Utenos apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė A. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus bei atsisakiusi reikalavimo leisti nepilnametį vaiką išvežti nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, taip pat 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu, įrašytu į teismo posėdžio protokolą – garso įrašą, sumažinusi ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašo 1) nustatyti ieškovės ir atsakovo D. B. nepilnamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove), 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sumokant šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, 3) priteisti 6154 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2023 m. spalio mėn. (įskaitytinai), 4) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo D. B. ir sūnaus bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis, 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-4293).

5. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė preliminarią rašytinę išvadą, nurodė, kad nepilnamečio E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo nepažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų, prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 250 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės yra pakankama, kad būtų užtikrinti būtiniausi nepilnamečio poreikiai ir interesai, galutinę išvadą sprendžiamu klausimu pateiks teismo posėdyje išnagrinėjusi visas šios bylos aplinkybes.

13. Liudytoja V. M. paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra. Su atsakovu nebendrauja nuo tada, kai pradėjo rašyti niekinančias žinutes, tai buvo 2023 m. pradžioje. Ieškovė, grįžusi gyventi į (duomenys neskelbtini), pradžioje gyveno pas ją, tada įsikėlė į nuomojamą butą, vėl su vaiku buvo grįžusi, gyveno nuo vasario iki rugsėjo mėn., tada vėl įsikėlė į nuomojamą butą. Atsakovas bandė susitaikyti, pražiemoti, o tada vėl grįžo pas save. Buto (duomenys neskelbtini) remonto darbus atlikinėjo ieškovė, ji su vyru, atsakovas buvo po širdies ligos, būdavo, kad naudodavo atsakovo automobilį darbams, atsakovas jį vairuodavo. Specialisto darbus atlikinėjo kiti, už juos mokėjo ir medžiagas pirko ieškovė, tai žino, nes matydavo. Paskutiniame nuomojame bute (duomenys neskelbtini) gyveno trise, atsakovas ten gyveno ne visada, vasarą gyvendavo pas save. Ieškovė į butą (duomenys neskelbtini) įsikraustė gal 2023 m. balandžio mėn., su atsakovu tada jau buvo susipykę. Ieškovės ir atsakovo vaikui rūbus pirkdavo kita dukra, ieškovės sesuo, taip sūnus būdavo pilnai aprūpintas iki kol ieškovės seseriai prieš du su pusę metų pačiai gimė vaikas.

14. Liudytoja R. Z. paaiškino, kad su ieškove yra draugės, bendradarbės, atsakovą pažįsta iš matymo. Kai dirbo kartu, padėjo ieškovei rinktis daiktus butui. Ieškovė sakydavo, kad jie su atsakovu tai kartu, tai ne kartu. Naujame bute ieškovė su atsakovu negyveno. Nuomojame bute pas ieškovę nėra buvusi.

15. Liudytojas E. S. paaiškino, kad yra atsakovo brolis. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno, yra buvęs pas juos svečiuose, kai gyveno nuomojamuose butuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Yra remontavęs ieškovės automobilį, už remontą sumokėjo atsakovas. Ieškovė ir atsakovas nebebendrauja nuo 2023 m. birželio 3-4 d., šią datą atsimena, nes buvo kito brolio gimtadienis, į kurį buvo atvykusi ir ieškovė su vaiku. Nežino, kas pirkdavo maistą ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu. Prisimena, kaip į butą (duomenys neskelbtini) nešė daiktus. Atsakovas sodyboje žiemą nebūdavo, būdavo vasarą.

16. Liudytojas D. G. paaiškino, kad yra atsakovo draugas. Bute (duomenys neskelbtini) gal prieš metus laiko kartu atlikinėjo griovimo darbus, už jų atlikimą atsakovas nemokėjo. Atsakovas sakydavo, kad viską daro vaikui. Nežino, kada išsiskyrė ieškovė su atsakovu.

17. Liudytojas S. R. paaiškino, kad su atsakovu buvo kaimynai, kai ieškovė ir atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), iš buto jie išsikraustė gal prieš metus laiko, nes buvo baigtas butas (duomenys neskelbtini), išsikraustymo fakto nematė. Atsakovą susitikdavo gal kelis kartus per savaitę, nefiksuodavo, ar atsakovas eidavo su pirkiniais. Bute (duomenys neskelbtini) apytiksliai prieš metus, mūrijo pertvarą rūsyje, už darbus (gal 150 Eur) sumokėjo atsakovas.

19. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju mažametis E. B. gyvena su motina A. M., kuri juo rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Vaiko nuomonės išklausymo metu vaikas išreiškė norą gyventi su mama, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeistų mažamečio E. B. interesų, ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M. (CK 3.169 straipsnis).

20. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

21. Šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

22. Šalių pozicijos, bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku yra kilęs, todėl nustatytina atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus reikalavimus, pasiūlymus.

23. Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, CK 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nepilnamečiui E. B. tuoj sueis (duomenys neskelbtini) metai, vertintina, kad pagal savo brandą ir amžių, tai matyti ir iš Įvaikinimo tarnybos pateikto vaiko nuomonės išklausymo akto, jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl konkrečios bendravimo su tėčiu tvarkos (kaip leisti savaitgalius, atostogas ir pan.), o tėvų pareiga yra užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abejais tėvais. Išklausant jo nuomonę dėl bendravimo su tėvu nurodė, jog jam patinka nuvažiuoti pas tėtį, taigi, vaikas nori bendrauti su tėvu ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas atitiktų vaiko interesus.

24. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė nustatytinos bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygas, o ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus ir atsisakiusi prašymo be atsakovo sutikimo leisti išvežti šalių nepilnametį sūnų nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

25. Iš šalių procesinių dokumentų bei bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų matyti, kad šioje bylos dalyje pagrindiniai šalių nesutarimai yra dėl 1) atsakovo bendravimo su sūnumi savaitgaliais, 2) bendravimo šventinėmis dienomis – šv. Kūčių ir šv. Kalėdų, šv. Velykų dienomis, 3) kada vaikas turėtų būti paimamas ir grąžinamas, 4) prieš kiek laiko turi būti pateikiama informacija apie planuojamą bendravimo per vaiko atostogas laiką.

26. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį (jei tuo metu nedirba). Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba pamainomis ir jam nėra iš anksto žinoma, kuriomis dienomis (pamainomis) teks dirbti, be to, ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra 3.6.3 punktas, kuriam nustatytas lankstus bendravimo su sūnumi grafikas.

27. Byloje yra atsakovo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kad atsakovas dirba pagal suminę darbo apskaitos sistemą, 12 valandų per parą, keturios dienos darbo, keturios poilsio dienos, tenka dirbti ir savaitgaliais, darbo grafikai sudaromi mėnesiui ir darbuotojai apie juos informuojami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalyje.

28. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo darbo laikas gali būti kintantis ir nepastovus, todėl teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką. Byloje esantys duomenys (šalių paaiškinimai, Įvaikinimo tarnybos pateikta medžiaga) rodo, kad atsakovas, esant galimybei, bendrauja su vaiku, nėra duomenų, kad vengtų bendravimo savaitgaliais, tačiau teismas negali tokio bendravimo būtent porinėmis mėnesio savaitėmis įtvirtinti kaip privalomo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog šalims šių klausimų geranoriškai nepavyksta spręsti, tikėtina, kad atsakovui negalint bendrauti būtent porinį savaitgalį kiltų nauji ginčai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Ieškovė prašymą tenkinti ieškinio reikalavimą šioje dalyje grindžia tuo, kad į bendravimo tvarką būtų įrašoma nuostata, kad atsakovas bendrauja su vaiku poriniais savaitgaliais jei nedirba, tačiau ginčų dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo rizikos tai nesumažina. Šalių santykiai konfliktiški, todėl atsakovui dėl darbo grafiko pastoviai ar pakankamai dažnai negalinti su vaiku bendrauti poriniais savaitgaliais tarp šalių tikėtini konfliktai dėl bendravimo laiko kompensavimo arba pareigos bendrauti nevykdymo. Todėl nustatoma, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja 2 (du) kartus per mėnesį po 3 (tris) dienas su 2 nakvynėmis tarp jų. Tai atitiktų ir šalių nepilnamečio vaiko, sūnaus teisę ir interesą nuolat bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, o tėvui sudarytų galimybę pasirinkti jo darbo grafiką ir vaiko poreikius atitinkančius bendravimo savaitgalius, nebūtinai bendraujant nuo penktadienio iki sekmadienio, o, pvz., nuo šeštadienio iki pirmadienio, vaiką pristatant tiesiai į mokymo įstaigą.

29. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, tai, kad vaiko ir tėvo ryšys yra geras, tam, kad ryšys su skyriumi gyvenančiu tėvu būtų išsaugomas, reikalingas nuolatinis vaiko bendravimas su tėvu, teismas taip pat nustato, kad, kaip prašo ieškovė ir neprieštarauja atsakovas, tėvas su sūnumi, be nurodytų dienų, kai bendraujama po 3 dienas su 2 nakvynėmis tarp jų, bendrauja 4 dienas per mėnesį (nepertraukiamai arba po 2 dienas arba atskiromis dienomis pasirinktinai).

30. Ieškovė prašo nustatyti, kad vaikas paimamas pasibaigus vaiko pamokoms ir užsiėmimams ne vėliau kaip iki 16.30 val. arba sutartu laiku iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinamas nuo 19 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas su tuo nesutinka, nes darželio darbo valandos yra iki 17.30 val., o vaikui pradėjus lankyti mokyklą neaišku, kada baigsis pamokos ar kiti užsiėmimai, taip pat nurodo, kad vaiko grąžinimas nuo 19 val. iki 20 val. keltų vaikui stresą ir konfliktus.

31. Kadangi šalių vaikas šiais metais pradeda lankyti mokyklą, nustatoma, kad atsakovas su sūnumi bendrauja pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai (pamokoms ir lankomiems užsiėmimams), kadangi visais atvejais tėvams patiems tenka pasirūpinti tokio amžiaus vaiko priežiūra užtikrinant jo paėmimą iš ugdymo įstaigos, arba sutartu laiku iš vaiko nuolatinės gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos. Atsakovui nepagrindus, kuo ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje aptartas konkretus grąžinimo laikas galėtų kelti vaikui stresą bei Įvaikinimo tarnybai pateikus išvadą, kad tokia vaiko grąžinimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, tačiau suteikiant galimybę vaiko grąžinimą priderinti ne tik prie šalių, bet ir prie vaiko poreikių, nustatoma lankstesnė vaiko grąžinimo tvarka – nuo 17.30 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip, taip pat kitais atvejais nustatant grąžinimo/paėmimo intervalą, o ne tikslią valandą. Grąžinimo/paėmimo valandos nuo 17.30 val. ar, reikiamais atvejais, iki 18.30 val. nustatomos atsižvelgiant ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas paminėjo, kad naktinė pamaina prasideda 18 val., todėl tam, kad vaikui nebūtų užkertama galimybė su tėvu bendrauti ir tomis dienomis, kai atsakovas dirba, atsižvelgiant ir į ieškinio reikalavimo suformulavimą dėl grąžinimo/paėmimo valandų, nustatomas pakankamas laiko intervalas tiek grąžinti vaiką iki pradedant darbą, tiek paimti vaiką po darbo valandų.

32. Tarp šalių iš dalies kilo ginčas dėl to, kaip vaikas turėtų praleisti šv. Kūčias, šv. Kalėdas - su abejais tėvais ar vienu iš jų. Išvadą, kas vaikas šventes praleistų su abejais tėvais, teismo posėdžio metu pateikė ir Įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu, nurodžiusi, kad vaikas turi pažinti tradicijas, todėl geriau būtų, jei šventes švęstų su abejų tėvų šeimomis. Tarp šalių kilo ginčas dėl konkrečios to įgyvendinimo tvarkos. Tam, kad vaikas galėtų dalyvauti šeimos pasiruošime šv. Kūčių vakarienei, į kurią paprastai susirenka visi šeimos nariai, ar kitoje šią dieną įprastinėje veikloje (pvz., susijusiuose su tuo, kad šeima išpažįsta Romos katalikų tikėjimą), nustatoma, kad neporiniais metais vaikas iš gyvenamosios vietos paimamas gruodžio 24 d. iš ryto, nuo 10 val. iki 12 val. ar kitu su ieškove sutartu laiku, ir grąžinamas pirmąją šv. Kalėdų dieną vakare, nuo 17.30 val. iki 20 val., o kiekvienais poriniais metais vaikas paimamas pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo 17.30 val. iki 20 val. ir grąžinamas antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 17.30 val. iki 20 val. Taip vaikas turėtų galimybę tiek nakvoti, tiek praleisti šventinius rytus su abejais tėvais.

