A. tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą, K. P. jį nustumdavo. A. jam atgal nesudavė nė vieno smūgio. Po to dar išgėrė ir praėjus valandai, o gal pusvalandžiui, A. vienas pats išėjo namo. Matė, kad A. iš nosies bėgo kraujas, buvo „fanaras“ po dešine akimi, ar drabužiai buvo ištepti krauju, nepamena, namuose lyg buvo kraujo, bet nepamena, kur, buvo jau visai pergėręs prieš išeinant, todėl blankiai pamena pabaigą. Praėjus gal valandai ar daugiau po A. išėjimo, išėjo ir jis. 2018-06-22 (5 t., b. l. 23–27) papildomos apklausos metu S. K. parodė, kad patikslina, jog konfliktas su A. L. kilo dėl to, kad jis sudaužė puodelį ir pasiuntė „nachui“, o jis tiesiog pratrūko, tai jį sunervino, dažnokai greitai susinervina. Smūgius A. L. sudavė rankos kumščiu ir plaštaka, sudavė sėdinčiam A. L. tik į veido ir galvos sritis, į kitas kūno dalis nesudavė smūgių. K. P., kiek pamena, du kartus su ranka sudavė jam į krūtinę, nustūmė jį į šoną, kai gynė A. L.. A. L. smūgių kojomis nesudavė. Iš kur A. L. po mirties buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, muštinės žaizdos galvos, kojų srityse, ir kokius sužalojimus A. L. galėjo patirti dėl jo suduotų smūgių, nežino, parodė, kad jis sudavė smūgius tik į galvą, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti tik galvos srityje. Parodė, kad antrą kartą smūgius A. L. sudavė po to, kai šis parėjo iš dušo (tualeto) kambario, gal po valandos, dviejų po pirmo karto suduotų smūgių, sudavė dėl tos pačios priežasties – A. L. vėl nusišnekėjo, pasiuntė jį „nachui“. Tada sudavė gal penkis, šešis smūgius ranka į galvą, su kojomis nespardė. Šluotos kotu A. L. nesudavė, matė, kaip A. L. šluota šlavė, šluotos kotas medinis buvo. Parodė, kad, kai antrą kartą sudavė smūgius, A. L. atsistojo ir išėjo. Sužalojimų ant A. L. veido, nematė, nematė, kaip rengėsi A. L. išeidamas. Parodė, kad nematė, ar name buvo kruvinos grindų plytelės, ar kruvina patalynė. Nematė, kad K. P. kontaktuotų, liestų A. L. tuomet, kai šis kraujavo. 2018-07-25 (5 t., b. l. 28–30) papildomos apklausos metu S. K. parodė, kad anksčiau jo duoti parodymai nėra išsamūs dėl A. sumušimo aplinkybių, todėl nori patikslinti. Parodė, kad būdamas nelaisvėje suprato, jog bijodamas kenkia sau nepasakydamas visos tiesos. Parodė, kad po to, kai A. grįžo atgal į kambarį iš dušo (tualeto) patalpos nusiplovęs kraują, K. nei iš šio, nei iš to pradėjo A. aiškinti apie kažkokius 50 eurų, paskui apie 500 eurų, K. tiesiog reikalavo iš A. tų pinigų. A. minėjo, kad namą parduos ar invalidumą gaus ir atiduos. Nuosekliai to pokalbio negali atkartoti. Pokalbis vyko visiems trims būnant tame pačiame didžiajame kambaryje su virtuve. K. iš pradžių ramiai apie tai kalbėjo, o paskui staiga pratrūko sakydamas kažką panašaus, kad: „Ką tu čia man atiduosi“ ir lyg pasakė: „Ateik čia pasikalbėti“, paėmė A. už rankos, ar drabužių ir nusivedė į dušo (tualeto) patalpą. Mano, kad A. K. nusivedė tam, kad jis nematytų, kad K. A. muša. Jis pasiliko tame pačiame kambaryje, sėdėjo prie baro, girdėjo bildesius, lyg A. prašė, kad nemuštų, jis nuėjo pažiūrėti, bet į dušo (tualeto) patalpą neįėjo. Kiek pamena, iš didžiojo kambario įėjo į koridoriuką (pereinamas kambariukas) ir pro atidarytas dušo (tualeto) duris pamatė ant žemės gulintį A., kurio galva buvo į priešingą pusę nuo dušo, o kojos buvo prie klozeto, o K. koja jį daužė į krūtinę. Nematė, kiek kartų sudavė, gal vieną kartą, gal du, tiksliai parodyti negali. Ar A. priešinosi, ar ką sakė, ar judėjo, negali parodyti, aplink A. ant žemės buvo daug kraujo. Nežino tiksliai, po kiek laiko, gal po penkių, gal po dešimties minučių, į kambarį grįžo vienas K. Laukė ir A., bet jis neatėjo. K. pasakė, kad A. išėjo namo. K. vėl nuėjo į dušo (tualeto) patalpą. Jis nuėjo pažiūrėti, ką K. ten daro. Pamatė, kad K. su kažkokiu skuduru ar išgręžiama šluota valo grindis. K., kai pabaigė valyti, dar pasakė, kad, jeigu jis kam nors apie tai pasakys, ir jam bus kaip A. Jis suprato, jog laikas eiti namo, nes jam nepatiko toks K. pasakymas, nes tai suprato kaip grasinimą. Anksčiau šių parodymų nedavė, nes bijojo K., bijojo, kad K. įvykdys grasinimus, kuriuos išsakė jam, kai jie abu buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje. Parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje eidamas iš pasivaikščiojimo zonos, susitiko K., kuris vėl pasakė, kad, jeigu jis pasakys teisybę, jam bus taip pat kaip A., pasakė, kad jis kaltę prisimtų vienas. 