- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 2-79-1005/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01133-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- UAB ,,Autohermanos”
- Advokatai
- Gitana Martyšienė, Agnija Frejerė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui K. A. ir jo atstovams A. A. bei advokatei Agnijai Frejerei, atsakovo UAB ,,Autohermanos” atstovams direktoriui A. V. ir advokatei Gitanai Martyšienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. A. patikslintą ieškinį atsakovui UAB ,,Autohermanos” dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti automobilio „Audi A4“ pirkimo – pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją grąžinant UAB ,,Autohermanos” automobilį „Audi A4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) bei ieškovui grąžinant jo sumokėtus 6050 Eur; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas automobilio „Audi A4“ aptarnavimo ir detalių keitimo išlaidas autoservise (tepalų keitimas, filtrų keitimas, variklio pagrindinio diržo keitimas, riebokšlio keitimas, salono valymas) bei techninės apžiūros išlaidas, viso 840,95 Eur; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo moralinę žalą 500 Eur; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas iš atsakovo pagal 2024-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį nusipirko automobilį „Audi A4“ už 6050 Eur. Dar skambinant pagal skelbimą atsakovo darbuotojas A. V. patikino, kad parduodamas automobilis yra visiškai techniškai tvarkingas. Skambučio garso įrašas pateikiamas teismui. Vėliau, prieš perkant automobilį ieškovui buvo nurodyta, kad automobiliui yra reikalinga nedelsiant pakeisti tepalus, filtrus ir pagrindinį variklio diržą. Pirkdamas automobilį ieškovas pastebėjo smulkius automobilio trūkumus (labai purviną saloną, kėbulo pabraižymus ir rūdis ir kt.), kurie neturi įtakos automobilio saugiam eksploatavimui. Nusipirkęs automobilį ieškovas tą pačią dieną važiavo tiesiai į servisą iš anksto sutartam automobilio aptarnavimui. Pakeliui pajautė stiprų automobilio trūkčiojimą. Servise automobiliui buvo pakeisti tepalai, filtrai, pagrindinis variklio diržas ir išvalytas salonas. Ieškovas informavo serviso meistrus apie stiprų automobilio trūkčiojimą ir domėjosi, kaip tai galima sutvarkyti. Serviso meistrai nurodė, kad automobilis stipriai trūkčioja dėl pavarų dėžės gedimo, todėl tepalus pavarų dėžėje keisti netikslinga ir yra būtina remontuoti pavarų dėžę. Ieškovas apie gedimą pranešė UAB ,,Autohermanos” direktoriui A. V., kuris pasiūlė ieškovui pakeisti tepalą pavarų dėžėje, kaip gedimo šalinimo priemonę. Ieškovas pasikonsultavęs su automobilių meistrais, kurie paaiškino, kad tepalo keitimas pavarų dėžėje nepašalins gedimo, nepasinaudojo atsakovo siūlymu keisti tepalą ir supratęs, kad nepavyks su atsakovu susitarti dėl automobilio grąžinimo, 2024-03-28 surašė rašytinę pretenziją atsakovui. Atsakovas atsisakė iš ieškovo pasiimti automobilį ir grąžinti ieškovui jo sumokėtus už automobilį pinigus. Tada ieškovas 2024-04-04 raštu pranešė atsakovui, kad 2024-04-08 atliks autoservise UAB „Autera“ automobilio apžiūrą su tikslu nustatyti automobilio techninę būklę ir pakvietė atsakovą dalyvauti automobilio apžiūroje. Atsakovo atstovas į automobilio apžiūrą neatvyko, todėl automobilis buvo apžiūrėtas atsakovo atstovui nedalyvaujant, o automobilio apžiūros aktas yra pateikiamas teismui. Patikslintame ieškinyje aiškinama, kad ieškovui automobilį pirko jo tėvai. Tuo tikslu ieškovo (duomenys neskelbtini) gavo vartojimo paskolą iš banko su didelėmis palūkanomis. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo nupirktas automobilis yra pirmas jo gyvenime. Išleisti pinigai, už kuriuos skaičiuojamos palūkanos, nevažiuojantis automobilis ir neišspręsta susisiekimo problema, kelia ieškovui nuolatinį stresą ir emocinę įtampą. Dėl to ieškovui sutriko sveikata, jis pasidarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutrikusią sveikatą ieškovas gydosi savarankiškai vadovaudamasis vaistininkų patarimais. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad minėtais atsakovo nesąžiningais veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas vertina 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas K. A. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad automobilis buvo perkamas jam. Pagal skelbimus dėl automobilio pirkimo skambindavo jo tėvas A. A.. Paaiškina, kad tėvo A. A. telefone yra programėlė, kuri automatiškai įrašinėja visus pokalbius. Tokiu būdu buvo įrašytas ir jo tėvo A. A. pokalbis su automobilio pardavėju A. V., kuris yra pateiktas į bylą. Pirmą kartą apžiūrėti automobilio į (duomenys neskelbtini) atvažiavo kartu su tėvu A. A.. Automobilį aprodė A. V.. Buvo daromas bandomasis važiavimas, kuris truko gal 10 minučių. Automobilį bandomojo važiavimo metu vairavo jo tėvas A. A.. Apžiūros metu nustatė, kad yra sekantys automobilio trūkumai: neveikia parktronikas, žibintų apiplovimas, buvo purvinas salonas. A. V. jiems nesakė, kad yra automobilio greičių dėžės defektas. Automobilio kaina tiko, su atsakovu susitarė, kad atsakovas sutvarkys parktroniką ir žibintų apiplovimą. Antrą kartą į (duomenys neskelbtini) atvažiavo po poros dienų kartu su V. M., kurį pasiėmė kartu, kad prie automobilio pajungtų kompiuterį ir patikrintų „ar nemeta klaidų“. Antrą kartą bandomojo važiavimo nedarė. Kai nusipirko automobilį važiuojant namo vairavo tėvas A. A.. Važiuojant pajautė stiprų automobilio trūkčiojimą. Negrįžo pas pardavėją, kadangi nežinojo trūkčiojimo priežasties, be to, buvo iš anksto sutarta, kad automobilį varys į servisą UAB „Autera“ (duomenys