Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“, uždarajai akcinei bendrovei „Globalus projektavimas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, G. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

44.6. Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą yra išsamiai pasisakiusios dėl to, jog teismas visiškai pagrįstai nustatytų neatitikimų tarp projektinių pasiūlymų ir techninių projektų nelaikė pagrindu panaikinti statybos leidimus.

45.1. Trečiasis asmuo G. B. byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu ir nesiekė įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais. Tik ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi teisę nustatyti bei keisti ieškinio pagrindą, o trečiajam asmeniui nesant nė vienu iš jų, todėl teismas pagrįstai nevertino trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kurios laikytinos nauju ieškinio pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

48. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovės ieškiniai dėl statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Rinvest“ (toliau – statytoja) vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybą.

50. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 19 d. patvirtino ,,Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį“ Nr. PPU164/19, kuria remiantis atsakovė UAB „Globalus projektavimas“ (toliau – projektuotoja) parengė projektinius pasiūlymus. Šie projektiniai pasiūlymai buvo išviešinti visuomenei. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 5 d. projektiniams pasiūlymams pritarė.

51. Atsakovei UAB „Rinvest“ priklausančiame žemės sklype numatyti IV statybų etapai. Byloje yra kilęs ginčas dėl I ir II etapo statybos darbų teisėtumo.

52. Dėl I etapo statybos darbų atsakovė UAB „Globalus projektavimas“ 2019 m. parengė projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas“ Nr. GP19-270-TP, laida 0 (toliau – projektas1), pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai 2020 m. balandžio 1 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SL1).

53. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad SL1 išduotas neteisėtai – skiriasi projekte1 ir projektiniuose pasiūlymuose numatytas butų skaičius, taigi ir užstatymo tankumas bei intensyvumas.

54. Ieškovė atsakovei UAB „Rinvest“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. iš viso surašė 8 savavališkos statybos aktus dėl žemės sklype I etapu vykdomų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, kuriais konstatuota, kad gyvenamieji pastatai statomi nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 4 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. dėl to surašė atsakovei UAB „Rinvest“ 8 privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

55. UAB „Globalus projektavimas“ 2020 m. parengė projekto „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. I etapas“ Nr. GP19-270-TP, laidą A (toliau – projektas2), statytoja sumokėjo savavališkos statybos įmoką ir tuo remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracija jai 2020 m. spalio 30 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SL2). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija panaikino SL1 galiojimą.

56. Dėl II etapo statybos darbų atsakovė UAB „Globalus projektavimas“ 2020 m. parengė projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas“ Nr. GP19-270-TP, laida 0 (toliau – projektas3), pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai 2020 m. gruodžio 31 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SL3).

60. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad projekto1, projekto2, projekto3 sprendiniai identiškai neatitinka projektinių pasiūlymų sprendinių, nekilo. Ginčas kilo dėl šių konkrečių neatitikimų esmingumo, jų įtakos, sprendžiant dėl SL1, SL2 ir SL3 išdavimo teisėtumo, o būtent:

60.1. butų skaičiaus, užstatymo intensyvumo ir tankumo (I statybų etape): i) projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad bus statomi 8 pastatai (B1, B2, B3, B4, C1, D1, D2, D3) su 39 butais – 4 keturbučiai (B1-B4), 1 penkiabutis (C1) ir 3 šešiabučiai (D1-D3). Butų bendras plotas – 2 541,63 kv. m, užstatymo plotas – 2 138,1 kv. m, užstatymo tankumas – 5,41 proc., užstatymo intensyvumas – 6,43 proc.; ii) projekte1 ir projekte2 – 8 pastatai (B1, B2, B3, B4, C1, D1, E1, E2) su 41 butu – 4 keturbučiai (B1-B4), 1 penkiabutis (C1), 1 šešiabutis (D1) ir 2 septynbučiai (E1 ir E2). Butų bendras plotas – 2 671,97 kv. m, užstatymo plotas – 2 244,62 kv. m, užstatymo tankumas – 5,68 proc., užstatymo intensyvumas – 6,76 proc.

60.2. stogo tipo, laikančiųjų stogo konstrukcijų, jų išdėstymo (I statybos etape): i) projektiniuose pasiūlymuose numatyti dvišlaičiai stogai; ii) projekte2 – daugiašlaičiai stogai, pasukti 90 laipsnių kampu, nekeičiant statinio aukščio.

60.3. statinio išorės matmenų (aukščio) ir statinio dalių paskirties (II etape): i) projektiniuose pasiūlymuose numatyta: K tipo namas, aukštis – 14,8 m; K‘ tipo namas, aukštis – 14,8 m, 35 butai (1 411,05 kv. m) ir 5 komercinės paskirties patalpos (po 212,67 kv. m); 2 M tipo namai; aukštis – 16,5 m; M‘ tipo namas, aukštis – 14,8 m; 2 N tipo namai, aukštis – 16,5 m; ii) projekte3 – K tipo namas, aukštis – 13,5 m; K‘ tipo namas, aukštis – 14 m; 36 butai (1 614,91 kv. m) ir 4 komercinės paskirties patalpos (po 273,16 kv. m); 2 M tipo namai; aukštis – 15,35 m; M‘ tipo namas, aukštis – 13,95 m; 2 N tipo namai, aukštis – 15,35 m.

60.4. ginčas taip pat kilo ir dėl to, jog, ieškovės teigimu, SL3 išduotas neteisėtai, nes nebuvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, nustatyti 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. savavališkos statybos aktais, ir kuriems šalinti išduotas SL2.

61. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija panaikino SL1 galiojimą, civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti SL1 negaliojančiu nutraukė, o kitą bylos dalį dėl SL2 ir SL3 pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių pašalinimo teismas atmetė. Teismas sprendė, kad nors rengiant statinio techninius projektus (šiuo atveju projektą1, projektą2, projektą3) ir buvo būtina vadovautis projektiniuose pasiūlymuose nurodytomis statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjomis, kurios pateikiamos visuomenei, tačiau vertino, kad nagrinėjamu atveju tarp projektinių pasiūlymų ir statytojos parengtų statinio techninių projektų nustatyti neatitikimai nėra esminiai, dėl jų nepasikeitė projektiniuose pasiūlymuose išreikštos idėjos, neatitikimai yra nežymūs ir susiję su techninių parametrų pakeitimu rengiant statybos projektus. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad SL2, SL3 buvo išduoti neteisėtai ir juos pripažinti negaliojančiais. Teismas skundžiamame sprendime taip pat atsisakė vertinti trečiojo asmens argumentus (kuriais ieškinio negrindė Inspekcija), nurodydamas, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dėl savo procesinės padėties byloje neturi teisės keisti (pildyti) ieškinio pagrindą.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų, taip pat jų ir atsakovių atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atsisakymo vertinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentus, kuriais byloje nesirėmė ieškovė, (ne)pagrįstumo

67. Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo papildomai dėstomų argumentų dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems teiginiams.

68. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas).

69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė) ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, 96 punktas).

70. Pažymėtina tai, kad be šalių civiliniame procese taip pat gali dalyvauti ir kiti asmenys, o vieni jų – tretieji asmenys, kurie skirstomi į pareiškiančius ir nepareiškiančius savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 46 ir 47 straipsniai).

71. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, suprantami kaip dalyvaujantys byloje asmenys, kurie nereiškia savarankiško pobūdžio materialiųjų reikalavimų konkrečiame ginče, tačiau priimamas teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis trečiųjų asmenų dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (pvz., atgręžtinio reikalavimo); trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, t. y. kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta konkrečia šalimi (ieškovu arba atsakovu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

72. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas

73. Nagrinėjamu atveju šioje byloje ieškovė pareikštuose ieškiniuose, įgyvendindama dispozityvumo principą, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – pripažinti statybą leidžiančius dokumentus – SL1, SL2 ir SL3, negaliojančiais ir įpareigoti statytoją pašalinti statybos padarinius, bei išdėstė ieškinio pagrindą, taigi apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė ieškinių reikalavimus grindė aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad statytojos parengti statinio techniniai projektai, kurių pagrindu išduoti SL1, SL2 ir SL3, neatitinka projektinių pasiūlymų ir būtent tais aspektais, kurie nurodyti šios nutarties 60.1–60.3 punktuose.

74. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, palaikydamas ieškovės ieškinio reikalavimus, be kita ko, taip pat dėsto ir papildomus argumentus (dėl statinių aukščio padidinimas ir papildomo aukšto pastatymas, ploto padidinimas, statybos darbų vykdymas nepaisant jų sustabdymo, vaikų darželio nesuprojektavimas kt.), dėl kurių, jo manymu, statybą leidžiantys dokumentai taip pat turėtų būti pripažįstami negaliojančiais, tačiau kuriais, kaip ieškinio faktiniu pagrindu, nesirėmė ieškovė.

75. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad G. B. šioje byloje veikia trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje, kuriam įstatymas, priešingai nei šaliai ar trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), nesuteikia teisės keisti ir/ar pildyti ieškinio pagrindo, t. y. grįsti ieškinio reikalavimus aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė ieškovė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti trečiojo asmens argumentus, peržengiančius bylos nagrinėjimo ribas, t. y. ieškovės ieškiniuose nurodytą ieškinio pagrindą.

76. Šiuo atveju trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovei jau pareiškus tokio pobūdžio (pagal ieškinio dalyką ir pagrindą) ieškinius, jis nebegalėjo pareikšti savo pozicijos ir apginti galimai pažeistas jo teises, kaip tik įstodamas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje ir tokiu būdu padėti ieškovei laimėti bylą, yra nepagrįsti.

77. Pažymėtina tai, kad CPK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.

78. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad G. B. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą buvo įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, o byla teismo posėdyje išnagrinėta 2022 m. gegužės 6 d., konstatuotina, kad G. B. turėjo galimybę ir pakankamai laiko pareikšti savo poziciją, pateikdamas teismui prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, t. y. prašydamas pripažinti statybą leidžiančius dokumentus negaliojančiais jo pasirinktu ieškinio pagrindu (-ais), tačiau to nepadarė. Šiuo atveju pastebėtina tai, kad tokiu atveju net nepriklausomai nuo ieškinių dalyko sutapties, esant ieškovės ir trečiojo asmens nurodytiems skirtingiems ieškinio faktiniams pagrindams, nebūtų galima konstatuoti ieškinių tapatumo, todėl ieškovės ieškinių pareiškimas šioje byloje trečiajam asmeniui niekaip neužkirto kelio jam pačiam teismine tvarka pareikšti savo reikalavimus kitu ieškinio faktiniu pagrindu (-ais).

79. Nesutiktina ir su trečiojo asmens teiginiais, kad nevertinant jo šioje byloje anksčiau minėtų papildomų argumentų, yra paneigiamas jo, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo byloje tikslas – padėti ieškovei laimėti bylą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina jo, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paskirtį ir procesines teises su ieškovės procesine padėtimi bei jai įstatymo suteiktomis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens nurodoma pagalba šaliai (ieškovei) turi pasireikšti ne bet kokiu būdu, o tik bylos nagrinėjimo ribose, t. y. dėstant argumentus ir teikiant įrodymus pagal pareikštą ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau ne greta ieškovės nurodomo ieškinio faktinio pagrindo dėstant naujus pagrindus, kuriais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė ir jų nepalaikė.

80. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. procesinę padėtį byloje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs vertinti papildomus trečiojo asmens argumentus, kaip peržengiančius bylos nagrinėjimo ribas, o būtent, pareikštą naują ieškinio pagrindą, šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui teisminio nagrinėjimo metu būtų sudaręs kliūtis pasinaudoti CPK 47 straipsnio 2 dalyje jam numatytomis procesinėmis teisėmis, tuo apeliacinio skundo negrindė ir trečiasis asmuo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

81. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat nevertins trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų, kurie peržengia bylos nagrinėjimo ribas, t. y. tų argumentų, kurie nepatenka į ieškovės pareikštų ieškinių faktinį pagrindą.

Dėl pagrindo nutraukti civilinės bylos dalį dėl SL1 pripažinimo negaliojančiu (ne)buvimo

82. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad SL1 buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu išduodant SL2, darė išvadą, jog reikalavimas dėl negaliojančio SL1 pripažinimo negaliojančiu yra nenagrinėtinas teisme, ir teismui priėmus ieškinį šioje dalyje, šią civilinės bylos dalį nutraukė.

84. SĮ 27 straipsnio 15 punkte numatyta, kad laikoma, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).

85. Pagal SĮ 27 straipsnio 23 dalį statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: i) įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 punktas); ii) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; jeigu pasikeitė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) ir pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 8 dalį nepakeista savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios; jeigu nutraukiama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis; statytojo (užsakovo) prašymu (2 punktas); iii) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta (3 punktas); iv) užbaigus statinio statybą (4 punktas).

86. SĮ 33 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 1 punkte numatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.

87. Vertinant paminėtas įstatymo nuostatas, matyti, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimas, be kita ko, galimas ne tik teismo sprendimo pagrindu, tačiau ir viešojo administravimo subjekto sprendimu, kuomet statytojui pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, yra išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas (SĮ 27 straipsnio 23 dalies 1 ir 2 punktai). Bet kuriuo iš šių atvejų panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, jis netenka teisinės galios ir jo pagrindu statybos darbai nebegali būti atliekami.

88. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ir koks subjektas panaikina statybą leidžiantį dokumentą, tai savaime nereiškia, kad toks statybos leidimas iki tol nebuvo sukūręs teisinių pasekmių – pradėtų vykdyti statybos darbų ir kad jie neturi būti šalinami. Visgi tam, kad būtų pašalinti panaikinto statybos leidimo pagrindu atsiradę statybos padariniai, jau panaikinto statybą leidžiančio dokumento pakartotinis panaikinimas (pripažinimas negaliojančiu) ne tik kad nėra būtinas, tačiau ir teisiškai negalimas, nepriklausomai nuo to, kuris subjektas tą padarytų.

89. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama SL2, panaikino iki tol galiojusį statybos darbams vykdyti išduotą SL1, nekilo. Tą patvirtina tiek IS „Infostatyba“ duomenys apie tai, kad SL1 pažymėtas kaip negaliojantis, tiek pačiame SL2 padaryta žyma apie tai, kad nuo šio leidimo (SL2) registracijos dienos panaikinamas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (SL1). Šiuo atveju vietoje panaikinto SL1 statytojai buvo išduotas SL2, kurio pagrindu toliau buvo tęsiami I etapo statybos darbai ir kurio teisėtumas šioje byloje taip pat yra ginčijamas.

90. Tokiu būdu, esant tęstiniam statybos procesui, nustačius pagrindą panaikinti SL2, tai reikštų, kad teisinių pasekmių taikymas – statybos padarinių šalinimas, apimtų ne tik tuos darbus, kurie išimtinai buvo atlikti pagal teismo sprendimu pripažintą negaliojančiu SL2 (jeigu tas būtų padaryta), tačiau taip pat ir SL1, nepaisant to, kad jo galiojimas buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto sprendimu, vietoje jo išduodant naują statybą leidžiantį dokumentą (SL2) (SĮ 33 straipsnis).

91. Taigi šiuo atveju ieškovės siekis pripažinti negaliojančiu jau panaikintą (negaliojantį) SL1 nuo jo priėmimo momento kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms iš esmės vien tik dėl to, kad, ieškovės manymu, tik tokiu būdu kiltų teisinis pagrindas pašalinti statybos padarinius, atsiradusios šio statybos leidimo pagrindu, yra nepagrįstas ir paneigtas anksčiau nurodytais motyvais.

