Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi nuspręsta konfiskuoti į valstybės pajamas E. J. 10 Eur, saugomų (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Šiuo nuosprendžiu D. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, įpareigojant dalyvauti (3) tris mėnesius alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,602 g narkotinių medžiagų – kanapių, kurių dalį platino. Tai yra 2025 m. sausio 3 d., apie 13.00 val., susirašinėjimo programėle „M.“ susitaręs su D. A. dėl narkotinių medžiagų – kanapių pirkimo ir pardavimo, 2025 m. sausio 3 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčiame jam priklausančiame automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitikęs su D. A., už 10 eurų neteisėtai pardavė D. A. 0,081 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,2 proc., o kitą, likusią narkotinių medžiagų dalį, t. y. 3,521 g, iš kurių 1,526 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 5,9 proc. iki 7,9 proc., 0,066 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,9 proc., 0,881 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,0 proc., 0,061 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,1 proc., 0,429 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,8 proc., laikė gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 0,558 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,7 proc., laikė namo kieme esančiame jam priklausančiame automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. sausio 3 d., 18.30 val., kol šias medžiagas rado ir paėmė (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo, bet nesutinka su jam paskirta bausme, jo manymu, neteisingai išspręstas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimas. Teismo jam paskirta bausmė yra neteisinga, per griežta. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Nuteistasis cituoja BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu.

2.2. Apeliantas skunde aiškina, kad yra ligotas, jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) išvaržos, kenčia didelius skausmus, todėl vartojo (duomenys neskelbtini), kaip vieną iš būdų sumažinti savo negalią. Pažįstamas D. A. jo paprašė narkotinių medžiagų ir jis davė. Tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, nors suvokė to neteisėtumą. Tai buvo atsitiktinis atvejis, dėl to labai gailisi, skiriant bausmę nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslai taip pat turi didelę reikšmę.

2.3. Apeliantas pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, bet, jo manymu, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Nors teismas nurodė, kad, skiriant jam bausmę, šių BK normų taikyti nėra pagrindo, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo. Ankstesni jo teistumai užsienyje nėra susiję su šios kategorijos nusikalstamomis veikomis, jis visas bausmes yra atlikęs ir teistumai išnykę.

2.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, gyvena 4 metus su žmona. Šeimos problemos kartais nulemia jo netinkamus poelgius. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiks jų tarpusavio santykius. Apelianto manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarautų bausmės tikslams, o priimtas nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas.

3. Atsiliepimu į nuteistojo E. J. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros (Duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras V. J. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

6. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu, nuteistasis sutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, tik prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti šios bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies ir dydžio parinkimo taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad E. J. padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vertindamas E. J. asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. J. padarė būdamas neteistas (teistumai išnykę), tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo Tauragės apylinkės teismo 2025-11-04 baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, 40 parų areštu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams (t. 3, b. l. 98–99), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 1–13), todėl padarė teisingą išvadą, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs E. J. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinta paskyrus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo 2 metams bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl minėtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino trečdaliu – iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

9. Apeliaciniame skunde E. J. prašo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad savo kaltę pripažino, narkotines medžiagas buvo įsigijęs sau vartoti, davė šių medžiagų pažįstamam paprašius, tačiau tikslo jų platinti neturėjo. Kadangi tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, todėl E. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba ir yra darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas E. J. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (baudžiamosios bylos medžiaga patikimai patvirtina, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio), daro išvadą, jog E. J. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62, 75 straipsnių nuostatų, nes tam nėra pagrindų ir sąlygų. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba E. J. atlikus tik jos dalį. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeimine padėtimi, nėra išskirtinės, jos yra gyvenimiškai įprastos ir nesudaro pagrindo teigti, kad jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje švelnesnės bausmės paskyrimas reikštų aiškiai neteisingą teismo sprendimą, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

10. Nors apeliantas akcentuoja, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo.

11. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. J. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę bausmę ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. E. J. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.