neskelbtini) aptarnavimui. Tą pačią dieną autoservise (duomenys neskelbtini) automobiliui pakeitė filtrus ir tepalus, tačiau mechanikas pasakė, kad automobilio trūkčiojimas yra mechaninis gedimas, todėl nėra prasmės keisti tepalo pavarų dėžėje. Mechaniko neklausė ar galima tokį automobilį toliau eksploatuoti. Jis (K. A.) su automobiliu yra važiavęs už vairo tik vieną kartą. Tada važiavo į autoservisą apie 20 km. Mano, kad jo vairavimo įgūdžiai yra geri, o patirties vairuojant automobilius su automatine pavarų dėže turi, nes šeimos automobilis yra su automatine pavarų dėže. Kiek iš viso buvo nuvažiuota kilometrų su nusipirktu automobiliu pasakyti negali, nes nefiksavo, kokia buvo automobilio rida pirkimo dieną. Gali pasakyti, kad su automobiliu iš namų ((duomenys neskelbtini) rajone) du kartus buvo važiuota į (duomenys neskelbtini) į autoservisus. Dėl to, kad atsakovas jam pardavė netinkamą eksploatuoti automobilį, jis jautėsi apgautas ir patyrė moralinę žalą, nes dėl šio įvykio smarkiai nervinosi, negalėjo miegoti naktimis, buvo mokamos palūkanos už banke paimtą paskolą automobiliui, o jis automobiliu naudotis negalėjo. Jis (K. A.) automobiliais nesidomi ir specialių žinių neturi šioje srityje, bet mano, kad pirmą kartą bandant automobilį trūkčiojimo nesijautė, nes automobilis buvo važinėtas ir įšilęs.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. A. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad nei atsakovo direktorius A. V., nei jo brolis A. V., prieš perkant automobilį nepasakė, kad yra automobilio pavarų dėžės defektas. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis neturi gedimų. Pažymi, kad antrą kartą pirkti automobilio atvyko su V. M., kuris yra jo pažįstamas, o ne automobilių meistras. Be to, V. M. net nebandė važiuoti perkamu automobiliu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. A.Frejerė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad atsakovas neatskleidė ieškovui, kad parduodamas automobilis turi pavarų dėžės defektą. Atsakovo darbuotojas A. V. telefoninio pokalbio, kurio garso įrašas pateiktas teismui, metu nurodė, kad automobilis yra geros būklės. Atsakovo rengtuose automobilio pirkimo – pardavimo sutartyse visada būdavo įrašytas sakinys, kad automobilio trūkumai pirkėjui yra paaiškinti žodžiu. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas iš tikrųjų pranešė ieškovui apie pavarų dėžės defektą. Savo ruoštu ieškovas visada nuosekliai teigė, kad jam nebuvo pasakyta, kad automobilis turi pavarų dėžės defektą. Pažymėjo, kad byloje nėra tikslių duomenų, kiek kilometrų su automobiliu nuvažiavo ieškovas. Tie duomenys, kokia buvo automobilio rida 2024-03-17 irgi nėra atspirties taškas, nes nuo 2024-03-17 iki 2024-03-19 automobilis buvo atsakovo žinioje ir atsakovas per šį laiką galėjo nuvažiuoti tam tikrą kilometrų skaičių. Netgi, imant ridos duomenis nuo 2024-03-17 iki 2024-04-08 (apie 1300 km), tai nėra didelis kilometražas. Pagal automobilio 2024-04-08 apžiūros aktą, automobilio remonto išlaidos yra mažiausiai 2500 Eur, todėl automobilio ieškovui neapsimoka taisyti. Prašo teismo liudytojo A. V. teismo posėdžio metu duotus parodymus vertinti kritiškai, kadangi liudytojas dirba pas atsakovą įmonėje, o įmonei vadovauja liudytojo brolis, todėl liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip neįrodytą. Atsiliepime nurodoma, kad 2024-03-17 automobilių skelbimų portale www.autoplius.lt atsakovo nurodytu telefono numeriu paskambino asmuo ir teiravosi dėl skelbime parduodamo automobilio „Audi A4“ būklės. Skelbime dėl parduodamo automobilio buvo nurodyta, kad automobilio pirma registracija yra 2013-05, rida - 247 000 km, kad automobilis važiuoja tvarkingai, kėbulas - be rūdžių, o daugiau informacijos - telefonu. Sutarus, tą pačią dieną į automobilių pardavimų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko ieškovas kartu su tėvu, kurie apžiūrėjo parduodamą automobilį. Ieškovo tėvas atliko bandomąjį važiavimą kartu su ieškovu ir atsakovo atstovu. Kadangi neveikė parduodamo automobilio vienos pusės parkavimo daviklis ir galinio vaizdo kamera, žibintų apiplovimo sistema, ieškovo tėvas paprašė juos sutvarkyti. Ieškovas kartu su tėvu taip pat buvo informuoti, kad atsižvelgiant į automobilio „Audi A4 „gamybos metus ir ridą (247 000 km) įsigijus automobilį reikia servise pasižiūrėti/ pakeisti tepalus, filtrus, automobilio variklio diržą. Be to, ieškovas ir jo tėvas buvo įspėti, kad stipriai spaudžiant greičio pedalą galimi automobilio šoktelėjimai iš vietos. 2024-03-17 automobilio apžiūros metu, kuomet automobilį vairavo ieškovo tėvas, o kartu važiavo ieškovas ir atsakovo atsakingas asmuo A. V., automobilis važiavo tolygiai, be jokių trūkčiojimų ir šoktelėjimų. Atsakovas 2024-03-18 pašalino automobilio trūkumus: sutaisė vienos pusės parkavimo daviklį ir galinio vaizdo kamerą, žibintų apiplovimo sistemą. Telefonu buvo sutarta, kad 2024-03-19 ieškovas kartu su tėvu atvyks į (duomenys neskelbtini) esančią „Cirkle K“ degalinę dar kartą, jau po remonto, apžiūrėti ir pravažiuoti automobiliu. Kartu su nurodytais asmenimis atvažiavo ir meistras, kuris atliko išsamią automobilio patikrą, prijungė prie automobilio kompiuterinę diagnostiką, tikrino automobilį dažų matuokliu, junginėjo pavaras, atliko bandomąjį važiavimą - važinėjo iš vietos, pirmyn - atgal, važinėjosi keliais. Ieškovo atsivežtam meistrui ieškovą ir jo tėvą patikinus, kad už tokią automobilio pardavimo kainą automobilį galima pirkti, jis yra tvarkingas, ieškovas ir atsakovas 2024-03-19 11.43 val. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys sutartimi susitarė, kad „trūkumai paaiškinti žodžiu, pretenzijų neturiu“.
