- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-155-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00085-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „City Service“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3094-803/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Specialus autotransportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 16 d. sudarytą prekių tiekimo sutarties Nr. A68-20 (3.10.23-AP) (toliau – ir Prekių tiekimo sutartis) 2.5 punkto dalį „jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą“ niekine ir negaliojančia ab initio (nuo šios sutarties sąlygos sudarymo dienos); priteisti ieškovui iš atsakovo 394 758 Lt nesumokėtos perduotų prekių kainos, 14 448,14 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad, ieškovui laimėjus viešojo pirkimo konkursą, jis ir atsakovas 2012 m. liepos 16 d. sudarė Prekių tiekimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti 11 700 vienetus pakuočių konteinerių, o atsakovas įsipareigojo už pateiktus konteinerius sumokėti prekių tiekimo sutartyje nustatyta tvarka. Konteineriai atsakovui buvo perduoti priėmimo–perdavimo aktu, išrašyta PVM sąskaita faktūra 805 438 Lt sumai. Atsakovas ieškovui sumokėjo 410 670,00 Lt. Nesumokėta likusi suma, dėl kurios reiškiamas reikalavimas, sudaro 394 758,00 Lt, delspinigiai – 14 448,14 Lt.
Ieškovas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą pradinį ieškovą UAB „Specialus autotransportas“ pakeisti tinkamu ieškovu akcine bendrove (toliau – ir AB) „City Service“. Nurodė, kad tarp UAB „Specialus autotransportas“ ir AB „City Service“ 2014 m. kovo 24 d. buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurią buvo perleista 394 758 Lt reikalavimo teisė į skolininką Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą tenkino.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovas 2014 m. gegužės 8 d. dalį reikalaujamos sumos sumokėjo, t. y. 394 758 Lt, todėl atsisako savo reikalavimų dalies dėl skolos apmokėjimo už pateiktas prekes, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nuo 394 758 Lt reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (sprendime klaidingai nurodytas jo priėmimo laikas, vietoje 2014 m. birželio 16 d., nurodyta 2013 m. sausio 23 d.) sprendimu nutraukė civilinės bylos Nr. 2-3094-803/2014 dalį dėl 394 758 Lt skolos priteisimo, kitą ieškinio dalį atmetė, grąžino ieškovui AB „City Servise“ 4 470,52 Lt žyminio mokesčio, priteisė ieškovui AB „City Servise“ 1 490,17 žyminio mokesčio iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija su UAB „Specialus autotransportas“ 2012 m liepos 16 d. sudarė Prekių tiekimo sutartį kaip su konkursą laimėjusiu tiekėju dėl pakuočių atliekų surinkimo iš individualių namų kvartalų priemonių pirkimo. 2012 m. spalio 5 d. buvo pasirašytas priemonių (konteinerių) priėmimo–perdavimo aktas, kuris įrodo prekių perdavimo faktą. UAB „Specialus autotransportas“ 2012 m. spalio 8 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. SPA-280266, kurios suma 805 428,01 Lt su PVM. Apmokėjimo terminas – per 90 dienų, t. y. 2013 m. sausio 6 d. Sąskaitos išrašas įrodo, kad 410 670 Lt suma 2012 m. lapkričio 23 d. buvo atsakovo apmokėta, o dėl kitos dalies sumos ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 394 758 Lt.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į ieškovui AB „City Service“ 2014 m. gegužės 8 d. buvo įmokėta 394 758 Lt, jog ieškovas, perėmęs pradinio ieškovo reikalavimo teisę, įmoką priėmė, todėl atsisakė reikalavimo dalies dėl skolos priteisimo, sprendė, jog reikalavimo dėl 394 758 Lt dydžio sumos priteisimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis), todėl jį priėmė (CPK 140 straipsnio 1 dalis), civilinę bylą Nr. 2-3094-803/2014 dėl šios dalies nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnį Prekių tiekimo sutarties 2.5 punkto dalį „jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą“.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 14 448,14 Lt delspinigių pagal Sutarties 4.6 punktą, pažymėjo, kad ieškovas šį reikalavimą grindė tuo, jog Prekių tiekimo sutarties 2.5 punkto dalis pripažinta negaliojančia, tačiau šis reikalavimas nebuvo patenkintas. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nebuvo įvykdyti 2012 m. sausio 30 d. dotacijų teikimo sutarties Nr. DS-12-06 2.2.9, 2.2.10 punktai, todėl atsakovui nebuvo pervesta suma, kuri reikalinga pagal 2012 m. liepos 16 d. Prekių tiekimo sutartį atsiskaityti. Ieškovas suprato, kad dalyvauja viešajame pirkime, kurio sąlygos yra siejamos su Dotacijų teikimo sutartimi, žinojo, kad apmokėjimo terminas yra nustatomas pagal lėšų pervedimą į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą. Kadangi pagal byloje esančius duomenis atsakovas neketino atsisakyti termino teikiamos lengvatos, todėl nenustačius, kad jam buvo pervestos lėšos, kaip tai numato Sutarties 2.1., 2.5. punktai, nėra pagrindo delspinigiams skaičiuoti.
Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai buvo atmesti, teismas atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui atsisakius 394 758 Lt reikalavimo po to, kai atsakovas patenkino šią jo reikalavimo dalį, ieškovui grąžino 4 470,52 Lt žyminio mokesčio, o likusią dalį – 1 490,17 Lt priteisė ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis). Atmetus kitus ieškovo reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo teismas nepriteisė (CPK 98 straipsnis).
Kadangi procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos šalims sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą, teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, valstybei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui AB „City Service“ priteista 1 490,52 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną teisės normą bei jos aiškinimą darytina išvada, kad žyminis mokestis atsakovui iš ieškovo gali būti priteisiamas tik tais atvejais, kai ieškinys yra patenkinamas. Šioje civilinėje byloje dėl 394 758 Lt skolos priteisimo byla buvo nutraukta, o kita ieškinio dalis atmesta, todėl ieškovas negali būti laikomas laimėjusiąja šalimi. Viso proceso metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikėsi pozicijos, kad ji niekada neprisiėmė pareigos sumokėti ieškovui už jo pateiktas prekes iš savo biudžeto lėšų, ji buvo tik tarpininkas, pervedantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pervestas lėšas. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius įrodymus, konstatavo kad ieškovas neįrodė pagrindo, dėl ko būtų galima pripažinti 2012 m. liepos 16 d. Prekių tiekimo sutarties 2.5 punkto dalį „jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą“ niekine ir negaliojančia ab initio. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nelaikytina skolininku nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes buvo tik tarpininkas, sutartinius įsipareigojimus vykdęs pagal minėtos sutarties 2.5 punktą. Be to, teismas nepriteisė ieškovo prašytų 14 448,14 Lt delspinigių, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neketino atsisakyti termino teikiamos lengvatos, todėl nenustačius, kad jai buvo pervestos lėtos, kaip tą numato 2012 m. liepos 16 d. Prekių tiekimo sutarties 2.1 ir 2.5 punktai, nėra pagrindo delspinigiams skaičiuoti. Teismo sprendime nedetalizuota, koks atsakovo elgesys vertintinas kaip procesiškai netinkamas ir kodėl laikytina, kad dėl atsakovo elgesio susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Ieškovas AB „City Service“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantas tik praėjus keturiems mėnesiams nuo ieškinio pateikimo dienos patenkino dalį ieškovo reikalavimo, todėl tai ir lėmė ieškinio reikalavimų tikslinimą. Atsižvelgiant į šią faktinę situaciją, nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Teismas sprendime nepasisakė nei dėl vienos iš šalių procesinio elgesio, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju ieškovo finansiniai interesai turėtų nukentėti. Ieškovas, pasinaudojęs konstitucine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, sumokėjo valstybei žyminį mokestį, o dėl objektyvių aplinkybių atsiradimo, t. y. reikalavimo dalies patenkinimo, patikslino savo reikalavimą. Tai reiškia, kad dalies reikalavimo atsisakymas buvo nulemtas iš esmės dalies reikalavimo patenkinimu po ieškinio pareiškimo. Atsakovas reikalavimą patenkino tik 2014 m. gegužės 8 d., nors ieškinys buvo pateiktas 2014 m. sausio 30 d., ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo suformuluotas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį turi teisę reikalauti priteisti iš apelianto žyminio mokesčio dalį. Apeliantas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu prašymo dėl procesinės padėties pakeitimo teismui neteikė, todėl apeliantas yra tinkama šalis, kuri turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad, apelianto tvirtinimu, jis proceso metu laikėsi pozicijos, jog niekada neprisiėmė pareigos sumokėti ieškovui už jo pateiktas prekes iš savo biudžeto lėšų, o buvo tik tarpininkas, pervedantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pervestas lėšas, nedaro įtakos teismo sprendimui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas savo pažeistą teisę ginti teisme pasirinko po beveik metų tikėjimosi, kad ginčas išsispręs taikiu būdu, todėl jis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, CPK 5 straipsnio 1 dalimi, buvo priverstas kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija visų pirma dar kartą pažymi aplinkybes, kurios buvo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, kuria teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, buvo nutarta atidėti procesinio sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą 2015 m. kovo 3 d. 16 val. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad ši civilinė byla pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio buvo išnagrinėta 2015 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2014 m. birželio 16 d. 10 val. Pagal bylos duomenis, procesinis sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas nustatytu laiku, tačiau sprendime jo priėmimo laikas nurodytas 2013 m. sausio 23 d. Iš pirmiau minėtų aplinkybių visumos yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, teismo sprendime nurodydamas neteisingą sprendimo priėmimo laiką, t. y. vietoje 2014 m. birželio 16 d. nurodyta 2013 m. sausio 23 d. Kadangi tiek apeliacinės instancijos teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims yra aiškus apeliacijos dalykas, dėl to ginčo nėra, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, į šią aplinkybę atsižvelgia, t. y. bus laikoma, kad sprendimas priimtas 2014 m. birželio 16 d., o pirmosios instancijos teismui rašymo apsirikimą pasiūlytina išsitaisyti CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 394 758 Lt nesumokėtos prekių kainos, 14 448,14 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas. Ieškovo ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ieškovo ir atsakovo 2012 m. liepos 16 d. Prekių tiekimo sutartimi, pagal kurią ieškovas pateikė atsakovui konteinerius ir išrašė 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPA-280266, kurios dalį (410 670 Lt) atsakovas apmokėjo ir liko skolingas 394 768 Lt. Ieškovas įrodinėjo, kad pagal minėtos sutarties 2.5 punktą atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu per 90 dienų nuo konteinerių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, o šis aktas buvo pasirašytas 2012 m. spalio 5 d., todėl atsakovas ieškovui PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2013 m. sausio 3 d. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. liepos 16 d. Prekių tiekimo sutarties 2.5 punkte nustatyta, jog klientas už priimtas prekes atsiskaito pagal tiekėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 90 dienų nuo prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų tiekimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą. Prašomos priteisti skolos sumos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu atsakovui nebuvo pervedusi. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad nėra atlikęs likusios dotacijos dalies išmokėjimo procedūros. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, taip pat į nesutikimo su ieškiniu motyvus, patikslino ieškinio reikalavimus ir papildomai paprašė pripažinti 2012 m. liepos 16 d. sudarytos Prekių tiekimo sutarties 2.5 punkto dalį „jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą“ niekine ir negaliojančia ab initio. Ieškovas vėliau ieškinį dar kartą patikslino, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2014 m. gegužės 8 d. 394 758 Lt (neapmokėta už konteinerius kainos dalis) pervedė į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, palaikė ieškinio reikalavimus dėl delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, taip pat dėl sutarties 2.5 punkto dalies pripažinimo negaliojančia ab initio. Ieškovas 2014 m. gegužės 27 d. atsisakė reikalavimų dalies dėl 394 758 Lt skolos už pateiktus konteinerius priteisimo. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstu sprendimu nutraukė civilinės bylos Nr. 2-3094-803/2014 dalį dėl 394 758 Lt skolos priteisimo, kitą ieškinio dalį atmetė, grąžino ieškovui AB „City Servise“ 4 470,52 Lt žyminio mokesčio, priteisė ieškovui AB „City Servise“ 1 490,17 žyminio mokesčio iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovo priteista žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, t. y. ieškovui atsisakius 394 758 Lt reikalavimo po to, kai atsakovas patenkino šią jo reikalavimo dalį, ieškovui grąžino 4 470,52 Lt žyminio mokesčio, taip pat pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, CPK 94 straipsnį ieškovui iš atsakovo priteisė likusią – 1 490,17 Lt žyminio mokesčio dalį.
Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CK 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 1 490,17 Lt žyminio mokesčio, šios savo išvados nemotyvavo, t. y. nevertino, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, apsiribodamas atitinkamų CPK straipsnių nurodymu. Taigi iš teismo sprendimo nėra aišku, kokį atsakovo elgesį pirmosios instancijos teismas vertintino kaip procesiškai netinkamą ir kodėl laikė, kad dėl atsakovo elgesio susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 27 d. ieškovas atsisakė 394 758 Lt reikalavimų dėl to, kad šią sumą atsakovas jam 2014 m. gegužės 8 d. sumokėjo. Teisėjų kolegijos nuomone ši aplinkybė nagrinėjamos bylos atveju nėra pakankama pripažinti, kad ieškinio pareiškimą nulėmė netinkamas atsakovo elgesys. Šiuo atveju sprendžiant ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo klausimą, svarbu tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškinio reikalavimais, savo nesutikimą grįsdamas Prekių tiekimo sutarties 2.5 punktu, kuriame, kaip jau minėta, nustatyta, kad klientas už priimtas prekes atsiskaito pagal tiekėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 90 dienų nuo prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų tiekimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą. Ieškovas šio punkto dalį „jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą“ prašė pripažinti negaliojančiu ab initio, tačiau pirmosios instancijos teismas šios sutarties punkto dalies nepripažino negaliojančia. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime atmesdamas ir ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, be kita ko, rėmėsi minėtos sutarties 2.5 punktu, pažymėdamas, kad atsakovas neketino atsisakyti termino teikiamos lengvatos, todėl nenustačius, jog atsakovui buvo pervestos lėšos (Priekių tiekimo sutarties 2.1, 2.5 punktai), ieškovas neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigius. Taigi, ginčas dėl Prekių tiekimo sutartyje nustatytų apmokėjimo sąlygų išspręstas ne ieškovo naudai – reikalavimas pripažinti negaliojančia sąlygą „jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 30 d. pasirašytoje Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos yra pervestos į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą sąskaitą“ netenkintas. Vadinasi ieškovas pareiškė ieškinį neatsižvelgdamas į galiojančią ir teismo sprendimu vėliau nepanaikintą sutarties sąlygą. Kita vertus, atsakovas prašomą priteisti skolą bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ne dėl aplinkybės, kad buvo pareikštas ieškinys, o todėl, kad jau po ieškinio pareiškimo jam buvo pervestos Dotacijų teikimo sutartyje Nr. DS-12-06 numatytos lėšos. Esant tokiai procesinei situacijai atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip procesiškai netinkamas, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nesudaro pagrindo likusią (negrąžintą) žyminio mokesčio dalį priteisti ieškovui iš atsakovo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas - sprendimo dalis dėl 1 490,17 Lt žyminio mokesčio priteisimo naikinama.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatė terminą 72 Lt žyminiam mokesčio už apeliacinį skundą sumokėti. Atsakovas apskundė tik teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ta aplinkybė, kad nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų šių civilinio proceso normų pagrindu yra įtrauktas į teismo sprendimą, nesudaro pagrindo traktuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kaip materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui ar šalių ginčo dalies. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialusis ieškovo reikalavimas atsakovui, kad atsakovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuri nėra susijusi su materialinių ieškovo reikalavimų išsprendimu, daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas pagal CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles. Esant šiai aplinkybei, žyminis mokestis, kurį sumokėjo atsakovas už apeliacinį skundą, grąžintinas apeliantui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškovui akcinei bendrovei „City Service“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 1 490,17 Lt žyminio mokesčio, panaikinti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 20,85 Eur (atitikmuo litais – 72 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. liepos 23 d. akcinės bendrovės DNB banko mokėjimo dokumentu Nr. 467.