2018-08-21 (5 t., b. l. 31–39) papildomos apklausos metu S. K. parodė, kad nori paaiškinti ir patikslinti laiške, kurį siuntė mamai, aplinkybes. Laiške rašė: „Kai pabudau, K. trypė jį su kojomis tualete ir sakė, kad jau nebegyvas, o aš jį dar vedžiau namo, netikėjau, nebepanešiau ir palikau ant gatvės...“, parodė, kad gal ir buvo užsnūdęs ir pabudo nuo triukšmo, tada ir pamatė, kaip K. koja daužo A., parodymai skiriasi, nes visų aplinkybių tiksliai nepamena, maišosi. K. su koja daužė A. į krūtinę, ir su rankomis „malė jį kaip mėsmale“, ar kokiu daiktu daužė, negali parodyti, kraujo buvo daug, išgirdo, kaip K. pasakė „nebegyvas“, bet po K. pasakymo jam iš karto kilo mintis, kad A. reikia parvesti namo. K. nieko nesakė ir nepadėjo A. vesti. Ar A. buvo tik laikinai sąmonės netekęs, ar jau buvo negyvas, nežino. Nepamena, kad K., ar jis pats būtų gaivinę A. Parodė, kad vienas pats pakėlė A. suėmęs už viršutinės dalies, užsimetė jo ranką sau per kaklą, o jis su savo ranka jį per juosmenį laikydamas ir tempė turbūt namo. Kodėl nepartempė į namus, negali parodyti. Nematė, kad kas būtų mušęs A. šluota, o jis pats šita šluota nemušė A. Šepečiu A. nesudavė smūgių, nors suduodamas rankomis, gal pasitaikius po ranka, galėjo suduoti ir mediniu kotu, bet tiksliai to nepamena. Parodė, kad pamena dar tai, jog tuomet K. sakė: „Neduok į galvą, užmuši“, todėl mano, kad gal tada ir kotu davė, o gal ir rankomis, bet į krūtinę jis nemušė. S. K. 2018-08-24 (5 t., b. l. 48–50) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pas K. P. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, vartojo raminamąsias tabletes, jų turėjo K. P.. A. L. prisigėrė ir pradėjo jį siuntinėti „nachui“ ir tada jis A. L. trenkė į veidą, sudavė apie 10 smūgių dešine ranka – ir delnu, ir kumščiu. Delnu davė į veidą, o kumščiu į nosį, pradėjo A. iš nosies bėgti kraujas. Pradžioje A. sėdėjo, paskui nukrito, gal po 5 ar 6 smūgio. Kai nukrito, A. pakėlė, pasodino ir pats atsisėdo. K. P. bandė sustabdyti, atsikėlęs iš lovos bandė užstoti A. L. ir prasidėjo jų konfliktas. K. P. nusitempė A. L. į dušo (tualeto) patalpą ir ten suspardė. Jis matė, kaip suspardė. Įėjęs į vonios kambarį pamatė, kad buvo daug kraujo ir A. L. gulėjo visu kūnu ant nugaros, ant žemės. Matė, kaip K. P. spardė, daug smūgių buvo, visur – į krūtinę, į šonus, į galvą. Ant krūtinės koja trypė iš viršaus, K. P. buvo su batais. Kambaryje būnant K. P. nesudavė A. L. smūgių, jį tik už megztinio paėmė ir nusitempė, kad nematytų. Parodė, kad serga psichine liga, būna, kad nieko neatsimena, paskui po kažkiek laiko vėl atsimena. K. P. pradėjo gąsdinti, kai buvo suimtas. Kai buvo sumuštas A. L., su K. P. nieko nekalbėjo apie tai, ką darys, jei viskas išaiškės. Kad K. P. mušė, seniai žinojo, parodymų nedavė, nes K. P. gąsdino, sakė, ir jį užmuš taip, kaip ir A. L.. Dušo (tualeto) patalpoje A. L. padėjo atsikelti ir išvedė į namus. Kai vedė, kažkiek gal rėmėsi A. L. kojos ant žemės, nežino, negali pasakyti, nes pats buvo per girtas.

2018-03-08 (5 t., b. l. 171–172) K. P. įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2018 m. kovo 7 d. iki pietų pas jį į namus atėjo S. K., E. A. ir A. L.. Gėrė visi – kas alų, kas degtinę. Jis įsijungė žiūrėti filmą, užsnūdo, prieš jam užsnūstant E. A. išėjo, nes buvo stipriai girtas. Pabudo nuo A. sušukimo „Ai“. Pabudęs pamatė A. susilenkusį ir susiėmusį už dešinės kojos. S. K. stovėjo šalimais ir rankoje laikė per kotą sulinkusį šepetį. Prabudęs pradėjo sakyti, kad baigtų „blūdyti“. S. ranka smūgiavo du kartus į veidą A. Nuo pirmo smūgio A. nugriuvo į lovą, atsistojo, o S. antrą kartą smūgiavo, A. vėl nugriuvo. Tada S. kažkokiu pagaliu ar lazda, iš kur jis jį pasiėmė, nematė, lyg į kojas A. daužė, bet gal kliuvo ir į kitas kūno vietas. A. prie spintelės svirduliavo, jį paguldė į lovą, bet A. vis tiek kėlėsi. Nepamena tiksliai visos muštynių eigos, bet pamena, kad dar išgirdo bildesį tualete, pagalvojo, kad nuvirto, atsikels ir nueis. Ėjo durų užsikabinti, sugėrovų jau nebebuvo. Einant užsikabinti durų, tualete pamatė tik klozeto dangtį numestą ir skalbinių dėžę nuskilusią, kraujo nepamena. Daugiau kambaryje nieko neįprasto nematė, kambarys buvo kaip po eilinio išgėrimo, kraujo nematė ir nieko nevalė. 