Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-109-307/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-27
Bylos Nr.: 1A-109-307/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10987-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Algimantas Valantinas, Danguolė Martinavičienė
Nuteistasis: S. K., K. P.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Marius Gricius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-307/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10987-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2, 1.1.4.4, 1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 1.2.3.1.2.6, 2.1.7.4, 2.1.15.3.2, 2.4.6.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino ir Danguolės Martinavičienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistiesiems S. K. ir K. P.,gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui ir Mariui Griciui,ekspertui Gintautui Paulikui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir nuteistojo K. P. gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. P. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. K. ir K. P. solidariai priteista 1 877,90 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt septyni eurai 90 ct) turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penki šimtai eurų) proceso išlaidų V. L. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

S. K. ir K. P. pripažinti kaltais ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteisti už tai, kad 2018 metų naktį iš kovo 7 d. į kovo 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, išgertuvių metu kilus konfliktui su A. L., bendrais veiksmais tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. L., suduodami jam daugybinius smūgius kumščiais, kojomis ir nenustatytu bukabriauniu pailgu daiktu į galvą, krūtinę, rankas, kojas ir nugarą, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami A. L. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus ne mažiau kaip 68 tiesioginiais trauminiais kontaktais, iš kurių ne mažiau kaip 16 smūgių į galvą ir ne mažiau kaip 13 smūgių nenustatytu bukabriauniu pailgu daiktu į krūtinės ląstos užpakalinį paviršių, padarydami A. L. galvoje muštines žaizdas galvos plaukuotojoje dalyje kaktos dešinėje pusėje, viršugalvio srityje viršutinėje dalyje, viršugalvio kairėje pusėje, viršugalvio dešinėje pusėje užpakalinėje srityje, viršugalvio užpakalinėje srityje dešinėje pusėje, veide kaktos kairėje pusėje su kraujosruva aplinkui, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ties galvos plaukuotosios dalies riba, veide kaktos dešinėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje, dešinio antakio išorinėje srityje ir dešinės akiduobės išorinio krašto projekcijoje, kaktos kairėje pusėje nubrozdinimą su kraujosruva aplinkui, kairio antakio išorinėje srityje, kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje ir kairio skruosto srityje akiduobės apatinio krašto projekcijoje, nosies nugarėlės ir nosies galo srityse, kairio žando srityje, kairio kramtomojo raumens projekcijoje, kairiame skruoste ir kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje su kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, galvos minkštuosiuose audiniuose išorinių sužalojimų srityse, galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje, masyvią kraujosruvą kairėje rankoje nuo peties iki alkūnės išoriniame ir užpakaliniame paviršiuose, kairėje rankoje nuo dilbio apatinio ir viršutinio trečdalių ribos iki pirštų krumplių užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame ir užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio apatinio ir viršutinio trečdalio užpakaliniame-išoriniame paviršiuje ir dešinės alkūnės užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, nubrozdinimus su kraujosruva dešinio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių užpakaliniame-vidiniuose paviršiuose, dešinės plaštakos paviršiuje, kraujosruvas dešiniame klubo šone, nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui klubo dešinėje pusėje, kraujosruvas abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinio kelio apatinės dalies priekiniame išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos vidurinio ir apatinio trečdalio priekiniuose paviršiuose, kraujosruvą su nubrozdinimu ir muštinę odos-poodinę žaizdą kairėje kojoje, kairio kelio paviršiuje, abiejų pakinklių srityje, kraujosruvas kairės pėdos priekiniame ir vidiniame paviršiuose, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje mentės projekcijoje, abipus juosmens ir abiejų sėdmenų srityse ir stiprų krūtinės ląstos sumušimą su masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis abipus užpakaliniame paviršiuje, turinčiomis juostų formos taškinių kraujosruvų išsidėstymą, su masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais, su abipus priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą ir, slėpdamas nusikaltimą, S. K. išnešė A. L. iš įvykio vietos ir paliko jį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, šalikelėje, ir ten A. L. 2019 m. kovo 8 d. 5.40 val. buvo rastas miręs dėl patirtų sužalojimų ir abipusio pneumohemotorakso ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo bei sunkaus trauminio hemoraginio šoko, ir taip itin žiauriai nužudė A. L..

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme – laisvės atėmimu trylikai metų, apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę turėjo atsižvelgti į jo, kaip bendrininko, veiksmų intensyvumą, duotų parodymų apimtį, sveikatos būklę. S. K. nuo tyrimo pradžios neneigė smurtavęs prieš A. L., smulkiai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė faktinių aplinkybių, jog smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, ir tai parodo nuteisto asmens nuoširdumą. Nepaisant to, kad S. K. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau iš visumos duomenų matyti, jog pastarojo suduoti smūgiai nukentėjusiajam nebuvo susiję su tiesiogine A. L. mirties priežastimi. Maža to, nuteistasis, rizikuodamas, jog įkalinimo įstaigoje gali patirti fizinį susidorojimą dėl nurodytų tikrų įvykio aplinkybių iš K. P. ar jo aplinkos žmonių, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Tačiau šių aplinkybių skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas nevertino ir S. K. skyrė labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri analogiška K. P. paskirtai bausmei.

2. Apelianto teigimu, skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino apeliantui konstatuotus psichologinius sutrikimus bei nustatytą tik 25 procentų darbingumo lygį, rizikingą nukentėjusiojo elgesį, aplinkybę, kad nuteistasis S. K. siekė sumuštą nukentėjusįjį parvesti į namus, aplinkybę, kad jis suvokia savo veikos pavojingumą ir ydingumą, nuoširdžiai gailisi smurtiniais veiksmais prisidėjęs prie K. P. nusikalstamų veiksmų. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat neįvertino, kad apelianto padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinė, jam paskirta bausmė darys neigiamą poveikį ne tik nuteistajam, bet ir jo šeimos nariams. Nuteistojo S. K. vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą jam turėjo būti paskirta minimaliam dydžiui artima bausmė. Tokia bausmė visiškai atitiktų teisingumo principą ir būtų pakankama ne tik nubausti S. K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir jį perauklėti.

Apeliaciniame skunde nuteistojo K. P. gynėjas advokatas Marius Gricius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinio ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš K. P. atmesti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 302–307 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, t. y. nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nepateikta jų analizė, nuteistųjų ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos šio teismo išvados dėl nuteistojo K. P. kaltės, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų nuostatas.

4. K. P. kaltę pagal jam pareikštus kaltinimus nuosekliai neigė. Apygardos teismas nustatė, kad K. P. smurtavo prieš A. L., vadovaudamasis tik prieštaringais ir nepatikimais kito nuteistojo S. K. parodymais. Apelianto teigimu, nuteistojo S. K. parodymai kito viso proceso metu, jis pateikė net kelias skirtingas įvykio versijas. Apeliantas skunde atkartoja S. K. 2018 m. kovo 8 d. (t. 5, b. 1. 21–22), 2018 m. birželio 22 d. (t. 5, b. 1. 23–27), 2018 m. liepos 25 d. (t. 5, b. l. 28–30) 2018 m. rugpjūčio 21 d. (t. 5, b. l 31–39) apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat jo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. (t. 5, b. l. 48–50), metu duotus parodymus. Apelianto vertinimu, S. K. pirminius parodymus, kuriuose teigė, kad K. P. nukentėjusiojo nemušė, vėlesnių apklausų metu radikaliai pakeitė siekdamas išvengti atsakomybės už nužudymą ir šio nusikaltimo padarymu nepagrįstai apkaltinti K. P.. Bylos duomenimis nustatyta, kad smūgiai į krūtinę sukėlė A. L. mirtį (mirė dėl daugybinių krūtinės ląstos sužalojimų sukelto ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir trauminio hemoraginio šoko), todėl žinodamas specialisto išvados rezultatus S. K. pakeistuose parodymuose nurodė, jog smūgius nukentėjusiajam į krūtinę sudavė K. P.. Gynėjo vertinimu, nuteistojo S. K. parodymai yra akivaizdžiai suderinti su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, galimai patariant gynėjui, tačiau jo pateikta įvykio versija turi esminių trūkumų, prieštaravimų, kurių teismas nuosprendyje nepašalino ir apie juos nepasisakė.

