- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1979-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-51-3-00464-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Dzūkijos miškas“, S. L.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-445/2015 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams UAB „Dzūkijos miškas“, S. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. J. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų UAB „Dzūkijos miškas“ ir S. L. solidariai 16598, 12 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 metų gegužės 1 d. bei procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-10 su UAB „Dzūkijos miškas" sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl stataus miško kirtimo pagal Leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su pasirašyta sutartimi UAB „Dzūkijos miškas" direktorius S. L. gavo Leidimo kirsti mišką kopiją, kurioje nurodytas kirtimo būdas. Nuvykus apžiūrėti kirtimo, paaiškėjo, kad vietomis buvo kirsta ne einamasis kirtimas, bet atrankinis. Suskaičiavus iškirstus medžius ieškovas suprato, kad S. L. elgėsi nesąžiningai, neteisėtai iškirto 521 kub. m didesnį nei sutartyje numatyta medienos kiekį, t.y. vietoj 584 kub. m iškirto 1105 kub. m, geranoriškai nesprendė atsiskaitymo klausimo.
Atsiliepimas
Atsakovų UAB „Dzūkijos miškas“ ir S. L. atstovas advokatas N. K. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ ieškovui J. J. 9053, 52 Eur, įpareigojant ieškovą J. J. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka sumokėti privalomą pajamų mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 metų gegužės 14 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 96 eurus žyminio mokesčio, 376,50 eurų išlaidas dėl turto vertinimo atlikimo, 240 eurų išlaidas advokatės teiktai pagalbai apmokėti bei valstybei - 10 Eur išlaidas įteikiant procesinius dokumentus.
Teismas nurodė, kad nėra pagrindo S. L. laikyti atsakovu šioje byloje, kadangi ieškinio dalykas siejamas su sudaryta rašytine biržės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios šalys buvo J. J. ir UAB „Dzūkijos miškas“, veikiantis S. L. vardu. Vadovo atsakomybė kyla tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, o šioje byloje aplinkybės dėl bendrovės vadovo nėra pagrįstos ir įrodytos.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, jog Leidime nurodyta kirtimų rūšis – einamasis kirtimas. Pagal byloje pateiktus įrodymus atskiruose miško plotuose buvo atlikti plynieji ir neplynieji kirtimai. Todėl atsakovo teiginius, kad atsakovas sumokėjo sutartą pinigų sumą už visą 18.6 ha plotą ta prasme, kad turėjo teisę iškirsti visus tame plote esančius medžius, bet apmokėti privalėjo tik už leidime miškui kirsti nurodytą medieną, laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad Leidimu ieškovas, kaip miško ploto savininkas ir atsakovas, nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame plote, kiek medžių, kokio likvidinio kiekio medienos tūrio bus iškirsta ir parduota atsakovui, todėl laikė, kad susitarimas dėl kainos – fiksuota kaina už sutartyje numatytą iškirsti medžių skaičių ir gautos medienos kiekį, o ne už iškirstą miško plotą. Teismo vertinimu, kintant sudarytos sutarties sąlygoms – iškertant daugiau ieškovo miško, negu numatyta sutartimi, atsakovas privalėjo dvišalius prievolinius santykius reguliuoti tokiu pačiu būdu – tarpusavio susitarimu, kaip ir pirminė sutartis, tačiau to nepadarė. Ieškovas nesuteikė atsakovui daugiau teisių į jo disponavimą ieškovo nuosavybe kertant ir realizuojant miško sklypus, negu tai numatė sudaryta sutartis. Neaptartas sąlygas negali viena šalis realizuoti savo nuožiūra, jeigu tam nepritaria kita prievolės šalis. Leistinų kirsti medžių ir neįvardintų leidime kirsti medžių kirtimas, yra sutartinių pirkėjo prievolių netinkamas vykdymas. Atsakovas neturi tapatinti miško kirtimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieškovo turtą, kuris nebuvo nurodytas leidime miškui kirsti. Nenukirstas miškas yra ieškovo, kaip turto savininko nuosavybė, kuria jis turi teisę disponuoti savo nuožiūra. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė informaciją raštu, kad 2011 m. J. J. miške buvo iškirsta 1127 ktm medienos ir sumokėta 35040 Lt , t.y. po 31.09 Lt/ktm (t.1, b.l. 97-101). Tačiau vertinant tarp ieškovo ir atsakovo UAB “Dzūkijos miškas” 2010-08-10 sudarytos rašytinės biržės pirkimo-pardavimo sutarties, susitarta kiek bus iškirta medžių (pagal leidimą miškui kirsti) ir numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris (584 ktm ). 35040 Lt : 584 ktm = 60 Lt. Būtent tokia kietmetrio medienos kaina buvo susitarta tarp ieškovo ir atsakovo sutarties sudarymo metu, o ne 31.09 Lt/ktm, kaip teigia atsakovas. Ieškovės savo žalą grindžia 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių tūrio įvertinimu, tuo pačiu patikslinant iškirstą plotą. Įvertinime nurodoma, kad bendras likvidinis iškirstos medienos tūris siekia 1183.6 m³ (t.1, b.l.18). Ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą už 521 m³ medienos, t.y. tokį kiekį, kokį pateikęs atsakovas ikiteisminio tyrimo byloje, tenkino, o žalos dydį apskaičiavo po 60 Lt/ktm.