2018-03-15 (5 t., b. l. 175–178) papildomos apklausos metu K. P. parodė, kad patikslina pirmiau duotus parodymus apie 2018-03-07 išgertuves, po kurių, kaip vėliau sužinojo, buvo rastas negyvas A. Kaip tą dieną nuo ryto buvo apsirengęs, nepamena. Pamena tik tai, kad buvo su chalatu, nes ir kitą rytą pabudo su chalatu. Gal tą dieną dar buvo po chalatu apsivilkęs džinsines kelnes, nes jas ant kampo rado ir paėmė ir pareigūnai atvykę, ir matė, kad ant kelnių buvo kraujo lašų. Mano, kad tas kraujas ant kelnių gali būti A., nes, kai jį mušė S., galėjo užtikšti kraujas. S. šepečiu (šluota), mediniu kotu, gulinčiam lovoje A. per kojas du kartus smūgiavo, tiksliai negali nurodyti, per kurias vietas. Dar kažkiek išgėrė, atsigulė į lovą ir išgirdo bildesį tualete, lyg antrą kartą subildėjo, neturėjo jėgų dėl girtumo atsikelti ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Dėl girtumo „nulūžo“, kai girdėjo bildesius tualete, jau buvo tamsu. Kiek numigęs prabudo ir suprato, kad ant kojų guli S. Kur buvo A., nematė ir neklausė. S. pasakė, kad pasitrauktų ir dar lyg koja įspyrė ir pasakė, kad „čiuožtų“ namo. Ar S. iš karto išėjo, ar vėliau, negali parodyti. Po kiek laiko vėl pabudo, bet namuose jau nebuvo nieko, nuėjo užsikabinti laukinių medinių durų. Eidamas pamatė, kad dušo (tualeto) siena yra ištepta krauju, tiksliau, taip atrodė, kad su skuduru būtų valyta. Pagalvojo, kad čia po to bildėjimo, kai girdėjo, nuvirto kuris, prasiskėlė galvą ir liko žymės. Matė nuskeltą baltą plastikinę skalbinių dėžę, nuo tualeto nukritęs dangtis, bet jis ir taip krisdavo, ir dar jam pasirodė keista, kad grindys tokio šlapumo, lyg kas būtų maudęsis po dušu. Daugiau nieko nepastebėjo, ant tos sienos, kur pakabintas dušas, taip pat kraujo nepastebėjo. Taip pat vaikų kambaryje ant grindų rado „kaldrą“ numestą, ji buvo kruvina. Kadangi jį lanko sesuo, nenorėjo, kad ji ryte atėjusi pamatytų, tokį „bardaką“, todėl rastą kruviną „kaldrą“, medines nuolaužas galbūt nuo šepečio grindims plauti, atrodo, kad šepečio (šluotos) galą galėjo palikti prie „pečiaus“, lyg jam taip atrodo, iš kurios vietos ar patalpos surinko nuolaužas, negali pasakyti. Dušinės sieną valė grindų skuduru arba rankšluosčiu ir išvalęs sumetė į „pečių“. Kiek pamena, valė tik paties dušo sieną, daugiau nė vienos vietos nevalė. Sudėjęs daiktus sudeginti, užsikabino duris ir nuėjo miegoti, pabudo, kai pažadino pareigūnai. Parodė, kad jis nesudavė nė vieno smūgio nei A., nei S. Ant kairės kojos vidinės šlaunies yra didelė mėlynė, kuri jam atsirado nuo S. įspyrimo, tą momentą tik ir pamena, lyg pamena, kad stojosi ir koja pasimaišė jam spiriant A., bet tiksliai pasakyti negali, kuris tai momentas. 2018-08-16 (5 t., b. l. 179–186) papildomos apklausos metu K. P. parodė, kad pateiktoje nespalvotoje nuotraukoje matomi numinti batai yra jo, rudos spalvos, nusidėvėję, su numintu užkulniu, pats numynė užkulnius, kad galėtų dėvėti kaip „tapkes“, paprastai juos dėvėjo kaip „tapkes“ namuose, išeidavo ir į lauką. Ar 2018-03-07 išgertuvių metu buvo užsidėjęs tas „tapkes“, nepamena. Mano, kad „tapkes“ davė kažkuriam iš sugėrovų, tai yra ar E. A., ar S. K., ar A. L. Nežino, kaip galėjo atsirasti A. L. kraujas ant vieno iš šių batų pado. Pateiktoje nespalvotoje nuotraukoje matomos striukės negali apibūdinti, nes ji jam nežinoma, nematyta. Ar tai A. L. striukė, negali pasakyti. Pateiktoje nespalvotoje nuotraukoje matoma kepurė yra ne jo. Pateiktoje nespalvotoje nuotraukoje matomi batai yra nežinomi, bet tai tikrai ne jo batai. Negali paaiškinti, iš kur ir kaip ant A. L. lavono skruosto rastas šio bato pėdsakas 2019-02-13 (5 t., b. l. 190–191) papildomos apklausos metu K. P. parodė, kad iki įvykio maždaug tris mėnesius daugiau ar mažiau gėrė, o įvykio dieną ir naktį buvo stipriai išgėręs, todėl dėl tokios būsenos ne viską iš karto prisiminė, todėl pirminės apklausos metu ne visas aplinkybes nurodė. Parodė, kad nematė, jog A. L. po S. K. suduotų smūgių į veidą, į nosį būtų bėgęs kraujas, kad A. L. būtų valęs kraują nuo savęs ar nuo grindų. Kambaryje buvo prieblanda, labai nekreipė dėmesio. Įtarime nurodyti sužalojimai yra žiaurūs, supranta, kad smūgių suduota labai daug, bet mano, kad tai padarė S. vienas pats, nes nežino, ką jie darė išeidami, tai yra kai jis girdėjo bildesius, mano, kad tuomet A. L. S. ir mušė.