33. Dėl to, kaip vaikas praleistų šv. Velykų šventes, tarp šalių ginčo iš esmės nekilo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną vaikas pamečiui leistų su vienu iš tėvų, konkretaus bendravimo laiko nenurodė. Ieškovė pareiškė reikalavimą ir teismo posėdžio metu paaiškino prašanti, kad atsakovas su vaiku kiekvienais poriniais metais bendrautų paimdamas jį Šv. Velykų išvakarėse, t. y. šeštadienį, ir grąžintų antrąją šv. Velykų dieną iki 12 val., o kiekvienais neporiniais metais – paimdamas šv. Velykų antrą dieną 10 val. ir grąžindamas nuo 19 val. iki 20 val. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad vaikas per šventes turėtų pažinti abi šeimas, tačiau nesant byloje duomenų, kad šalių sūnui nakvynė tėvo namuose būtu nepriimtina, keltų stresą ar kad vaikas būtų per mažas nakčiai atsiskirti nuo mamos, į tai, kad pirmoji šv. Velykų diena visada švenčiama sekmadienį bei tradiciškai jai ruoštis pradedama jau šeštadienį, nustatoma ieškovės prašoma bendravimo per šv. Velykas tvarka, kai vaikas paimamas šv. Velykų išvakarėse, šeštadienį, ir grąžinamas antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį ryte, taip sudarant galimybę dalį šv. Velykų švęsti su abejais tėvais. Paėmimo ir grąžinimo laikai pakoreguojami numatant, kad poriniais metais vaikas paimamas šv. Velykų išvakarėse nuo 17.30 val. iki 20 val. ir grąžinamas iki 12 val., o neporiniais metais antrąją šv. Velykų dieną paimamas nuo 10 val. iki 12 val. ir grąžinamas nuo 17.30 val. iki 20 val.

34. Kadangi kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų antroji dalis priklauso atsakovui, Naujų Metų sutikimo šventę kiekvienais poriniais metais su vaiku praleidžia ieškovė, o kiekvienais neporiniais metais – atsakovas, paimdamas gruodžio 31 d. vaiką nuo 15.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas vaiką sausio 1 d. nuo 17.30 val. iki 20 val.

35. Ieškovės prašomas nustatyti 2 mėnesių terminas informuoti apie numatomų atostogų laiką vertinamas kaip per ilgas, o atsakovo nurodytas 1-2 savaičių informavimo laikas – kaip per trumpas, kad šalys galėtų suplanuoti kokybiškas atostogas su vaiku, todėl nustatoma, kad apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį ne vėliau nei prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų su vaiku, paliekant patikslintame ieškinyje nurodytą sąlyga, kad šalims nesutarus, tėvas praleidžia pirmąją, o motina – antrą vaiko atostogų dalį. Bendravimo tvarka papildoma, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turi informuoti atsakovą apie numatomą atostogų su vaiku vietą ir pobūdį.

36. Vaiko interesus geriausiai atitiktų, jei jo gimtadienio šventėję dalyvautų abeji tėvai nepriklausomai nuo jų asmeninių nesutarimų, todėl, kaip prašoma patikslintame ieškinyje, nustatoma, kad vaiko gimimo šventėje dalyvaus abi šalys pagal kiekvienos užimtumą ir galimybes.

37. Ieškovės nors ir bylos nagrinėjimo metu išsakyta, tačiau ieškinio reikalavimu nesuformuluota bendravimo tvarkos nuostata, kad tėvai dalintųsi kas antrą sūnaus sirgimo atvejį, slaugydami vaiką visą ligos laikotarpį, negalėtų ir būti tvirtinama, kadangi būtų įtraukiama ne vaiko interesais. Atsižvelgiant į šalių santykius, gali susiklostyti tokių situacijų, kai, skaičiuojant, kam priklauso slauga, sergantis vaikas būtų vežiojamas iš vieno iš tėvų pas kitą, o tai niekaip nesiderina su paties vaiko interesais.

38. Dėl kitų ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatų (36.2.3, 36.2.7, 36.2.8, 36.2.11, 36.2.13, 36.2.15 punktų) ginčo nekilo, todėl jos įtrauktinos į teismo sprendimu tvirtintiną bendravimo tvarką, 36.2.7 punktą papildant, kad Motinos dieną su vaiku bendrauja ieškovė.

39. Į bendravimo tvarką neįtrauktinos ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 36.2.12, 36.2.14 punktai, kadangi tai yra tiek teisiniai, tiek moraliniai šalių įsipareigojimai vaiko ir viena kitos atžvilgiu, todėl papildomai teismo sprendimu nenustatytini, be to, įpareigojimai bendrauti pagarbiai ir pan. negalėtų būti vykdomi ir priverstine tvarka.

