Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kornėja“ ieškinį atsakovei K. M. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Š. M., uždaroji akcinė bendrovė „Laisvės projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Gariūnų investicijos“, Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kornėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. pripažinti ieškovės ir atsakovės K. M. 2023 m. kovo 24 d. sudarytą UAB „Laisvės projektai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją natūra – priteisti iš atsakovės ieškovei 111 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Laisvės projektai“ akcijų, perleistų 2023 m. kovo 24 d. sutartimi, taip pat visas kitas po 2023 m. kovo 24 d. sutarties UAB „Laisvės projektai“ išleistas akcijas (jei tokių būtų), kurios bendrai sudaro 100 proc. UAB „Laisvės projektai“ akcinio kapitalo;

1.2. pripažinti ieškovės ir atsakovės 2023 m. kovo 24 d. sudarytą UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją natūra – priteisti iš atsakovės ieškovei 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų, perleistų 2023 m. kovo 24 d. sutartimi, taip pat visas kitas po 2023 m. kovo 24 d. sutarties UAB „Gariūnų investicijos“ išleistas akcijas (jei tokių būtų), kurios bendrai sudaro 100 proc. UAB „Gariūnų investicijos“ akcinio kapitalo.

2. Nurodė, kad ginčijama UAB „Laisvės projektai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės nuosavybėn perėjo 111 vnt. akcijų, sudarančių 100 proc. įstatinio kapitalo, už 2 775 Eur, kurių atsakovė nesumokėjo, o ginčijama UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės nuosavybėn perėjo 100 vnt. akcijų, sudarančių 100 proc. įstatinio kapitalo, už 2 500 Eur, kurių atsakovė taip pat nesumokėjo. Ieškovės teigimu, atsakovė, pasinaudodama užimamomis UAB „Kornėja“ direktorės pareigomis, ginčijamus sandorius sudarė siekdama pagerinti savo finansinę padėtį nutraukiant santuoką ir į dalintino turto masę įtraukiant kuo daugiau turto. Apie sudarytus sandorius atsakovė neinformavo nei savo sutuoktinio Š. M., kuris tapo minėtų akcijų bendrasavininkiu, nors tam nedavė jokio sutikimo ir net nežinojo apie tokius atsakovės ketinimus, nei ieškovę kontroliuojančio akcininko V. M. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleista iš bendrovės direktorės pareigų. Atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto (akcijų) pasisavinimo. Nors ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-1053/2025 yra pareiškusi ieškinį dėl 3 976 500 Eur žalos atlyginimo, net ir tenkinus šį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nusikalstamu būdu įgytas turtas liktų atsakovės nuosavybėje, ji turėtų galimybę realizuoti projektus ir gauti naudą iš šio turto, naudotis minėtomis bendrovėmis kenkdama ieškovei ir (ar) jos pagrindiniam akcininkui V. M. Ieškovės vertinimu, ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis), dėl prieštaravimo ieškovės teisnumui (CK 1.82 straipsnis) ir kaip sudaryti dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi (CK 1.91 straipsnis).

3. Ieškovė prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 100 proc. UAB „Laisvės projektai“ paprastųjų vardinių akcijų ir 100 proc. UAB „Gariūnų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jas perleisti ar kitaip apriboti nuosavybės teises į jas. Paaiškino, kad baudžiamojoje byloje yra pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas disponuoti akcijomis, tačiau ši priemonė nėra pakankama, be to, ieškovė pateiks pranešimą apie civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymą. Ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina tokios aplinkybės: 1) ginčijami sandoriai buvo sudaryti aiškiai už ne rinkos kainą ir įprastinei ieškovės verslo logikai prieštaraujančiomis sąlygomis; 2) ieškovė neturėjo jokio intereso perleisti UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų bei nebedalyvauti šių bendrovių valdomo turto vystyme; 3) atsakovė dėl ginčijamų sandorių sudarymo turi kaltinamosios statusą baudžiamojoje byloje (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį); 4) atsakovė yra patvirtinusi, kad ginčijamus sandorius sudarė savanaudiškais interesais, vien norėdama pasididinti sutuoktinių dalintino turto kiekį. Taigi, iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