Liudytojas E. A. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo 7 d. jis, kaltinamieji S. K., K. P. ir nukentėjusysis A. L. vartojo alkoholį namuose pas kaltinamąjį K. P., kur gėrė alų, degtinę. Kambarys, kuriame girtavo, buvo sutvarkytas, kraujo dėmių nebuvo. Jam būnant jokių konfliktų tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nebuvo. Jokios kalbos apie skolą negirdėjo. Jis į namus išėjo apie 15 valandą. Kaltinamasis S. K. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 17 valandą, kartu su nukentėjusiuoju A. L. nuėjo pas kaltinamąjį K. P. į namus ir nusinešė 3 litrus alaus. Kai atėjo pas K. P., ten jau buvo ir E. A.. Iki ateinant pas K. P. vartojo alkoholį penkias dienas. Išgėrus alų, o tai truko apie porą valandų, E. A. išėjo į namus. K. P. pažįstamas atvežė butelį degtinės, kurią visi trys gėrė. K. P. užmigo. A. L. ėmė jį įžeidinėti, „nachui“ siuntinėti. Supykęs A. L. į galvą kumščiu sudavė vieną smūgį, su delnu kelis smūgius. Atėmęs šepetį ir jo kotu trenkė A. L. per rankas, nes nukentėjusysis rankomis buvo užsidengęs galvą, ir kotas sulūžo į tris dalis. Po to A. L. atsisėdus ant lovos, toliau gėrė degtinę ir A. L. vėl pradėjo jį necenzūriniais žodžiais vadinti, vėl siuntinėjo „nachui“. Sudavė su kumščiu vieną kartą ir su delnu sudavė į veidą. A. L. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, todėl nuėjo į dušo (tualeto) kambarį nusiprausti. Iš viso galėjo suduoti A. L. apie 12 smūgių ir tai truko apie 15–20 minučių. A. L. grįžus iš dušo (tualeto) kambario, toliau gėrė degtinę, nekonfliktavo. Atsikėlęs K. P. vaikiška kėdute per kojas sudavė A. L., reikalavo iš A. L. 50 eurų, po to suma padidėjo iki 500 eurų. A. L. sėdėjo ant lovos. K. P. atsinešė A. L. batą ir trenkė A. L. į galvą du–tris smūgius. Po suduotų smūgių A. L. ant kaktos paliko žymė. Po to K. P. A. L. nusitempė į dušo (tualeto) kambarį ir ten jį pradėjo spardyti, trypė koja į krūtinę, spardė kojomis. Tai truko 10–15 minučių. Jam buvo šokas, nesusigaudė, kas vyksta, pats bijojo ką nors sakyti ar daryti. Iš kur A. L. kraujas bėgo, nematė, bet kraujo buvo ant grindų. A. L. galva buvo prie durų, o kojos šalia unitazo. Dušo (tualeto) kambaryje buvo pilna kraujo ir K. P. skuduru valė kraują ir liepė eiti jam namo. Jis A. L. paėmė iš dušo (tualeto) kambario ir vedė į namus. A. L. eidamas kažkiek rėmėsi kojomis. Parvedęs A. L. prie namo pasodino ant laiptų. Kodėl neįvedė į vidų, nežino. Jo parodymai prieštaringi, kadangi pirmos apklausos metu ne viską prisiminė, buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, atsimena apie įvykį tik praėjus kiek laiko. Kaltinamasis K. P. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo 7 d. pas jį atėjo E. A., atsinešė butelį degtinės, nugėrė pusę butelio, kai E. A. paskambino S. K. ir jis atėjo kartu su A. L.. Kai jie atėjo, jų paprašė sutvarkyti kambarius, o už tai pažadėjo nupirkti alaus, nes jie alkoholio neatsinešė, o norėjo išgerti. S. K. nuėjęs parnešė malkų, užkūrė ugnį. Jis su E. A. gėrė degtinę. Išgėrė su E. A. butelį degtinės, E. A. kažkas paskambino ir jis išėjo. Jis žiūrėjo filmą ir užmigo, tai galėjo būti 15–16 valanda. Atsibudo, kai jau buvo tamsu. Atsibudęs pamatė, kad S. K. A. L. mušė plastmasine šluota per kojas, per blauzdas. Atsistojęs atsigėrė ir pasakė A. L.: „Eik pamiegot“, pastūmė jį į lovą, o A. K. liepė eiti namo. A. K. nukentėjusiajam trenkė porą smūgių. Viskas nurimo, bet vėl jie (S. K. ir A. L.) pradėjo vienas ant kito kažką sakyti. Tada S. K. vėl puolė A. L. daužyti, jis stojo neleisti ir pasakė: „Eikit namo“. Jis nuėjo į lovą, o S. K. ir A. L. išėjo. S. K. ir A. L. išeinant girdėjo dušo (tualeto) kambaryje bildesį, tačiau jis nėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nes negalėjo galvos pakelti, prieš tai tris mėnesius vartojo alkoholį. Kaip jie išėjo per duris, nematė. Atsibudo pajutęs, kad kažkas ant jo kojų guli, pamatęs, kad tai S. K., jį nuspyrė ir toliau miegojo. Kai prabudo, dar buvo tamsu. Vėliau atsikėlęs pamatė, kad S. K. jau nebebuvo, todėl ėjo užrakinti duris. Pamatė užtiesalą, kuris buvo šlapias, kruvinas, siena dušo (tualeto) kambaryje kruvina, visur šlapia. Pradėjo tvarkytis, valyti kraują, skudurą įmetė į krosnį, nes ateidavo rytais sesuo, nenorėjo, kad ji pamatytų betvarkę. Užsikabino duris ir nuėjo toliau miegoti. Smurto prieš A. L. nenaudojo. Per pirmą apklausą, jis nieko nesuprato, jam buvo šokas.