Atsiliepime aiškinama, kad atsakovo parduodamo automobilio kaina buvo ženkliai žemesnė, nei kitų tokio modelio parduodamų automobilių kaina, atsižvelgiant būtent į didelę šio automobilio ridą, kas reiškia ir didelį agregatų nusidėvėjimą intensyviai eksploatuojant automobilį, ir apie tai sutarties sudarymo metu ieškovui buvo žinoma ir suprantama. Atsakovas šią aplinkybę (nurodydamas ir konkrečius trūkumus - reikia pasižiūrėti/ pakeisti tepalus, filtrus, automobilio variklio diržą, o stipriai spaudžiant greičio pedalą galimi automobilio šoktelėjimai iš vietos) akcentavo. Atsakovas 2024-03-28 gavo ieškovo pretenziją dėl paaiškėjusio automobilio trūkumo - pavarų dėžės defekto, kuris neva paaiškėjo išvykus iš atsakovo prekybos aikštelės ir pasireiškia trūkčiojimu automobiliui pradedant važiuoti iš vietos, dėl ko ieškovas negali automobilio eksploatuoti. Ieškovui buvo pasiūlyta atvykti pas atsakovą, kad automobilis būtų apžiūrėtas atsakovo pasirinktame servise, ir geranoriškai išspręsti galimai kilusią problemą, tačiau ieškovas pareiškė, kad jis nepasitiki atsakovu ir 2024-04-04 pranešimu pakvietė atsakovą atvykti į automobilio apžiūrą 2024-04-08 į UAB „Autera“, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas turėjo suprasti, kad įsigijus tokį naudotą automobilį galimai reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus, o sugedus automobilio dalims - jas keisti. Ieškovas iš atsakovo pirkdamas automobilį negalėjo tikėtis naujo ar mažai naudoto automobilio kokybės. Ieškovas prieš sudarant sutartį atsakovo buvo informuotas, jog „stipriai spaudžiant greičio pedalą galimi automobilio šoktelėjimai iš vietos“, tačiau toks defektas atliekant bandomuosius važiavimus net nebuvo pastebimas, o jo atsakovas nebūtų galėjęs nuslėpti. Net ir po dviejų bandomųjų važiavimų ir meistro apžiūros, su atsakovo nurodytais defektais, ieškovui automobilis tiko ir ieškovas automobilį pirko. Atsakovas jokių aplinkybių dėl automobilio ridos, gamybos metų ar defektų nenuslėpė nuo ieškovo, neteigė ieškovui, kad pagrindiniai automobilio agregatai yra pakeisti naujais ar restauruoti.
Atsiliepime teigiama, kad ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai „pradedant važiuoti automobilis judėjo nesklandžiai, staigiai truktelėdavo į priekį ir kartais dėl to užgesdavo“ suponuoja ir galimą ieškovo, kaip jauno vairuotojo, vairavimo įgūdžių stoką, kas taip pat gali įtakoti automobilio gedimus. Po sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2024-03-19 iki 2024-04-08, ieškovas, būdamas pradedančiu vairuotoju ir neturėdamas vairavimo patirties, automobilį eksploatavo, nors ir buvo pastebėjęs trūkčiojimą. 2024-04-08 Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad pagal požymius yra galimas pavarų dėžės gedimas, ir „vertinant bendrą automobilio nusidėvėjimą ir pavarų dėžės netinkamą veikimą galima teigti, kad reikės keisti pavarų dėžės startinį paketą (frikcinius diskus), grandinę, varantį ir varomąjį velenus, hidro bloką, adaptuoti elektrinį paketą“, t. y. konstatuojama, kad gedimas yra būdingas tokio nusidėvėjimo automobiliui.
Atsiliepime pažymima, kad į bylą ieškovas pateikė 2024-05-14 PVM sąskaita – faktūrą už servise atliktus automobilio remonto ir aptarnavimo darbus. Kadangi pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, yra pagrindas manyti, jog ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad šie darbai buvo atlikti 2024-03-19, t. y., ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės prieštarauja kartu su ieškiniu teikiamiems įrodymams.