92. Tokios pozicijos, kad nėra galimybės panaikinti statybos leidimą, kuris yra panaikintas (ir taip nebegalioja), taip pat tai, kad vien dėl to, jog negaliojančio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo klausimas negali būti sprendžiamas, neeliminuoja teismo pareigos pagal ieškinio faktinį pagrindą vertinti šio dokumento išdavimo, statybos teisėtumo bei reikalavimų dėl sukeltų padarinių pašalinimo, laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2331-577/2018).

93. Šiuo atveju ieškovės cituojama kasacinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, o būtent dėl to, kad „sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios, ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais“, t. y. dėl lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo, ginčo klausimui nėra aktuali ir ji niekaip nepagrindžia ieškovės argumentų dėl to, kad būtų pagrindas teismine tvarka pakartotinai panaikinti (pripažinti negaliojančiu) jau iki kreipimosi į teismą dienos paties viešojo administravimo subjekto panaikintą (nebegaliojantį) statybą leidžiantį dokumentą.

94. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl negaliojančio SL1 pripažinimo negaliojančiu (nepriklausomai nuo negaliojimo pagrindo) yra nenagrinėtinas teisme, todėl, šią aplinkybę nustatęs po bylos iškėlimo, pagrįstai šią civilinės bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl projektinių pasiūlymų reikšmės rengiant statinių projektus ir išduodant statybą leidžiančius dokumentus

95. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju statytojai rengiant statinių projektus buvo būtina vadovautis projektiniuose pasiūlymuose nurodytomis statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjomis, tačiau sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju tarp statinio projektų ir projektinių pasiūlymų nustatyti neatitikimai nėra esminiai, jie nekeičia bendros projektiniuose pasiūlymuose išreikštos idėjos, todėl statinių projektų pagrindu išduotų statybą leidžiančių dokumentų (SL2 ir SL3) pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo.

97. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl su tuo susijusių dalyvaujančių byloje asmenų dėstomų argumentų.

98. Visų pirma, nors ieškovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose pasisako dėl to, kad, vadovaujantis SĮ 24 straipsnio 3 dalimi, statytoja, rengdama statinio projektus, privalomai turėjo vadovautis projektiniais pasiūlymais ir dėsto tą pagrindžiančius argumentus, tačiau teisėjų kolegija pastebi tai, kad šiuo aspektu byloje ginčo ir nekilo. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nekonstatavo priešingai, o kaip tik nurodė tai, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina vadovautis projektiniais pasiūlymais, rengiant statinio projektus.

99. Šiuo atveju byloje ginčas kilo kitu aspektu, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos išsiskiria dėl to, kokia apimtimi tas turėjo būti daroma, t. y. ar parengtų statinio projektų sprendiniai turėjo preciziškai atitikti visuomenei išviešintų projektinių pasiūlymų sprendinius, ar, išlaikant pačią statinių architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, visgi buvo leistinas tam tikras projektinių pasiūlymų sprendinių koregavimas rengiant statinio projektus, neesmingai nuo jų nukrypstant.

100. Pastebėtina tai, jog projektinių pasiūlymų, statinio projektų rengimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galiojusi SĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija, kuria šio ginčo atveju turi būti vadovaujamasi, numatė, kad „<...>. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (<...>); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (<...>); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

101. Po 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi nauja SĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad „<...>. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais <...>; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); <...>“.

102. SĮ 2 straipsnio 45 dalyje numatyta, kad projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

103. SĮ 2 dalies 61 punkte numatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.

104. SĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) (iki 2021 m. lapkričio 1 d. – kuriais nustatoma statinio vieta sklype), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

105. Pagal SĮ 2 dalies 49 punktą statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis.

106. Analizuojant anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas, jų turinį, taip pat įvertinus įstatymo leidėjo po 2021 m. lapkričio 1 d. įtvirtintus pakeitimus SĮ 24 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad iki tol būtent ginčui aktualiu laikotarpiu būtų galima konstatuoti buvus reikalavimą, kad statinio projekto sprendiniai savo esme gana tiksliai ar identiškai atitiktų projektinių pasiūlymų sprendinius.

107. Vien tai, kad projektiniai pasiūlymai yra vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, savaime nereiškia šių dokumentų turinio identiškos sutapties reikalavimo buvimo. To nekeičia ir ta aplinkybė, kad projektinių pasiūlymų formai ir turiniui yra numatyti konkretūs reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-738 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priede (8 punktas – aiškinamasis raštas, grafinė dalis, kt.). Projektinių pasiūlymų sudėtis savo esme tik nurodo, kas sudaro projektinius pasiūlymus ir kaip jie rengiami, tačiau vien tai, kad jų aiškinamajame rašte turi būti numatyta statinio (pastato) techniniai ir paskirties rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų kiekis, butų, vietų skaičius), kt., nėra pagrindas konstatuoti, jog projektinių pasiūlymų turinys, identiškai toks, koks jis yra esamu momentu (jo nė kiek nekeičiant), neabejotinai turi būti įtvirtinamas ir vėliau rengiamame statinio projekte, kuriame jau išdėstomi esminiai statinio sprendiniai.

108. Vertinant gramatiniu, loginiu metodais SĮ 2 straipsnio 45 dalyje nurodytą projektinių pasiūlymų ir SĮ 2 straipsnio 61 punkte nurodytą statinio projekto apibrėžtis, matyti, kad savo esme projektinių pasiūlymų paskirtis ir tikslas yra nukreipti ne į konkrečių tikslių sprendinių nurodymą jau šioje stadijoje, vėliau nepaliekant galimybės nė kiek jų keisti (koreguoti), tačiau į tai, kad šiais pasiūlymais iš esmės siekiama išreikšti tik pačią statinio statybos idėją (pagrindinius būsimo statinio architektūros ir kitų sprendinių aspektus). Tuo tarpu vėliau statinio projekte jau yra formuluojami konkretūs statinio sprendiniai (galutiniai sprendiniai), kurių pagrindu gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, vykdoma statyba ir pan.

109. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose akcentuoja tai, kad rengiant statinių projektus buvo nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių (SĮ 2 straipsnio 11 dalis), nors statinių projektų sprendiniai turi atitikti projektinių pasiūlymų pagrindinius sprendinius (SĮ 2 straipsnio 45 dalis). Teisėjų kolegija, vertindama šiuos dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, pažymi, kad jie yra nepagrįsti dėl kelių priežasčių.

110. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, projektinių pasiūlymų, statinio projektų rengimo ir statybos leidimų išdavimo metu galiojusi SĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija nenumatė to, kad esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus (šis reikalavimas įsigaliojo po 2021 m. lapkričio 1 d.), todėl įvertinus tai, kad lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), šios nuostatos negali būti taikomos ginčo atveju ir jų pagrindu subjektams negali būti numatomos tam tikros teisės ir pareigos.

111. Antra, pagal anksčiau pateiktų SĮ 2 straipsnio 45 ir 61 dalių nuostatų analizę matyti, kad statinio projekte turi atsispindėti projektiniuose pasiūlymuose išreikšta projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, o ne galutiniai ir nekeičiami statinio sprendiniai (kaip jau minėta, kokia apimtimi statinio projektas turi atitikti projektinius pasiūlymus įstatyme nebuvo numatyta).

112. Galiausiai, pažymėtina tai, kad įstatymas apibrėžia tik tai, kas laikytina esminiais statinio projekto sprendiniais (SĮ 2 straipsnio 11 dalis), tačiau nepateikia „pagrindinių sprendinių“, kaip tai įtvirtinta SĮ 2 straipsnio 45 dalyje, sampratos, todėl nėra pagrindo teigti, kad savo ruožtu projektiniuose pasiūlymuose nurodyti pagrindiniai sprendiniai turėtų būti tapačiai suvokiami, kaip jie apibrėžti SĮ 2 straipsnio 11 dalyje (per esminių sprendinių sampratą), ir dėl to būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo neleistinai nukrypta nuo sprendinių, nuo kurių įstatymas draudžia nukrypti.

113. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punkte nebuvo įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiga išduodant statybos leidimus vertinti, ar statinio projektas atitinka projektinius pasiūlymus. Toks reikalavimas – tikrinti ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius, įtvirtintas po 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame SĮ 27¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte ir iš esmės yra nulemtas SĮ 24 straipsnio 3 dalies pakeitimo, pagal kurį esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus. Šios aplinkybės greta jau kitų išdėstytų teisėjų kolegijai papildomai leidžia daryti išvadą, kad galiojęs ginčui aktualus teisinis reguliavimas nenumatė imperatyvo, jog statinio projekto sprendiniai analogiškai atitiktų projektinius pasiūlymus.

114. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad projektinių pasiūlymų tikslas yra atskleisti visuomenei idėją, kuri vėliau konkretizuojama rengiant statinio projektą jau detaliai nurodant galutinius statinio sprendinius (taigi tokiu būdu skiriasi šių dokumentų tikslai ir paskirtis), darytina išvada, kad tai, kaip ši idėja materializuojasi rengiant statinio projektą, t. y. kaip ji įgyvendinama ir kiek ji sutampa su statinio projekto sprendiniais, o jeigu ne, ar šie neatitikimai gali būti laikomi pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti statybos leidimus, šioje byloje turėjo būti sprendžiama vertinant būtent konkrečius nustatytus neatitikimus tarp projektinių pasiūlymų ir statinio projektų.

115. Tik tą įvertinus galima nuspręsti, ar pakeitimai, atlikti statinio projekte1, projekte2, projekte3, kurių pagrindu buvo gauti ginčijami statybos leidimai, iš esmės paneigia projektiniuose pasiūlymuose išdėstytą projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir, jeigu taip, kokią įtaką nustatyti neatitikimai turi visam projektui bei visuomenės interesams, taigi ir išduotų statybos leidimų teisėtumui.

Dėl konkrečių nustatytų projektinių pasiūlymų ir statinio projektų sprendinių neatitikimo bei to įtakos, sprendžiant dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo

i) dėl butų skaičiaus, užstatymo intensyvumo ir tankumo (I statybų etape)

116. Ieškovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad SL1 ir SL2 dėl E1 ir E2 statinių statybos išduotas pažeidžiant SĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. neatitinka privalomųjų dokumentų, projektinių pasiūlymų. Nurodo, kad vietoje projektiniuose pasiūlymuose numatytų D2 ir D3 statinių po 6 butus statant projekte numatytus E1 ir E2 statinius po 7 butus, didinamas užstatytas sklypo plotas, tuo pačiu didinant užstatymo tankumą ir intensyvumą, ir tuo pažeidžiant projektinių pasiūlymų pagrindinius sprendinius, dėl ko išduoti statybą leidžiantys dokumentai turi būti pripažinti negaliojančiais.

117. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi projektinius pasiūlymus, projekto1 ir projekto2 sprendinius, nustatė, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta, jog visų IV etapų metu pastatytų butų skaičius iš viso sieks 366, tuo tarpu projekte1 ir projekte2 suprojektuoti 368 butai (I etape – 41, II etape – 145, III etape – 96 ir IV etape – 86).

118. Projektiniuose pasiūlymuose I etapu buvo numatyta pastatyti 8 pastatus su 39 butais, tarp kurių ir trys šešiabučiai (D1, D2, D3); visų butų bendras plotas sudaro 2 541,63 kv. m; užstatymo plotas – 2 138,1 kv. m; užstatymo tankumas – 5,41 proc., užstatymo intensyvumas – 6,43 proc. Tuo tarpu projekte1 ir projekte2 numatyta pastatyti 41 butą, t. y. vietoje 2 šešiabučių (D2 ir D3) pastatant 2 septynbučius (E1 ir E2). Tokiu būdu bendras butų plotas – 2 671,97 kv. m, užstatymo plotas – 2 244,62 kv. m, užstatymo tankumas – 5,68 proc., užstatymo intensyvumas – 6,76 proc.

119. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos statinio projekto pakeitimus, tai, kad statinio projekte, lyginant su projektiniais pasiūlymais, butų skaičius padidėjo 2, t. y. dviejuose iš aštuonių pastatų prisidėjo po 1 butą, taip pat atsižvelgdama į papildomai suprojektuotų butų skaičių (2), jį lyginant su bendru suprojektuotų ir planuojamų pastatytų pastatų ir juose esančių butų skaičiumi – 368, susipažinusi su vizualine projektinių pasiūlymų ir statinio projekto dalimi, iš kurios matyti, kad nei pastatų išdėstymas sklype, nei pastatų skaičius dėl to nesikeičia, sprendžia, kad šiuo atveju statinio projekto (I etapo) papildymas 2 butais (vietoje dviejų šešiabučių suprojektavus 2 septynbučius) visumos aplinkybių kontekste neleidžia daryti išvados, kad tuo iš esmės buvo nukrypta nuo projektiniuose pasiūlymuose numatytos vizijos ir šis nukrypimas esmingai keičia bendrą projekto idėją, statinio architektūrą vizualiąja prasme.

120. Pažymėtina tai, kad projektiniai pasiūlymai buvo parengti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 19 d. patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Nr. PPU164/19. Šioje užduotyje buvo numatyti reikalavimai būsimų statinių projektavimui, tarp kurių žemės sklypo užstatymo tankumas – 35 proc., žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 57 proc. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta, kad žemės sklypo užstatymo tankumas – 34,43 proc. (I etapo – 5,41 proc.), užstatymo intensyvumas – 55,42 proc. (I etapo – 6,43 proc.), tuo tarpu projekte1 ir projekte2 žemės sklypo užstatymo tankumas – 34,70 proc. (I etapo – 5,68 proc.), o užstatymo intensyvumas – 55,75 proc. (I etapo – 6,76 proc.).

121. Vertinant šiuos rodiklius matyti, kad nuokrypis tarp projektinių pasiūlymų ir statinio projektuose užfiksuotų rodmenų nustatytas tik I etape ir jis nelaikytinas ženkliu bendrų rodiklių kontekste (žemės sklypo užstatymo intensyvumas padidėjo tik 0,33, o užstatymo tankumas – 0,27), o be to, įvykęs pokytis bet kokiu atveju neviršija patvirtintoje užduotyje numatytų maksimalių dydžių ir yra leistinas. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu įvykę statinio projektų nukrypimai nuo projektiniuose pasiūlymuose nurodytų rodiklių būtų esminiai, kuriems esant būtų galima konstatuoti pažeidimą, dėl kurio būtų pagrindas panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą (SL2). Be to, ir pačios Inspekcijos patikrinimo aktuose buvo nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. bendrąjį planą ir projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Nr. PPU164/19.

122. Pažymėtina tai, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose iš esmės apsiribojo tik pačių statinio projektų nukrypimų nuo projektinių pasiūlymų formaliu konstatavimu (išvardijimu), dėl ko apskritai ginčo byloje ir nekilo (dėl padidėjusio butų skaičiaus, taigi ir užstatymo tankumo ir intensyvumo), tačiau detaliau taip ir nepagrindė, kaip šie neatitikimai iš esmės keičia projektiniuose pasiūlymuose nurodytą pačią projekto idėją, kaip tokie pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos tuo suinteresuotai visuomenės daliai ir pan. (CPK 178 straipsnis).