40. Atsakovas prašė į bendravimo tvarką įtraukti nuostatas, kad ieškovė, siekdama pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę, turėtų gauti rašytinį tėvo pritarimą, suderinti kitą tėvo bendravimo su sūnumi grafiką, susitarti dėl kompensacijų mokėjimo, iš anksto informuoti prieš išveždama vaiką atostogų į užsienio valstybę.

41. Pareiga nekeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybės be skyriumi gyvenančio tėvo rašytinio sutikimo yra nustatyta CK 3.174 straipsnio 3 dalyje, todėl papildomai teismo sprendimu nenustatytina. Pareiga informuoti apie numatomą atostogų su vaiku vietą ir pobūdį tiek atsakovui, tiek ieškovei aptariama nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką per atostogas. Pareiga be atsakovo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos savivaldybės nepagrįstai apribotų ieškovės teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o iš to kylantys bendravimo tvarkos pakeitimo, įskaitant kompensacijų mokėjimus, būtų šalių susitarimo dalykas arba šalys dėl konkretaus ginčo išsprendimo turėtų galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu.

42. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti teismo procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

43. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

45. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

47. Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo. Ieškinyje aprašė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu išlaidas vaiko poreikiams grindė prie ieškinio pridėtomis vaiko poreikių 2023 m. rugsėjo, spalio mėn. skaičiuotėmis, kurias teigė atlikusi pagal patirtų išlaidų mokėjimo dokumentus ir nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga skirti apie 600 Eur.

48. Atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį turėtų užtekti apie 500 Eur, nes per mėnesį maistui turėtų užtekti apie 70 Eur, drabužiams – 30-40 Eur, higienos prekėms - 15 Eur, maisto papildamas, vitaminams, vaistams – 10 Eur, žaislams – 20 Eur per mėnesį, papildomos išlaidos odontologiniam gydymui nebūtinos, nes jos yra kompensuojamos valstybės, išlaidos namų paskolai įtrauktos nepagrįstai.

49. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

50. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (apie 200 Eur kartu su ieškove, apie 100 Eur tektų vaikui), drabužiams, avalynei (mėnesiui apie 50 Eur, apie 200-300 Eur kiekvienam sezonui), vaistai, įvairūs maisto papildai (20-30 Eur), higienos prekės (apie 40 Eur), darželiui, įvairioms rinkliavoms darželyje (iki 75 Eur), priešmokyklinėms prekės (70 Eur), kirpėjui (8 Eur), žaislams (20-30 Eur), elektros energija, komunaliniai patarnavimai (bendra apie 150 Eur suma už elektrą žiemos sezonu, vaikui tenkanti dalis apie 70 Eur, vasaros sezonu suma galėtų būti mažesnė), kurui, kitos tiesiogiai neišvardintos sumos, iš viso apie 600 Eur vidutiniškai per mėnesį, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos:

50.1. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, todėl 100 Eur suma maistui bei 50 Eur per mėnesį (ar 600 Eur bendra suma per metus) drabužiams, avalynei yra laikytina ne per didele suma, įvertinus, kad augančiam vaikui per metus turi būti superkami skirtingus sezonus atitinkantys drabužiai, avalynė. Teismas taip pat vertina, kad ieškovės maistui nurodyta suma, tenkanti šalių vaikui, gali būti vertinama net per maža, nes tokiu atveju išlaidoms maistui namuose per dieną turėtų tekti apie 3 Eur, o tai tikrai nepakankama suma aprūpinti augantį vaiką visaverčiu maistu.

50.2. Vaikui nėra diagnozuoti chroniško pobūdžio susirgimai, reikalingi pastovaus gydymo, mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl vaistams ir vitaminams (po 30 Eur per mėnesį ar 360 Eur per metus, 10 Eur per mėnesį vaistams) nurodyta suma bendrai vertintina per didele. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad vaikui reikalingas ortopedinis gydymas - specialūs įdėklai į batus (2023 m. gruodžio 22 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas). Ieškovė paaiškino, kad pirmuosius įdėklus kompensavo valstybė, o antruosius nupirko atsakovas, kurie, atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, kainavo 44 Eur. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad specialūs įdėklai vaikui bus reikalingi pagal poreikį, priklausomai nuo to, kaip greitai augs vaiko pėda. Nors ieškovė nepagrindė konkretaus poreikio mokamoms reguliarioms ar nereguliarioms odontologo paslaugoms, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre veikiančiame Odontologijos skyriuje teikiamos pakankamai kvalifikuotos odontologų, burnos higienistų paslaugos, tačiau pripažintina, kad dažnai visgi iškyla poreikis ir mokamoms odontologo ar kitoms gydytojų paslaugoms, todėl pagrįsta ir protinga pripažįstama 30-40 Eur suma per mėnesį įsigyti kokybiškų vitaminų ar nekompensuojamų vaistų pagal poreikį, apmokėti mokamas gydymo paslaugas, jei tokioms kiltų poreikis.