5. Apeliaciniame skunde cituojami nuteistojo S. K. teisme duoti parodymai apie įvykio aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog S. K. aiškinimas, kad jo parodymai prieštaringi dėl to, kad pirmųjų apklausų metu ne viską prisiminė, buvo gydomas (duomenys neskelbtini), turėjo būti atmestas, kadangi visos S. K. pateiktos įvykio versijos yra prieštaringos. Be to, neįtikėtina, kad 2018 m. kovo 8 d. duoti S. K. parodymai yra klaidingi dėl atminties trikdžių, nes jis buvo apklausiamas iš karto po įvykio. Nuteistojo S. K. versiją, kad K. P. jam grasino ir liepė duoti save kaltinančius parodymus (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, paneigia 2018 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog pareigūnai šioje įstaigoje užtikrina, kad tarp einančių pasivaikščioti suimtųjų būtų užtikrintas saugus atstumas, užkardant jų tarpusavio bendravimą. Liudytojas A. B., apklausiamas teismo posėdyje, taip pat parodė, kad 2018 metų kovo mėnesį, jam dirbant budėtoju (duomenys neskelbtini) areštinėje, kaltinamieji būdavo atskirose kamerose, tarpusavyje, jam matant, nebendravo. S. K. kalbėjo apie kažkokį pagalį, kuriuo kažkas smūgiavo, tačiau tiksliai jo pasisakymo nepamena. Apeliantas taip pat cituoja liudytojo A. Ž. teisme duotus parodymus, kad 2018 metų gruodžio mėnesį S. K. jam pasakojo, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo pasiėmęs peilį, todėl jis (S. K.) pastarąjį mušė, kol šluotos kotas sulūžo, sakė, kad daužė pagaliu, mušė rankomis, spardė koja. Jeigu K. P. nebūtų atsikėlęs ir jų išskyręs, visai būtų „suvaręs“. Pamatęs, kad A. L. nebegyvas, lavoną nešė, bet buvo labai sunkus, todėl jį pametė.

6. Apelianto vertinimu, šie liudytojai patvirtino S. K. pirminius parodymus apie jo smurtinius veiksmus prieš A. L.. Be to, liudytojo A. Ž. parodymai akivaizdžiai parodo S. K. tikrąjį elgesį, jo emocionalų ir ūmų būdą bei svarbias įvykio detales. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas peilis, kurį apžiūrėjus ir ištyrus nustatyta, kad ant peilio rankenos (22 mėg.) gautas dominuojantis vyriškosios lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. P. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe, su DNR priemaiša, kuri galbūt sutampa su A. L. DNR profiliu. Gynėjo teigimu, šis tyrimas patvirtina liudytojo A. Ž. parodymus. Teismas šių aplinkybių visiškai netyrė, nepagrįstai patikėjęs S. K. iškelta versija, jog K. P. smurtauti prieš A. L. pradėjo dėl 50 ar 500 Eur skolos. A. L. artimieji, liudytojas E. A. apklausiami teisme parodė, kad A. L. K. P. skolingas nebuvo. Apeliantas taip pat nurodo, kad įvykio metu K. P. avėjo šlepetes, o S. K. – batus, todėl akivaizdu, jog K. P. negalėjo padaryti A. L. konstatuotų sužalojimų.

7. Apelianto teigimu, S. K. kaltę padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą nusikaltimą patvirtina aplinkybė, kad jis, o ne K. P., savo iniciatyva išvedė A. L. iš K. P. namų į lauką ir jį paliko. Šie S. K. veiksmai rodo, kad jis asmeniškai prisiėmė atsakomybę už atsiradusius padarinius, turėjo suinteresuotumą slėpti įvykio aplinkybes. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai neatskleidė įvykių sekos. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio dieną, apie 16.00 val., po to, kai tarp S. K. ir A. L. įvyko konfliktas, jie išėjo iš K. P. namų, o K. P. užmigo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad mirtinai sumuštą A. L. iš K. P. namų S. K. išvedė į lauką apie 24.00 val. Taigi įvykių seka nuo 16.00 val. iki 24.00 val. nenustatyta. K. P. tvirtinimu, visą šį laikotarpį jis miegojo, o S. K. visą šį laikotarpį bendravo su A. L. ir buvo paskutinis asmuo, matęs pastarąjį gyvą. Be to, aplinkybę, kad S. K. atliko smurtinius veiksmus prieš A. L., patvirtina ir paties S. K. asmenybė. Byloje surinkti duomenys apie tai, kad jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini), o neblaivus yra neprognozuojamo elgesio.

8. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistųjų susitarimas nužudyti A. L. buvo spontaniškas ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smūgius rankomis, spardant nukentėjusįjį. Anot apelianto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad prieš A. L. buvo smurtauta suderintais nuteistųjų veiksmais. K. P. parodė, kad nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, o S. K. parodė, kad smurtavo, tačiau nesmūgiavo pastarajam į krūtinę. Nuteistojo K. P. parodymai nebuvo paneigti. Taigi, esant tokiems įrodymams, teismas galėjo patikėti K. P. versija ir jį išteisinti arba patikėti S. K. versija ir nuteisti dėl nužudymo K. P., o S. K. – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nebuvo pagrindo konstatuoti abiejų nuteistųjų kaltės ir jų veikos kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį. K. P. netinkami veiksmai – nusikalstamos veikos pėdsakų naikinimas (plovė kraują, sudegino medinio šepečio koto dalis, skudurą su kraujo pėdsakais) savaime jo kaltės nepatvirtina, o rodo, kad K. P. šiuos veiksmus atliko bijodamas būti apkaltintas A. L. nužudymu.

9. Apelianto teigimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, vadovavosi tik K. P. kaltinančiais įrodymais, o jį teisinančius įrodymus ignoravo, todėl pažeidė rungimosi ir nešališkumo principus, įtvirtintus BPK 7 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė jų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, o S. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu S. K. ir K. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad jie, veikdami kartu, 2018 m. naktį iš kovo 7 d. į kovo 8 d. gyvenamojo namo viduje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui A. L. sudavė daugybinius smūgius kumščiais, kojomis, bukabriauniu daiktu į galvą, krūtinę, rankas, kojas ir šiais ne mažiau kaip 68 trauminiais poveikiais, be kitų sužalojimų, buvo padaryti abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su abipus priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais, kurie komplikavosi abipusio pneumohemotorakso ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sunkiu trauminiu hemoraginiu šoku, dėl kurių A. L. mirė.

Dėl K. P. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-322-511/2016). Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikaltimo vykdymo bendrininkas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Bendrininkavimo būtinieji objektyvieji požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018 ir kt.). Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Taigi, kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, kaip ir minėta, turi būti konstatuota bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, nurodytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendrininkais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017).

Aplinkybę, jog K. P., veikdamas bendrininkų grupe, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis nužudė nukentėjusįjį A. L., patvirtina nuteistojo S. K. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos, lavono apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis Nr. M 124/2018 (03), Nr. pM 9/2018 (03), Nr. pM 8/2018 (03), Nr. pM 10/2018 (03), Nr. 40-(511)-ISI-539-(13.2), Nr. S 119/2018 (01), Nr. S 217/2018 (01), Nr. S 321/2018 (01), Nr. 11-1799 (18) byloje surinkti duomenys, liudytojų parodymais, specialisto D. M. paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti. Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų R. M. (buvusios B.), I. V., A. K. parodymai bei teismo medicinos specialisto Gintauto Pauliko paaiškinimai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną nuteistieji ir nukentėjusysis A. L. kartu vartojo alkoholį, išgertuvių metu tarp S. K. ir A. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį suduodamas jam kumščiu, delnu bei šluotos kotu į galvos, veido, rankų sritis. Vėliau, nakties metu, S. K. išvedė sumuštą nukentėjusįjį į lauką ir netoli pastarojo namų paliko gulintį šalikelėje, kur nukentėjusysis ir mirė. Šios aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos apeliaciniuose skunduose. K. P. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamos kitos aplinkybės, t. y. kas įvyko po to, kai S. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kas konkrečiai nutempė nukentėjusįjį į dušo (tualeto) patalpą, kas ir kokius smurtinius veiksmus atliko tuo metu. Apie šias aplinkybes patys nuteistieji davė prieštaringus ir gana nenuoseklius parodymus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. P. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl A. L. nužudymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nuosekliai teigė, kad jis prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, rėmėsi S. K. nenuosekliais ir itin prieštaringais parodymais, kurie keitėsi priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, S. K. parodymus paneigia ir byloje apklausto liudytojo A. Ž. parodymai, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo tik S. K.. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistųjų susitarimas nužudyti A. L. buvo spontaniškas ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smūgius rankomis, spardant kojomis.