Atsiliepime nurodoma, kad su ieškiniu pateiktoje 2023-10-23 vartojimo kredito sutartyje nėra nurodyta tikslinė vartojimo kredito panaudojimo paskirtis. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad būtent ši paskola buvo skirta ir panaudota ieškovo automobilio įsigijimui. Be to, įvertinus vartojimo kredito sutarties datą ir automobilio pirkimo datą yra sunkiai tikėtina, kad su 6,9 procentų palūkanomis 2023-10-23 suteikta vartojimo paskola nebuvo panaudota iki pat 2024-03-19. Atsiliepime teigiama, kad ieškovo nurodomi jo sveikatos pablogėjimo požymiai visiškai atitinka požymius, kuriuos ieškovas galimai patiria dėl (duomenys neskelbtini) egzaminų sesijos ir įtempto gyvenimo etapo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. V. prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu. Visada turi didelį kiekį automobilių, skirtų pardavimui, kuriuos laiko aikštelėje. Dirba pagal principą „perka pigiau ir parduoda pigiau“. Automobilis, kurį pardavė ieškovui, visada turėjo trūkumą – trūkčiojimą. Apie šį trūkumą ne kartą sakė pirkėjams, t. y., ieškovui ir jo tėvui. Jiems paaiškino, kad dėl to automobilį parduoda mažesne, nei rinkos kaina. (2025-03-17 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:25:35 iki 00:29:50). Parodo, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį rengė jis asmeniškai. Ši sutartis yra parengta ant standartinio blanko, kurioje iš anksto yra įrašyta, kad automobilio trūkumai pirkėjui yra paaiškinti žodžiu. Taip visada darydavo iki šios bylos, kadangi pirkėjui paaiškinti automobilio trūkumus žodžiu yra greičiau ir paprasčiau. Dabar, „kai pasimokė“, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyse visada surašo trūkumus, kuriuos turi parduodamas automobilis. Parodo, kad į ginčo sutartį neįrašė automobilio ridos dėl savo aplaidumo. (2025-03-17 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:20:25 iki 00:22:21).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė adv. G.Martyšienė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas prieš parduodamas naudotą daiktą nurodė ieškovui visus jam žinomus daikto trūkumus. 2024-03-19 sutartyje esanti frazė „trūkumai paaiškinti žodžiu“ ir reiškia, kad ieškovui buvo nurodytas pavarų dėžės defektas, kadangi kiti automobilio trūkumai, kurie buvo pastebėjo 2024-03-17 tuo metu jau buvo pašalinti. Atsakovas ieškovui sudarė visas galimybes automobilį patikrinti ir ieškovas jomis pasinaudojo: 2024-03-17 buvo padarytas, daugiau, nei 10 km bandomasis važiavimas, o 2024-03-19 automobilį tikrino ieškovo pakviestas meistras, kuris automobilį rekomendavo pirkti. Nusipirkęs automobilį ieškovas jį intensyviai eksploatavo ir per 20 dienų nuvažiavo apie 1300 km, imant domėn, kad ieškovas yra nepatyręs vairuotojas ir jam 2024-03-28 jau buvo žinoma apie automobilio defektą. Pažymi, kad atsakovo pozicija yra tokia, kad atsakovas sutinka, kad parduotas automobilis turi trūkumą - šoktelėjimą, tačiau atsakovas nesutinka, kad yra nustatytas automobilio greičių dėžės defektas. (2025-03-17 teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:53:20 iki 01:54:35). Tokią poziciją atsakovas užsiima, kadangi ieškovas greičių dėžės defekto neįrodė, o pagal 2024-04-08 automobilio apžiūros aktą tikslus gedimas nėra nustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad A. A. yra jo pažįstamas, todėl pažįsta ir K. A.. Pamena, kad A. A. prašymu važiavo pažiūrėti į (duomenys neskelbtini) automobilio „Audi A4“. Jam pasakė, kad automobiliu „Audi A4“ jau buvo prasivažiavę, o dabar nori, kad būtų pajungtas kompiuteris. Tai ir buvo padaryta. Pajungė prie automobilio kompiuterį, pažiūrėjo metamas klaidas, apžiūrėjo kėbulą ir po kapotu. Pamena, kad kompiuterinė diagnostika kritinių klaidų nerodė, šios diagnostikos rezultatų jis nėra išsaugojęs. Jis (V. M.) su tuo automobiliu „Audi A4“ nevažiavo, A. su tuo automobiliu irgi nebandė važiuoti. Koks buvo pokalbis tarp automobilio pardavėjo ir A., jis ypatingai negirdėjo. Gali pasakyti tik, kad K. A. automobilis patiko ir K. A. norėjo automobilį pirkti, nors jis (V. M.) asmeniškai tokio automobilio nepirktų. Pažymi, kad A. jo net neprašė patarimo ar pirkti šį automobilį. Paaiškina teismui, kad automobiliai yra jo hobis, jis seka naujienas šia tema. Sau susitvarko asmeninius automobilius, nes turi kompiuterinę programą. Iš patirties gali pasakyti, kad jeigu pavarų dėžės gedimas yra elektroninis, tada diagnostika rodo klaidą, o jei mechaninis tada dauguma diagnostikų nieko nerodo. Taip pat, gali pasakyti, kad pavarų dėžės gyvavimo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, ar automobilis yra eksploatuojamas su kabliu, nuo vairavimo ypatumų, ir aplamai čia „slidus klausimas“.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad daug metų dirba UAB ,,Autohermanos” (duomenys neskelbtini). Kaip pardavė automobilį ieškovui prisimena, tačiau negali pasakyti tikslios datos. Prisimena, kad dėl automobilio pirkimo pagal skelbimą jam skambino A. A.. Pirmą kartą, kai buvo apžiūrimas automobilis, A. A. automobilį bandė ir iš aikštelės (duomenys neskelbtini) važiavo iki (duomenys neskelbtini) žiedo. Tą kartą neveikė automobilio farų apiplovimas ir vaizdo kamera. Taip pat, parduodamas automobilis turėjo „šoktelėjimą“, kas yra normalus greičių dėžės išdilimas eksploatuojant automobilį su tokia didele rida. Tvarkant tokį trūkumą pradžiai reiktų pasikeisti tepalus pavarų dėžėje. Prieš parduodant automobilį pirkėjas apie „šoktelėjimą“ buvo informuotas. Prieš tai UAB ,,Autohermanos” šį automobilį nusipirko sąlyginai pigiai, nes automobilį pardavė žmogus, kuris norėjo greitai parduoti automobilį, nes išvažinėjo į (duomenys neskelbtini). Savo ruoštu UAB ,,Autohermanos” ieškovui automobilį pardavė žemesne, nei rinkos kaina, nes pilnai sutvarkyti automobilį ir paruošti eksploatacijai jau reikia daryti investicijas. Antrą kartą ieškovas automobilio apžiūrėti atvažiavo kartu su meistru. Jie susitiko degalinėje „Circle K“, kur meistras žiūrėjo su dažų storio matuokliu, pajungė kompiuterį. Meistras patvirtino, kad automobilis geras. Parodo, kad jis (A. V.) net nebuvo visą laiką prie pirkėjų, nes buvo nuėjęs ir į degalinę. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį parengė (duomenys neskelbtini) A. V.. Gal po dviejų savaičių sulaukė iš pirkėjo skambučio, kad parduotas automobilis turi defektų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo iš atsakovo įsigyto naudoto automobilio kokybės. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, įrodinėja, kad 2024-03-19 įsigytas automobilis pardavimo metu turėjo trūkumą, kurį atsakovas nuslėpė nuo ieškovo. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes automobilio trūkumas ieškovo buvo pastebėtas tą pačią dieną važiuojant namo ir pasireiškė stipriu automobilio trūkčiojimu pradedant važiuoti iš vietos. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodo, kad prieš parduodant automobilį ieškovui ir jo tėvui ne kartą buvo žodžiu pasakyta, kad automobilis turi trūkumą – „stipriai spaudžiant greičio pedalą galimi automobilio šoktelėjimai iš vietos“, tačiau ieškovas apžiūrėjęs automobilį, net du kartus (antrą kartą su meistru) automobilį vis tiek nusipirko. Atsakovas laikosi pozicijos, jog dėl esamo trūkumo automobilis ieškovui buvo parduotas pigiau. Atsakovas pažymi, kad ieškovas iš atsakovo pirkdamas automobilį su didele rida negalėjo tikėtis naujo ar mažai naudoto automobilio kokybės, o minėtas trūkumas yra atsiradęs dėl natūralaus automobilio nudėvėjimo, be to, ieškovas, būdamas nepatyręs vairuotojas, galimai pats netinkamai automobilį eksploatavo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 p.). Pardavėjas pagal pirkimo - pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai.; kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 p.). Garantijos pagal įstatymą atveju, pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 p.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 p.).
Vis dėlto, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 p.; kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 p.).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas fizinis asmuo automobilį pirko savo asmeninių poreikių tenkinimui iš atsakovo, kuris privatus juridinis asmuo, o būtent įmonė, vykdanti prekybą automobiliais. Taigi, teismui yra pagrindas šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti, kaip vartojimo, ir ieškovą atitinkamai laikyti vartotoju, o atsakovą - verslininku (CK.6.228¹ straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinančios vartotojo teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą, lyginant jas su CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, yra palankesnės vartotojui ir teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu. Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 61 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 p.).
CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių 2024-03-19 sudarytoje automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad galioja automobilio techninė apžiūra, tačiau nėra nurodyta automobilio rida ir konkretūs automobilio trūkumai, o grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra kompiuteriu įrašytas sakinys „Trūkumai paaiškinti žodžiu, pretenzijų neturiu“. (t. 1, b. l. 29)
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. V., kuris rengė šalių vėliau pasirašytą sutartį, nurodė, kad automobilio ridos duomenų neįrašė į sutartį per savo aplaidumą. A. V. paaiškino, kad atsakovo įmonėje iki ginčo šioje byloje buvo praktika iš anksto pasiruošti automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šabloną su įrašytu sakiniu “trūkumai paaiškinti žodžiu, pretenzijų neturiu“, o automobilių pirkėjams visus parduodamų automobilių trūkumus paaiškinti žodžiu. Iš byloje esančio automobilio skelbimo matyti, kad ten yra nurodyta, kad automobilio rida – 247000 km, o grafoje „Aprašymas“ yra nurodyta „važiuoja tvarkingai, kėbulas be rūdžių, daugiau info telefonu (t. 1, b. l. 46), tačiau vėliau pačio atsakovo pateiktose fotonuotraukose, kurios datuojamos 2024-03-17, matyti, jog prietaisų skydelyje rida yra 247782 km. (t. 1, b. l . 99-103). Nesant tikslių duomenų apie automobilio ridą jo perdavimo metu, negalima vienareikšmiškai spręsti ir dėl automobilio ridos įtakos defektui, dėl kurio buvimo ieškovas nori nutraukti sutartį. Nuo 2024-03-17 užfiksuotos 247782 km ridos iki 2024-04-08 automobilio apžiūros metu užfiksuotos ridos (249139 km) yra 1357 km skirtumas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pačią automobilio paskirtį ir šio daikto ilgaamžiškumą, 1357 km yra laikytina maža rida.
Ieškovas, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, įrodinėja, kad automobilis turėjo trūkumą, kuris nebuvo nurodytas šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, o būtent galimai automobilio pavarų dėžės defektą, kuris pagal 2024-04-08 UAB „Autera LT“ Transporto priemonės apžiūros aktą pasireiškia sekančiai: įjungus pavarą ir nedidinant variklio apsukų pradedant judėti iš vietos kartais, bet ne kiekvieno judėjimo pradžioje jaučiasi stiprus sukamojo momento perdavimas į ratus, pasireiškiantis smūgiu, dėl ko automobilio variklis kartais užgesta. Pagal UAB „Autera LT“ pateiktą trūkumų šalinimo sąmatą nurodyto trūkumo šalinimas kainuotų mažiausiai 2500 Eur. (t. 1, b. l. 35) Atsakovas, kaip jau buvo minėta anksčiau, laikosi pozicijos, kad pranešė ieškovui apie tokio pobūdžio trūkumą prieš automobilio pirkimą.