123. Be to, netgi vertinant Inspekcijos poziciją, kad statinio projektų sprendiniai dėl butų skaičiaus padidėjimo neatitinka projektinių pasiūlymų pagrindinių sprendinių, kaip tą suvokia ir aiškina Inspekcija šioje byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai pastebėjo atsakovės savo atsiliepimuose į apeliacinius skundus, pati Inspekcija kitame teisminiame procese laikėsi pozicijos, jog butų skaičius nėra esminis statinio projekto sprendinys, todėl keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-542-854/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-406-661/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

124. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukrypimas nuo projektinių pasiūlymų papildomai statinio projektuose numatant 2 butus, nėra laikytinas pažeidimu, kuriam esant turėtų būti panaikintas statybą leidžiantis dokumentas (SL2).

ii) dėl stogo tipo, laikančiųjų stogo konstrukcijų, jų išdėstymo (I statybų etape)

126. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, o būtent SĮ 24 straipsnio 3 dalis, nenumatė to, kad esminiai statinio projekto sprendiniai, kaip jie numatyti SĮ 2 straipsnio 11 dalyje, turi atitikti projektinius pasiūlymus. Todėl šiuo aspektu apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai, iš esmės siekiant po 2021 m. lapkričio 1 d. atsiradusį reikalavimą analogiškai pritaikyti ir ginčo atveju, laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją.

127. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal SĮ 2 straipsnio 11 dalyje numatytą esminių statinio projekto sprendinių sampratą apskritai darytina išvada, kad esminiai statinio projekto sprendiniai pirmą kartą yra numatomi tik statinio projekte, o ne projektiniuose pasiūlymuose, kuriuose pateikiama tik pati būsimo statinio pagrindinių sprendinių idėja (SĮ 2 straipsnio 45 dalis). Tokiu būdu pritartina atsakovių atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėstomai pozicijai, kad šiuo atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, kad statinio projekte tikslinant projektinių pasiūlymų sprendinius yra nukrypstama nuo kokio nors esminio statinio projekto sprendinio, nes iki projekto parengimo ir patvirtinimo neegzistuoja joks esminis statinio projekto sprendinys, kuris galėtų būti pakeistas.

128. Paminėtina tai, kad nors projektinių pasiūlymų pagrindinių sprendinių idėja ir turi būti pakankamai aiški ir konkreti, tačiau tai nereiškia, kad ji jau pradinėje statybų stadijoje (iš esmės vizijos formavimo procese) turi būti išreikšta forma, atitinkančia konkretų, galutinį ir vėliau nė kiek nekoreguotiną statinio projekto sprendinį.

129. Iš byloje esančio statinio projekto2 3.2 dalies „Statinio architektūros projektiniai sprendimai“– „Išorinės pastato apdaila“–„Stogas“ matyti, kad projekte numatyta, kad gyvenamojo namo stogas – šlaitinis. Projekto2 3.3 dalyje „Statinio konstrukcijų sprendiniai“–„Stogų konstrukcija“ nurodyta, kad įrengiant šlaitinį stogą, projektuojama stogo konstrukcija – medinės gegnės ir mūrlotai. Danga – čerpės arba skarda, įrengiama pagal pasirinkto gamintojo technologiją. Būtina įrengti stogui reikalingus konstrukcinius sluoksnius pagal STR 2.05.05:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“; A+ efektyvumo klasės stogas.

130. Byloje ginčo dėl to, kad tiek projektiniuose pasiūlymuose, tiek projekte2 numatytas stogo tipas – šlaitinis stogas, bei statinių aukštis, plotis ir ilgis nesikeitė, nėra. Apeliaciniuose skunduose keliamas tik klausimas dėl to, kad pakeičiant laikančiąsias stogo konstrukcijas, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (SĮ 2 straipsnio 11 dalis), dėl kurio nepagrįstumo jau pasisakyta anksčiau ir kas nesudaro pagrindo pripažinti SL2 kaip išduotą neteisėtai. Tokiu būdu teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pats stogo tipas nesikeitė, taip pat tai, kad ginčui aktualiu metu negaliojo SĮ 24 straipsnio 3 dalies imperatyvas dėl esminių statinio projekto sprendinių atitikimo projektiniams pasiūlymams, neturi pagrindo teigti, kad šiuo atveju stogo pakeitimas iš dvišlaičio į daugiašlaitį statinio projekte2 nebuvo galimas ir tas laikytina pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą (SL2).

131. Iš atsakovių į bylą pateiktos 2022 m. sausio 17 d. Stogo konstrukcijų tyrimo specialisto išvados, kurią surašė specialistas prof. hab. dr. L. U., įrašytas į teismo ekspertų sąrašą teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1R-457, matyti, kad specialistas vertino daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), projektinių stogo konstrukcijų sprendinius.

132. Specialistas padarė šias ginčui aktualias išvadas: i) stogo projekto pakeitimas atliktas išlaikant šlaitinę stogo konstrukciją, išlaikant laikančiųjų konstrukcijų montavimo vietą, išlaikant nepakitusią visų pastatų aukščiausiosios konstrukcijos (kraigo) altitudę, išlaikant stogo laikančiųjų konstrukcijų parinktas medžiagas, užtikrinančias laikančiųjų konstrukcijų pagrindines charakteristikas: stiprį, atsparumą ugniai, ilgaamžiškumą, stogo varžą (užtikrinant statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą); ii) laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos į blogesnes negu numatytos projekto laidoje 0 (kuri atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius), t. y. laikančiosios konstrukcijos išliko analogiškos. Nepakito statinio išorės matmenys. Pasikeitė tik laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo kryptis, paliekant analogišką jų išdėstymo vietą.

133. Nors nagrinėjamu atveju šis įrodymas ir nėra laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau jį vertinant visumos byloje esančių įrodymų kontekste, nesant byloje kitų išvadoje užfiksuotų aplinkybių paneigiančių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiomis išvadomis nesutikti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose dėsto tik bendro pobūdžio argumentus dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, kaipo tokių, iš esmės tik SĮ 2 straipsnio 11 dalies pažeidimo aspektu (dėl kurio nepagrįstumo jau pasisakyta anksčiau), tačiau konkrečiau nedetalizuoja ir neįrodinėja atliktų pakeitimų neigiamos įtakos vystomam projektui (t. y. kad jie negalimi, blogina namų būklę, kt.), kas šiuo atveju, be kita ko, vertinant šiuos klausimus būtent statinio projekto ir projektinių pasiūlymų (o ne statinio projekto–kito statinio projekto, kuriuose nukrypimai jau negalimi) kontekste, t. y. vizijos ir konkrečių sprendinių formavimo procese, yra taip pat aktualu (CPK 178 straipsnis).

134. Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punktu, pakeičiant stogų laikančiųjų konstrukcijų vietą turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir, kadangi buvo pakeisti su visuomene suderinti esminiai sprendiniai, nėra pagrindo taikyti šiame punkte numatytų išimčių.

135. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio minėto STR 1.05.01:2017 48 punktas (nuo 2021 m. spalio 30 d. neteko galios) numatė, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: i) laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas (48.1 punktas); ii) dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis (48.2 punktas); iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) (48.3 punktas); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys (48.4 punktas); mažinami statinio išorės matmenys (48.5 punktas).

136. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu laikantis ieškovės ir trečiojo asmens pozicijos dėl projekto2 esminių sprendinių neatitikimo projektiniams pasiūlymams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovių pasitelkto specialisto išvadoje numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos į blogesnes negu numatytos projekto laidoje 0 (kuri atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius), ieškovei ir trečiajam asmeniui neįrodžius priešingai, darytina išvada, kad šiuo atveju apskritai būtų pagrindas taikyti STR 1.05.01:2017 48.1 punkte buvusią išimtį. Dėl to, nei pakartotinis projektinių pasiūlymų viešinimas, nei naują statybą leidžiančio dokumento gavimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas.

137. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog projekte2 numatytas stogų neatitikimas projektiniams pasiūlymams nėra laikytinas pažeidimu, sudarančiu pagrindą projekto2 pagrindu išduotą SL2 pripažinti neteisėtai išduotu bei negaliojančiu.

iii) dėl statinio išorės matmenų (aukščio) ir statinio dalių paskirties (II statybų etape)

139. Byloje nustatyta, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad II statybos etape projektuojamame K‘ tipo name bus 35 butai ir 5 komercinės patalpos; taip pat numatytas statinių aukštis: K tipo namo aukštis – 14,8 m; K‘ tipo namo aukštis – 14,8 m; M tipo namo aukštis – 16,5 m; M‘ tipo namo aukštis – 14,8 m; N tipo namo aukštis – 16,5 m.

140. Projekte3 suprojektuotame K‘ tipo name numatyti 36 butai ir 4 komercinės patalpos; numatytas statinių aukštis: K tipo namo aukštis – 13,5 m; K‘ tipo namo aukštis – 14 m; M tipo namo aukštis – 15,35; M‘ tipo namo aukštis – 13,95 m; N tipo namo aukštis – 15,35 m.

141. Taigi, vertinant projektiniuose pasiūlymuose ir projekte3 numatytus sprendinius matyti, kad K‘ tipo name buvo pakeista butų ir komercinių patalpų proporcija, t. y. 1 sumažintas komercinės paskirties patalpų skaičius (nuo 5 iki 4) ir tokiu būdu 1 padidintas butų skaičius (nuo 35 iki 36), taip pat buvo sumažintas statinių aukštis: projekte3 lyginant su projektiniais pasiūlymais K tipo namo aukštis sumažėjo 1,3 m; K‘ tipo namo aukštis – 0,8 m; M tipo namo aukštis – 1,15 m; M‘ tipo namo aukštis – 0,85 m; N tipo namo aukštis – 1,15 m.

142. Pažymėtina tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo SL3 leidimo neteisėtumą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su esminių statinio projekto sprendinių privalomu atitikimu projektiniams pasiūlymams. Teisėjų kolegija jau anksčiau šioje nutartyje pasisakė dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir to, kad SĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija po 2021 m. lapkričio 1 d., numatanti, kad esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, ginčo atveju netaikytina. Atsižvelgiant į tai, dėl to papildomai nebepasisakytina ir šiuo aspektu nurodomi dalyvaujančių byloje asmenų argumentai anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pripažinti SL3 negaliojančiu.

143. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 135, 136 punktuose, netgi laikantis priešingos pozicijos ir projekto3 ir projektinių pasiūlymų atitiktų vertinant per esminių statinio sprendinių sampratą, darytina išvada, kad šiuo atveju taip pat būtų buvęs pagrindas taikyti ir STR 1.05.01:2017 48.5 punkte numatytą išimtį, pagal kurią nėra reikalaujama gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kuomet mažinami statinio išorės matmenys, kas šiuo atveju ir buvo padaryta projekte3 suprojektuojant K, K‘, M, M‘, N tipų namus.

144. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų argumentai dėl pastatų dalių paskirties pakeitimo – o būtent dėl to, kad vietoje 35 butų ir 5 komercinių patalpų, numatytų projektiniuose pasiūlymuose, rengiant statinio projektą3 jau numatyta 36 butai ir 4 komercinės paskirties patalpos, taip pat nesudaro pagrindo spręsti esant pagrindą panaikinti SL3. Šiuo atveju tai, kad viename statinyje vienu padidėjo butų skaičius ir vienu sumažėjo komercinių patalpų skaičius, nelaikytina neatitikimu, dėl kurio iš esmės pasikeitė statinio architektūros ir kitų sprendinių idėja.

145. Kaip teisingai pastebėjo atsakovės (statytoja ir projektuotoja) savo atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodytas pakeitimas ir toliau visas komercines patalpas numatė pirmame to paties pastato aukšte, vadinasi jų išdėstymas erdvėje nepasikeitė, pasikeitė tik jų išsidėstymas per korpusus, be to, patalpų skaičius ir jų plotas keitėsi nežymiai.

146. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose iš esmės taip ir nepagrindžia, kaip sumažintas statinių aukštis intervale nuo 0,8 m iki 1,3 m ar nežymios dalies patalpų bendrų patalpų skaičiaus kontekste paskirties pakeitimas iškreipia bendrą vystomo projekto idėją, kokią tai turi įtaką bendruomenei ir kokie galimai neigiami padariniai dėl to kyla ar pan. Todėl vien tas faktas, kad namų aukštis projekte3 neatitinka to aukščio, kuris buvo numatytas projektiniuose pasiūlymuose, ar tai, kad vienu buvo sumažintas komercinių patalpų skaičius ir atitinkamai vienu padidintas butų skaičius, savaime nėra pagrindas vertinti SL3, kaip išduotą neteisėtai ir jį panaikinti.

Dėl savavališkos statybos aktų reikšmės, sprendžiant dėl SL3 teisėtumo

148. Ginčui aktualios redakcijos SĮ 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas numatė, kad šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti.

149. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą: asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

150. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju ieškovė šioje byloje visų statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumą grindė tuo, jog statinio projektai, kurių pagrindu išduoti statybos leidimai, neatitinka projektinių pasiūlymų. Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad I statybų etape (vykdant statybos darbus pagal projektą1) ieškovei nustačius savavališkos statybos faktą, surašius savavališkos statybos aktus, privalomus nurodymus, statytoja, norėdama tęsti statybos darbus turėjo juos pašalinti, įteisinti savavališką statybą. Tokiu būdu statytoja, pasinaudodama galimybe įteisinti savavališką statybą, pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Dėl to statytoja vietoje projekto1 parengė naują projekto laidą – projektą2, 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. spalio 9 d. sumokėjo įmokas už savavališkos statybos įteisinimą.

151. Šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams ir daryti išvadą, kad savavališkos statybos padariniai 2020 m. spalio 30 d. išduodant SL2 buvo faktiškai pašalinti, nepaisant to, kad šis faktas nėra konstatuotas Inspekcijos, kadangi ji kreipėsi į teismą, ginčydama SL2 teisėtumą kitu pagrindu – dėl to, kad projektas2, pagal kurį išduotas SL2, neatitinka projektinių pasiūlymų.

152. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcijos 2021 m. kovo 23 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte numatyta, kad statinio sprendiniai atitinka projektinius sprendinius, o 2021 m. kovo 5 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte nėra nurodyta kitų neatitikimų, išskyrus tai, jog projekto2, pagal kurį buvo išduotas SL2, sprendiniai neatitinka projektinių pasiūlymų. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad SL3 išdavimo metu savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti.

153. Taigi, įvertinus tai, kad SL3 išdavimo metu savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti, SL2 nebuvo ginčijamas šiuo pagrindu ir buvo galiojantis, darytina išvada, kad šiuo atveju išduoti SL3 teisinių kliūčių nebuvo. Be to, SL3 buvo išduotas kito projekto – projekto3, pagrindu (dėl kitu etapu ir kitų nei projekte1 ir projekte2 numatytų pastatų statybos), kuris šioje byloje taip pat buvo ginčijamas dėl nukrypimo nuo projektinių pasiūlymų, kas nebuvo pripažinta pažeidimu, todėl SL3 teisėtumas nebuvo paneigtas.

154. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodomų argumentų pagrindu nėra pagrindo pripažinti SL3 negaliojančiu.

155. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas dalį civilinės bylos dėl SL1 pripažinimo negaliojančiu nutraukęs, ir sprendęs, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais SL2 ir SL3, pagrįstai ieškovės ieškinį, įskaitant ir išvestinius reikalavimus (dėl statybos padarinių pašalinimo), neatsiejamai susijusius su SL2 ir SL3 teisėtumo vertinimu, atmetė. Ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

157. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas ir sumažino priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau visgi netinkamai jas paskirstė, nevertino jų realumo, neįsitikino ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai (dalis išlaidų nesusijusios su nagrinėjama byla). Be to, sprendime nėra pateikta jokių skaičiavimų, kodėl būtent atsakovei priteista 6 000 Eur suma, tuo labiau, kad nenurodytos advokatų laiko sąnaudos, kurios būtinos apskaičiuojant, ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, nevertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos, ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų.

158. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

159. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

160. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

161. Iš į bylą pateikto 2021 m. balandžio 6 d. atsakovės UAB „Rinvest“ atstovo advokato Jovito Elzbergo (advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“) patvirtinimo dėl apmokėjimo matyti, kad atsakovės atstovas patvirtino, kad minėtai datai buvo patirta 3 079,45 Eur (su PVM) dydžio išlaidos už teisines paslaugas, iš kurių atsakovės apmokėta suma – 1 960,20 Eur.

162. Iš suteiktų paslaugų, teiktų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ataskaitos matyti, kad jas sudaro 2 275 Eur (be PVM): 55 Eur už susitikimą ir konsultacijas, 100 Eur už prašymą pratęsti atsiliepimo terminą, 450 Eur už rašto Aplinkos ministerijai dėl išaiškinimo rengimą; 200 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir bylos medžiaga, motyvų nustatymą; 150 Eur už atsiliepimo į ieškinį derinimą; 400 Eur, 110 Eur, 400 Eur, 110 Eur ir 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100 Eur už komunikaciją su Aplinkos ministerija dėl paaiškinimo (atsakymo) parengimo.

163. Iš suteiktų paslaugų, teiktų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., ataskaitos matyti, kad jas sudaro 1 343,33 Eur (be PVM): 50 Eur, 50 Eur, 25 Eur, 25 Eur, 25 Eur už komunikaciją su Aplinkos ministerija; 316,67 Eur, 550 Eur, 66,67 Eur, 50 Eur, 110 Eur, už skundo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo, 25 Eur už skundo pasirašymą ir pateikimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 50 Eur už bylos komplektavimą ir pateikimą klientui.

164. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovei UAB „Rinvest“ suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, paslaugų teikimo laikotarpiu patirtas ir apmokėtas išlaidas už teisines paslaugas (1 960,20 Eur), neturi pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad jos nėra nepagrįstos ar nebuvo šioje byloje būtinos, dėl ko negalėtų būti priteistos.

165. Nors ir sutiktina su tuo, kad negalima tiksliai nustatyti būtent to, ar visos laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. patirtos išlaidos gali būti vertinamos kaip susijusios būtent su šia civiline byla, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra prašoma priteisti visų šių patirtų išlaidų (o tik atsakovės apmokėtą 1 960,20 Eur sumą), taip pat į tai, kad išlaidos, dėl kurių patyrimo šioje byloje abejonių nekyla (išlaidos, susijusios su pozicijos rengiant atsiliepimą derinimu ir pačio atsiliepimo į ieškinį rengimu, rašto dėl išaiškinimo rengimu Aplinkos ministerijai) sudaro virš 2 000 Eur, spręstina, kad 1 960,20 Eur suma, patenkanti į šias ribas, gali būti vertinama kaip realiai atsakovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

166. Be to, pažymėtina ir tai, kad šios sumos apimtyje bendra atsiliepimo į ieškinį derinimo ir parengimo suma (1 370 Eur (be PVM)) (kuri sudaro didžiąją dalį išlaidų) neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 punktas). Kitų dokumentų (konsultacijos, prašymo pratęsti terminą, kt.) parengimo išlaidos taip pat atitinka Rekomendacijų dydžius (Rekomendacijų 8.17 punktas). Nors už rašto Aplinkos ministerijai dėl išaiškinimo rengimą patirtos išlaidos (450 Eur) gana viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Rekomendacijų 8.17 punktas), o už kitų paklausimų ir raštų rengimą neženkliai viršija (Rekomendacijų 8.18 punktas), tačiau, kaip jau buvo minėta, įvertinus tai, kad iš 3 618,33 Eur sumos (be PVM) (2 275 Eur + 1 343,33 Eur; su PVM – 4 378,18 Eur), prašoma priteisti suma sudaro 1 960,20 Eur (su PVM), darytina išvada, kad išlaidų, viršijančių Rekomendacijų dydžius, dalis nepatenka į šioje byloje prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu nekyla pagrindas ir jų mažinti.

167. Atsakovė taip pat prašė teismo priteisti 16 987,85 Eur išlaidas už teisines paslaugas, suteiktas advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatų. Atsakovių (statytojos ir projektuotojos) atstovas advokatas Donatas Jasaitis 2022 m. balandžio 27 d. prašyme nurodė, kad teikia 2021 m. gruodžio 31 d. (7 291,94 Eur sumai) ir 2022 m. vasario 28 d. (15 011,26 Eur sumai) sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas ir apmokėjimus patvirtinančius dokumentus, iš viso – 22 303,20 Eur sumai. Atkreipė dėmesį, kad dalis paslaugų (379,52 Eur dalyje), už kurias buvo išrašyta 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita, nėra tiesiogiai susijusios su atstovavimu teisminėje byloje, todėl prašoma priteisti suma pagal šią sąskaitą yra 6 912,42 Eur. Be to, ir pagal 2022 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą dalis paslaugų (4 935,83 Eur dalyje) nėra tiesiogiai susijusios su atstovavimu teisme, todėl prašoma priteisti suma pagal šią sąskaitą yra 10 075,43 Eur, todėl bendra prašoma priteisti suma – 16 987,85 Eur.

168. Prašyme dėl suteiktų paslaugų detalizacijos nurodyta, kad: i) bylos medžiagos analizė, gynybos strategijos kūrimas ir aptarimas su klientu bei prašymo dėl prieigos prie bylos parengimas sudaro 6 912,42 Eur (su PVM) sumą; ii) rašytinių paaiškinimų rengimas, papildomų įrodymų rinkimas, pasiruošimas ir dalyvavimas 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje – 16 987,85 Eur sumą.

169. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomas priteisti išlaidas, jų pobūdį ir dydį, taip pat jų pagrindimą, sprendžia, kad ne visos jos gali būti priteistos. Visų pirma pažymėtina tai, kad 16 987,85 Eur išlaidas prašoma priteisti už advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokato suteiktas teisines paslaugas. Nustatyta, kad minėtos advokatų kontoros advokatas Donatas Jasaitis į bylą įstojo 2021 m. gruodžio 21 d., iki tol atsakoves (statytoją ir projektuotoją) nuo 2020 m. lapkričio 3 d. byloje atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Jovitas Elzbergas, dėl kurio suteiktų teisinių paslaugų išlaidų pasisakyta anksčiau.

170. Nors nagrinėjamu atveju ir nekyla abejonių dėl to, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato ir dėl to patyrė teisinės pagalbos išlaidas, tačiau sutiktina su ieškove, kad atsakovei tik bendrai nurodant patirtų išlaidų apibūdinimą, nedetalizuojant, kada jos konkrečiai patirtos (kas yra būtina nustatant taikytiną vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU) (Rekomendacijų 7 punktas), laiko sąnaudų (kas yra būtina, sprendžiant dėl paslaugų dydžio pagal Rekomendacijų 8.19, 8.20, 9, 10 punktus) yra apsunkinta galimybė tiksliai nustatyti realiai patirtų teisinių išlaidų dydį. Visgi įvertinus vien bendrą prašomą priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumą (16 987,85 Eur), nurodomas paslaugas, už ką jos buvo paskaičiuotos, spręstina, kad pagal suteiktų paslaugų pobūdį (rašytinių paaiškinimų parengimas, įrodymų rinkimas, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje) ir jų Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.16-8.20 punktai), bendra atsakovei teismo priteista teisinių paslaugų išlaidų suma (6 000 Eur (į kurią įskaičiuotos ir 1 960,20 Eur anksčiau aptartos išlaidos), taigi apie 4 039,80 Eur apimtyje (6 000 Eur – 1 960,20 Eur) yra aiškiai per didelės.

171. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už bylos analizę, pasirengimą jai, paaiškinimų rengimą, įrodymų rinkimą, pasiruošimą 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame, Rekomendacijose numatyti sąlyginai maži koeficientai, kurių pagrindu apskaičiuojamos maksimalios išlaidos (0,01; 0,1 (bendrai ir/ar už 1 val.); 0,4) ir tikėtinų išlaidų patyrimo metu (laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. (advokatas įstojo į bylą) iki 2022 m. gegužės 6 d., kuomet išnagrinėta byla), buvę VDU dydžiai, įvertinus ir tai, kad 2022 m. sausio 20 d. parengiamasis teismo posėdis truko tik 37 min. (2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio informacinė pažyma), teisėjų kolegijai leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau nei 1 500 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsnis).

172. Pažymėtina tai, kad atsakovės nurodomi argumentai, kad nėra pagrindo dar mažinti ir taip jau pirmosios instancijos teismo sumažintas bylinėjimosi išlaidas, taip pat tai, kad šios išlaidos buvo patirtos atstovaujant dvi atsakoves – statytoją ir projektuotoją, nesudaro pagrindo spręsti, kad šios išlaidos yra savaime pagrįstos. Šiuo atveju atsakovė UAB „Rinvest“, siekdama, jog būtų atlygintos visos galimai šioje byloje jos patirtos išlaidos, turėjo procesinę pareigą jas aiškiai pagrįsti, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis).

173. Teisėjų kolegijai įvertinus prašyme nurodytų išlaidų pobūdį, tikėtinas advokato laiko sąnaudas (atsakovė tikrųjų laiko sąnaudų nenurodė), taip pat Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius už konkretaus pobūdžio paslaugas (Rekomendacijų 8.16-8.20 punktai), matyti, kad nurodytų išlaidų suma objektyviai negali sudaryti 4 039,80 Eur sumos (iš teismo priteistos 6 000 Eur sumos atėmus 1 960,20 Eur teisinės pagalbos išlaidas, dėl kurių jau anksčiau pasisakyta). Ta aplinkybė, kad paslaugos suteiktos dviem atsakovėms, nekeičia parengtų procesinių dokumentų sudėtingumo laipsnio, kadangi juose buvo pateikiama bendra atsakovių pozicija, nurodomi abiejų atsakovių bendri atsikirtimai, nepasisakant dėl kiekvienos atsakovės atskirais aspektais.

174. Be to, nors atsakovė nurodo, kad byla truko gana ilgą laiką, todėl yra pagrindas nemažinti ir taip jau sumažintų išlaidų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 16 987,85 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas atsakovė prašo priteisti vien tik už advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokato suteiktas paslaugas, o šios advokatų kontoros advokatas pirmą kartą į bylą įstojo tik 2021 m. gruodžio 21 d. (pati byla pradėta 2020 m. spalio 2 d.), kai byla išnagrinėta 2022 m. gegužės 6 d. Tokiu būdu teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad per tokį sąlyginai trumpą atstovavimo laikotarpį (4,5 mėn.), kuomet bylos eiga patvirtina, kad nebuvo atliekama daug ir/ar sudėtingų procesinių veiksmų, patirtos 16 987,85 Eur dydžio išlaidos yra racionalios ir pagrįstos (CPK 185 straipsnis).

175. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovei, kuomet ji buvo atstovaujama kitos kontoros advokato Jovito Elzbergo, skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl 1 960,20 Eur sumos atlyginimo. Atsakovė apeliaciniu skundu neskundė teismo sprendimo dalies dėl už šio advokato suteiktas paslaugas išlaidų dydžio, nedėstė argumentų apie galimai vėliau kitas patirtas ir jai atlygintinas išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl bylinėjimosi išlaidų pasisako tik ieškovės apeliacinio skundo ribose.

176. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus jog ne visos atsakovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą buvo būtinos ir pagrįstos, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš ieškovės atsakovei UAB „Rinvest“ iš viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už teisinę pagalbą sudaro 3 460,20 Eur (1 960,20 Eur + 1 500 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylos baigties

177. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant atsakovei UAB „Rinvest“ iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

178. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

179. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

180. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestas, todėl, atsižvelgiant į tai, paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

181. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Globalus projektavimas“ nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

182. Atsakovė UAB „Rinvest“ pateikė prašymą priteisti 5 240,82 Eur bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovės – 3 477,18 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iš trečiojo asmens G. B. – 647,41 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir 1 116,23 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (iš viso – 1 763,64 Eur).

183. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 282 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur už teisines paslaugas.

184. Trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atmesti atsakovės UAB „Rinvest“ prašymą priteisti iš jo 1 763,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prašymą grindžia tuo, kad atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų, iš kurių būtų galima aiškiai identifikuoti atsakovės patirtų išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimų į trečiojo asmens atskirąjį ir apeliacinį skundą parengimu, apskaičiavimą ir pagrindimą. Teigia, kad iš pateiktų sąskaitų, mokėjimo pavedimų ir pažymos nematyti, kad jų sumos būtų siejamos būtent su šių paslaugų teikimu.

185. Spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11; 8.16 punktai), ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

186. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės UAB „Rinvest“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą jų dydį (2 248,87 Eur), todėl mažintinos. Įvertinus procesinio dokumento pobūdį, jo turinį, taip pat kaip papildoma aplinkybe remiantis tuo, kad ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo visgi patenkintas, protinga ir pagrįsta iš ieškovės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma laikytina 1 600 Eur.

187. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovei UAB „Rinvest“ iš trečiojo asmens G. B. priteistinų bylinėjimosi išlaidų, daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovei priteisti 647,41 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

188. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepimą į atskirąjį skundą rengė dėl trečiojo asmens atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Įstatyme numatyta, kad teismo nutartį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį apeliacine tvarka gali skųsti asmuo, kuriam šis įpareigojimas numatytas (CPK 100 straipsnio 2 dalis). Todėl tokiu atveju atsiliepimų į atskirąjį skundą kiti dalyvaujantys byloje asmenys neprivalo pateikti, ko, beje, atsakovei ar/ir kitiems dalyvaujantys byloje asmenims, nenumatė ir pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priimdamas trečiojo asmens atskirąjį skundą ir nurodydamas jį siųsti Vilniaus apygardos teismui. Tokiu būdu tai, kad atsakovė po atskirojo skundo išsiuntimo 2022 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismui savo iniciatyva 2022 m. liepos 20 d. pasirinko byloje pateikti atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą, yra nulemta jos pačios valios ir pasirinkto veikimo modelio, tačiau dėl to patirtų išlaidų, kaip nebūtinų ir nepagrįstų, atlyginimas negali būti perkeliamas trečiajam asmeniui. Kitoks aiškinimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

189. Pasisakydama dėl atsakovės prašymo priteisti jai iš trečiojo asmens 1 116,23 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, įvertinusi atsakovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl šių išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 29 d. teisme gautame prašyme, šios išlaidos yra realiai patirtos (tą patvirtina netgi paties dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą, parengimo faktas) ir jų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti sprendžiamas. Visgi, nors šios išlaidos ir neviršija Rekomendacijose numatytą maksimalų jų dydį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, motyvus, tai, kad pati atsakovė pripažino, kad didžiąja dalimi trečiojo asmens apeliacinis skundas atitinka ieškovės apeliacinio skundo turinį, dėl ko daugumos tapačių motyvų atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nebekartojo, sprendžia, kad yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki 800 Eur.

190. Atmetus trečiojo asmens G. B. apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

191. Ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl įvertinus tai, kad jos apeliacinis skundas materialiųjų reikalavimų apimtyje, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis, atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos nė iš vieno dalyvaujančio byloje asmens valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (jas sumažinant) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“, juridinio asmens kodas 302842911, 3 460,20 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimties eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“, juridinio asmens kodas 302842911, 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinvest“, juridinio asmens kodas 302842911, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.