Nuteistasis K. P. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, nurodė, kad tą dieną pas jį į namus atėjo E. A., jie kartu gėrė degtinę. Kiek vėliau prisidėjo S. K. ir A. L.. Po kurio laiko E. A. išėjo. Jis (K. P.) apie 15–16 val. užmigo. Atsibudo, kai jau buvo tamsu, ir matė, kaip S. K. A. L. muša šluota per kojas, per blauzdas. Jis (K. P.) A. L. liepė eiti miegoti ir pastūmė jį į lovą, o S. K. liepė eiti namo. S. K. nukentėjusiajam dar trenkė porą smūgių ir paskui kuriam laikui apsiramino. Tačiau vėliau jie vėl apsižodžiavo, S. K. puolė A. L. daužyti. Jis (K. P.) liepė eiti jiems namo, o pats atsigulęs į lovą užmigo. Jis nematė, kad A. L. iš kurios nors kūno dalies būtų bėgęs kraujas. Tada S. K. ir A. L. išėjo. Jiems išeinant jis (K. P.) girdėjo dušo (tualeto) kambaryje bildesį, tačiau kas ten vyksta, dėl girtumo pažiūrėti nėjo ir nematė. Kaip jie išėjo, nematė. Atsibudęs pamatė, kad ant jo kojų guli S. K., jis pastarąjį nuspyrė ir toliau miegojo. Vėliau atsikėlęs pamatė, kad S. K. nebėra. Nueidamas užrakinti durų pamatė kruviną užtiesalą, dušo (tualeto) kambaryje siena buvo kruvina, visur šlapia. Jis pradėjo tvarkytis, valyti kraują, skudurą įmetė į krosnį, nes nenorėjo, kad namuose betvarkę pamatytų sesuo, kuri dažnai pas jį rytais užsuka. Sutvarkęs užsikabino duris ir nuėjo toliau miegoti. Ryte atvažiavo policija. Paaiškino, kad mėlynės ant jo kojos atsirado, kai lipdamas iš lovos S. K. jam įspyrė į koją. Neigė naudojęs smurtą prieš A. L.. Teigė, kad apklausiamas pirmos apklausos metu jis nieko nesuprato, nes jį ištiko šokas (t. 7, b. l. 9–10).

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. buvo apklaustas keletą kartų. 2018 m. kovo 8 d. įtariamasis K. P. pirminės apklausos metu parodė, kad 2018 m. kovo 7 d. iki pietų pas jį į namus atėjo S. K., E. A. ir A. L.. Gėrė visi – kas alų, kas degtinę. Jis įsijungė filmą, užsnūdo, prieš jam užsnūstant E. A. išėjo, nes buvo labai girtas. Pabudo išgirdęs šaukiant A. L.. Tuomet pamatė susilenkusį A. L., kuris buvo susiėmęs už dešinės kojos, o S. K. tuo metu stovėjo šalia ir rankoje laikė per kotą sulinkusį šepetį. Jis (K. P.) liepė S. K. liautis, tačiau pastarasis ranka sudavė du kartus į veidą A. L.. Nuo pirmo smūgio A. L. nugriuvo ant lovos, atsistojo, tada S. K. jam sudavė antrą kartą, po smūgio A. L. vėl nugriuvo. Tada S. K. kažkokiu pagaliu ar lazda daužė nukentėjusiajam per kojas, gal ir per kitas kūno vietas. A. L. svirduliavo, todėl jis (K. P.) paguldė jį į lovą, tačiau A. L. atsikėlė. Girdėjo bildesį tualete. Eidamas užsikabinti durų, jis sugėrovų jau nebematė. Tualete pamatė numestą klozeto dangtį ir nuskilusią skalbinių dėžę. Daugiau kambaryje nieko neįprasto nematė, kambarys buvo kaip po eilinių išgertuvių, kraujo nematė ir nieko nevalė (t. 5, b. l. 171–172).

2018 m. kovo 15 d. papildomos apklausos metu K. P. patikslino ir papildė savo ankstesnius parodymus. Nurodė, kad įvykio dieną buvo apsirengęs chalatu, po juo galėjo mūvėti džinsines kelnes, kurias rado ir paėmė policijos pareigūnai. Matė, kad ant kelnių buvo kraujo lašų, kurie galėjo būti A. L.. Kraujas galėjo užtikšti S. K. mušant nukentėjusįjį. Patvirtino, kad S. K. šepečio mediniu kotu gulinčiam lovoje A. L. sudavė per kojas du kartus. Paskui jis (K. P.) dar kažkiek išgėrė, atsigulė į lovą ir išgirdo bildesius tualete, tačiau pažiūrėti, kas ten vyksta, nuėjęs nebuvo. Po kurio laiko atsibudęs pajuto, kad ant kojų guli S. K., jis pastarąjį koja nustūmė ir liepė eiti namo. Kur tuo metu buvo A. L., nematė. Kada S. K. išėjo, irgi negali pasakyti. Po kiek laiko vėl pabudo, namuose jis buvo vienas. Šiuose parodymuose, skirtingai nei pirminiuose, jis jau tvirtino, kad nuėjęs užkabinti laukujų durų pamatė, jog dušo (tualeto) siena yra ištepta krauju, atrodė, kad siena buvo valyta su skuduru. Pagalvojo, kad kuris nors iš jų nuvirto, prasiskėlė galvą ir liko žymės. Matė nuskeltą skalbinių dėžę, nuo tualeto nukritusį dangtį, grindys buvo labai šlapios, vaikų kambaryje ant grindų rado kruviną užtiesalą. Nenorėdamas, kad jo sesuo atėjusi pamatytų tokią netvarką, jis kruviną užtiesalą, medines šepečio koto nuolaužas sudėjo į krosnį sudeginti. Paskui skuduru ar rankšluosčiu išvalė dušo sienas bei įmetė jį į krosnį. Tuomet nuėjo miegoti. Neigė naudojęs smurtą prieš A. L. (t. 5, b. l. 175–178).

2018 m. rugpjūčio 16 d. papildomos apklausos metu K. P. parodė, kad jam pateiktoje nuotraukoje matomi numinti batai yra jo, paprastai juos dėvėjo kaip šlepetes. Ar 2018 m. kovo 7 d. išgertuvių metu avėjo tais batais, neprisimena. Mano, kad juos buvo davęs kažkuriam iš sugėrovų (E. A., S. K. arba A. L.). Nežino, kaip galėjo atsirasti A. L. kraujas ant vieno iš šių batų pado. Pateiktoje nuotraukoje matomi batai jam yra nežinomi. Negali paaiškinti, iš kur ir kaip ant A. L. lavono skruosto rastas šio bato pėdsakas (t. 5, b. l. 179–186).

2019 m. vasario 13 d. papildomos apklausos metu K. P. taip pat neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Mano, kad visus smūgius A. L. sudavė vienas S. K. (t. 5, b. l. 190–191).

K. P. 2018 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip ir kur jis gulėjo išgertuvių metu ant sofos; kaip ir kur ant lovos sėdėjo A. L. bei kaip ir į kurias kūno vietas S. K. sudavė A. L.: du kartus ranka ar kumščiu į veidą. K. P. parodė, kaip S. K. pagaliu ar medine šluota smūgiavo A. L. į kojas; vietą, kurioje vaikų kambaryje rado kruviną antklodę; kur dušo (tualeto) kambaryje krauju buvo ištepta siena, kurią jis nuvalė skuduru, kurį sudegino; kur prie kieto kuro katilo ant žemės rado medinės šluotos dalis; vietą, kur ant sofos kampinio porankio buvo padėtos jo džinsinės kelnės, suteptos krauju; vietą, kurioje kabėjo ir kabo jo mėlynos spalvos chalatas, kurį vilkėjo išgertuvių metu; šluotos (šepečio) atidalytą medinę nuolaužą ir šluotos (šepečio) dalį, kurių likusias dalis sudegino. Parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas chalatas, šluotos (šepečio) atidalyta medinė nuolauža (3 dalys) (t. 6, b. l. 2–10).

K. P. papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad išgertuvių metu jis buvo užmigęs, prabudęs pamatė, kaip S. K. A. L. šluota sudavė vieną smūgį. Matė, kaip S. K. jam sudavė kumščiais dar du kartus. Jam (K. P.) pasidarė bloga, todėl jis S. K. ir A. L. liepė išeiti iš namų. Tuomet juos palikęs jis nuėjo į lovą. Negali pasakyti, kas sulaužė A. L. krūtinę, šonkaulius. Jis (K. P.) nukentėjusiojo nemušė, kas vėliau smurtavo prieš A. L., nematė. Naktį eidamas užkabinti durų pamatė kraujo dėmes ant dušo sienų, todėl nenorėdamas, kad atėjusi sesuo pamatytų netvarką, tą pačią naktį tualeto patalpą išvalė. Kas sutvarkė kambarį ir išvalė kraujo dėmes, jis nežino. Kraujo dėmės ant jo džinsinių kelnių galėjo atsirasti, kai S. K. sudavė A. L. į galvą. Jis nematė, kaip ir kada iš jo namų išėjo S. K. ir A. L.. Jis negali paaiškinti, kodėl ant jo peilio buvo likę tik jo (K. P.) ir A. L. kraujo pėdsakai. Neigė, kad A. L. jam buvo skolingas ir kad jis (K. P.) (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje pats ar per kitus asmenis bandė paveikti S. K..

Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo S. K. parodymų patikimumą, sutinka su nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose, nebuvo labai vienodi ir nuoseklūs. Tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti visus S. K. byloje duotus parodymus.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. K. parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 17 val., jis kartu su A. L. nuėjo pas K. P. į namus. Pastarojo namuose dar buvo E. A., jie visi gėrė alų. Maždaug po poros valandų E. A. išėjo, o jie trise toliau gėrė degtinę. Vienu metu K. P. užmigo, o tarp jo ir A. L. kilo žodinis konfliktas. Supykęs jis ant lovos sėdinčiam A. L. sudavė į veidą vieną smūgį kumščiu ir dar kelis smūgius delnu. Atėmęs iš nukentėjusiojo šepetį jo kotu trenkė pastarajam per rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs galvą, kotas sulūžo. Nuo smūgių A. L. nukrito ant žemės. Paskui nukentėjusysis atsisėdo ant lovos ir jie toliau gėrė degtinę. Netrukus A. L. vėl pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl jis nukentėjusiajam sudavė vieną kartą kumščiu ir delnu į veidą. A. L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl nukentėjusysis nuėjo į dušo (tualeto) kambarį nusiprausti. Iš viso jis nukentėjusiajam galėjo suduoti apie 12 smūgių ir tai truko apie 15–20 minučių. Nukentėjusiajam grįžus iš dušo (tualeto) kambario, jie toliau gėrė degtinę ir daugiau nekonfliktavo. Tuomet atsikėlęs K. P. vaikiška kėdute sudavė A. L. per kojas, reikalavo iš pastarojo 50 eurų, vėliau suma padidėjo iki 500 eurų. Tuo metu A. L. sėdėjo ant lovos. K. P. atsinešė A. L. batą ir juo sudavė pastarajam į galvą du–tris smūgius. Po suduotų smūgių A. L. ant kaktos liko bato atspaudo žymė. Paskui K. P. nukentėjusįjį nusitempė į dušo (tualeto) kambarį ir ten jį pradėjo spardyti, trypti koja krūtinę. Tai truko 10–15 minučių. Jam (S. K.) buvo šokas, todėl jis bijojo K. P. ką nors sakyti. Matė, kad ant grindų buvo kraujo, tačiau iš kur nukentėjusiajam bėgo kraujas, nematė. Tuo metu A. L. galva buvo prie durų, o kojos šalia unitazo. Dušo (tualeto) kambaryje buvo daug kraujo, K. P. skuduru valė kraują ir liepė jam eiti namo, sakydamas jam (S. K.), jog jeigu jis pasakys, kad K. P. sumušė nukentėjusįjį, tai jam (S. K.) bus tas pats. Jis (S. K.) A. L. išsivedė iš dušo (tualeto) kambario ir vedė į namus. Nukentėjusysis eidamas kažkiek rėmėsi kojomis. Nuvedęs A. L. prie pastarojo namų pasodino ant laiptų ir paliko. Ryte sužinojo, kad A. L. mirė (t. 7, b. l. 8–9).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. birželio 22 d. S. K. taip pat prisipažino, jog sumušė A. L., tačiau nurodė, kad tikslo jį nužudyti neturėjo. Šių apklausų metu jis parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., dienos metu, jis K. P. namuose kartu su pastaruoju, E. A. bei A. L. gėrė alkoholinius gėrimus. E. A. išėjus A. L. pradėjo jį įžeidinėti, todėl jis (S. K.) rankos plaštaka ir kumščiu sudavė A. L. į galvą ir į veido sritį ne mažiau kaip keturis kartus. Po kiek laiko nukentėjusysis vėl pradėjo jį įžeidinėti, todėl jis (S. K.) A. L. vėl sudavė gal septynis smūgius rankos kumščiu ir delnu į galvos sritį. Jis smūgių kojomis ar šluotos kotu nukentėjusiajam nesudavė. A. L. po akimi matėsi kraujosruva. K. P. neleido mušti A. L., abu kartus jį nuo nukentėjusiojo nustūmė. Paskui jie dar išgėrė ir maždaug po valandos A. L. išėjo namo. Matė, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, ar jo drabužiai buvo ištepti krauju, neprisimena. Gali būti, kad ir namuose buvo kraujo, tačiau dėl girtumo neprisimena. Nematė, kad K. P. būtų lietęs A. L., kai jis kraujavo (t. 5, b. l. 21–22, 23–27).

Tačiau 2018 m. liepos 25 d. papildomos apklausos metu S. K. pakeitė savo parodymus ir patikslino, kad po to, kai A. L. po jo (S. K.) grįžo atgal į kambarį iš dušo (tualeto) patalpos nusiplovęs kraują, K. P. be jokios aiškios priežasties pradėjo iš A. L. reikalauti iš pradžių 50 eurų, vėliau 500 eurų. Iš pradžių kalbėjęs ramiai K. P. vėliau labai supyko, pasakė „ateik čia pasikalbėti“ ir nusivedė A. L. į dušo (tualeto) patalpą. Jis (S. K.) liko kambaryje. Girdėjo vonios kambaryje bildesį, lyg A. L. prašė, kad nemuštų. Jis (S. K.) iš didžiojo kambario įėjo į koridorių (pereinamas kambariukas) ir pro atidarytas dušo (tualeto) duris pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, kurio galva buvo į priešingą pusę nuo dušo, o kojos buvo prie klozeto. Tuo metu K. P. koja jį daužė į krūtinę. Kiek kartų sudavė, tiksliai pasakyti negali. Aplink A. L. ant grindų buvo daug kraujo. Po 5–10 minučių į kambarį grįžo vienas K. P. ir pasakė, kad A. L. išėjo namo. K. P. vėl nuėjo į dušo (tualeto) patalpą. Jis (S. K.), nuėjęs į dušo (tualeto) patalpą, pamatė, kad K. P. su skuduru ar šluota valo grindis. Prisimena, kad skudurus jis vėliau degino krosnyje. K. P. jam pasakė, kad jeigu jis (S. K.) kam nors apie tai pasakys, tai jam bus kaip A. L.. Supratęs tokius K. P. žodžius kaip grasinimą, jis išėjo namo. S. K. parodė, kad bijojo K. P., todėl šių aplinkybių jis nenurodė pirmųjų apklausų metu. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vedami pasivaikščioti jie buvo susitikę, tuomet K. P. jam pasakė, kad jei jis (S. K.) pasakys teisybę, jam bus kaip nukentėjusiajam, liepė kaltę prisiimti vienam (t. 5, b. l. 28–30).

2018 m rugpjūčio 21 d. papildomos apklausos metu S. K. parodė, jog nori paaiškinti ir patikslinti aplinkybes, kad K. P. trypė nukentėjusįjį tualete ir kad jis (S. K.) vedė nukentėjusįjį namo, tačiau paliko gatvėje. Šias aplinkybės jis nurodė savo motinai rašytame laiške. Neneigia, kad buvo užsnūdęs, prabudęs nuo triukšmo pamatė, kad K. P. koja smūgiuoja A. L.. Jo parodymai skiriasi, kadangi visų aplinkybių tiksliai neprisimena. K. P. koja daužė A. L. krūtinę, o rankomis „malė jį kaip mėsmale“. Kraujo buvo daug. Girdėjo, kaip K. P. pasakė „nebegyvas“, tuomet jis (S. K.) pagalvojo, kad A. L. reikia parvesti namo. Vesdamas nesuprato, ar jis miręs, ar be sąmonės. K. P. jam nieko nesakė ir nepadėjo vesti nukentėjusiojo. Kodėl jis nukentėjusiojo nenuvedė į namus, paaiškinti negali. Jis (S. K.) peilio K. P. namuose nenaudojo ir nematė, kad jį būtų naudoję nukentėjusysis ar K. P.. Jam parodyti juodi batai yra A. L., pastarasis juos buvo nusimovęs. Nežino, kaip ant nukentėjusiojo skruosto atsirado šių batų pėdsakas. K. P. tualete mušdamas A. L. taip pat buvo apsiavęs juodus batus (t. 5, b. l. 31–39).

S. K., 2018 m. rugpjūčio 24 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jam, A. L. ir K. P. pastarojo namuose vartojant alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis pradėjo konfliktuoti. Tuomet jis (S. K.) nukentėjusiajam į veido sritį kumščiu ir delnu sudavė apie 10 smūgių, paskui smurtavo prieš A. L. suduodamas smūgius šluotos kotu. K. P. atsikėlęs iš lovos bandė užstoti A. L., tačiau prasidėjo jų konfliktas. K. P. nusitempė A. L. už megztinio į dušo (tualeto) patalpą ir ten jį suspardė. K. P. kalbėjo apie kažkokius pinigus, iš pradžių 50 eurų, vėliau 500 eurų. Jis (S. K.), nuėjęs pažiūrėti į vonios kambarį, pamatė, kad vonios kambaryje buvo daug kraujo, A. L. gulėjo visu kūnu ant nugaros, o K. P. jį spardė. K. P. sudavė nukentėjusiajam daug smūgių į įvairias kūno vietas: į krūtinę, šonus, galvą, trypė koja iš viršaus ant krūtinės. Tuo metu K. P. buvo su batais. Jis (S. K.) ir A. L. buvo su kojinėmis. Būnant kambaryje K. P. A. L. smūgių nesudavė. Jis apie tai, kad K. P. mušė nukentėjusįjį, pirmiau parodymų nedavė, nes K. P. gąsdino, sakė, kad ir jį užmuš, be to, K. P. jį gąsdino (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, sakydamas, kad jam bus taip, kaip A. L. (t. 5, b. l. 43–46).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. K. savo parodymus vėl pakeitė, papildomai nurodydamas, kad išgertuvių metu K. P. užmigo. Tarp jo ir A. L. įvyko žodinis konfliktas. A. L. griebė peilį, o jis (S. K.) jį norėjo atimti. Tuomet jis A. L. sudavė smūgius į galvą, nuo kurių nukentėjusysis nukrito ant lovos, tada galva trenkėsi į grindis. Po kiek laiko jis su A. L. išėjo namo. Būdamas neblaivus nukentėjusysis avėsi batus ir apvirto, toje vietoje buvo daug kraujo, tačiau iš kur tiksliai nukentėjusiajam bėgo kraujas, nežino. Tuo metu K. P. miegojo. Iš kur ant nukentėjusiojo kūno atsirado kiti sužalojimai, jis paaiškinti negali. Jis A. L. į krūtinę smūgių nesudavė. Iš kur ant K. P. avalynės atsirado kraujas, nežino. Jis apkalbėjo K. P., jo ankstesni parodymai, kuriuose jis teigia, kad pastarasis mušė A. L., yra neteisingi. Teigia, kad K. P. tardymo izoliatoriuje jam negrasino.

