- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-320-460/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., D. I. Ž., Tauragės
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-320-460/2009
2009 m. gegužės 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant pareiškėjai R. V., suinteresuotiems asmenims E. L., D. I. Ž. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. I. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. L., D. I. Ž., Tauragės rajono 1-ais notarų biuras, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. V. 2007-12-03 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė teismo paveldėjimo dokumentams įforminti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. V. (L.) tėvas. Nurodė, kad jos tėvai E. L. ir Z. L. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos registro Nr. 23. Civilinės santuokos tėvai nebuvo sudarę. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) krikšto dokumente tėvais nurodyti E. L. ir Z. L. (Duomenys neskelbtini) buvo padarytas pareiškėjos gimimo įrašas Nr. 64 Vilkyškių apylinkės DŽDT vykdomajame komitete, kadangi tėvai nebuvo sudarę civilinės santuokos, Z. L. nebuvo įrašytas jos tėvu. Tėvams išsiskyrus pareiškėją augino motina, su tėvu ryšių ji nebepalaikė. Apie tėvo mirtį ji sužinojo atsitiktinai 2006 m. pradžioje, nes nei jai, nei jos motinai nebuvo pranešta (b. l. 4-5).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-10-31 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog Z. L. , miręs (duomenys neskelbtini), pripažino tėvystę R. V., mergautinė pavardė L., a.k. (duomenys neskelbtini). Įpareigojo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių R. L. gimimo akto įraše Nr. 64, sudarytame (duomenys neskelbtini), padaryti ištaisymus apie tėvą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu. Nagrinėdamas bylą teismas vadovaujasi Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1969-12-02 Įsako „Dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu. Aplinkybę, jog Z. L. pripažino save R. L. tėvu įrodo pareiškėjos paaiškinimas, jos motinos E. L. paaiškinimas, liudytojų P. M. , R. R. , A. R., J. G. paaiškinimai, rašytiniai įrodymai (b. l. 7, 57–64). Kad Z. L. išlaikė pareiškėją įrodyta jos pačios, suinteresuotų asmenų, liudytojų P. M., R. R., A. R. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 57–64).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. I. Ž. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. V. pareiškimą atmesti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendras ūkio vedimas ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui yra skirtingos faktinės aplinkybės ir byloje nustatinėjo bendro ūkio vedimo faktą laikotarpiu nuo 1958 m. iki 1961 m., o ne pareiškėjos R. V. išlaikymo faktą nuo jos gimimo iki pilnametystės (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių namų knygų matyti, kad pareiškėjos motina E. L. ir Z. L. kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 1958 m. iki pareiškėjos R. V. gimimo. Paskutinis įrašas namų knygose, patvirtinantis, kad Z. L. ir E. L. gyveno kartu yra 1961 m. sausio 1-ąją dieną. Duomenų apie bendrą Z. L. ir E. L. ūkį nuo 1962 m. nėra. Aplinkybes, kad Z. L. ir E. L. išsiskyrė pareiškėjai R. V. esant visiškai mažai, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Iš pareiškėjos, jos motinos, liudytojų paaiškinimų bei įvykių sekos matyti, kad Z. L. ir E. L. santykiuose 1961 m. įvyko esminių permainų, nulėmusių šių žmonių išsiskyrimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvystės pripažinimo klausimą, rėmėsi bažnytiniais krikšto dokumentais, tačiau nevertino aplinkybės, kad Z. L. atsisakė pripažinti tėvystę ir oficialiai ją registruoti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Teismas netinkamai taikė 1969-12-02 įsako „Dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja R. V. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Z. L. ir E. L. sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini), gyveno šeimoje, kartu augino gyvulius, pareiškėjos gimimo registravimu, krikštu ir auginimu rūpinosi Z. L. Krikšto liudijime Z. L. įrašė pareiškėją kaip R. J. L., tai įrodo, kad Z. L. raštiškai pripažino save pareiškėjos tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. L. ir Z. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bažnytinę santuoką. Pareiškėja R. V. (L.) gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi E. L. ir Z. L. buvo sudarę tik bažnytinę santuoką, gimimo dokumentuose ji įregistruota motinos E. L. pavarde, o tėvu nurodytas Zenonas (b. l. 6). Krikšto liudijime pareiškėjos tėvu nurodytas Z. L. (b. l. 7). Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L. yra R. L. tėvas. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentams įforminti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtais rašytiniais įrodymais, pareiškimą tenkino.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs, nors iki mirties savo tėvystę pripažino ir vaiką išlaikė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos R. V. gimimą liudijančiuose dokumentuose tėvu nurodytas Z., spėjamas vaiko tėvas Z. L. mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940-12-01 iki 1968-10-01, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais, t. y. tuo metu galiojusio 1969-12-02 Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu, kuriame numatyta, kad vaikams, gimusiems iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavio santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka. Tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001).