Atsakovas, kaip verslininkas profesionaliai užsiimantis automobilių verslu, negalėjo nežinoti automobilio ridos nurodymo svarbos pirkimo - pardavimo sutartyje. Taip pat, atsakovui, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo bei profesionalumo standartai. Teismo vertinimu, atsakovas yra atsakingas už tai, kad aukščiau minėtas trūkumas privalėjo būti nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo ją sudarant. Dabar gi, atsakovas ginasi nuo savo paties aplaidumo teigdamas, kad ieškovą žodžiu informavo apie šį trūkumą. Tokius atsakovo teiginius patvirtina tik pas atsakovą dirbančio liudytojo A. V. parodymai kuris, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, yra ir UAB ,,Autohermanos” direktoriaus (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, teismas liudytojo A. V. parodymus laiko nepatikimais ir juos vertina kritiškai, nes šis liudytojas turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-136/2004, Nr. 3K-3-271/2006, Nr. 3K-3-302/2010, Nr. e3K-3-64-421/2022).
Teismui yra pateiktas ieškovo tėvo A. A. 2024-03-17 padarytas garso įrašas, kuriame yra užfiksuotas jo ir liudytojo A. V. pokalbis telefonu. Parengiamojo posėdžio metu 2024-09-04 A. A. nurodė, kad šis garso įrašas buvo padarytas jo telefone esančia programėle, kuri automatiškai fiksuoja visus jo skambučius. A. A. paaiškino, kad minėta programėle naudojasi dėl patogumo, ir tik savo asmeniniais tikslais, bet prieš kalbėdamas su pašnekovu neįspėja, kad pokalbis yra įrašinėjamas. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs, jog pateiktas garso įrašas buvo padarytas telefonu esančios programėlės, atsižvelgęs, kad jame nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių, o įraše užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami ir išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama, nusprendžia garso įrašą laikyti leistina įrodinėjimo priemone.
Teismas įvertinęs automobilio skelbime nurodytą informaciją (t. y., kad automobilis yra tvarkingas), atsižvelgęs į 2024-03-17 telefoninio skambučio metu A. V. nurodytą informaciją (techninė būklė nebloga, variklis veikia gerai, dėžė gerai) sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad tokiais veiksmais atsakovas (verslininkas) klaidino ieškovą ir siekė greičiau parduoti automobilį. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovui automobilis buvo parduotas už žemesnę, nei rinkos kainą ir į bylą pateikė informaciją iš www.autoplius.lt skelbimų portalo apie tokios pat markės automobilių pardavimo skelbimus. (t. 1, b. l. 47; 149) Visgi, išnagrinėjęs bylą teismas negali daryti išvados, kad automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta būtent dėl trūkumo (galimo pavarų dėžės defekto), apie kurį neva ieškovui buvo pranešta. Taip pat, teismas atmeta ir atsakovo argumentą, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai suponuoja ir galimą ieškovo, kaip jauno vairuotojo, vairavimo įgūdžių stoką. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo automobilis yra su automatine pavarų dėže. Automatinės pavarų dėžės veikimo principas yra toks, kad automobilis pradeda judėti iš vietos atleidus stabdžio pedalą, t. y., automobilis prie įprasto pavarų dėžės veikimo įjungus pavarą ir atleidus stabdžio pedalą (ir nepaspaudus akceleratoriaus pedalo) neužgesta. Klausimas dėl vairuotojo įgūdžių galėtų būti keliamas, jei kalba eitų apie mechaninę pavarų dėžę, kurios veikimo principas yra toks, kad automobilis pradeda judėti iš vietos vairuotojui tuo pačiu metu atleidinėjant sankabos pedalą ir spaudžiant akceleratoriaus pedalą, dėl ko sklandus automobilio pajudėjimas iš vietos išties reikalauja tam tikrų įgūdžių.
Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas įsigyto automobilio negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį normaliomis sąlygomis. Šitoje vietoje yra būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, jog nėra tiksliai nustatytas automobilio gedimas. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad automobilis iš tikrųjų turi defektą, kuris pasireiškia specifiniais požymiais (trūkčiojimu, šoktelėjimu iš vietos), ir kurie teismo įsitikinimu trukdo automobilį eksploatuoti normaliomis sąlygomis. Atsakovas nurodo, kad bandomojo važiavimo metu minėtas trūkumas, net nepasireiškė, todėl teismui yra papildomas pagrindas manyti, jog ieškovas bandomojo važiavimo metu ir negalėjo suprasti, kad jo apžiūrimas automobilis turi šį trūkumą. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje atsakovo užsiimta principinė pozicija buvo tokia, kad atsakovas pranešė ieškovui apie automobilio trūkumą ir ieškovas tai žinodamas automobilį vis tiek pirko. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė, kad yra įrodyta, jog atsakovas minėtą trūkumą atskleidė ieškovui prieš sutarties sudarymą. Ši aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi pats ieškovas (ir ieškovo tėvas) bandomojo važiavimo metu minėto trūkumo nepamatė (nepajautė), o ieškovo pasitelktas savamokslis asmuo liudytojas V. M. šio trūkumo irgi nenustatė, net su kompiuterinės diagnostikos programa. Taip pat, ne mažiau svarbu tai, kad minėtas trūkumas išaiškėjo iš esmės iš karto po sutarties sudarymo (kas nėra priimtina net naudoto daikto pirkimo atveju, ypač, kai perkamas daiktas yra ilgaamžis), ir nėra mažareikšmis, nes tikėtina yra susijęs su automobilio pavarų dėžės remontu. Trūkumų pašalinimas pagal ieškovo pateiktus įrodymus sudarytų ne mažiau, kaip 2500 Eur, t. y., apie 41 procentą už automobilį sumokėtos kainos. (t. 1, b. l . 35) Čia būtina pažymėti, kad nors atsakovas užsiėmė poziciją, kad pavarų dėžės defektas nėra nustatytas, visgi, tiek atsakovo vadovo A. V., tiek atsakovo darbuotojo liudytojo A. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai rodo, kad pagal juos remontuotinas automobilio mazgas yra būtent pavarų dėžė, kadangi šie asmenys teismo proceso metu (žr. ir 2024-09-04 parengiamąjį teismo posėdį) nurodė, kad siūlė ieškovui keisti tepalą pavarų dėžėje, daryti pavarų dėžės adaptaciją.
Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas patikslinto ieškinio reikalavimą tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat, yra pagrindas taikyti restituciją, t. y., grąžinti atsakovui automobilį, o ieškovui iš atsakovo priteisti sumokėtus už automobilį pinigus, kadangi ieškovas yra vartotojas ir įstatymas jam suteikia teisę nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį palankesnėmis sąlygomis.
Ieškovas šioje byloje prašo iš atsakovo priteisti 500 Eur neturtinės (moralinės žalos). Ieškovo teigimu perkant automobilį buvo išleisti jo (duomenys neskelbtini) pagal kreditą paimti pinigai, už kuriuos skaičiuojamos palūkanos. Ieškovui likęs nevažiuojantis automobilis ir neišspręsta susisiekimo problema kėlė nuolatinį stresą ir emocinę įtampą, dėl to ieškovui sutriko sveikata, jis pasidarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad sutrikusią sveikatą gydosi savarankiškai vadovaudamasis vaistininkų patarimais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Iš ieškovo į bylą pateiktos 2023-10-23 vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) paėmė 8000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių su 6,9 procento palūkanomis. Vartojimo kredito sutartyje nėra nurodyta kokiai paskirčiai yra suteikiamas kreditas. (t. 1, b. l. 15-17) Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo sveikatai iš ties būtų atsiradusios ieškinyje nurodytos neigiamos pasekmės. Sutiktina su tuo, kad ieškovui dėl susidariusios situacijos galėjo kilti tam tikros neigiamos emocijos ar trumpalaikiai išgyvenimai. Visgi, net jei taip ir buvo, teismo vertinimu, trumpalaikiai nemalonūs reiškiniai nepaveikė ieškovo, kadangi ieškovas tuo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 95) Be to, teismas posėdžio metu turėjo galimybę savo akimis įsitikinti, kad ieškovas, nežiūrint į jo jauną amžių ((duomenys neskelbtini) metų), yra stipri, savarankiška ir jau ganėtinai subrendusi asmenybė, sugebanti racionaliai ir ramiai reaguoti į įvairias gyvenimiškas situacijas. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovui atsakovo veiksmais nebuvo padaryta neturtinė žala, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 840,95 Eur nuostolius, kurie susidarė ieškovui apmokėjus automobilio „Audi A4“ aptarnavimo ir detalių keitimo išlaidas autoservise. Iš byloje esančios 2024-05-14 PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad UAB „Autera LT“ autoservise automobilis buvo apžiūrėtas, taip pat, buvo parduotos medžiagos ir detalės, kurios automobiliui buvo pakeistos: pagrindinio diržo komplektas, alkūninio veleno riebokšlis, tepalai, filtrai, aušinimo skystis. Taip pat, automobiliui buvo suteikta salono valymo paslauga. (t. b. l. 34) Byloje esantis 2024-05-14 kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad ieškovas jam išrašytą sąskaitą apmokėjo (t. 1, b. l. 90). Ieškovas nuosekliai teigia, kad minėtas automobilio aptarnavimas buvo atliktas automobilio įsigijimo dieną (2024-03-19). Atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimą dėl minėtų nuostolių priteisimo aiškina, kad ieškovo pateikta 2024-05-14 PVM sąskaita – faktūra negali patvirtinti, kad minėti darbai išties buvo atlikti būtent 2024-03-19, kadangi pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatas, PVM sąskaita - faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Sutiktina su tuo, kad nesavalaikis prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita – faktūra išties yra tam tikras buhalterinės apskaitos pažeidimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nėra kliūtis ieškovui gauti nuostolių atlyginimą iš atsakovo dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas dar savo 2024-03-28 pretenzijoje reikalauja, kad atsakovas ne tik pasiimtų automobilį ir grąžintų už jį sumokėtus pinigus, bet ir padengtų ieškovo turėtas 780,90 Eur išlaidas, susijusias su automobiliu. (t. 1, b. l. 33) Iš 2024-05-14 PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad joje šeštu numeriu yra įvardinta paslauga „Transporto priemonės apžiūra“, kurios vertė be PVM yra 50 Eur. (t. 1, b. l. 34) Iš Transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad automobilis buvo apžiūrėtas 2024-04-08. (t. 1, b. l. 35) Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovas rašydamas rašytinę pretenziją tuo metu jau žinojo savo nuostolių dydį ir juos nurodė (780,90 Eur), o 2024-04-08 automobilio apžiūra ieškovui pagal aukščiau nurodytus duomenis turėjo kainuoti dar 60,50 Eur su PVM. Sudėjus šias sumas gaunasi, kad bendra ieškovo nuostolių suma turėtų būti 841,40 Eur, kas iš esmės atitinka ieškovo pagal 2024-05-14 PVM sąskaitą – faktūrą prašomą priteisti nuostolių dydį bei teismui leidžia pagrįstai manyti, kad automobilio „Audi A4“ aptarnavimas ir detalių keitimas buvo atliekamas būtent 2024-03-19. Pažymėtina, kad tokį teismo padarytą aplinkybių vertinimą atitinka ir abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas faktas: ieškinyje nurodoma, kad atsakovas rekomendavo ieškovui nedelsiant automobiliui atlikti aptarnavimą, o atsiliepime nurodoma, kad atsakovas informavo ieškovą, jog įsigijus automobilį reikia servise atlikti aptarnavimą. Taigi, logiška manyti, kad aptarnavimas autoservise ir turėjo būti atliekamas iš karto ieškovui nusipirkus automobilį. Atsižvelgiant ir į tai, kad yra tenkintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 840,95 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra ieškovo nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo yra tenkintinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis).
