Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Z. S. (įstatyminė atstovė M. S.), R. D., R. D., Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Pareiškėjas E. C. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o pareiškėjas E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus; 2. Atnaujinti pareiškėjui E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti į po Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties likusį turtą.

1.2.Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 389 str. ir Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.148 str. numatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

1.3.Faktą, kad Ž. D. buvo Pareiškėjo tėvas, o Pareiškėjas - jo sūnus, patvirtina visos toliau nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai Ž. D. ir H. C. (šiuo metu H. D. -K., priedas Nr. 4) susipažino ir draugavo pora metų iki Pareiškėjo gimimo. Vaiko gimimo metu Ž. D. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Ž. D. ir Pareiškėjo motina H. D.-K. susituokė po vaiko gimimo (duomenys neskelbtini), kai Ž. D. tebeatliko bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau (duomenys neskelbtini) išsituokė (priedai Nr. 5).

1.4.Nepaisant to, Ž. D. savo tėvystės niekuomet neneigė, jį pripažino ir palaikė su juo ryšį (pridedame nuotraukas, priedas Nr. 6). Taip pat Ž. D. mirus, kilo paveldėjimo klausimas. Notarė išdavė liudijimą, kad R. D., Ž. D. tėvas, yra įstatyminis Ž. D. įpėdinis (priedas Nr. 7). Į šią civilinę bylą traukiami R. D. kaip Ž. D. tėvas ir R. D. kaip Ž. D. brolis.

1.5.Vilniaus regiono apylinkės teismas c. b. Nr. e2YT-2009-723/2021 taip pat sprendė Suinteresuoto asmens Z. S. tėvystės nustatymo klausimą ir pripažino ją mirusiojo Ž. D. dukra, o Ž. D. – jos tėvu (priedas Nr. 8). Minėtoje civilinėje byloje buvo atlikta medicininė ekspertizė ir nustatyta, kad Ž. D. yra Pareiškėjo tėvas: Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021-03-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Ž. D. yra E. C. biologinis tėvas su 99,99999998 proc. tikimybe. Negana to, Pareiškėjas bendravo ir su savo seneliais, Ž. D. tėvais (tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos, priedas Nr. 6). Ž. D. tėvas, Pareiškėjo senelis R. D. kitose civilinėse bylose taip pat yra pripažinęs, kad Pareiškėjas yra jo vaikaitis ir jo sūnaus Ž. D. sūnus.

1.6.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-08 sprendime c. b. Nr. e2YT-2009-723/2021, kuriame buvo nagrinėjamas Suinteresuoto asmens Z. S. tėvystės nustatymo klausimas, nurodytas toks R. D. pripažinimas: Taip pat pabrėžia, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, Z. S. nėra vienintelis Ž. D. vaikas. Sūnus gyveno su sužadėtine H. C., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. C. Ž. D. ir H. C. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta, bet jų ryšys niekada nenutrūkdavo, jie visada labai gerai bendravo. Sūnus Ž. D. visada pripažįsdavo, kad yra E. C. tėvas. E. C. jis (R. D.) taip pat pripažįsta kaip vienintelį anūką. Dėl to, kad anūko E. C. gimimo liudijime tėvas neįrašytas, jiems niekada nekilo jokių problemų. Kad teismui nekiltų abejonių dėl E. C. tėvystės, sutinka savo noru ir savo lėšomis atlikti DNR tyrimą tėvystės ryšiui nustatyti.

1.8.Vadovaujantis CK 5.3 str. 1 d., palikimo atsiradimo momentu laikytina Ž. D. mirties diena, o pagal CK 5.50 str. 1 d. ir 3 d. palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pateikiant pareiškimą notarui arba pradedant faktiškai valdyti turtą. Todėl palikimas pagal į Ž. D. priklausiusį turtą turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini), nes jis mirė (duomenys neskelbtini). 16. Pareiškėjas notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo per nurodytą terminą neteikė. 17. K. P. per įstatymų nustatytą terminą palikimo į Ž. D. priklausiusį turtą nepriėmė, yra reiškiamas ir pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris yra grindžiamas žemiau išdėstytais teisiniais argumentais.