Dėl ieškinio senaties. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 str. 8 d. Ieškovas sužinojo ir turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos nuo 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžio tūrio įvertinimo darbų atlikimo ir išvados pateikimo, o ieškinį teisme padavė 2014-05-14. Tai, kad ieškovas 2014-04-15 nuvykęs į nuosavą mišką pastebi, kad nukirstų medžių šakos numestos kirtimo vietoje, palikti sužaloti medžiai, miške prišiukšlinta, nereiškia, kad jau turi žinoti, kad jo teisės dėl miško kirtimo yra pažeistos, jam padaryta atitinkamo dydžio žala. Vertinant LR Aplinkos ministerijos 2015-03-08 direktoriaus atsakymą ieškovui, kuriame nurodyta „ pagal likusius kelmus nėra galimybės nustatyti, kaip kirtimo, metu buvo laikomasi Miško kirtimo taisyklių 3 priedo reikalavimų, skirstant medžius į geriausius, pagalbinius ir kirstinus”, negalima daryti konkrečios išvados dėl žalos padarymo“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ atstovas advokatas N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2015-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011-07-29 kuomet Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija atliko iškirstų medžių tūrio įvertinimo darbus ir pateikė dėl to išvadas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškovui priklausančio miško kirtimo darbai buvo vykdomi laikotarpyje nuo 2011-02-01 iki 2011-04-30. Aplinkybės, kurias kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodo ieškovas atsirado ir apie jas ieškovas turėjo žinoti minėtuoju laikotarpiu. Ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne vėliau kaip 2011-04-30. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-04-30, o ieškovo ieškinys pareikštas 2014-05-14. Ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti. Ieškovas apie atsakovo veiksmus sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį ir šį faktą patvirtina rašytiniai įrodymai, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo 2011-09-09 nutarimas, kuriame užfiksuota, kad ieškovas į miško sklypą nuvyko 2011-04-15, taip pat užfiksuota, kad ieškovas turėjo ne tik galimybę patikrinti, suskaičiuoti nukirstų medžių kiekį, bet nukirstus medžius suskaičiavo. Šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, t. y. pripažino, kad 2011 metų balandį jis lankėsi atliktų kirtimų vietoje ir suprato, kad yra apgautas.
2. teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sąlygojo klaidingų išvadų padarymą. Tarp šalių sudarytoje sutartyje apibrėžta, kad parduodamas „Status miškas išsikirtimui“, kurio bendras plotas 18,6 ha. Taigi parduodamas „status miškas išsikirtimui“, o ne tam tikras vienetų skaičius medžių, nurodytų leidime išsikirtimui. Miško savininkas fiksuotą sutarties kainą gauna tiek tuo atveju, kai atsakovas UAB „Dzūkijos miškas" iškerta atitinkamame miško plote mažiau medžių nei nurodytas leidime kiekis, tiek tuo atveju, kai iškertama daugiau medžių nei nurodytas leidime kiekis. Atsakovė 18,6 ha miško plote įgijo teisę iškirsti visą mišką, kuris gali būti kertamas pagal teisės aktus. Turint leidimą kirsti mišką atitinkamame miško plote gali būti iškirsti ir kertami ne tik leidime nurodyti medžiai – atitinkamame miško plote ir tokie kirtimai, kuriems pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą leidimas nereikalingas. Aplinkybę, kad miško plote gali būti kertami ne tik leidime įvardinti medžiai patvirtina valstybinių institucijų pareiškimai bei ikiteisminio tyrimo eigoje parengti dokumentai. LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos 2012-07-25 rašte Nr. R2-550 konstatuota: „Žalos aplinkai epadaryta. <...> ugdymo kirtimas buvo pagristas". LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos 2012-07-25 rašte Nr. R2-2026 nurodoma: „einamaisiais kirtimais Jums nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose iškirsta dvigubai daugiau likvidinės medienos nei nurodyta Leidime. Išugdyto medyno patikrinimo metu nustatyta, kad po ugdymo kirtimų paliktų medžių skaičius ir medyno skalsumas atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus". LR Aplinkos ministerijos 2012-06-12 rašte Nr. (12-4)-D8-5410 nurodyta: „po einamųjų miško kirtimų paliktas medžių kiekis Jūsų miške atitinka šiose taisyklėse nurodytąjį (neviršija leistinų paklaidų)". 2012m. kovo 29d. liudytojo apklausos protokole, kuriame užfiksuoti J. P., einančio vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos departamento Varėnos rajono agentūros, nurodoma: „Pagal leidimų iškirsti miškų buvo leista iškirsti 584 kubai žalios medienos. O išdžiūvusiems, išvirtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti mišką neprivalomas, todėl šių medžių kiekis ir tūris gali neatsispindėti atrėžimo medžiagoje. Dėl šių aplinkybių iškirstos medienos tūris gali nesutapti su leidime nurodytu medienos tūriu ir medžių skaičiumi. <...> atliekant miško pjovimo ir valymo darbus išdžiūvę, išvirtę ir nulaužti medžiai privaloma pagal miško sanitarines priešgaisrines taisykles pašalinti iš miško“. Leistinų kirsti medžių, nors ir neįvardintų leidime kirsti mišką, kirtimas jokiu būdu negali būti laikomas kaip sutartinių ir/ar įstatyminių pirkėjo prievolių netinkamas vykdymas. Šių argumentų bei šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, kas nulėmė klaidingų išvadų aptariamu klausimu padarymą.
3. priteisęs ieškovui žalą, teismas faktiškai pakeitė ieškinio dalyką. Sutarties pagrindu apskaičiuotos 521 ktm medienos kainos priteisimas reiškia tai, kad teismas šiuo atveju žalą tapatino su skola pagal Sutartį, t.y. faktiškai priteisė ne žalos atlyginimą, o įsiskolinimą pagal Sutartį, kai tuo tarpu ieškovas, reikšdamas ieškinį teisme, pasirinko visiškai kitokį jo „pažeistų teisių" gynimo būdą. Vadovaujantis VĮ Druskininkų miškų urėdijos bei VĮ Varėnos raštais darytina išvada, jog maksimali J. J. sklype atsakovės iškirstų medžių vertė galėtų sudaryti 31,90 Lt/ktm. UAB „Dzūkijos miškas" sumokėjo J. J. už iškirstą mišką rinkos kainą - 2011 metais J. J. miške iškirsta 1127 ktm medienos, už kurią sumokėta 35 040 Lt kaina, t.y. 31,09Lt/ktm kaina. Taigi realiai ieškovo miško kirtimo pasekoje ieškovui jokia žala nepadaryta - už iškirstą mišką jis gavo pinigų sumą, visiškai atitinkančią rinkos kainą, t.y. jo „turto netekimas" pinigine išraiška sudaro lygiai tiek, kiek jam buvo sumokėta pagal Sutartį, todėl pagrindo priteisti jo naudai papildomą nuostolių sumą nėra.
5. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 376,50 Eur išlaidų dėl turto vertinimo atlikimo. Išlaidos, susijusios su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu vertinimu nepatenka į išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu sąvoką pagal atitinkamą LR CPK str. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik tuomet, kai jos yra faktiškai patirtos. Jokių įrodymų liudijančių, jog ieškovas atsiskaitė su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija, t.y. sumokėjo asociacijai už atliktas paslaugas 2011-07-29 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr.2011-356 nurodytą pinigų sumą, byloje nėra.
