- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1970-459/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- UAB „Baltic Transit Rail“
- Ieškovas
- K. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Baltic Transit Rail“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Transit Rail“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką atsiskaityti su atleistu darbuotoju bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ferrocarril“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti jai iš atsakovės 3 544,89 Eur nesumokėtą darbo užmokestį, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 750 Eur ieškovės vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laiką, panaikinti 2016-05-27 tarp trečiojo asmens UAB „Ferrocarril“, atsakovės UAB „Baltic Transit Rail“ bei ieškovės K. S. pasirašyto tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto sąlygą, kuria atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius, po vagonų registracijos atsakovės vardu, kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 4 straipsnio 4 daliai. Nurodė, kad 2013-06-03 ieškovė, kaip darbuotoja, sudarė darbo sutartį Nr. 04 su darbdaviu – trečiuoju asmeniu UAB „Ferrocarril“. Darbo sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo darbuotojai, tai yra ieškovei, mokėti 1 500 Lt atlygį per mėnesį. Vėliau darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis buvo keičiamas ir darbo santykių pasibaigimo momentu buvo 350 eurų atskaičius mokesčius. 2016-02-29 nutraukus darbo sutartį su ieškove nebuvo pilnai atsiskaityta – pagal trečiojo asmens pažymą 2016-03-16 datai trečiasis asmuo skolingas ieškovei 3 544,89 Eur. Paaiškino, kad 2016-05-27 ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame pagal skolų tarpusavio užskaitymo aktą atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad atsakovė lieka skolinga trečiajam asmeniui UAB „Ferrocarril“ 11 302,20 Eur, ieškovei 3 544,89 Eur, atsakovė taip pat įsipareigojo sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius po vagonų registracijos atsakovės vardu. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į minėtą susitarimą, atsakovė atsiskaitymo su ieškove apimtyje įgijo DK nustatytą darbdavio statusą, todėl atsakovei taikytinos DK numatytos teisės normos, reglamentuojančios pareigą darbdaviui pilnai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o to nepadarius, taikytinos DK numatytos sankcijos, už uždelsimo laiku atsiskaityti su darbuotoju, ne dėl darbuotojo kaltės laiką. Ieškovė pažymėjo, kad negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, todėl, sąlyga, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei tik atlikus pilną VGI vagonų registraciją per 6 kalendorinius mėnesius po vagonų registracijos atsakovės vardu, yra bloginanti darbuotojo padėtį, palyginus, su ta kurią nustato DK. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė VGI vagonų registraciją savo vardu atliko 2016-12-31, todėl atsakovė, kaip darbdavio padėtyje veikiantis ūkio subjektas, neteisėtai nuo 2017-01-01 delsia ieškovei išmokėti 3 544,89 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra dėl ieškovės teisėtai uždirbto darbo užmokesčio neišmokėjimo, ieškovė prarado teisėtą atlygį už darbą, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą. Dėl ieškovės prarasto teisėto atlygio už darbą ji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo ir mažamečių vaikų ateities, nes neteko pagrindinių savo pajamų. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nesumokant ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, ieškovė patyrė stresą, jai prasidėjo depresijos požymiai ir nemiga, suprastėjo buities sąlygos. Be to, ieškovei tai labai didelė pinigų suma, ieškovė šiai dienai turi dėti labai daug pastangų ir laiko siekiant prisiteisti jai priklausantį darbo užmokestį. Kadangi atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip 2016-12-31, sumokėdama ieškovei visą jai priklausantį darbo užmokestį, taip pat piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau to nepadarė, įvertinus tai, kad ieškovės kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ja nėra, iš atsakovės turi būti priteistas 350 Eur vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, tai yra nuo uždelsimo atsiskaityti momento (2016-12-31) iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su tuo, kad ieškovė būtent UAB „Baltic Transit Rail“ laiko atsakove pagal pirmus tris ieškinio reikalavimus, nes atsakovės su ieškove niekada nesiejo darbo santykiai. Paaiškino, kad 2017-04-20 raštu ieškovei atsakant į jos paklausimą buvo pranešta, jog atsakovė nebeturi galimybės padengti ieškovei trečiojo asmens skolą, nes pagal 2017-01-10 skolų suderinimo aktą 2016-12-31 dienai nebėra skolinga šiai bendrovei. Nurodė, kad pritaria ieškovės ieškinyje nurodytai pozicijai, kad pagal DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatas negalioja trišaliai susitarimai, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, tačiau mano, kad ieškovė nesąžiningai ginčija tik šio susitarimo sąlygą dėl atsiskaitymo per 6 mėnesius, kai pagal DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatas yra negaliojantis visas 2016-05-27 tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas trišalis susitarimas. Atsakovės teigimu, visas 2016-05-27 tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas trišalis susitarimas prieštarauja DK 4 straipsnio 4 dalies reikalavimams, yra niekinis ir negalioja. Kadangi dėl neteisėtai sudaryto susitarimo padarinių teismai turi spręsti savo iniciatyva (ex officio), prašė teismo pripažinti 2016-05-27 susitarimą niekiniu ir negaliojančiu teismo iniciatyva.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit Rail“ 3 544,89 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 89 ct) skolą ieškovei K. S.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit Rail“ 106,00 Eur (vieną šimtą šešis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovės K. S. 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nutartimi, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 3 544,89 Eur, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.1. Teismas pripažino, jog nėra pagrindo padaryti išvados, kad 2016-05-27 susitarimo dalis ar visas susitarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog 2016-05-27 susitarimas niekinis, byloje nenustatė. Dėl to padarė išvadą, kad 2016-05-27 aktas yra teisėtas, galiojantis ir negali būti laikomas niekiniu.
3.2. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. Nustatė, kad atsakovė 2016-05-27 aktu įsipareigojo ieškovei sumokėti 3 544,89 Eur, atlikus pilną VGI vagonų registraciją, per 6 kalendorinius mėnesius, po vagonų registracijos atsakovės vardu. Atsakovė 2017-04-20 raštu informavo ieškovę, jog vagonai buvo registruoti atsakovės vardu 2016-12-31, dėl to teismas sprendė, kad atsakovė 2016-12-31 įgijo pareigą sumokėti ieškovei minėtą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-08 sprendimo dalį dėl 3 544,89 Eur skolos ieškovei priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Apeliantės nuomone, ginčo byloje pateiktame ieškinyje ieškovė visus savo reikalavimus atsakovei kildina iš darbo kodekso normų, nustatančių darbdavio pareigą atsiskaityti su buvusiu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, tačiau teismas, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), savo iniciatyva, pakeitė ieškovės gynybos būdą ir taikė ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso nuostatas.
4.2. Teismas ne tik pakeitė ieškovės gynybos būdą ir taikė Civilinio kodekso nuostatas, tačiau taip pat išnagrinėjo ginčą ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio.
4.3. Kadangi UAB „Baltic Transit Rail“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes atsakovę UAB „Baltic Transit Rail“ su ieškove niekada nesiejo darbo santykiai, bei ieškovė nesutiko pakeisti atsakovės ir nekeitė ieškinio dalyko, todėl ieškinys net ir iš dalies negalėjo būti tenkinamas, nes jis pareikštas netinkamai atsakovei.
4.4. Mano, jog 2016-05-27 tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas trišalis susitarimas prieštarauja Darbo kodekso 4 str. 4 d. reikalavimams, yra niekinis ir negalioja.
5. Ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Transit Rail“ ieškovės K. S. sumokėtą 98 eurų žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2013-06-03 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 04, pagal kurią ieškovė priimta dirbti UAB „Ferrocarril“ pardavimų vadybininke. Trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ieškovei 1 500 Lt dydžio darbo užmokestį, nuo 2013-09-01 nustatytas 2 100 Lt dydžio darbo užmokestis. Pagal ieškovės paaiškinimus, ieškovė dirbo UAB „Ferrocarril“ iki 2016-02-29. Pagal trečiojo asmens 2016-03-16 ataskaitą, trečiasis asmuo liko skolingas ieškovei 3 544,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2016-05-27 pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Šiame akte nurodyta, kad trečiasis asmuo skolingas ieškovei 3544,89 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, atsakovė skolinga trečiajam asmeniui už vagonus 14 847,09 Eur. Atsakovė ir trečiasis asmuo be pinigų pervedimo atliko 3 544,89 Eur užskaitymą. Atsakovė patvirtino, kad lieka skolinga 11 302,20 Eur trečiajam asmeniui ir 3544,89 Eur ieškovei, taip pat nurodė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei atlikus pilną vagonų registraciją per 6 kalendorinius mėnesius po vagonų registracijos atsakovės vardu. Pagal atskirą susitarimą galimi ir kiti sprendimai.
8.1. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš trečiojo asmens UAB „Ferrocarril“ 3 544,89 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau 2017-02-14 ieškovės prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, nes buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į komisiją.
8.2. Atsakovė 2017-04-20 raštu informavo ieškovę, jog vagonai buvo registruoti atsakovės vardu 2016-12-31, kadangi trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei 10 113,30 Eur už suteiktas paslaugas, 2016-12-31 buvo atliktas skolų užskaitymas ir atsakovė nebeturėjo skolos trečiajam asmeniui, tuo pačiu ir ieškovei. Pagal tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2017-01-10 pasirašytą skolų suderinimo aktą, 2016-12-31 bendrovės viena kitai nebuvo skolingos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat tai, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ferrocarril“ 2013-06-03 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priimta dirbti pas trečiąjį asmenį UAB „Ferrocarril“, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ieškovei darbo užmokestį, pripažino, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai o tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. Nustatęs, kad atsakovė 2016-05-27 aktu įsipareigojo ieškovei sumokėti 3 544,89 Eur atlikus pilną VGI vagonų registraciją per 6 kalendorinius mėnesius, tą atlikus sprendė, kad atsakovė 2016-12-31 įgijo pareigą sumokėti ieškovei minėtą sumą.
10. Apeliantė tikina, kad byloje pateiktame ieškinyje ieškovė visus savo reikalavimus atsakovei kildina iš darbo kodekso normų, nustatančių darbdavio pareigą atsiskaityti su buvusiu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, tačiau, jos nuomone, teismas, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), savo iniciatyva pakeitė ieškovės gynybos būdą ir taikė ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso nuostatas.
11. Aktualu tai, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 2A-11-943/2017).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimą (ieškinio dalykas).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva, tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti 3 544,89 Eur nesumokėtą darbo užmokestį, kurio pasibaigus darbo santykiams nesumokėjo trečiasis asmuo UAB „Ferrocarril“. Pabrėžtina, jog ieškovė ieškinyje ir proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad minėta suma kildinama iš darbo teisinių santykių. Akcentuotina, jog kaip minėta anksčiau, ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2016-05-27 pasirašytame tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akte atsakovė ieškovei įsipareigojo ieškovei sumokėti 3 544,89 Eur atlikus pilną VGI vagonų registraciją per 6 kalendorinius mėnesius (ir ji buvo atlikta). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimą (jai nesumokėtas darbo užmokestis), ir reikalavimą (vienas iš reikalavimų priteisti 3 544,89 Eur nesumokėtą darbo užmokestį), pagrįstai identifikavo materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ginčo šalis bei nustatė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai, o tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi, teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes atliko teisinių santykių kvalifikavimą bei konstatavo, kad byloje santykiams tarp ieškovės ir atsakovės kaip pagrindas taikytinos skolos perkėlimo instituto nuostatos (CK 6.115, 6.116 straipsniai), o ne DK nuostatos, kaip ieškinyje klaidingai nurodė ieškovė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, identifikuodamas materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ieškovę ir atsakovę bei iš jo kylančią ieškovės reikalavimo teisę, nepakeitė ieškinio dalyko, atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimą, taigi, nepakeitė ieškovės gynybos būdo, o tuo pačiu nepažeidė dispozityvumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principų (CPK 13, 17 straipsniai). Akcentuotina ir tai, kad apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto santykių tarp ieškovės ir atsakovės kvalifikavimo teisėtumo, kolegija su minėta kvalifikacija sutinka, dėl to plačiau dar kartą to neaptaria.