4. Taip pat egzistuoja grėsmė būsimo teismo sornedimo įvykdymui, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galės suvaržyti nuosavybės teises į akcijas ir taip apsunkinti ieškovės galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Atsakovė ir toliau gali siekti tokių pačių tikslų, kurie lėmė ginčijamų sandorių sudarymą, t. y. nepagrįstai praturtėti svetimo turto sąskaita, atitinkamai, yra didelė tikimybė, kad nuosavybės teisė į UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijas bus perleista patikimiems asmenims, taip neleidžiant ieškovei atgauti savo turto. Atsakovė siekia naudoti UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijas kaip svertą santuokos nutraukimo byloje ir taip priversti sutuoktinį sutikti su jos primetamomis turto dalybų sąlygomis. Nesant ribojimų atsakovei disponuoti UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijomis, ji ir toliau imsis priemonių, kuo labiau apsunkindama ieškovės galimybes įgyvendinti teismo sprendimą, suvokdama, kad tikroji UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų vertė yra gerokai didesnė už bet kokį turto vertintojų nustatytą jų ekvivalentą pinigais.

5. Ieškovė pažymėjo, kad vien toks faktas, jog šiuo metu vyksta baudžiamosios bylos, kurioje atsakovė kaltinama neteisėtai pasisavinusi svetimą turtą (UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijas), nagrinėjimas, patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir itin didelę rizikę, jog atsakovė nevykdys ieškovei palankaus teismo sprendimo ar stengsis vykdymą apsunkinti. Atsakovės ar kitų asmenų interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus nepagrįstai ar neproporcingai suvaržyti. Prašomos taikyti priemonės laikinai suvaržys atsakovės galimybes perleisti šias akcijas, užtikrins status quo (esamą padėtį) bylos nagrinėjimo metu, tačiau nesukels jai jokios realios žalos ar kitokių nepatogumų. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės taikomos nebūtų ir UAB „Laisvės projektai“ arba UAB „Gariūnų investicijos“ akcijos būtų perleistos tretiesiems asmenims, tai galėtų lemti didelius ieškovės nuostolius, nes gali tekti ateityje reikšti naujus ieškinius ir ginčyti naujus nesąžiningos atsakovės sudarytus sandorius bei patirti dėl to papildomas laiko bei finansines sąnaudas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Kornėja“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei K. M. nuosavybės teise priklausančias 100 proc. UAB „Laisvės projektai“ paprastųjų vardinių akcijų bei 100 proc. UAB „Gariūnų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jas perleisti ar kitaip apriboti nuosavybės teises į jas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad pareikšto ieškinio reikalavimų preliminarus pagrįstumas, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną yra nustatytas.

8. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja tikimybė, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos gali perleisti akcijas tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimą akcijomis. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, atsakovei sudarius ginčo akcijų perleidimo ar nuosavybės teisės suvaržymo sandorį, pasunkėtų galimybė taikyti restituciją natūra. Tokiu atveju, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas arba neįmanomas dėl sąžiningų trečiųjų asmenų, įsigijusių ginčo turtą, teisių gynimo. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam, jog būtų išlaikomas status quo iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, jomis nėra siekiama nepagrįstai ir neproporcingai apriboti atsakovės teisių į ginčo akcijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė K. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas teiginys, kad 100 proc. UAB „Laisvės projektai“ ir 100 proc. UAB „Gariūnų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų priklauso atsakovei nuosavybės teise, yra nepagrįstas ir neatitinka bylos duomenų. Atsakovė 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į UAB „Laisvės projektai“ vadovę S. Č., prašydama 2023 m. kovo 24 d. UAB „Laisvės projektai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bendrovės akcininkų pasikeitimą, tačiau ji atsisakė įregistruoti šį pasikeitimą. Todėl pagal 2023 m. kovo 24 d. UAB „Laisvės projektai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 papunktį atsakovei neperėjo UAB „Laisvės projektai“ akcijų nuosavybės teisė. Tai patvirtina ir duomenys apie juridinio asmens dalyvius, pagal kuriuos 100 proc. UAB „Laisvės projektai“ paprastųjų vardinių akcijų nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki šiol tebepriklauso ieškovei.