Atsiliepimas
Ieškovas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
1. Apeliantė nenurodo nei vieno LR CPK 329 str. numatyto absoliutaus pagrindo sprendimui panaikinti.
2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad apie savo pažeistas teises ieškovas sužinojo 2011 metų balandžio mėnesį, o ne 2011-07-29. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas, neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo savarankiškai įvertinti padarytą žalą ir jos mąstą. Šioje byloje ir prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra objektyvūs duomenys, kad ieškovas aktyviai teisinėmis priemonėmis siekė apginti savo teises ir pažeistus interesus baudžiamojo proceso tvarka, taigi, nebuvo pasyvus. Taip pat byloje yra dokumentai, kad prieš kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus, siūlydamas taikiai išspręsti ginčą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2011 netaikytina, nes bylos netapačios, ieškinys kildinamas visiškai iš kitokių civilinių teisinių santykių, žalos pobūdis yra turtinis.
3. Visų medžių iškirtimas neatitinka einamojo kirtimo rūšiai. Leidimas kirsti kaip sudedamoji ir privalomoji sutarties dalis aiškiai apsprendė kirtimų kvartalus, medžių rūšis ir skaičių, likvidinius medienos kiekius. Tai patvirtina, kad buvo susitarta dėl parduodamų daiktų (medžių) rūšies, kiekio ir nuo to priklausė kaina, būtent kaina už numatytą iškirsti medžių skaičių ir gautos medienos kiekį, bet ne už iškirstą plotą. Teismas pagrįstai pripažino, kad iškirtus didesnį medžių skaičių, nei numatyta sutartimi, atsakovas turėjo pareigą sureguliuoti dvišalius prievolinius santykius ta pačia tvarka kaip ir pasirašyta sutartis: parengti sutarties pakeitimą ar papildymą.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nepagrįstai teigia, esą sutartimi įgijo teisę kirsti ne tik leidime įvardintus medžius. Tokiais teiginiais apeliantė paneigia pačios sutarties ir jos sudedamosios dalies - leidimo teisinę prasmę. 2012-06-12 LR Aplinkos ministerijos raštas Nr.(12-4)-D8-5410: apeliantė iš šio rašto cituoja vieną teiginį, kad po kirtimų paliktas medžių kiekis atitinka taisyklėse nurodytą. Šiame rašte keliamas klausimas, kokiomis aplinkybėmis leidime numatomas iškirsti likvidinės medienos tūris 584 ktm faktiškai buvo viršytas 599,6 ktm, nurodoma, kad tokios aplinkybės perša prielaidą, kad rėžiant kirtimų biržę, buvo numatytas iškirsti dvigubai mažesnis likvidinis medienos tūris, nei atitinkamais atvejais leistų Miško kirtimo taisyklės. Ši prielaida atspindi tuo metu medienos versle buvusią situaciją: kirstinų medžių kiekį, pagal kurį sumokama miško savininkui, nurodyti kuo mažesnį, o iškirsti, kaip apeliantė teigia - visus medžius, už juos tinkamai neatlyginant. Apeliantė ignoruoja cituojamame rašte kitą nustatytą svarbų faktą: Aplinkos ministerijos nuomone, 599,6 ktm iškirstos medienos perviršis nurodytam leidime kirsti mišką traktuotinas kaip neteisėtas kirtimas. 2012-07-25 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų urėdijos rašte Nr.R2-2026 nurodoma, kad po kirtimų paliktų medžių skaičius atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus - tai akcentuoja apeliantė. Tačiau rašte nurodyta, kad medienos tūrio skirtumas atsirado dėl prieš kirtimą neteisingai nustatyto kirstinų medžių tūrio ir skaičiaus. Svarbus yra konstatavimas: „Kirtimus vykdžiusi UAB „Dzūkijos miškas“ privalėjo laikytis Leidime nurodytu sąlygų. Iškirtus Leidime nurodytą medienos tūrį, kirtėjas turėjo stabdyti kirtimą ir kreiptis į Jus dėl Leidimo patikslinimo, bet to nepadarė, o tęsė kirtimus“.
5. Teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi sutartyje nustatyta kaina - 1 ktm kaina 60 Lt arba 17,38 Eur, ieškinio dalyko nepakeitė. Tai nėra skola pagal sutartį, nes sutartyje nebuvo numatyta parduoti apeliantei 1105 ktm (584 + 521) ar daugiau medienos (584 +543; 584 + 599,6), iš kurių ji būtų sumokėjusi tik už 584 ktm. Apeliantė vienašališkai viršijusi šį sutartinį parduodamos medienos kiekį, pažeidė sutarties sąlygas, todėl atsirado civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui padarytą žalą. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, esą nustatant 1 ktm kainą reikia vadovautis jos pateiktomis kainomis iš valstybinių urėdijų. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, esą sutartiniuose santykiuose gali susiklostyti tokia situacija, kai bus iškirsta mažiau medžių, nei nurodyta atitinkamame leidime kirsti mišką. Tačiau tokia situacija negalima, nes į leidimą kirstinų medžių rūšis ir skaičių įrašo miškotvarkos specialistai, kurie atrėžia biržes, tai yra apžiūri kirstinus medžius vietoje. Pati apeliantė pripažino viršijusi leidime nurodytą medienos tūrį 543 ktm (1127-584), institucijų nustatytas perviršis - 599,6 ktm, ieškovas prašo atlyginti žalą už 521 ktm perviršį.
6. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad ieškovo išlaidos atliekant turto vertinimą nesusiję su bylinėjimusi. Teismų praktikoje pripažįstama pagrįstomis išlaidomis, šalių patirtos atliekant turto vertinimą, ekspertizes, teikiant konsultacines išvadas, pateikiant duomenis iš VĮ RC ir pan. Ieškovo patirtos išlaidos turto vertinimui buvo būtinos, jos pagrįstos. Išvados neišduodamos, jeigu nėra apmokėta sąskaita. Sąskaitos pateikimas yra pakankamas įrodymas, kad šios išlaidos buvo patirtos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagal šalių 2010-08-10 sudarytą biržės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri kvalifikuotina pagal CK 6.305 str. nuostatas. Šiuo atveju pirkėjui (atsakovui) reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškęs pardavėjas reikalavimą grindė parduoto stačio miško išsikirtimui kiekio viršijimu (521 kietmetrių arba ktm) daugiau) nei buvo sulygta sutartyje ir ieškovui išduotame leidime miško kirtimui (numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris - 584 ktm).
Dėl skundo argumentų
Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu apeliantė pirmiausia grindžia argumentu dėl netinkamo sutarties sąlygų aiškinimo bei netinkamai taikytų materialinės teisės normų, kas galėjo sąlygoti klaidingų išvadų padarymą. Teigia, kad sutartimi ieškovas pardavė „statų mišką išsikirtimui“, kurio bendras plotas 18, 6 ha, o ne tam tikrą skaičių medžių, nurodytų leidime išsikirtimui, šalių sutarta kaina fiksuota ir nepriklausė nuo faktiškai iškirsto medžių kiekio. Tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose iškirsta dvigubai daugiau likvidinės medienos nei nurodyta Leidime, nereiškia sutarties sąlygų pažeidimo, nes išdžiūvusiems, išvirtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti mišką neprivalomas.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija dėl sutartinių teisinių santykių aiškinimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nebuvimo.
Kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė, teisingai sprendė, kad šalių sudarytos sutarties stiprioji pusė ir sutarties sąlygas pasiūliusi - yra atsakovė, kurios veiklos rūšis ir yra miško kirtimo ir medienos realizavimo darbai, kad pagal sutarties sąlygas atsakovė 18. 6 ha miško plote turėjo teisę iškirsti miško savininkui (ieškovui) išduotame 2010 09 10 Leidime kirsti mišką nurodytomis sąlygomis (statų mišką pagal kirtimų rūšį – einamas kirtimas, kirstinų medžių rūšis –pušys, beržai, kirstinų medžių skaičių, taip pat nurodant apytikrį likvidinės medienos tūrį– 584 ktm) ir apmokėti sutartą kainą (sutarties 1. 1 p.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutarties sąlygų aiškinti ir vertinti kitaip nei išdėstyta skundžiamame teismo sprendime. Aplinkybė, kad ieškovui išduotas leidimas kirsti mišką buvo sudedamoji sutarties dalis lieka nepaneigta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi tapatinti miško kirtimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieškovo turtą, kuris nebuvo nurodytas leidime miškui kirsti, nes nenukirstas miškas yra ieškovo kaip turto savininko, nuosavybė. Todėl apelianto nurodytas sutarties 1.1 punktas negali būti aiškinamas atsietai, neatsižvelgiant į kitas sutarties sąlygas (2. 4 p.), kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog šalys buvo susitarę tik dėl 18. 6 ha plote esančių visų medžių iškirtimo, o toks apeliantės sutarties 1. 1 p. sąlygos aiškinimas prieštarauja CK 6. 193 str. 5 d. įtvirtintai taisyklei.