15. Sutiktina su apeliante, jog ieškovė inicijavo teisminį procesą kaip darbuotoja ir visus reikalavimus byloje kildino iš darbo teisinių santykių bei, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pastebėtina, kad tokia situacija susiklostė tik bylos nagrinėjimo pradžioje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes išnaudodamas įstatymų jam suteiktus teisinius instrumentus, savo nuožiūra taikydamas prievolinius teisinius santykius reglamentuojantį įstatymą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, teisėtai konstatavo, kad ieškovė žyminį mokestį sumokėti privalo, dėl to priteisė iš ieškovės 98 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtas žyminis mokestis jau yra sumokėtas (CPK 12, 178 straipsniai) (b. l. 86). Aptartos aplinkybės rodo, kad apeliantė neteisi teigdama, jog ieškovė nepagrįstai buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
16. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai kvalifikavus tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai, netenka teisinės prasmės apeliantės argumentai dėl jos, kaip netinkamos atsakovės. Kaip minėta, teismas teisingai nustatė, jog atsakovė 2016-05-27 aktu įsipareigojo ieškovei sumokėti 3 544,89 Eur, nors jų ir nesiejo darbo santykiai, tačiau papildytina, jog 2016-05-27 aktas atsakovei sukėlė prievolių teisės pasekmes, dėl to nepagrįsta teigti, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
17. Apeliantė teigia, kad ieškovė inicijavo teisminį procesą kaip darbuotoja ir visus ieškinio reikalavimus kildino remdamasi Darbo kodekso nuostatomis. Jos nuomone, 2016-05-27 tarp byloje dalyvaujančių asmenų sudarytas trišalis susitarimas prieštarauja Darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalies reikalavimams, yra niekinis ir negalioja. Pažymėtina, jog DK 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016-05-27 aktą ieškovė pasirašė ne kaip darbuotoja, o kaip kreditorė, turinti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį ir patvirtinanti, jog sutinka, kad skola būtų perkelta atsakovei. Dėl šios priežasties kolegija mano, kad sprendžiant klausimą dėl 2016-05-27 akto teisėtumo negali būti taikomos DK 4 straipsnio 4 dalies nuostatos ir jose numatyta darbuotojams taikoma įstatymų nustatyta apsauga. Kolegijos vertinimu, 2016-05-27 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo susitarimo dalis ir/ar visas susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, 2016-05-27 aktas yra teisėtas, galiojantis ir negali būti laikomas niekiniu.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, dėl to turėtų būti jai iš atsakovės sprendimu priteistas ieškovės sumokėtas 98 Eur žyminis mokestis. Kolegija pripažįsta šį prašymą nepagrįstu. Kaip žinia, teismas ginčą kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės nenustatydamas darbo teisinių santykių. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, atsižvelgė į ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, ir teisėtai iš ieškovės priteisė 98 Eur žyminį mokestį. Toks veiksmas atitinka CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodomą, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, <...> išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai (fiziniam ar juridiniam asmeniui) atstovautų teisinių paslaugų įmonė ar privatus asmuo. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei teisines paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o teisininkas – privatus asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei į aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmenų atstovavimo suformuotą praktiką, sprendžia, jog ieškovei negali būti priteistas išlaidų, kurias ji patyrė dėl privataus asmens teiktų atstovavimo paslaugų civiliniame procese, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.