9.2. Ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teiginiai, kad atsakovė, iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, imsis visų priemonių, stengdamasi perleisti ginčo akcijas kitiems (arba susijusiems, arba formaliai nesusijusiems) asmenims ar kitaip apsunkins nuosavybės teisę į jas, nepagrįsti. UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijos yra apribotos dvigubai – tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir šioje civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje galioja prokurorės 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimai skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ginčo akcijoms, todėl visiškai apribotos bet kokios atsakovės galimybės disponuoti akcijomis ir naudotis jų suteikiamomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis.

9.3. Pagal 2023 m. kovo 24 d. UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių 2.2 papunktį atsakovė bendrovių akcijas pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu Š. M. Todėl atsakovė bendrovių ginčo akcijų negalėtų pati perleisti ar suvaržyti be bendraturčio Š. M. sutikimo. Sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, nesutariama dėl turto padalijimo. Ne atsakovė, o Š. M. nesąžiningais veiksmais siekia sumažinti dalintino tarp sutuoktinių turto kiekį, jo neteisėtus veiksmus atsakovė įrodinėja Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-1963-886/2025. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu Š. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl neegzistuoja net tikimybė, kad Š. M. galėtų duoti atsakovei sutikimą perleisti akcijas ar jas kaip nors suvaržyti, juo labiau kad UAB „Laisvės projektai“ akcijos sutuoktiniams net ir nepriklauso.

10. Ieškovė UAB „Kornėja“ atsiliepime prašo atsakovės K. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė išvadų, susijusių su ieškinio prima facie pagrįstumu, nekvestionuoja, todėl šioje apimtyje su skundžiama nutartimi sutinka.

10.2. Atsakovė, pasinaudojusi užimamomis direktorės pareigomis, pasisavino itin didelės vertės ieškovės turtą ir vėliau tokią aplinkybę siekė naudoti kaip svertą savanaudiškiems tikslams, t. y. priversti sutuoktinį sutikti su jos sugalvotomis santuokos nutraukimo pasekmėmis. Todėl remtis sąžiningumo prezumpcija atsakovė negali. Atsakovė nepateikia jokių paaiškinimų ir neneigia grėsmės sprendimo įvykdymui, ji nenurodo, kad geranoriškai vykdys būsimą teismo sprendimą. Atsakovė yra nesąžininga ir yra itin didelė rizika, kad ji pasinaudos bet kokia galimybe ginčo turtą paslėpti ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė viena negalėtų perleisti nuosavybės teisės į ginčo akcijas ar kitaip jų apsunkinti. Akcijų perleidimas abiem sutuoktiniams dalyvaujant yra formalus. Atsakovė jau ne kartą santuokos nutraukimo byloje prašė teismo išduoti jai leidimą vienai, be sutuoktinio Š. M. sutikimo, sudaryti vienokį ar kitokį sandorį dėl šeimos turto. Nesant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę prašyti teismo leisti jai sudaryti sandorį be Š. M. sutikimo ar jo dalyvavimo. Įvertinus ir tai, kad Š. M. yra nurodęs, kad niekada nedavė sutikimo akcijoms įsigyti, kad šios akcijos buvo įsigytos be jo žinios ir toks sandoris sudarytas be jo valios, atsakovė, būdama nesąžininga, galėtų taip pat teigti, kad akcijos yra tik jos asmeninis turtas, sudarytas tik jos pačios interesais.