Iš tiesų S. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, analizė leidžia daryti išvadą, jog šio nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi, tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti visus byloje duotus S. K. parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi S. K. byloje duotų parodymų esmę apie jo paties ir K. P. vaidmenį atimant gyvybę A. L., jų turinio dinamiką bylos proceso metu, sprendžia, jog dalis jų yra patvirtinami ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Todėl apygardos teismas motyvuotai ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas K. P. kaltę dėl A. L. nužudymo.

Žemesnės instancijos teismas

S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam (S. K.) ir A. L. sukonfliktavus K. P. gulėjo ant lovos. Iš pradžių K. P. į jų konfliktą nesikišo, tačiau bandė užstoti nukentėjusįjį. Tuomet, anot S. K., konfliktas prasidėjo tarp K. P. ir A. L.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnų bei vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo, S. K. nuosekliai tvirtino, kad K. P. nukentėjusįjį nutempė į dušo (tualeto) patalpą. Nuėjęs pažiūrėti S. K. pamatė, kaip ant grindų gulintį A. L. K. P. spardė batais apautomis kojomis, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: krūtinę, šonus, galvą, trypė kojomis iš viršaus ant krūtinės. Šias aplinkybes S. K. patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat papildė, kad K. P., pagriebęs vaikišką kėdutę, sudavė ja sėdinčiam A. L. per kojas, paskui, paėmęs nukentėjusiojo batą, sudavė juo pastarajam per veidą. Nors, kaip jau minėta anksčiau, S. K. parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi, tačiau esminėse aplinkybėse šio nuteistojo parodymai apie K. P. atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, intensyvumą iš esmės sutapo, t. y. kad po to, kai jis (S. K.) sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį kumščiu, delnais, vėliau ir šluotos kotu, prieš nukentėjusįjį pradėjo smurtauti K. P., kad tokius veiksmus jis tęsė dušo (tualeto) patalpoje, kur K. P. kojomis spardė gulintį A. L. į įvairias kūno vietas, trypė kojomis krūtinę. Savo parodymus S. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad S. K. šio procesinio veiksmo dalyviams paaiškino ir parodė, pro kur jis įėjo į K. P. namus, kur nusiavęs pasidėjo batus (fotografija Nr. 1); kur vyko išgertuvės; kur sėdėjo visi juose dalyvavę asmenys. S. K., pasinaudodamas manekenu, detaliai parodė, kad tuo metu, kai jis (S. K.) sudavė nukentėjusiajam smūgius, pastarasis sėdėjo ant lovos (fotografija Nr. 2), parodė, kad po pirmą kartą suduotų smūgių A. L. nenugriuvo, o antrą kartą vėl sudavė smūgius toje pačioje pozicijoje, parodė, kur ir kaip sudavė smūgius į veidą (fotografija Nr. 3), parodė, kad po antro karto suduotų smūgių A. L. nugriuvo, lyg iš pradžių ant kelių ir paskui veidu į grindis (fotografija Nr. 4). Nuteistasis parodė, kad A. L. pakėlė, pasodino, kad paskui įvyko konfliktas tarp A. L. ir K. P.. K. P. suėmęs už peties, drabužių nusitempė A. L. į dušo (tualeto) kambarį (fotografija Nr. 5), parodė vietą, kur jis stovėjo ir matė, kaip K. P. koja į krūtinę spardė nukentėjusįjį (fotografija Nr. 6). S. K., paguldęs dušo (tualeto) kambaryje ant grindų manekeną, parodė, kaip ir kur K. P. A. L. gulint aukštielninkam koja spardė į krūtinę (fotografija Nr. 7); parodė, kad spyrė 3–4 smūgius, taip pat patvirtino, kad buvo daug kraujo aplink A. L., daugiausia prie galvos ir viršutinės kūno dalies srities (fotografija Nr. 8). Parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. paaiškino, kad nežino, kaip A. L. išėjo; kad K. P. su skuduru valė kraują, buvusį dušo (tualeto) kambaryje, nuo sienų; patvirtino ir kitas aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausose, t. y. vietas kambaryje, kur buvo kraujo, kur buvo šluota, su kuria sudavė nukentėjusiajam ir pan. (t. 5, b. l. 66–71). Taigi, S. K. labai nuosekliai patvirtino savo parodymus, detaliai atskleidė tos dienos įvykių eigą, savo ir K. P. veiksmus prieš nukentėjusįjį. Tokias pačias įvykio aplinkybes S. K. nurodė ir akistatos su K. P. metu (t. 5, b. l. 58–62).

Sprendžiant S. K. parodymų patikimumo klausimą, svarbu tai, kad S. K. parodymus apie jo paties bei K. P. atliktus veiksmus iš dalies patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Pirmiausia S. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kur ir kaip buvo naudojamas smurtas prieš nukentėjusįjį, patvirtina 2018 m. kovo 8 d. (t. 1, b. l. 37–58) ir 2018 m. kovo 13 d. (t. 1, b. l. 59–69) atliktos įvykio vietos apžiūros. Įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad K. P. gyvenamojoje vietoje ant įvairių daiktų ir drabužių buvo rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, buvo rasti A. L. striukė ir batai. Papildomos apžiūros metu, naudojant latentinių kraujo pėdsakų reagentą „Bluestar“, buvo rasti latentiniai kraujo pėdsakai ant vakarinėje namo sienoje esančių durų, grindų prie baro-stalo, ant spintelės prie pietinės sienos, ant šiaurinės sienos esančių durų staktos ir grindų, latentinės kraujo dėmės taip pat buvo rastos ant dušo ir sanitarinio mazgo patalpos pietinės sienos ir grindų, ant pietinės sienos virš dušo maišytuvo, ant pietinės sienos apatinės dalies, ant vakarinės sienos ir grindų, ant sanitarinio mazgo (klozeto). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas D. M. parodė, kad jis, kaip specialistas, dalyvavo papildomoje įvykio vietos apžiūroje. Įvykio vieta buvo atliekama tamsoje, nes buvo naudojamas tirpalas „Blustar‘‘. Buvo apžiūrėtos gyvenamojo buto patalpos, buvo ieškomi kraujo pėdsakai. Svetainėje buvo rasta kraujo pėdsakų ant baldų, grindų ir sienų. Kitame kambaryje kraujo pėdsakų buvo rasta ant kai kurių daiktų. Vonios kambaryje buvo rastos dvi dėmės – kur dušo kabina ir ant sienos po čiaupais. Pagal dėmių atspaudų raštą vizualiai matėsi, kad tai buvo žmogaus kūnas atsiremiant į sieną. Daugiausia kraujo pėdsakų buvo vonios kambaryje, ant žemės, prie unitazo. Taip pat matėsi, kad į unitazą buvo kažkas įpilta, kad nutekėtų į kanalizaciją. Keliose vietose matėsi, kad kraujo dėmes buvo bandoma pašalinti, buvo valyta (t. 6, b. l. 174–175). Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina S. K. teiginius, kad pirmiausia prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama didžiajame kambaryje, čia rastas kraujas, tikėtina, atsirado po S. K. smūgių nukentėjusiajam, kuriuos sudavus pastarajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau smurtas buvo tęsiamas dušo (tualeto) kambaryje, kuriame kraujo dėmių buvo daugiausia. Kraujo pėdsakų radimo vieta atitinka S. K. nurodytą nukentėjusiojo gulėjimo ant grindų padėtį. Be to, specialisto išvados Nr. S 119/2018 (01), Nr. S 217/2018(01) (t. 4, b. l. 42–56, 63) patvirtina, kad A. L. kraujo pėdsakai buvo rasti ne tik nuoplovose nuo klozeto dangčio, iš vonios kambario, bet ir ant K. P. džinsinių kelnių bei batų. K. P. teigė, kad įvykio metu jo kelnės buvo padėtos ant sofos krašto, todėl kraujo dėmės ant jų galėjo atsirasti tuo metu, kai S. K. sudavė A. L. į galvą. Tačiau tokia nuteistojo versija sunkiai paaiškinama, kadangi, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros metu darytų šių kelnių fotonuotraukų, kraujo dėmės buvo rastos ant visiškai skirtingų jų vietų: sėdmenų srityje bei priekyje ant kairės klešnės (t. 1, b. l. 54; t. 4, b. l. 42–56). Be to, vadovaujantis nuteistojo versija, kraujas ant kelnių būtų užtiškęs, o šiuo atveju ant klešnės buvo rastas ne tiškalo, o pailgos formos sutepimas (t. 2, b. l. 120–121).