Teismas vertindamas įrodymų visetą, vertindamas juos atskirai ir lygindamas juos tarpusavyje konstatuoja, kad fizinį smurtą prieš A. L. bendrais veiksmais naudojo kaltinamieji S. K. ir K. P. ir taip A. L. nužudė, t. y. tarp kaltinamųjų S. K. ir K. P. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. L. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. L. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų S. K. ir K. P. veikos rezultatas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), kaltinamojo K. P. namuose, girtauja kaltinamieji K. P., S. K., nukentėjusysis A. L. ir liudytojas E. A.. E. A. išėjus, toliau girtauja kaltinamieji S. K. ir K. P. bei nužudytasis A. L.. Tarp kaltinamųjų ir A. L. kyla konfliktas, kurio metu kaltinamieji prieš A. L. naudoja fizinį smurtą ir 2018 m. kovo 8 d., anksti ryte, A. L. randamas miręs lauke prie savo namų. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų S. K. ir K. P. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį A. L. – ir nukentėjusiojo A. L. mirties būtų įsiterpusios pašalinės veikos, turėjusios įtakos A. L. mirčiai. Įvykio apžiūros protokole (1 t., b. l. 70–90) užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, kur buvo rastas lavonas, ant sniegu padengtos kelio dangos matomos ties pėdomis galbūt vilkimo žymės, lavono viršutinės dalies rūbai, t. y. megztinis, apatinis megztinis, „maikė“ susikėlę iki pažastų, juosmuo apnuogintas, o tai patvirtina kaltinamojo S. K. parodymus, kad jis A. L. išvedė ir kaltinamojo K. P. namų. A. L. sunkiai rėmėsi kojomis, todėl galėjo jį vilkti ką ir patvirtina protokole užfiksuoti pėdsakai. Jokių kitų pašalinių pėdsakų protokole neužfiksuota, o tai reiškia, kad A. L. buvo rastas ten, kur jį paliko kaltinamasis S. K., kad A. L. niekur nejudėjo ir šalia jo nebuvo kitų asmenų, kurie galėtų prieš jį naudoti fizinį smurtą. 2018-03-08 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 37–58) užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), (kaltinamojo K. P. gyvenamoji vieta), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto su mansarda gyvenamasis medinis namas. Namo patalpos nesutvarkytos, netvarkingos, išmėtyti daiktai ir rūbai. Ant įvairių daiktų ir rūbų rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Paimtos nuoplovos. A. L. striukė ir batai rasti kaltinamojo K. P. namuose. 2018-03-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 59–69) užfiksuota, kad papildomos apžiūros metu naudojamas latentinių kraujo pėdsakų reagentas „Bluestar“, kurio pagalba rasti latentiniai kraujo pėdsakai ant vakarinėje namo sienoje esančių durų, ant grindų prie baro-stalo, ant spintelės prie pietinės sienos, ant šiaurinės sienos esančių durų staktos ir grindų, ant dušo ir sanitarinio mazgo patalpos pietinės sienos ir grindų L raidės formos dėmė, ant pietinės sienos virš dušo maišytuvo, ant pietinės sienos apatinės dalies, ant vakarinės sienos ir grindų, ant sanitarinio mazgo (klozeto). Specialistas D. M. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini), kaip specialistas dalyvavo papildomoje įvykio vietos apžiūroje. Įvykio vieta buvo atliekama tamsoje, nes buvo naudojamas tirpalas „Blustar‘‘. Buvo apžiūrėtos gyvenamojo buto patalpos, buvo ieškomi kraujo pėdsakai. Svetainėje buvo rasta kraujo pėdsakų tiek ant baldų, tiek ant grindų, tiek ant sienų. Kitame kambaryje kraujo pėdsakų buvo rasta ant kai kurių daiktų. Vonios kambaryje buvo rasta dvi dėmės – kur dušo kabina ir ant sienos po kranais. Pagal atsispaudų raštą vizualiai matėsi, kad tai buvo žmogaus kūnas atsiremiant į sieną. Daugiausia kraujo pėdsakų buvo vonios kambaryje, ant žemės, prie unitazo. Pačiame unitaze matėsi, kad kažkas įpilta, kad nutekėtų į kanalizaciją. Keliose vietose matėsi, kad kraujo dėmes buvo bandoma pašalinti, buvo valyta. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 42–56) konstatuota, kad ant S. K. sportinių kelnių (3 mėg.), dešinės kojos rudo bato ( (14,15 mėg.), džinsinių kelnių (17 mėg.), peilio geležtės (21 mėg.), medžiagos iškarpos iš sofos (28 mėg.), nuoplovose nuo klozeto dangčio (27 mėg.), nuo grindų tarp lovos ir sekcijos (31 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje iš vonios kambario (26 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. L. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. Visa tai rodo, kad fizinis smurtas buvo prieš A. L. buvo naudojamas kaltinamojo K. P. gyvenamajame name. Kaltinamieji S. K. ir K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje neigė sudavę A. L. gyvybei pavojingus smūgius. K. P. neigė smūgių sudavimą A. L., o S. K. teigė sudavęs smūgius, kurie A. L. gyvybei negalėjo sukelti jokio pavojaus. K. P. teigė, kad smūgius, pavojingus A. L. gyvybei sudavė S. K., o S. K. teigė, kad K. P. sudavė smūgius, kurie galėjo sukelti A. L. mirtį. Teismas vertindamas kaltinamųjų parodymus, duotus teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, konstatuoja, kad kaltinamieji K. P. ir S. K. bendrais veiksmais naudodami fizinį smurtą prieš A. L., sukėlė jo mirtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaltinamųjų S. K. ir K. P. nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti A. L., nes jis kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smūgius rankomis, spardant nukentėjusįjį. Fizinis smurtas prieš A. L. buvo intensyviai naudojamas ilgą laiko tarpą – buvo suduota daug smūgių, ne mažiau nei 68, rankomis, kojomis ir mediniu šepečio kotu į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinę, nukentėjusysis buvo mušamas gulintis, sužalotas, negalintis apsiginti ir pasipriešinti. Fizinis smurtas prieš A. L. buvo naudojamas su pertraukomis ir skirtingose gyvenamojo namo patalpose. Po intensyvaus fizinio smurto panaudojimo matydami, kad A. L. guli, negali pajudėti, nekviečia greitosios pagalbos, nesistengia išvengti sunkių pasekmių. Negalintį pajudėti nukentėjusįjį kaltinamasis S. K. išveda į lauką ir prie jo (A. L.) namų palieka. Kaltinamasis K. P. lieka namuose, naikina nusikalstamos veikos pėdsakus – plauna kraują, sudegina medinio koto dalis, skudurą su kraujo pėdsakais. Atsižvelgiant į aplinkos sąlygas lavono radimo vietoje (vieša vieta – gatvė, ant sniego, pučiant vėjui, esant be šiltų apatinių rūbų su prikeltais iki krūtinės vidurinės dalies viršutinės kūno dalies rūbais, apsinuoginus krūtinės ląstos apatinei daliai ir pilvo bei juosmens sritims, galbūt buvus nakties metu žemesnei aplinkos temperatūrai, nei fiksuota aplinkos temperatūra lavoninių reiškinių matavimo metu), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 112–118) konstatuota, kad, kol dėl daugybinių krūtinės ląstos sužalojimų sukelto ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir trauminio hemoraginio šoko A. L. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus – judėti (vaikščioti), o tai reiškia, kad nukentėjusysis iki mirties jautė didelį skausmą, kankinosi. Kaltinamieji S. K. ir K. P. prieš nukentėjusįjį A. L. panaudodami itin intensyvų fizinį smurtą į gyvybiškai svarbius organus – galvą ir krūtinę, padarydami daugybinius sužalojamus neabejotinai suprato, kad elgiasi itin žiauriai, t. y. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų siekę nukentėjusio mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius kitam žmogui į gyvybei svarbias kūno sritis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti. Kaltinamoji smūgiuodama nukentėjusiajam į galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamieji S. K. ir K. P. ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas suduodant ne mažiau kaip 68 smūgių kumščiais ir kojomis į galvą, krūtinę, t. y. gyvybei pavojingas vietas, liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų S. K. ir K. P. veiksmai dėl A. L. nužudymo teisingai kvalifikuojami kaip nužudymas itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamųjų S. K. ir K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji S. K. ir K. P. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, būdami blaivūs smurto A. L. atžvilgiu nebūtų naudoję, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamųjų nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas

Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (5 t., b. l. 1–2), gydytas psichikos sveikatos centre (5 t., b. l. 53, 4 t., b. l. 174), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 194–200) konstatuota, kad S. K. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2018-03-08) nesirgo lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, ir tai galimo nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. K. neserga lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei simuliacija, tai šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. K. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali atlikti bausmę. S. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai girtauja, tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas girtas, nusikalstama veika truko ilgą laiko tarpą, o tai rodo, kad ji nebuvo spontaniška, kaltinamasis suprato jos pavojingumą, tačiau jos nenutraukė. Tačiau teismas atsižvelgia ir rizikingą nukentėjusiojo elgesį, girtavo su mažai pažįstamais asmenimis, savo elgesiu provokavo konfliktą.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam S. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus.

Kaltinamojo asmenybė – administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (5 t., b. l. 148–150), gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamente (5 t., b. l. 142), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje K. P. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. K. P. dėl jam diagnozuoto vidutinio sunkumo depresijos epizodo teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (5 t., b. l. 145), nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai girtauja, tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas girtas, nusikalstama veika truko ilgą laiko tarpą, o tai rodo, kad ji nebuvo spontaniška, kaltinamasis suprato jos pavojingumą, tačiau jos nenutraukė. Tačiau teismas atsižvelgia ir rizikingą nukentėjusiojo elgesį, girtavo su mažai pažįstamais asmenimis, savo elgesiu provokavo konfliktą.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam K. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl kardomosios priemonės pakeitimo S. K.

Kaltinamajam S. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. S. K. pripažintas kaltu padarius labai sunkų nusikaltimą, jam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Siekdamas išvengti reliai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, S. K. gali bėgti (slėptis), todėl paskirtos kardomosios priemonės keistinos į suėmimą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Nukentėjusysis V. L. (A. L. brolis) pateikė 1877,90 eurų ieškinį (6 t., b. l. 149–151) dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Iš V. L. pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (6 t., b. l. 159–165) bei jo teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie išlaidas, kurioms patvirtinti pateikė dokumentus, matyti, kad 1877,90 eurų turtinę žalą sudaro: laidojimo išlaidos – 759,10 eurų (dokumentai pateikti, atimta 421 euro socialinė pašalpa), gedulingi pietūs – 299,80 eurų (dokumentai pateikti), šarvojimo salės nuoma – 110 eurų (dokumentai pateikti), duobės kasimas, užkasimas – 150 eurų (dokumentai pateikti), išlaidos bažnyčioje – 100 eurų (dokumentai pateikti), paminklas, jo montavimas ir kita – 730 eurų (dokumentai pateikti).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – A. L. nužudymą – padarė kaltinamieji S. K. ir K. P., todėl iš jų solidariai priteistinos V. L. turėtos A. L. laidojimo išlaidos.

V. L. (A. L. brolis) pateikė 15 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016, 2K-179-699/2016). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad kaltinamieji S. K. ir K. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos, A. L. nužudė itin žiauriai, šaltu metų laiku, negalintį savimi pasirūpinti, pusnuogį paliko lauke, tuo A. L. artimiesiems sukeldami didelius dvasinius išgyvenimus. Kaltinamieji nedirba, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Mirusysis A. L. nukentėjusiojo V. L. brolis, kuriam dėl brolio netekties teko patirti išgyvenimus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nukentėjusysis ir A. L. gyveno atskirai, dažniausiai bendraudavo telefonu, jų asmeniniai susitikimai nebuvo reguliarūs. Teismas taip atsižvelgia kad kaltinamieji neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taip pat teismas atsižvelgia ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-386/2012, 2K-162-895/2015, 2K-179-699/2016). Kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiajam priteistina 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad būtent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį, galiojančią teismų praktiką.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Nukentėjusysis V. L. prašo atlyginti 500 eurų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai (paruošiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje) (6 t., b. l. 157–158).