Esant aptartų aplinkybių visumai, patikslintas ieškinys yra tenkintinas iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju visi ieškinio materialieji reikalavimai turi turtinę išrašką, todėl dėl ieškinio patenkinimo procento galima spręsti ir pagal ieškovui priteistos piniginės sumos dydį. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti bendrą 7390,95 Eur dydžio sumą (6050+840,95+500), o ieškinį tenkinus iš dalies ieškovui buvo priteista bendra 6890,95 Eur suma, iš ko seka, kad ieškinys yra patenkintas apie 93,23 procentus. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 321 Eur žyminį mokestį ir naudojosi advokatės A.Frejerės teikiama teisine pagalba, kurios bendros išlaidos yra 1089 Eur. (t. 1, b. l. 108). Advokatės A.Frejerės teisinės pagalbos išlaidos yra sekančios: susipažinimas su civiline byla ir konsultacija (242 Eur); pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024-11-28 teismo posėdyje (242 Eur); pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2025-01-10 (neteisingai nurodyta posėdžio data) teismo posėdyje (200 Eur), baigiamosios kalbos parengimas (150 Eur), viso su PVM 423,50 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2025-03-14 (neteisingai nurodyta posėdžio data) teismo posėdyje 181,50 Eur. (t. 1, b. l. 123-124; 125-126; 143-146). Į bylą pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad advokatės A.Frejerės teisinės pagalbos išlaidos yra apmokėtos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad advokatė A.Frejerė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, t. y., 2024-11-28 ir 2025-03-17. Dar vienas teismo posėdis prie kurio advokatė A.Frejerė tik prisijungė per ZOOM (2025-01-15) buvo iškarto atidėtas. Advokatė A.Frejerė 2025-03-17 teismo posėdžio metu baigiamąją kalbą pasakė žodžiu. Prieš tai iš šalių nebuvo gauta prašymų skelbti pertrauką pasiruošti baigiamosioms kalboms. Po teismo posėdžio advokatė A.Frejerė nepateikė į bylą savo baigiamosios kalbos rašytine forma, kas patvirtintų, jog baigiamoji kalba buvo paruošta iš anksto. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovo apmokėtos 423,50 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos už 2025-01-15 (pagal advokatės išrašytas sąskaitas 2025-01-10) teismo posėdį šioje byloje nesusidarė, todėl atsakovas neturi ir pareigos jų atlyginti. Atitinkamai ieškovo patirtų ir tinkamų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų suma yra mažinama minėta suma ir sudaro 665,50 Eur.
Atsakovas šioje byloje naudojosi advokatės G.Martyšienės teikiama teisine pagalba (t. 1, b. l. 48), kurios bendros išlaidos yra 2994,75 Eur. Advokatės G.Martyšienės teisinės pagalbos išlaidos yra sekančios: pateiktų dokumentų analizė ir atsiliepimo į ieškinį parengimas (998,25 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2024-09-04 teismo posėdyje (453,75 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2024-10-03 teismo posėdyje (544,50 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2024-11-28 teismo posėdyje, rašytinių įrodymų pateikimas (363 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2025-01-15 teismo posėdyje (635,25 Eur). (t. 1, b. l. 56, 58,78,121,137) Pažymėtina, kad advokatė G.Martyšienė prie 2025-01-15 teismo posėdžio tik prisijungė per ZOOM ir posėdis buvo iškarto atidėtas, tačiau advokatė dalyvavo 2025-03-17 teismo posėdyje, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir pasakė baigiamąją kalbą.
Šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos bei atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos yra atlygintinos.
Ieškovo ieškinį tenkinus 93,23 procentų apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina žyminio mokesčio dalis – 299,26 Eur (321 x 93,23:100 proc.) ir 620,44 Eur (665,50 x 93,23:100 proc.) teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas savo ruoštu turi atsakovui atlyginti 6,77 procento dydžio sumą nuo atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidų bendros sumos – 202,74 Eur (2994,75 x 6,77:100 proc.). Esant tokioms aplinkybėms, yra tikslinga padaryti įskaitymą tarp šalims priklausančių sumų, nustatant, kad galutinė atsakovo ieškovui mokėtina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 417,70 Eur (620,44 – 202,74). Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos dėl savo dydžio (7,93 Eur) nėra priteisiamos iš šalių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti automobilio „Audi A4“ pirkimo – pardavimo sutartį. Taikyti restituciją grąžinant UAB ,,Autohermanos”, j.k. 304868926, automobilį „Audi A4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) bei ieškovui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinant jo sumokėtus 6050 Eur.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Autohermanos”, j. k. 304868926, ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtas automobilio „Audi A4“ aptarnavimo ir detalių keitimo išlaidas autoservise (tepalų keitimas, filtrų keitimas, variklio pagrindinio diržo keitimas, riebokšlio keitimas, salono valymas) bei techninės apžiūros išlaidas, viso 840,95 Eur.
Priteisti ieškovui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Autohermanos”, j. k. 304868926, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (840,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Autohermanos”, j. k. 304868926, bylinėjimosi išlaidas: 299,26 Eur žyminį mokestį ir 417,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.