Įstatymas nenumato jokių įrodymų panaudojimo bylose dėl juridinio fakto nustatymo ribojimų, todėl galima įrodinėti bet kuriomis CPK 177 straipsnio 2 d. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Bylose dėl juridinių faktų nustatymo dažnai remiamasi liudytojų parodymais.
Dėl savęs pripažinimo vaiko tėvu.
E. L. ir Z. L. buvo sudarę tik bažnytinę santuoką, dėl to gimimo dokumentuose ji įregistruota motinos E. L. pavarde, o tėvu nurodytas Z. (b. l. 6). Krikšto liudijime pareiškėjos tėvu nurodytas Z. L. , pareiškėja R. V. įrašyta kaip R. J. L. (b. l. 7). Pagėgių rajono Vilkiškių apylinkės 1961–1963 metų ūkinės knygos išraše Z. L. nurodomas kaip šeimos galva, E. L. – žmona, R. L. – duktė.
Dėl vaiko išlaikymo.
Apeliantė D. I. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad bendras ūkio vedimas ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui yra skirtingos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad bendras ūkio vedimas, bendras gyvenimas viename būste yra įrodomieji faktai, turintys reikšmės nustatant išlaikymo vaikui teikimo faktą. Kad E. L. ir Z. L. vedė bendrą ūkį patvirtinta E. L. paaiškinimas, liudytojų P. M. (b. l. 132), R. R. (b. l. 133), A. R. (b. l. 134), J. G. (b. l. 133) paaiškinimais. E. L. ir Z. L. augino gyvulius, Z. L. dirbo Vilkiškių mokykloje (nuo 1960 m.), Vilkiškių sūrių gamykloje (nuo 1961 m.). Byloje prašoma nustatyti prieš daugelį metų įvykusius faktus, todėl bendro ūkio vedimas yra svarbi aplinkybė, pagrindžianti išlaikymo vaikui teikimo fakto buvimą. 1963-11-12 Z. L. išvyko į Kaliningrado sritį (b. l. 12). 1964-01-01 Vilkiškių kaimo namų knygos išraše įrašo apie Z. L. gyvenimą kartu su E. L. ir R. L. nėra (b. l. 61). Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad Z. L. teikė išlaikymą pareiškėjai R. V. bendro gyvenimo Vilkiškių kaime metu. Pareiškėjos mama E. L. nurodo, kad Z. L. neturėjo darbo, vartojo alkoholį, nepadėjo auginti dukters, dėl to išlaikymo jiems gyvenant atskirai iš jo nereikalavo (b. l. 84). Pareiškėja nurodo, kad su tėvu nenorėjo bendrauti, nes jis vartojo alkoholį (b. l. 129).
CPK 185 straipsnis leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog Z. L. pripažino save R. V. tėvu ir nuo pareiškėjos gimimo bendro gyvenimo Vilkiškių kaime metu teikė jai išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. V. tėvas. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai pagrindžia šio fakto buvimą, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimo suinteresuoto asmens D. I. Ž apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.