10.4. Sudarytas 2023 m. kovo 24 d. notarinis sandoris dėl UAB „Laisvės projektai“ akcijų nuosavybės teisės perleidimo atsakovei įregistruotas notaro, atsakovė jo nepanaikino, neatšaukė, nenutraukė, sandoris nėra pripažintas negaliojančiu. Todėl ieškovė nebeturi galimybių disponuoti UAB „Laisvės projektai“ akcijomis, perleisti jų kitiems asmenims ar atlikti kitų veiksmų. UAB „Laisvės projektai“ vadovė atsisakė padaryti įrašus, matydama aiškiai neteisėtus atsakovės veiksmus, ir šio atsisakymo atsakovė neginčijo. Nors UAB „Laisvės projektai“ vadovės atsisakymas padaryti atitinkamus įrašus galėjo užkirsti kelią nuosavybės perėjimui, šiuo metu atsakovė galėtų inicijuoti naujo notarinio sandorio UAB „Laisvės projektai“ akcijomis sudarymą ginčijamo sandorio pagrindu, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įrašai bendrovės vertybinių popierių sąskaitoje net nebūtų reikalaujami. Atsakovės mėginimas paneigti nuosavybės teisių į UAB „Laisvės projektai“ akcijas perėjimą yra baudžiamojoje byloje naudotos gynybos dalis.

10.5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra prokuroro taikoma procesinė prievartos priemonė, kuri skirta ne tik civiliniam ieškiniui, pareikštam baudžiamojoje byloje užtikrinti, bet ir turto konfiskavimo užtikrinimui ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais tikslais. Ieškovė nusprendė atsiimti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir savo interesus ginti pareiškiant ieškinį bei prašant taikyti restituciją grąžinant pasisavintas akcijas. Apie ieškinio atsiėmimą ieškovė informavo baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą pirmame teismo posėdyje 2025 m. spalio 10 d., dėl to pasisakyta ir 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir apeliacijos ribų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nenustačius bent vienos iš jų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.

12. Preliminarus pareikšto ieškinio reikalavimo vertinimas, kai yra sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje poreikio, negali būti tapatinamas su ginčą išnagrinėjus iš esmės teismo padarytomis išvadomis. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra suformulavęs taisyklę, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja (ir neturi nagrinėti) ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Teismas vien preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024, 26 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pirmos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą – preliminarų ieškinio pagrįstumą. Apeliantė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio proceso ribų, dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisakys (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Kaip minėta, preliminaraus ieškinio pagrįstumo konstatavimas savaime nėra pakankamas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes turi būti identifikuota ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Todėl toliau bus vertinamas antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – nustatymo pagrįstumas.

Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo

15. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin asmens teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019, 16 punktas; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 19 punktas). Vadinasi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemtų asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, o tik tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.

16. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nurodė, kad apeliantė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos gali perleisti akcijas tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimą akcijomis, todėl pasunkėtų galimybė taikyti restituciją natūra. Tokiu atveju, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas arba iš viso taptų neįmanomas dėl sąžiningų trečiųjų asmenų, įsigijusių ginčo turtą (akcijas), teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant išlaikyti esamą situaciją nepakitusią (lot. status quo).

17. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktus – nepagrįstai priskyrė UAB „Laisvės projektai“ akcijas jos nuosavybėn vien byloje ginčijamo sandorio pagrindu ir todėl padarė neteisingą išvadą dėl būsimo teismo sprendimo šioje ginčo dalyje vykdymo negalimumo ar apsunkinimo (t. y. dėl apeliantės galėjimo perleisti šias akcijas tretiesiems asmenims), iš dalies yra pagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad akcijos yra specifinis civilinės apyvartos objektas, todėl jų perleidimo ar kitokio disponavimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja CK ir kitų specialiųjų įstatymų nuostatos. Akcijos yra vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendus), teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (CK 1.102 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 40 straipsnio 1 dalis). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialios arba materialios (CK 1.102 straipsnio 2 dalis, ABĮ 40 straipsnio 8 dalis). Skirtingų rūšių akcijų specifika pasireiškia ir nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumais. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl akivaizdu, kad jos negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Nustatytas nematerialių akcijų fiksavimo būdas kartu lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. akcijų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose yra padaromi įrašai apie akcijų perleidimą (CK 1.101 straipsnio 10 dalis, ABĮ 46 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir apeliantės 2023 m. kovo 24 d. buvo sudarytos dvi nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys – dėl UAB „Gariūnų investicijos“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir UAB „Laisvės projektai“ 111 vnt. paprastųjų vardinių akcijų perleidimo apeliantei. Pagal 2023 m. kovo 24 d. UAB „Laisvės projektai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 papunktį parduodamų akcijų nuosavybės teisė, visos jų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės ir bet kurios kitos teisės į parduodamas akcijas ar kylančios iš jų pereina pirkėjai (apeliantei), kai abi šalys pasirašo šią sutartį ir yra padaromi atitinkami įrašai bendrovės akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Pirkėja (apeliantė) privalo nedelsiant informuoti bendrovę apie šios sutarties sudarymą tam, kad parduodamų akcijų nuosavybės teisės perėjimas pirkėjai būtų užfiksuotas atitinkamais įrašais bendrovės akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose ir operacijų akcijomis apskaitos žurnale (jei toks žurnalas vedamas). Tokia sutarties sąlyga, be kita ko, atitinka ir ABĮ įtvirtintą nematerialių akcijų perleidimo fiksavimą.

19. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 19 d. duomenis apie juridinio asmens dalyvius (išrašai su istorija) apeliantei priklauso UAB „Gariūnų investicijos“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o UAB „Laisvės projektai“ 111 vnt. paprastųjų vardinių akcijų tebepriklauso ieškovei. Vadinasi, UAB „Laisvės projektai“ akcijų perleidimas įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka nebuvo užfiksuotas (dėl to ginčo ir nėra; žr. šios nutarties 9.1, 10.4 papunkčius), o jų perleidimo faktas nebuvo išviešintas VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Kitaip tariant, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialių akcijų savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialių akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013).

21. Taigi, nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Šis kasacinio teismo pateiktas teisės taikymo išaiškinimas atskleidžia teisės normų turinį bei jų paskirtį – atriboti nematerialių akcijų nuosavybės perleidimo teisiniu pagrindu esantį sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) nuo momento, kada įgijėjas pagal įstatymą (CK 4.49 straipsnio 1 dalis; ABĮ 46 straipsnio 2 dalis) įgyja nuosavybės teises į tokias akcijas, t. y. nuo atitinkamų įrašų vertybinių popierių sąskaitų apskaitoje atlikimo. Kaip minėta, ginčo sutarčių 4.1 papunkčiuose buvo įtvirtintas analogiškas nuosavybės teisės į akcijas perleidimo momentas.

22. Taigi, nors UAB „Laisvės projektai“ 111 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra šalių sudaryta 2023 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, duomenų, patvirtinančių apeliantės nuosavybės teisės į šias akcijas atsiradimo momentą, nagrinėjamoje byloje nėra. Kadangi apeliantės nuosavybės teisės į UAB „Laisvės projektai“ 111 vnt. paprastųjų vardinių akcijų įgijimo procesas liko neužbaigtas, ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantė gali inicijuoti naujo notarinio sandorio UAB „Laisvės projektai“ akcijomis sudarymą ginčijamo sandorio pagrindu, jei tokia rizika nebūtų eliminuota taikant laikinąsias apsaugos priemones, stokoja pagrįstumo. Disponavimas turtu yra viena iš savininko teisių (CK 4.37 straipsnis ), todėl manyti, jog akcijų perleidimo sandoris būtų notaro tvirtinamas apeliantei neįrodžius nuosavybės teisės atsiradimo momento, nėra teisinių prielaidų. Atitinkamai, neegzistuoja ir ieškovės įrodinėta teismo sprendimo neįvykdymo šioje ginčo dalyje grėsmė kaip būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti.