Apeliantės pateikti argumentai dėl 2012-06-12 LR Aplinkos ministerijos rašto Nr.(12-4)-D8-5410 ir 2012-07-25 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų urėdijos rašto Nr.R2-2026 turinio aiškinimo, teigiant, kad po kirtimų paliktas medžių kiekis atitinka taisyklėse nurodytą, nepaneigia kitų rašte nurodytų ir byloje nustatytų faktinių duomenų, kad leidime numatytas iškirsti likvidinės medienos tūris 584 ktm faktiškai buvo viršytas 599,6 ktm, kad medienos tūrio skirtumas atsirado dėl prieš kirtimą neteisingai nustatyto kirstinų medžių tūrio ir skaičiaus, kad kirtimus vykdžiusi UAB „Dzūkijos miškas“ privalėjo laikytis Leidime nurodytu sąlygų, kad iškirtus Leidime nurodytą medienos tūrį, kirtėjas turėjo stabdyti kirtimą ir kreiptis į ieškovą dėl Leidimo patikslinimo, bet to nepadarė, o tęsė kirtimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, viršydama ieškovo jam suteiktas teises atlikti kirtimo darbus (sutarties 2. 4 p., CK 6.63 str. 1 d. 1 p.), o darbų apimtis, pobūdis, nurodytas leidime kirsti mišką, iš esmės atitiko pardavėjo tikrąją valią dėl konkretaus medžių kiekio, rūšies pardavimo (sutarties dalyko) atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.), esant įrodytoms visoms sutartinės civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtus atsakovės veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 str.); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.); neteisėtus veiksmus atlikusios atsakovės kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 str.) (CPK 178 str.).
Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi sutartine kaina - 1 ktm kaina 60 Lt arba 17,38 Eur (sutartinė kaina 35040 Lt : 584 ktm), o ne ieškovo ieškinyje nurodyta 1 ktm kaina – 110 Lt (57310 lt :521 ktm). Apeliantė teigia, kad vadovaujantis VĮ Druskininkų miškų urėdijos bei VĮ Varėnos raštais darytina išvada, jog maksimali J. J. sklype atsakovės iškirstų medžių vertė galėtų sudaryti 31,90 Lt/ktm. UAB „Dzūkijos miškas" sumokėjo J. J. už iškirstą mišką rinkos kainą - 2011 metais J. J. miške iškirsta 1127 ktm medienos, už kurią sumokėta 35 040 Lt kaina, t.y. 31,09Lt/ktm kaina, todėl žala nepadaryta.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, bet ir negautos pajamos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bei vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje dėl sutarties pažeidimo ieškovo patirti nuostoliai, kurių dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo pagal šalių sulygto apytikriai nukirsti likvidinės medienos kiekio, asortimento pardavimo kainą –1 ktm kaina po 60 Lt (17,38 Eur), yra protingo dydžio. Kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti duomenys apie 2010-2012 m. jos sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl biržės, stataus miško pirkimo-pardavimo (2 t. b. l. 12-19), sudarytų sutarčių kiekis vien tik per 2010 m. metus) rodo, kad apeliantė yra šios srities profesionalė, jai keliami didesni atidumo ir apdairumo standartai, prisiimant sutartyje numatytus įsipareigojimus, yra subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Byloje pateiktų apeliantės sutarčių pavyzdžių duomenys (pvz. dėl 3 ha biržės pardavimo joje nurodyta kaina, 2 t. b. l. 13), yra daug kartų didesnė nei nagrinėjamoje byloje ginčo sutartyje nurodyta, jei laikytis atsakovės pozicijos, jog sumokėta 35 040 Lt kaina už 18,6 ha. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovės nuostolių atlyginimą, o ne netesybas, t.y. baudą, lygią šios sutarties 1.1. punkte nurodytai išmokamai sumai (sutarties 3.1. p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 9053, 52 Eur nuostolių dydis yra mažesnis nei šalių sulygtas sutarties baudos dydis (10 148 Eur), todėl nekonstatuotina aplinkybių ginčijamo nuostolių dydžio sumažinimui.
