Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) asociacijos „Lazdynėlių gerovės bendruomenė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Rinvest“, UAB „Globalus projektavimas“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padalinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Rinvest“, UAB „Globalus projektavimas“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padalinių pašalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėją atsisakyta įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (2 d.).

Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, susijusias su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimu į bylą, yra nurodęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja bylos teisinį ryšį su jos teisėmis ir pareigomis grindė tuo, kad pareiškėjos veiklos sritys, tikslai ir uždaviniai yra susiję su bendruomenės narių interesų atstovavimu; kadangi bendruomenės nariai G. B., R. B., R. A. gyvena netoli nuo žemės sklypo, kuriame yra vykdomos statybos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pareiškėja turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie galimą byloje priimto sprendimo įtaką įvardintiems bendruomenės nariams nesudaro pagrindo išvadai, jog būsimas pirmosios instancijos teismo sprendimas galimai sukurs teises ir (ar) pareigas ne minėtiems konkretiems pareiškėjos nariams, tačiau pačiai pareiškėjai, kaip atskiram teisinių santykių subjektui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas pareiškėjos argumentas nepagrindžia jos materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Pažymėtina, kad esant situacijai, jog teismo sprendimas tiesiogiai veiks aukščiau nurodytų pareiškėjos narių civilines teises ir pareigas, jie turi teisę patys savo vardu kreiptis į teismą dėl jų įtraukimą į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų procesiniu teisiniu statusu.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjos suinteresuotumą bylos baigtimi Orhuso konvencijos prasme.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo aplinkos apsaugos srityje Orhuso konvencija suteikia ne kiekvienam, o tik suinteresuotam subjektui. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį, suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kiekviena šalis, vadovaudamasi savo nacionalinės teisės aktais užtikrina, kad suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje institucijoje siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis ir kai tai numatyta nacionalinėje teisėje bei nepažeidžiant šios straipsnio 3 dalies, kitomis atitinkamomis šios konvencijos nuostatomis.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų, taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus. Taip pat tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, bei įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra viena iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių nuolatinę ir realią pareiškėjos veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje (CPK 178 str.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos įstatų pakeitimai Juridinių asmenų registre įregistruoti tik 2021 m. balandžio 28 d., o iki tol, pareiškėjos įstatuose net nebuvo numatytas tikslas veikti aplinkos apsaugos srityje, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja nuolatos vykdo veiklą aplinkos apsaugos srityje. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė suinteresuotumo dalyvauti bylos nagrinėjimo procese Orhuso konvencijos prasme.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Apibendrinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl ko nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovė UAB „Rinvest“ prašo skirti pareiškėjai 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai pakartotinai prašant įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, kai šis klausimas jau buvo išspręstas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 11 d. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama ją įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje netenkinti. Dėl nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

2021 m. gegužės 11 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su nauju prašymu, prašydama ją įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja, teikdama pakartotinį prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, siekė užvilkinti bylos nagrinėjimo procesą, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjos veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo teise ir skirti jai CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą, dėl ko atsakovės prašymas skirti baudą pareiškėjai atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės UAB „Rinvest“ prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai „Lazdynėlių gerovės bendruomenei“.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.