23. Pagrįstais pripažintini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė objektyviai neegzistuoja ir dėl kitos priežasties – dėl laikino nuosavybės teisės į ginčo akcijas apribojimo pritaikymo baudžiamojoje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-133-1053/2025, kurioje K. M. (nagrinėjamos civilinės bylos apeliantė) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu toje byloje buvo laikinai apribota nuosavybės teisė K. M. turtui, t. y. 100 vnt. UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė, kaip teigiama šiame nutarime, – ir UAB „Kornėja“ (t. y. nagrinėjamos civilinės bylos ieškovės) turtui – 111 vnt. UAB „Laisvės projektai“ akcijų, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu K. M. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, o UAB „Kornėja“ (nagrinėjamos bylos ieškovės) toje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį atsiėmė (žr. 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio 18 psl.), taigi ir jis buvo paliktas nenagrinėtas.

25. Išteisinamajame nuosprendyje, be kita ko, nurodoma, kad šiame baudžiamajame procese UAB „Laisvės projektai“ ir UAB „Gariūnų investicijos“ akcijoms paties nukentėjusiojo V. M. iniciatyva yra taikomas visiškas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant akcijas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti, taigi K. M. (nagrinėjamos civilinės bylos apeliantė) ir negali atlikti jokių veiksmų su šiomis akcijomis (tame tarpe ir jas kokiu nors būdu grąžinti) (2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio 17 psl.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas taikytą laikiną nuosavybės teisės ribojimą į ginčo akcijas paliko galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra inicijuotas apeliacinis procesas, taigi, ir baudžiamojoje byloje taikyti visi ribojimai (disponavimas, valdymas ir net naudojimasis ginčo akcijomis) tebegalioja.

26. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ir pati ieškovė UAB „Kornėja“, pripažindama abiejų bylų sąsajumą, pateiktame ieškinyje kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateikusi ir prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-133-1053/2025, kurioje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ginčo akcijoms. Pagal CPK 225 straipsnio 7 punktą teismas, priėmęs ieškinį, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, turi nustatyti parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką bei pranešti apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, arba nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, turi priimti CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pagal CPK 227 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. CPK 232 straipsnyje detalizuotas nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje turinys. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje 2026 m. kovo 13 d. teismo posėdį paskyrė priimdamas rezoliuciją, o ne nutartį (CPK 227 straipsnio 5 dalis, 232 straipsnis), atitinkamai, kol kas nėra priimtas ir procesinis sprendimas dėl ieškovės prašymo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla bei įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas (nuosprendis).

27. Apibendrindamas motyvus dėl šių atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad grėsmė, kaip viena iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja, nes valdymo, naudojimo ir disponavimo ginčo objektu tapusiomis akcijomis galimybė yra apribota baudžiamosios bylos procese. Jokių veiksmų su ginčo turtu apeliantė objektyviai negali atlikti ir, kaip nustatyta neįsiteisėjusiame nuosprendyje, po šių akcijų įsigijimo iš viso nėra atlikusi. Kaip nurodoma išteisinamajame nuosprendyje, „Teismo vertinimu, tam, kad būtų nustatyta, kad K. M. su šiuo turtu ėmėsi elgtis kaip su nuosavu, turėtų būti konstatuota, kad ji šį turtą kaip nors valdė, naudojosi ar juo disponavo: pvz., perleido akcijas, įgyvendino, ar siekė įgyvendinti kokias nors akcijų savininkui suteikiamas teises. Taip pat reikėtų nustatyti, kad tokie jos veiksmai sukėlė kokios nors žalos šioms bendrovėms ar jų akcininkei UAB „Kornėja“ (sumažintas turtas, sudaryti nenaudingi sandoriai, trukdoma įprastai bendrovių veiklai ir kt.). Byloje nenustatyta nė vieno atvejo, kai K. M. būtų ėmusis įgyvendinti byloje aptariamomis aplinkybėmis įsigytas turtines ar neturtines UAB „Laisvės projektai“ ir (ar) UAB „Gariūnų investicijos“ akcininko (ar visuotinio akcininkų susirinkimo, nes įsigyta 100 proc. akcijų) teises. Galima būtų nebent išskirti jau minėtus jos veiksmus siekiant įregistruoti UAB „Laisvės projektai“ [ir] UAB „Gariūnų investicijos“ akcijų perleidimą jai. Tačiau UAB „Laisvės projektai“ akcijų perleidimas net nebuvo įregistruotas, o su UAB „Gariūnų investicijos“ akcijomis, net ir įregistravus jų perleidimą, daugiau K. M. neatliko jokių veiksmų. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad K. M. būtų toliau perleidusi ginčo akcijas tretiesiems asmenims, būtų priėmusi sprendimus sudaryti kokius nors bendrovėms nenaudingus sandorius dėl UAB „Laisvės projektai“ ar UAB „Gariūnų investicijos“ turto, atleidusi darbuotojus, keitusi bendrovių įstatus, bendrovės organų sudėtį, gavusi bendrovių pelno dalį, ir t. t. Byloje nustatytos visai priešingos aplinkybės. Nustatyta, kad dėl UAB „Laisvės projektai“ veiklos toliau sprendimus priiminėjo V. M. Būtent V. M. nutarė perleisti ir perleido UAB „Laisvės projektai“ turtą J. K. To neneigė V. M., tai patvirtino liudytojai J. K., S. Č. Buvo priimami ir kiti sprendimai dėl UAB „Laisvės projektai“ veiklos – sprendžiamas kredito grąžinimo klausimas, hipotekos pakeitimo klausimas (V. M., S. Č. ir kt. asmenų parodymai). Pastarąjį susitarimą pasirašė ir K. M. (t. 6, b. l. 57-62), kaip viena iš įkaitų davėjų, taigi ji niekaip nekliudė, priešingai – prisidėjo prie tolimesnės sėkmingos UAB „Laisvės projektai“ veiklos. Byloje taip pat yra duomenų, kad toliau sėkmingai buvo vykdoma ir UAB „Gariūnų investicijos“ įprastinė veikla – byloje yra Š. M., K. M., bendrovės direktorės R. V., notarų biuro darbuotojų ir kitų su sandorio sudarymu susijusių asmenų susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad buvo rengiamasi UAB „Gariūnų investicijos“ vardu pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą (t. 5, b. l. 168-189).“