Dėl ieškinio senaties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas 3 metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti (CK 1. 125 str. 8 p.) nepraleido, konstatavęs, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavęs 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžio tūrio įvertinimo darbų atlikimo ir išvadas, o ieškinį teisme padavė 2014-05-14.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui priklausančio miško kirtimo darbai buvo vykdomi laikotarpyje nuo 2011-02-01 iki 2011-04-30. Aplinkybės, kurias kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodo ieškovas atsirado ir apie jas ieškovas turėjo žinoti ne vėliau kaip 2011-04-30, ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-04-03,o ieškovo ieškinys pareikštas 2014-05-14. Todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti (CK 1. 125 str. 8 p.) pradžios skaičiavimo nuo apeliantės nurodytos datos (2011-04-30) ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti nuo 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžio tūrio įvertinimo darbų atlikimo ir išvados pateikimo, nes ieškovas, neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo savarankiškai įvertinti padarytą žalą ir jos mąstą, ieškinį teisme padavė 2014-05-14. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas 2014-04-15 nuvykęs į nuosavą mišką pamatė, kad nukirstų medžių šakos numestos kirtimo vietoje, palikti sužaloti medžiai, miške prišiukšlinta, nereiškia, kad jau turi žinoti, kad jo teisės dėl miško kirtimo pažeistos ir padaryta atitinkamo dydžio žala.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių bei materialinės teisės normų dėl materialinio reikalavimo nepažeidė. Todėl ši sprendimo dalis nekeistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistomis 376,50 eurų išlaidomis už atliktą iškirsto miško ploto patikslinimą ir iškirstų medžių tūrio įvertinimą, teigia, kad tokios išlaidos nepatenka į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu sąvoką ir ieškovo faktiškai nepatirtos.
Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas yra bylą laimėjusi šalis, tačiau ieškovas nėra pateikęs įrodymų patvirtinančių, kad jis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai apmokėjo už paslaugas, nurodytas 2011 07 29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2011-356, kurios pagrindu teismas priteisė 376,50 eurų išlaidas dėl turto vertinimo atlikimo (1 t. b. l. 23). Ieškovas savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą taip pat teigia, kad specialisto išvada neišduodama, jeigu sąskaita nėra apmokėta, tačiau detaliai nenurodo jokių aplinkybių kada ir kokiu būdu jis apmokėjo, kas lėmė mokėjimo faktą patvirtinančio dokumento nepateikimą. Todėl kolegijos nuomone, ieškovui nepateikus pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų (kvito, mokėjimo nurodymo), pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik ieškovo prašymu (2 t. b. l. 43) ir jo teigimu, kad sąskaitą faktūrą apmokėjo, neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovui 376,50 eurų išlaidų už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktą darbą (CPK 178, 185 str.). Esant šioms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio skundo reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-155-186/2015).
Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nereikšmingais galutiniam ginčui išspręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialusis ieškovo reikalavimas atsakovei, kad keistina sprendimo dalis nėra susijusi su materialinių ieškovo reikalavimų išsprendimu, daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo iš esmės netenkinamas ir apeliantė nelaikytina bylą laimėjusia šalimi.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 170 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 157). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma neviršija nustatyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovui jo patirtos 170 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos 5, 62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškovui J. J. iš atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ priteista 376,50 eurų išlaidų dėl turto vertinimo atlikimo, panaikinti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš UAB „Dzūkijos miškas“ (juridinio asmens kodas-284843250) priteisti 170 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Iš UAB „Dzūkijos miškas“ (juridinio asmens kodas-284843250) priteisti valstybei 5, 62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.