Kaltinamųjų S. K. ir K. P. nusikalstami veiksmai tiesiogiai veikė nukentėjusiojo interesus byloje, todėl jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos civiliniam ieškiniui paruošti. Nukentėjusiojo interesams ir teisėms atstovavo advokatas, už kurio paslaugas jis sumokėjo nurodytą sumą, kurią patvirtina pinigų paėmimo kvitas. Tokios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jos priteistinos atlyginti iš kaltinamųjų S. K. ir K. P..

Ikiteisminio tyrimo specialistai pateikė išvadas, t. y. jie atliko tarnybines užduotis, todėl jų darbo apmokėjimas nelaikytinas proceso išlaidomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daiktai, netekę įrodomosios vertės, beverčiai ar labai menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Asmeniniai daiktai grąžinami jų savininkams ar artimiesiams asmenims. DVD-R diskai su juose esančiais įrašais paliekami prie baudžiamosios bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. lapkričio 5 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą suimant teismo posėdžių salėje.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. lapkričio 5 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš S. K. ir K. P. solidariai 1877,90 eurus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 90 euro centų) turtinės žalos atlyginimo, 7000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų proceso išlaidų V. L. naudai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: 2018-03-08 įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus daiktus: nuo degtinės butelio galbūt kraujo nuoplovą (paketas Nr. 011613), tuščią butelį (paketas Nr. 275489), peilį su ant ašmenų esančiais galbūt kraujo pėdsakais (paketas Nr. 011597), kilimėlį su galbūt kraujo dėmėmis (paketas Nr. 011598), iš vonios kambario nuo klozeto dangčio galbūt kraujo pėdsako nuoplovą (paketas Nr. 011599), nuo grindų, iš kambario, esančio išėjus iš vonios kambario galbūt kraujo lašo pėdsako nuoplovą (paketas Nr. 011600), nuo grindų palei kampinę sofą galbūt kraujo pėdsako nuoplovą (paketas Nr. 011606), tarp kampinės sofos ir sekcijos dviejų galbūt kraujo dėmių, nuoplovas (paketas Nr. 011605 ir Nr. 011607), tarp kriauklės ir viryklės nuo grindų galbūt kraujo dėmės nuoplovą (paketas Nr. 011608), ant virtuvės spintelės baro krašto buvusi galbūt kraujo dėmės nuoplovą (paketas Nr. 011609), iš kampinės sofos gulimos dalies išpjautą medžiagos pavyzdį, su ant jo esančia galbūt kraujo dėme (paketas Nr. 011610), nuo kompiuterio, šalia lovos galbūt kraujo krešulio gabaliuko nuoplovą (paketas Nr. 011611), nuo durų staktos galbūt kraujo dėmę (paketas Nr. 011601), nuo sekcijos stalčiaus rausvos spalvos lašelių nuoplovą (paketas Nr. 011602), nuo veidrodžio smulkių galbūt kraujo lašelių nuoplovą (paketas Nr. 011612), nuo baro degtinės butelį (paketas Nr. 250617), nuo po kriaukle buvusio „šiupeliuko“ galbūt kraujo mėginį (paketas Nr. 011614), pagalvės užvalką (paketas Nr. 011616), nuo lovos krašto rankšluostį, su galbūt kraujo dėmėmis (paketas Nr. 011615), iš striukės ( nuorūką „Philip Moris“ (paketas Nr. 011624), iš krosnies židinio 4-ios nuorūkas (paketas Nr. 011620, Nr. 011621, Nr. 011622, Nr. 011623), du plastikinius butelius (paketas Nr. 011626, Nr. 011627), šluotą, sulaužytą dviejose vietose per kotą (paketas Nr. 011619), kambaryje prie lovos esantį juodos spalvos batą ir antrą batą, rastą kitame kambaryje po spinta, kurie supakuoti į paketą Nr. 011629, iš svetainės kambario pagalvę, su ant jos esančiomis galbūt kraujo dėmėmis (paketas Nr. 011603) (1 t. b.l. 37-58), kurie perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 126–130, 2 t., b.l. 131–33); 2018-03-13 papildomos įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus daiktus: nuo baro stalo stiklinę taurelę (paketas Nr. 011640), nuo prie lanko esančios paguldytos spintelės rytinėje pusėje išryškėjusios dėmės (panaudojus latentinį pėdsakų regentą) nuoplovą (paketas Nr. 011647) ir vakarinėje pusėje nuoplovą (paketas Nr. 011650), iš kito kambario nuo durų tamsios spalvos (rudas) chalatą, kuris švietė panaudojus latentinį pėdsakų regentą (paketas Nr. 011642), golfo lazdą (paketas Nr. 011649), iš vonios kambario, nuo latentiniu pėdsakų regentu panaudojimo išryškėjusių dėmių nuoplovas: nuo pietinės sienos virš dušo maišytuvo (paketas Nr. 011646), nuo pietinės sienos apatinės dalies bei pietinės sienos rytiniame kampe išryškėjusios L raidės formos dėmės nuoplovas (paketas Nr. 011645), botus (paketas Nr. 011643) (1 t. b.l. 59–69), kurie perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–130, 131–33); 2018-03-08 įvykio vietos (duomenys neskelbtini) ir lavono apžiūros metu nuo A. L. lavono paimtus: nuoplovą nuo kaktos (paketas Nr. 011578), nuoplovą nuo akių (paketas Nr. 011579), nuoplovą nuo nosies (paketas Nr. 011580), nuoplovą nuo kaktos (paketas Nr. 011581), nuoplovą nuo dešinės rankos išorės (paketas Nr. 011582), nuoplovą nuo dešinės rankos vidinės pusės (paketas Nr. 011583), nuoplovą nuo kairės rankos vidinės pusės (paketas Nr. 011584), nuoplovą nuo kairės rankos išorinės dalies (paketas Nr. 011585), atkirpto dešinės rankos megztinio skiautę (paketas Nr. 011588), žiebtuvėlį (paketas Nr. 430348), mikrodaleles nuo dešinės rankos vidinės dalies ir nosies (paketai Nr. 011586, Nr. 011587) (1 t., b. l. 70–90), kurie perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 126–130, 131–33); 2018-03-08 įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus: kambaryje ant grindų buvo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, nuo