28. Taigi, nėra jokio pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad apeliantei vien dėl ieškovės bei ją kontroliuojančio akcininko V. M. (apeliantės sutuoktinio Š. M. tėvo) inicijuotos baudžiamosios bylos neturėtų būti taikoma civiliniame procese galiojanti asmenų sąžiningumo prezumpcija ar kad ji vėl atliks nesąžiningus veiksmus, siejamus su ginčo akcijomis. Apeliantės nesąžiningumas, kaip vienas iš grėsmės teismo sprendimo vykdymui elementų, nagrinėjamoje byloje neįrodytas.

29. Tiek apeliantė, tiek ir ieškovė taip pat nurodo argumentus, susijusius su ginčo akcijų valdymu kartu su Š. M., anksčiau atliktais Š. M. veiksmais, siekiant sumažinti dalintino turto kiekį, akcentuojant akcijų perleidimo apeliantei tikslą, kuriuo siekiama padaryti įtaką šalių turto dalybų byloje, konfliktiškus jų tarpusavio santykius ir pan. Tokio pobūdžio argumentai teisiškai neaktualūs ir savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio konstatavimo ar sąlygų tokioms priemonėms taikyti buvimo. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad šis institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali būti ir priemone paveikti šalį dėl kilusių šalių ginčų vienu ar kitu klausimu. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog, jų nesiėmus, iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1707-464/2015).

30. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tebegalioja baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ginčo akcijoms, todėl apeliantė neturi galimybės disponuoti kol kas jai nuosavybės teise priklausančiomis UAB „Gariūnų investicijos“ akcijomis ar siekti užbaigti nuosavybės teisės įgijimo į UAB „Laisvės projektai“ akcijas procesą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių apeliantės elgesį ar veiksmus vertinti kaip nesąžiningus ir dėl to keliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o kitokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, ir turtui, kurio savininke viešame registre nurodoma pati ieškovė, atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kornėja“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančias 100 proc. UAB „Laisvės projektai“ paprastųjų vardinių akcijų ir 100 proc. UAB „Gariūnų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant jas perleisti ar kitaip apriboti nuosavybės teises į jas.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.