1.9.Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

1.10.Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo tėvystė nebuvo nustatyta, todėl jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo palikimo priimti. Tuo tarpu Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – buvo nustatyta jo biologinė tėvystė, taip pat kreiptasi į metrikacijos įstaigą dėl gimimo liudijime nurodyto asmens kaip Pareiškėjo tėvas duomenų ištaisymo, nes toks asmuo, nurodytas gimimo liudijime (Ž. C.), neegzistuoja. Tai leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjo elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, todėl priežastys, dėl kurių Pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą priimti palikimą, likusį po tėvo mirties Lietuvos Respublikoje, pripažintinos svarbiomis ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjui atnaujintinas terminas palikimui priimti.

4.Liudytoja H. D. – K. parodė, kad pareiškėjas yra jos sūnus, o pareiškėjo tėvas yra Ž. D. Ji su Ž. D. buvo santuokoje, kurią sudarė (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjas gimė dar iki jų santuokos ir todėl jo pavardė C. Ji su Ž. D. kartu pradėjo gyventi nuo 1993 metų, o pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Ž. D. pripažino savo tėvystę pareiškėjo kaip savo sūnaus atžvilgiu. Ž. D. tėvystė pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyta po Ž. D. mirties, buvo atlikta ekspertizė. Dėl pareiškėjo tėvystės įforminimo, tai Ž. D. nemetė reikalo tai atlikti, nes ir taip buvo žinoma, kad pareiškėjas yra jo sūnus. Pareiškėjo senelis R. D. su pareiškėju bendrauja nuo mažų dienų, sveikinasi su šventėmis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5.Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byloje nustatyta, kad E. C. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, jo gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (AE Nr (duomenys neskelbtini)) grafoje tėvas nurodytas „Ž. C.‘, motina – H. C. 2021-12-27 VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis, nurodyta, kad LR gyventojų registro duomenimis E. C. gimė (duomenys neskelbtini); duomenų apie tėvą nėra, motina H. D.-K., gimė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ištuokos liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS (AA Nr. (duomenys neskelbtini)), santuoka tarp piliečio Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir pilitės H. D., a.k(duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) papil (duomenys neskelbtini)); pavardės po ištuokos D., D.. Ž. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-06-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2009-723/2021 pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuoti asmenys R. D., R. D., E. C., išvadą teikianti institucija valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Z. S. yra jo dukra. Minėtoje civilinėje byloje buvo atlikta medicininė ekspertizė ir nustatyta, kad Ž. D. yra Pareiškėjo tėvas: Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021-03-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Ž. D. yra E. C., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99999998 proc. tikimybe. Taip pat minėtoje byloje suinteresuotas asmuo R. D., mirusiojo Ž. D. tėvas nurodė, kad „sūnus Ž. D. visada pripažindavo, kad yra E. C. tėvas. E. C. jis (R. D.) taip pat pripažįsta kai vienintelį anūką. Dėl to, kad anūko E. C. gimimo liudijime tėvas neįrašytas, jiems niekada nekilo jokių problemų“.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose yra Ž. D. su sūnumi E. C., nekilo.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. D., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo biologinis tėvas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

Kaip jau minėta aukščiau, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021-03-19 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Ž. D. yra E. C., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99999998 proc. tikimybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo buvo nurodyta, kad nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Nutarimo 14.4 punktas). Kadangi pareiškėjas yra gimęs 1989 metais, nustatant tėvystę turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001). Įstatymas nenumato jokių įrodymų panaudojimo bylose dėl juridinio fakto nustatymo ribojimų, todėl galima įrodinėti bet kuriomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Bylose dėl juridinių faktų nustatymo dažnai remiamasi liudytojų parodymais (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-320-460/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ginčo nekilo bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudytojos H. D. – K. parodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. D. yra E. C. tėvas, o E. C. yra Ž. D., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinis faktas nustatomas siekiant, kad mirusiojo Ž. D. sūnus E. C. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

6.Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Teismo nuomone, pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškimas tenkintinas kaip įrodytas (CPK 178,185 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 391, 442-443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445-448, 578, 582 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. C., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. C., a.k. (duomenys neskelbtini), yra Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Šis faktas nustatytas siekiant, kad mirusiojo Ž. D. sūnus E. C. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Atnaujinti trims mėnesiams E. C., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą, Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teimo Vilniaus rajono rūmus.