S. K. parodymus taip pat iš dalies patvirtina ir byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto Gintauto Pauliko išvados, kuriose nurodytas A. L. padarytų sužalojimų skaičius, jų lokalizacija bei pobūdis. Specialisto išvadoje Nr. M 124/2018 (03) (t. 3, b. l. 112–118) ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 9/2018(03) (t. 3, b. l. 125–131) konstatuota, kad A. L. mirė nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo su masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis abipus užpakaliniame paviršiuje, turinčiomis juostų formos taškinių kraujosruvų išsidėstymą, su masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su abipus priesieninės pleuros ir abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimais, kuris sukėlė abipusį pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą bei sunkų trauminį hemoraginį šoką. Be to, A. L. kūne rasti ir šie daugybiniai sužalojimai: muštinės žaizdos galvos srityje, padarytos ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais; odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir dilbyje buvo padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais; poodinės kraujosruvos žaste ir abiejų pakinklių srityse atsirado ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais; poodinės kraujosruvos žande, skruoste, žandikaulyje, rankose, pėdoje, abipus juosmens srityje ir abiejuose sėdmenyse atsirado nuo daugybinių (ne mažiau kaip dviejų) tiesioginių trauminių kontaktų; poodinės kraujosruvos kairėje kojoje su odos nubrozdinimais blauzdoje, muštinė žaizda kairėje blauzdoje atsirado nuo ne mažiau kaip 5 tiesioginių trauminių poveikių; poodinės kraujosruvos kaktos, antakių, akiduobių, skruosto srityse, nosyje, lūpose, pirštuose, klubakaulyje, keliuose, blauzdoje, pėdoje, mentėje, dilbyje atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais; odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva klubakaulyje ir poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose galėjo atsirasti vienmomentiškai nuo tiesioginio trauminio kontakto. Iš viso A. L. padaryti sužalojimai atsirado nuo ne mažiau kaip 68-ių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, iš kurių ne mažiau kaip 15 trauminių kontaktų buvo padaryta su kietais bukais pailgais daiktais, ir vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu pagrindu. Siekiant pašalinti abejones dėl nukentėjusiojo sužalojimų lokalizacijos ir jų pobūdžio, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas Gintautas Paulikas, pateikęs specialisto išvadas Nr. M 124/2018 (03) ir Nr. pM 9/2018(03). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad buvo užfiksuoti iš viso 9 lūžę šonkauliai, iš kurių du yra pažeidę pleurą. Tai rodo, kad smūgių jėga buvo didelė. Specialisto teigimu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek trypiant koja, tiek spiriant (t. 7, b. l. 167–170). Tokios specialisto padarytos išvados akivaizdžiai patvirtina S. K. teiginius, kad gulintis nukentėjusysis dušo (tualeto) patalpoje buvo spardomas į įvairias kūno vietas, jo krūtinė buvo trypiama kojomis. Kita vertus, šių teismo medicinos specialisto išvadų kontekste vertinant S. K. parodymus galima pagrįstai teigti ir tai, kad S. K. nenurodė savo paties atliktų smurtinių veiksmų prieš A. L. masto. Nuteistasis nuo pat pirmosios apklausos tvirtino, kad jis nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius kumščiu ir delnu į veido, galvos sritį, o vėlesnėse apklausose pripažino, kad dar sudavė keletą kartų šluotos kotu nukentėjusiajam per rankas. Pirmosios instancijos teisme S. K. jau pripažino, kad iš viso galėjo suduoti apie 12 smūgių. Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad vien kietais bukais pailgais daiktais buvo padaryta ne mažiau kaip 15 trauminių kontaktų, be to, poodinės kraujosruvos, padarytos šiais daiktais, yra išsidėsčiusios ant dešinio žasto, abiejų pakinklių srityse, o 13 iš jų išsidėsčiusios krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje. Byloje nėra duomenų, kad K. P. būtų smūgiavęs A. L. šluota ar panašių savybių turinčiu daiktu. Tokia S. K. parodymų neatitiktis objektyviems bylos duomenims pagrįstai leidžia teigti, kad nuteistasis nebuvo iki galo nuoširdus duodamas parodymus apie savo atliktų smurtinių veiksmų pobūdį bei apimtį ir savo vaidmenį A. L. gyvybės atėmimo procese akivaizdžiai sumenkino.

Byloje duotus S. K. parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada Nr. 40-(511)-IS1-539-(13.2), kuria nustatyta, kad avalynės pėdsakas ant A. L. skruosto galėjo būti paliktas tos pačios rūšies batais kaip ir A. L. batai (t. 3, b. l. 196–199). S. K. apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jis ir A. L., atėję pas K. P., savo batus nusiavė. Pirmosios instancijos teisme S. K. taip pat teigė, kad K. P., prieš nutempdamas A. L. į dušo (tualeto) patalpą, atsinešė pastarojo batą ir juo 2–3 kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą. Po suduotų smūgių A. L. ant kaktos liko žymė. Nors pastarosios aplinkybės S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir nenurodė, tačiau netikėti tokiais S. K. teiginiais nėra pagrindo. Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu iš tiesų nustatyta, kad A. L. lavonas buvo rastas be batų, tik su kojinėmis (t. 1, b. l. 70–90). Pastarojo batai buvo rasti K. P. namuose, vienas jų rastas kambaryje prie lovos, o kitas – kitame kambaryje po spinta (t. 1, b. l. 37–58). Taigi, tokios skirtingos batų suradimo vietos taip pat patvirtina S. K. nurodytas A. L. sužalojimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigia K. P. ir jo gynėjas, daugumos šių anksčiau aptartų aplinkybių S. K., duodamas parodymus 2018 m. liepos 25 d., iš baudžiamosios bylos medžiagos žinoti negalėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. gynėjas teisę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis gavo tik 2018 m. liepos 19 d. Šiame leidime prokurorė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nuteistojo gynėjui gali būti pateikta tik atlikus papildomą S. K. apklausą bei pastarojo akistatą su K. P. (t. 4, b. l. 132). Taigi, S. K. 2018 m. liepos 25 d. papildomos apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama dušo patalpoje, kad buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į krūtinę, trypiant ją batais apautomis kojomis, nurodant tikslią nukentėjusiojo kūno padėtį bei tai, kad patalpoje buvo daug kraujo, kuris vėliau buvo išvalytas, S. K. negalėjo iš anksto būti žinomos arba išgalvotos. Be to, kad K. P. smurtavo prieš A. L. tualete, trypdamas jį kojomis, S. K. jau nurodė ir 2018 m. liepos 17 d. motinai rašytame laiške (t. 4, b. l. 140). Akivaizdu, kad šias aplinkybes jis galėjo nurodyti tik todėl, kad būdamas įvykio vietoje tiesiogiai stebėjo K. P. smurtinius veiksmus žalojant A. L..