minėtų dėmių paimtas dvi nuoplovas su biologinės kilmės pėdsakais į DNR konteinerius, kurie supakuoti į vokus Nr. 011571, Nr. 011572; 2018-03-08 N. K. pateiktą A. L. asmens tapatybės kortelę (2 t., b. l. 75–76), kuri perduota kortelę išdavusiai įstaigai (2 t., b. l. 77); 2018-03-15 VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus l. e. vedėjo pareigas teismo medicinos eksperto G. P. pagal lydraštį ant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateiktus A. L. rūbus: violetinės spalvos apatines kelnes (paketas Nr. 011651), tamsiai pilkos spalvos viršutinį megztinį (paketas Nr. 011652), džinsines kelnes (paketas Nr. 011648), apatinę palaidinę (paketas Nr. 011655), apatines kelnes (paketas Nr. 011654), juodos spalvos su raudonos spalvos fragmentais megztinį (paketas Nr. 011653, taip pat pateiktus vokus su A. L. dešinės rankos ir kairės rankų nukirptais pirštų nagais su panagių turiniu, prilipusius prie dešinio delno plaukus, dalį galvos plaukų iš kairiojo smilkinio, dalį galvos plaukų iš dešiniojo smilkinio, dalį galvos plaukų iš pakaušio, dalį plaukų iš viršūgalvio, dalį galvos plaukų iš kaktos, viso 8 vokai, supakuoti pakete Nr. 455373, kurie perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 126–130, 131–33); 2018-08-29 (duomenys neskelbtini) pateiktą iš S. K. neteisėtai laikomą telefoną „BMW“, IMEI (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 12), iš kurio tyrimo metu nuskaityta buvusi informacija, apžiūrėtas (3 t. b. l. 16–17, 18–20, 22, 23–28) ir perduotą saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 143–146, 142); 2018-07-09 LTEC prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą voką su dirvožemiu ir nuokritomis nuo tirti pateiktų objektų, likę po tyrimo (3 t. b.l. 161–165), perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 143–146, 142); 2018-09-26 LTEC prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą voką su lipnios juostos pluoštais, nurinktais nuo A. L. batų, likusiais po tyrimo, batų medžiagų (odos, luoštų) pavyzdžiai, lipnios juostos su pluoštais, nurinktais nuo S. K. kelnių, K. P. džinsinių kelnių ir E. A. sportinių kelnių (4 t., b. l. 80–83), perduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 143–146, 142); 2018-06-22, 2018-06-13, 2018-06-19 paimtus S. K., K. P., E. A. rankų pirštų ir delnų atspaudus (2 t., b. l. 99–101, 102, 103–105), kurie sudėti į voką ir perduoti kartu su byla, 2018-03-08 kitų objektų apžiūros protokole įrašyti paimtus S. K., K. P., E. A. rankų nagų pavyzdžius (2 t., b. l. 106–107, 108–109, 110–111), 2018-03-15 paimtus S. K., K. P., E. A. DNR (seilių pavyzdžiai) (2 t., b. l. 90–92, 93–95, 96–98); perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–130, kvitai Nr. 0002059, 0002060, 0002061, 2 t. b. l. 131–33), 2018-03-15 įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo metu buvo jo parodyta ir paimta medinio šepečio koto dvi nuolaužos su atidalintu šepečiu (paketas Nr. 011683), kurie perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–130, 131–133), 2019-02-21 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtus A. L. batus „Puma“, K. P. rudos spalvos odinius numintus batus šlepetes „Rieker“, peilį, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 120–125), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: 2018-03-S. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus: juodos spalvos striukę (paketas Nr. 011697), pilkos spalvos sportines kelnes (paketas Nr. 011700), tamsiai mėlynos spalvos bliuzoną (paketas Nr. 011699), mėlynos spalvos sportinę maikutę (paketas Nr. 011701), vyriški rudos spalvos batai (paketas Nr. 011698) (2 t., b. l. 65–66), kurie perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–130, 131–133, 137, kvitas Nr. 0002044, 2 t., b. l. 138); 2018-03-22 A. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą S. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67–68), kuris perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 143–146, 142); 2018-04-12 A. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus S. K. namuose turimus batus „Fashion HB“ ir „XIU XIAN“ (2 t., b. l. 69–71), kurie perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 143–146, 142), 2019-02-21 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas S. K. sportines kelnės „CST“, perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 120–125), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K.. 2018-04-23 K. P. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas rudos spalvos šlepetes (2 t., b. l. 78–80), kurios perduotos saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 143–146, 142); 2018-03-15 įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo metu buvo jo parodytą ir paimtą tamsiai mėlynos spalvos chalatą (paketas Nr. 011682), kuris perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–130,131–133), 2018-03-08 iš įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ IMEI (duomenys neskelbtini) (K. P.) (1 t., b. l. 37–58), kuris perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 143–146, 142), pagal 2019-02-21 daiktų apžiūros protokolą apžiūrėtas K. P. džinsines kelnes, perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyrių, adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 120–125), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. P.

DVD-R diskus su juose esančiais įrašais, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems S. K. ir K. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.