Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apelianto) G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinius atsakovams UAB „Rinvest“, UAB „Globalus projektavimas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje G. B. dėl statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo trūkumų

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis, kuria teismas nustatė trečiajam asmeniui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o būtent sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

10. Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

11. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikdamas apeliacinį skundą trečiasis asmuo turėjo sumokėti 282,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau jo išvis nesumokėjo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Apeliantas savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, o už apeliacinį skundą mokamas toks pats žyminis mokestis, kuris mokėtinas už ieškinį, todėl atitinkamai jo apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintinas.

13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ginanti valstybės interesą, apeliantas į nagrinėjamą bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

15. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Tokiu būdu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik įstatyme nurodyti asmenys. Nors šiuo atveju tokių asmenų sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai nesuteikia pagrindo normą aiškinti plečiamai, į sąrašą įtraukiant ir fizinius asmenis. CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems suteikta teisės aktų.

16. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už apeliacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie apeliacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Šiuo atveju trečiasis asmuo reikalavimų, kurių esmė būtų viešojo intereso gynimas, byloje nepareiškė. Be to, jis nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis jam suteikta teisė ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnio 2 dalis). Nesant duomenų, kad trečiajam asmeniui CPK ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, darytina išvada, kad jis veikia tikslu ginti savo interesus, todėl trečiasis asmuo turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais, tačiau su apeliaciniu skundu jis nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais, jog nepriklausomai nuo to, kad trečiasis asmuo (apeliantas) byloje dalyvavo ieškovo pusėje, o trečiasis asmuo turi šalies procesines teises ir pareigas, tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra ieškovo procesinė teisė, kuri garantuojama ir tretiesiems asmenims (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Juo labiau, kad kaip ir buvo minėta net ir pati Institucija nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo absoliučiai visose bylose, tačiau tik tose, kuriose ji pareiškia ieškinį arba pareiškimą siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad apeliantas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nėra atleistinas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismo nurodyto žyminio mokesčio dydžio apeliantas neginčija.

19. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kadangi procesinis terminas apeliantui pašalinti ieškinio trūkumus jau yra pasibaigęs, šiems reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad visi duomenys, susiję su ieškinio trūkumų pašalinimu, teikiami pirmosios instancijos teismui.

Dėl baudos skyrimo

21. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Rinvest“ ir UAB „Globalus projektavimas“ prašė trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir skirti trečiajam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos skiriant statytojui, nes jis pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą skundą vilkina procesą.

22. CPK 95 straipsnis nustato teisines pasekmes šaliai, kuri piktnaudžiauja savo procesinėmis teisinėmis. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs trečiojo asmens teisę teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, su kuria nesutinka, ir atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo, naudodamasis įstatymo jam suteikta teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų nurodomi trečiojo asmens veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog naudojimasis įstatymo jam suteikta teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tretysis asmuo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trečiojo asmens (apelianto) G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti trečiajam asmeniui (apeliantui) G. B. terminą iki 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Atmesti atsakovų UAB „Rinvest“ ir UAB „Globalus projektavimas“ prašymą dėl baudos skyrimo.