S. K. 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d. apklausų bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas aplinkybes, kodėl keitė savo parodymus dėl K. P. dalyvavimo atimant gyvybę nukentėjusiajam, teigė, kad K. P. vonios kambaryje sumušęs A. L. jam pagrasino, sakydamas, jog jeigu jis (S. K.) pasakys, kad K. P. sumušė nukentėjusįjį, tai ir jam bus taip, kaip pastarajam. Be to, S. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje K. P. liepė jam prisiimti kaltę dėl A. L. mirties ir dar kartą pagrasino, kad priešingu atveju su juo bus susidorota. Siekiant nustatyti aplinkybes dėl galimo poveikio darymo nuteistajam S. K. byloje buvo atliktas papildomas tyrimas. Iš papildomai gautos informacijos turinio galima spręsti, kad aiškinantis galimo poveikio darymo aplinkybes buvo gautas S. K. paaiškinimas, kuriame jis neigė apie jam daromą poveikį. Iš gautos medžiagos matyti, kad S. K., būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, tris kartus asmeniniais klausimais kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos vadybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, tačiau pokalbių metu jis neužsiminė apie tai, jog jam būtų daromas kitų suimtųjų poveikis raštu ar žodžiu dėl parodymų keitimo apeliaciniame teisme (t. 7, b. l. 177–194). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. K. buvo daromas poveikis, todėl jis bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu savo parodymus keitė K. P. naudinga linkme. Byloje nustatyta, kad S. K. ir K. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo suimti ir laikomi (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje. S. K. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o nuo 2020 m. birželio 16 d. laikomas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (t. 5, b. l. 3–8, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys). K. P. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki šiol (t. 5, b. l. 151–154). Taigi, laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. birželio 16 d. S. K. ir K. P. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvo laikomi vienu metu. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atliktos akistatos tarp K. P. ir S. K. metu abu nuteistieji patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje jie buvo susitikę ir trumpai kalbėjosi (t. 5, b. l. 58–62). S. K. gynėjas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 27 d. prokurorei pateikė S. K. 2018 m. liepos 17 d. motinai A. K. rašytą laišką, kuriame jis nurodė, kad K. P. jam grasino susidoroti, kad S. K. iš pradžių bijojo dėl savo gyvybės, tačiau dabar jis policijos pareigūnams nori papasakoti taip, kaip buvo (t. 4, b. l. 139–141). Apklausta pirmosios (t. 6, b. l. 175–176) ir apeliacinės instancijų teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 7, b. l. 3–4) liudytoja A. K. nuosekliai patvirtino, kad iš suėmimo vietos sūnus S. K. jai rašė laiškus, kuriuose nurodė, kad su K. P. buvo susitikęs du kartus ir jis liepė jam (S. K.) vienam prisiimti kaltę, sakė, kad priešingu atveju jam bus blogai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja taip pat parodė, kad, apeliacinėje instancijoje nutarus papildomai apklausti S. K., dar iki jo apklausos ji gavo sūnaus laišką bei kalbėjosi su juo telefonu. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Pokalbio metu S. K. jai aiškino, kad K. P. draugai jam grasina, jog jei jis papasakos tiesą, jis bus „sudaužytas“ ir atsidurs ligoninėje, todėl jis, bijodamas grasinimų, ketina keisti parodymus Lietuvos apeliaciniame teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas 25 procentų bazinis darbingumo lygis (t. 4, b. l. 146–147), jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, vartoja vaistus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. K. dėl savo psichologinės būklės yra paveikus ir lengvai įbauginamas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, tai, kad S. K. parodymus keitė tuomet, kai buvo laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje bei vėliau (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kur egzistuoja kalinių subkultūra, palaikomas ryšys tarp skirtingose įstaigose laikomų suimtųjų, darytina išvada, kad S. K. parodymus dėl K. P. dalyvavimo nužudant A. L. galėjo pakeisti dėl jam daromo psichologinio spaudimo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje K. P. teigė, kad atsikėlęs naktį jis pamatė kruviną užtiesalą, krauju išteptą dušo (tualeto) patalpos sieną bei šlapias grindis. Žinodamas, kad rytais pas jį užsuka sesuo, jis pradėjo tvarkytis, skuduru išvalė kraujo dėmes, o paskui šį skudurą įmetė į krosnį. Tačiau aplinkybes, kad namus nakties metu tvarkė, nes kitą rytą pas jį turėjo ateiti sesuo, paneigia apeliacinės instancijos teismo apklaustos K. P. seserys liudytojos R. M. (buvusi B.) bei I. V.. Apklausta R. M. parodė, kad ji gyvena kitame kaime nei nuteistasis. Ji su K. P. bendrauja, tačiau nedažnai. 2018 m. kovo 7 d., t. y. įvykio išvakarėse, ji buvo atvažiavusi pas savo seserį į (duomenys neskelbtini), tačiau tą dieną ji brolio nelankė. Ji su K. P. nesitarė, kad važiuos jo aplankyti kitą dieną (t. 7, b. l. 165). Apklausta liudytoja I. V. parodė, kad ji įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, netoli K. P.. Ji su broliu bendraudavo artimai, dažnai nueidavo pas jį apie pietus ir vakare, nunešdavo maisto. 2018 m. kovo 8 d. rytą ji nebuvo susitarusi ateiti pas K. P., nes ji dirba nuo 8 val. ryto (t. 7, b. l. 166). Taigi, šių liudytojų parodymai nepatvirtina nuteistojo teiginių, kad jis nakties metu tvarkėsi, žinodamas, kad rytais pas jį užsuka sesuo. Kita vertus, K. P. teiginiai apie namuose norimą palaikyti tvarką visiškai nelogiški, nes iš įvykio vietos apžiūros fotonuotraukų (t. 1, b. l. 41–58) matyti, kad K. P. namai netvarkingi, daiktai išmėtyti, virtuvėje ant spintelių sudėti nešvarūs indai ir įrankiai. Be to, K. P. teiginius paneigia ir S. K. parodymai. K. P. teigė, kad jis tvarkėsi tuomet, kai S. K. ir A. L. jau buvo išėję. Tačiau S. K. nuosekliai tvirtino, kad K. P., sumušęs nukentėjusįjį, pradėjo tvarkyti dušo (tualeto) patalpą, skuduru išvalė kraujo dėmes. 2018 m. liepos 25 d. papildomos apklausos metu S. K. netgi nurodė, kad K. P. skudurus vėliau degino krosnyje, šią aplinkybę nurodė ir pats K. P.. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju S. K. negalėjo nurodyti tokių aplinkybių, jei jis pats jų nebūtų matęs. Visa tai rodo, kad K. P., suvokdamas, kad jo atliktų nusikalstamų veiksmų padariniai neabejotinai išaiškės ir bus tiriamos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nakties metu taip elgdamasis (plaudamas kraujo dėmes dušo (tualeto) patalpoje, degindamas kruvinus skudurus krosnyje) skubėjo sunaikinti nusikaltimo pėdsakus bei įkalčius.

K. P. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad S. K. parodymus paneigia ir byloje apklausto liudytojo A. Ž. parodymai. Anot apelianto, šio liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo DNR pėdsakas ant K. P. namuose rasto peilio galėjo atsirasti tuo metu, kai pastarasis jį laikė rankose ir tai išprovokavo S. K. smurto protrūkį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. Ž. iš tiesų parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį S. K. jam pasakojo, jog girtavo su nukentėjusiuoju K. P. namuose. A. L. paėmė peilį, todėl jis (S. K.) pastarajam sudavė smūgius pagaliu, rankomis ir kojomis. K. P. atsikėlęs juos išskyrė. Pamatęs, kad A. L. nebegyvas, lavoną nešė, bet buvo labai sunkus, todėl pametė. Apie pokalbį su S. K. kitą dieną jis papasakojo K. P. (t. 6, b. l. 201). Tačiau šių liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Atlikus liudytojo ir S. K. akistatą pastarasis paneigė buvus tokio turinio jų pokalbį (t. 5, b. l. 64–65). Be to, S. K. pirminiuose savo parodymuose teigė apie peilį nieko nežinantis. Byloje nustatyta, kad, atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos gautas dominuojantis vyriškosios lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. P. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe, su DNR priemaiša, kuri galimai sutampa su A. L. DNR profiliu (t. 4, b. l. 42–56). Byloje turimų duomenų nepakanka nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ant K. P. namuose rasto peilio rankenos atsirado nukentėjusiojo ir K. P. DNR pėdsakai. Kita vertus, A. Ž. apklausa įvyko praėjus beveik metams po įvykio, šis liudytojas ir K. P. yra seni pažįstami, buvę bendraklasiai, ilgą laiką gyveno netoli vienas kito, be to, A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas paties K. P. iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, vertinti A. Ž. parodymus kaip besąlygiškai paneigiančius S. K. parodymus negalima.

Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje esančių įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, kad fizinį smurtą prieš A. L. bendrais veiksmais naudojo K. P. ir S. K. ir taip nužudė A. L.. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių abejonių, kad tarp nuteistųjų K. P. ir S. K. veikos (smurtinių veiksmų) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo A. L. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadose Nr. M 124/2018 (03) bei papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 9/2018(03) konstatuota, kad, be kitų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų galvos, veido, rankų, kojų, juosmens, klubo, sėdmenų srityse, šiais smurtiniais veiksmais jie padarė ir sužalojimus krūtinės srityje, t. y. krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis ir masyviomis kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais su abipusiu priesieninės pleuros ir abiejų plaučių sužalojimais, sukėlusiais abipusį pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kuris ir tapo A. L. mirties priežastimi. Ekspertas Gintautas Paulikas specialisto išvadose bei duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad šiuo atveju nukentėjusiojo mirtį nulėmė pradurti plaučiai dėl šonkaulių lūžių, nes buvo suduoti stiprūs smūgiai į nugaros sritį, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ir abiejose pusėse buvo padaryti šonkaulių lūžiai, kurių lūžgaliai pradūrė pleurą ir sužeidė abiejų plaučių apatines skiltis, taip padarydami vadinamąjį uždarą ventilinį pneumotoraksą. Ekspertas teigė, kad iki sąmonės praradimo A. L. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus – judėti (vaikščioti), be to, skubiai suteikus medicinos pagalbą nukentėjusįjį buvo galima išgelbėti. Neatmestina ir tikimybė, kad daugybiniai trauminiai poveikiai galėjo sukelti streso, šoko būseną, kuri galėjo prisidėti prie galutinio rezultato, t. y. mirties, kadangi buvo padaryta daugybė kraujosruvų, be to, histologinio tyrimo duomenys patvirtino, kad buvo organų mažakraujystė. Anot eksperto, visi A. L. padaryti sužalojimai yra vienodo senumo (t. 7, b. l. 167–170). Byloje nėra jokių duomenų, kad K. P. namuose įvykio metu buvo ir kitų asmenų, kurie būtų galėję sužaloti nukentėjusįjį, pastarasis iš įvykio vietos taip pat išėjęs nebuvo. S. K. pripažino, kad sumuštą A. L. jis nuvilkęs paliko gatvėje prie pastarojo namų, kur nukentėjusysis ir buvo rastas negyvas. Taigi, byloje nenustatyta, kad nuteistųjų S. K. ir K. P. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį – ir nukentėjusiojo A. L. mirties būtų įsiterpusios pašalinės veikos, turėjusios įtakos A. L. mirčiai. Todėl A. L. mirtis yra dėsningas nuteistųjų K. P. bei S. K. veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinys.

Nuteistojo K. P. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad K. P. ir S. K. nužudydami A. L. bendrininkavo, kad jų susitarimas kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu suduodant smūgius rankomis, spardant nukentėjusįjį.

Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyti visi K. P. ir S. K. kaltę dalyvavus bendrininkų grupe nužudant nukentėjusįjį A. L. patvirtinantys požymiai. Nors tarp nuteistųjų S. K. ir K. P. nebuvo išankstinio žodinio susitarimo nužudyti nukentėjusįjį, tačiau šis susitarimas tarp nuteistųjų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji S. K. ir K. P. su nukentėjusiuoju A. L. vartojo alkoholinius gėrimus, kai tarp neblaivių S. K. ir A. L. įvyko žodinis konfliktas, peraugęs į S. K. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, t. y. smūgių sudavimą kumščiu, šluotos kotu A. L.. Nors byloje nėra paneigta, kad iš pradžių K. P. užstojo nukentėjusįjį nuo S. K., tačiau vėliau pats K. P. pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, nutempė jį į dušo (tualeto) patalpą, kur prieš nukentėjusįjį naudojo intensyvius smurtinius veiksmus spardydamas pastarąjį kojomis, trypdamas jo krūtinę batais apautomis kojomis. Nuteistieji matė ir suprato vienas kito veiksmus prieš nukentėjusįjį A. L., nes smurtas buvo naudojamas K. P. namuose, pagrindiniame kambaryje ir greta esančioje dušo (tualeto) patalpoje. Taigi, jų susitarimas smurtauti prieš nukentėjusįjį buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu smurtiniu elgesiu mušant nukentėjusįjį. K. P., matydamas S. K. fizinio smurto veiksmus – smūgius rankomis ir šluotos kotu nukentėjusiajam, pats perėmė iniciatyvą ir tęsė fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Taigi, tokioje santykinai nedidelėje patalpoje matant vienas kito smurtinius veiksmus, abiem intensyviai suduodant smūgius į bet kurias nukentėjusiojo kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbias, pvz., į krūtinės sritį, abu nuteistieji suvokė, kad šiais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti A. L. sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo ne tik intensyvus, abiem nuteistiesiems suduodant daugybę smūgių, bet ir smurtiniai veiksmai truko gana ilgą laiko tarpą. Be to, šiuo atveju itin reikšmingas ir abiejų nuteistųjų elgesys panaudojus smurtą. Byloje nustatyta, kad nė vienas iš nuteistųjų dar gyvam esančiam A. L. pagalbos nekvietė. Priešingai, K. P. tuoj pat ėmė valyti kraujo pėdsakus, vėliau skudurą, kuriuo valė kraują, įmetė į krosnį, taip naikindamas ir slėpdamas nužudymo pėdsakus. O S. K. stipriai sumuštą, kraujuojantį A. L. be batų, striukės nakties metu, esant minusinei lauko temperatūrai (t. 2, b. l. 43), išvedė iš įvykio vietos ir nuvilkęs paliko gulėti ant sniego šalikelėje prie nukentėjusiojo namų.

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad K. P. ir S. K. yra nusikaltimo vykdymo bendrininkai, nes kiekvienas pagal bendrą tyčią atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Bendrininkavimui nėra būtina, jog kiekvienas iš tokių nusikaltimo vykdytojų padarytų mirtį sukėlusius sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. ir S. K. tyčia sudavė A. L. smūgius į krūtinės sritį, kurie buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog bendrai veikę K. P. ir S. K. yra kalti dėl A. L. mirties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji dėl nukentėjusiojo mirties veikė netiesiogine tyčia. Abu nuteistieji, matydami vienas kito smurtinius veiksmus, t. y. smūgius rankomis, šluotos kotu ir spyrius kojomis nukentėjusiajam A. L. į svarbias gyvybei ir sveikatai vietas – galvą, krūtinę, nors ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau suprato naudojamo smurto pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei. Tokios bylos aplinkybės kaip sąmoningas spardymas kojomis pargriuvusiam ant grindų nukentėjusiajam į krūtinės sritį neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji K. P. ir S. K. suprato, kad daro kito žmogaus gyvybei pavojingą veiką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. P. ir S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Dėl S. K. paskirtos bausmės

S. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikalstamą veiką pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo, kaip bendrininko, veiksmų intensyvumą, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sveikatos būklę ir skyrė bausmę, analogišką K. P. paskirtai bausmei.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad S. K. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), į nusikalstamos veikos padarinius, jos padarymo būdą, S. K. asmenybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 5, b. l. 3–8), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 1–2), nedirba (t. 4, b. l. 172, 173), jam nustatytą 25 procentų darbingumą (t. 4, b. l. 146, 147). Pirmosios instancijos teismas S. K. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, apygardos teismas, įvertinęs tokias pačias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, analogiško dydžio bausmę skyrė ir S. K. bendrininkui K. P..

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. K. kiek mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, kurios dydis visiškai atitinka K. P. paskirtą bausmę, netinkamai ją individualizavo, kadangi neatsižvelgė į tai, kad S. K. panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo toks intensyvus kaip jo bendrininko, nepakankamai įvertino jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, jo gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, į tai, kad jam buvo daromas spaudimas pakeisti parodymus ir kad būtent dėl jo parodymų buvo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir nuteistojo psichikos sveikatos būklę, jo darbingumo lygį. Byloje nustatyta, kad S. K. nustatytas 25 procentų darbingumas, diagnozuota (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 146, 147), jis buvo ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 174, 175), vartoja medikamentus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-17/2018 (t. 4, b. l. 194–200) konstatuota, kad S. K. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. kovo 8 d.) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), tačiau jie galimo nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti paskyrus S. K. ir švelnesnę – dešimties metų – laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. K. ir K. P. kaltais dėl A. L. mirties, iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. naudai priteisė 1 877,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur proceso išlaidų.

Nuteistojo K. P. gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš K. P. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei proceso išlaidos. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad šis prašymas susijęs su prašymu K. P. išteisinti jam nepadarius veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp nuteistųjų K. P. ir S. K. padarytos bendros tyčinės veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. L. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, būtent nuteistųjų padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo A. L. mirtį, tenkinti K. P. gynėjo apeliacinį skundą dėl šios dalies nėra pagrindo. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 877,90 Eur turtinės, 15 000 Eur neturtinės žalos bei 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, prie ieškinio pridėjo kvitus, patvirtinančius turtinės žalos dydį (t. 6, 149–151, 152–165).

Prie civilinio ieškinio pateikti dokumentai patvirtina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. patirtas išlaidas laidojant brolį A. L.. Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiškai ir iš nuteistųjų K. P. ir S. K. solidariai priteisė 1 877,90 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajam priteisė 7 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas taip pat teisingas ir pagrįstas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nuteistieji K. P. ir S. K. nužudė A. L., kuris buvo nukentėjusiojo brolis. Nėra abejonių, kad dėl brolio nužudymo V. L. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, todėl nėra abejonių ir dėl to, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Skundžiamame nuosprendyje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiojo santykius su broliu, A. L. nužudymo pobūdį (jis buvo nužudytas itin žiauriai), taip pat ir nuteistųjų realias galimybes atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką panašiose bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis neturtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai iš abiejų nuteistųjų, todėl abu nuteistieji ir turi atlyginti šias priteistas sumas nukentėjusiajam.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas – 500 Eur advokato pagalbai apmokėti – proceso išlaidomis ir priteisė jas iš nuteistųjų, kadangi vadovaujantis 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

S. K., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirtą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisAlgimantas ValantinasDanguolė Martinavičienė