50.3. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (kūno prausiklis), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), todėl vidutiniškai per mėnesį 40 Eur higienos priemonėms bei 8 Eur suma kirpėjo paslaugoms išleidžiama suma pripažįstama protinga ir pagrįsta.

50.4. Ieškovės nurodė išlaidas darželiui, įvairioms rinkliavoms darželyje (iš viso sudarytų apie 80 Eur), priešmokyklinėms prekės (70 Eur). Nors vaikui pradėjus lankyti mokyklą nebus patiriamos išlaidos apmokėti už darželį, tačiau bus patiriamos išlaidos pasiruošimui į mokyklą, pratyboms bei sąsiuviniams, rašymo priemonėms, kitoms kanceliarinėms priemonėms ir pan., taip pat nors ir neperkant kas metus, tačiau kuprinei, kompiuteriui, rašomajam stalui, kėdei, šviestuvui. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaip ir darželyje, mokykloje būna įvairiausių nenumatytų rinkliavų, išlaidų, įprastai mokyklinio amžiaus vaikams yra duodami kišenpinigiai. Tikėtina, kad pradėjęs lankyti mokyklą vaikas norės lankyti kokius nors būrelius. Vertintina, kad protingos išlaidos šioms reikmėms galėtų sudaryti apie bendrą 50-70 Eur sumą per mėnesį, patiriant ir papildomas išlaidas vaiko paruošimui į mokyklą.

50.5. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ne per didelėmis ir pagrįstomis laikytinos nurodytos 20-30 Eur išlaidos žaislams, kurios paaugus vaikui, plečiantis draugų ratui, interesų sferai galėtų būti skiriamos vaiko laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadienio šventėms, dovanoms draugų gimtadienių proga ir pan.).

50.6. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste, patiria išlaidas už elektrą, atliekų tvarkymą, paaiškino, kad butas yra šildomas elektra. Patiriamos išlaidos apmokėjimui už ryšio paslaugas (telefonas, internetas), kurios neabejotinai bus reikalingos ir tolimesniame vaiko ugdymo procese. Pagal ieškovės paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, per kalendorinių metų mėnesį tai turėtų sudaryti nuo 130 iki 175 Eur, todėl vaikui tenkanti dalis turėtų būti bent 70 Eur per mėnesį. Ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta ne Utenos mieste, todėl neišvengiamai patiriamos išlaidos ir kurui, kitoms su tuo susijusioms reikmėms, kurių dydis vaiko poreikiams patenkinti gali sudaryti ieškovės nurodytą 50 Eur sumą per mėnesį.

50.7. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ar patiriamos nereguliariai, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas priteisiamas ne konkretaus vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.

51. Darytina išvada ieškovę pagrindus, jog vaiko išlaikymui gali būti reikalinga 600 Eur suma per mėnesį, o atsakovą nepagrindus, jog vaiko išlaikymui reikalinga jo nurodyta gana ženkliai mažesnė nei 1 MMA suma - 500 Eur. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į šalių nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus, kad visada atsiranda nenumatytų vaiko priežiūros išlaidų, byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kodėl šalių nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas dar mažesnis nei ieškovės nurodytas ir taip mažesnis nei viena MMA dydžio išlaikymas, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių sūnaus poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 600 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis yra ne didesnis nei vienos MMA dydis, kuris nuo 2024-01-01, priklausomai nuo mokestinės naštos, sudaro apie 708 atskaičius mokesčius (924 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.

52. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį per mėnesį (atskaičius mokesčius), nurodė neturinti sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas (dviejų kambarių butas), kuriame ieškovė gyvena su vaiku. Ieškovė nurodė turinti buhalterės specialybę, kitų išlaikytinių neturi, turi įsipareigojimų kreditoriams.

53. Iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirba, nurodė gaunantis apie 1200 Eur, kartais ir didesnį (apie 1300 Eur) darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise registruota dovanojimo būdu įgyta 211/604 dalis žemės sklypo bei paveldėjimo būdu įgytos 3/8 dalys statinių (gyvenamojo namo, kiemo rūsio, tvarto, daržinės, ūkinio pastato, malkinės, kiemo statinių), ¼ dalys pastato-garažo, esančių Utenos r. sav. Atsakovas nuosavybės teise turi du lengvuosius automobilius. Yra iš dalies darbingas, nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 21 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumas, šiuo metu iki 2026 m. vasario 18 d. nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis, mokama periodinė apie 250 Eur per mėnesį netekto darbingumo išmoka. Atsakovas turi tris išlaikytinius – šalių sūnų ir dar du nepilnamečius vaikus, kuriems nurodė teikiantis 100 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei kitaip tenkinantis jų poreikius (pasiima pas save ir pan.). Pateikė duomenis apie įsipareigojimą kreditoriui. Nurodė įgijęs aukštalipio, šaltkalvio-remontininko, krano vairuotojo, suvirintojo profesijas.

54. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui mokama įprasto dydžio, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą.

55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

57. Šalių turtinė padėtis gali būti vertinama kaip panaši, kadangi šalys nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties statinius, dirba, gauna reguliarias darbines pajamas. Atsakovo pajamos yra šiek tiek didesnės, tačiau ieškovė turi pareigą išlaikyti vieną, o atsakovas tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, yra iš dalies darbingas, tačiau matyti, kad jo darbingumas (dalyvumas) didėja, iki 2024 m. vasario 21 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumas, šiuo metu nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis. Be to, vien šis faktas kaip toks nėra pagrindas mažinti priteistino išlaikymo dydį, kadangi atsakovas dirba ir gauna pakankamas darbines pajamas. Atsakovui mokama ir netekto darbingumo išmoka, kuri gali padengti papildomas mėnesines išlaidas vaistams, vizitui pas gydytoją. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad vaikas gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai vaiko aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai, didesnė našta jį globojant kiekvieną dieną, tenkinant neplanuotus vaiko poreikius, tuo pačiu ieškovei dažniau tenka pareiga slaugyti vaiką, dėl to patiriant dalies darbinių pajamų netekimą, ką bylos nagrinėjimo metu akcentavo ieškovė.

60. Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, CK 3.186 straipsnio 1 dalį, CK 3.203 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

61. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog vykdė pareigą išlaikyti vaiką, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2011).

62. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo 250 Eur periodinėmis išmokomis pateikė 2023 m. lapkričio 28 d. Patikslintu 2024 m. vasario 6 d. ieškiniu prašė priteisti 6845 Eur išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus (nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn.). Bylos nagrinėjimo metu reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažino iki 6154 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2023 m. spalio mėn. (įskaitytinai).

63. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovė įrodinėjo, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 2023 m. sausio mėn. bei tai, kad ir gyvenant kartu šalys bendro ūkio nevedė, atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nei tiesiogiai, nei prisidėdamas prie bendro ūkio, tik nuo 2022 m. vasaros pradėjo mokėti 120 Eur periodinį išlaikymą, kuris buvo nepakankamas vaikui išlaikyti ir ieškovė nuolat apie tai sakydavo atsakovui.

64. Atsakovas įrodinėjo, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2023 m. birželio mėn., gyvenant kartu su ieškove buvo vedamas bendras ūkis, tuo pačiu buvo vykdoma ir vaiko išlaikymo pareiga, vaiko išlaikymo pareiga buvo bei yra vykdoma ir nustojus gyventi kartu – atsakovas moka po 120 Eur per mėnesį, perka vaikui reikiamus daiktus ir kita.

65. Šalys bendro ūkio vedimo buvimo/nebuvimo faktą, momentą, nuo kurios šalys pradėjo gyventi skyriumi, įrodinėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais.

66. Teikdama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad atsakovas kažkiek mokėdavo už maistą, už buto nuomą nemokėdavo, tačiau mokėdavo už komunalinius patarnavimus, higienos prekes, nupirkdavo vaikui žaislų. Liudytoja V. M., ieškovės mama, nurodė, kad paskutiniame nuomojame bute (duomenys neskelbtini), prieš įsikraustant į nuosavą butą (duomenys neskelbtini), ieškovė gyveno trise, su vaiku ir atsakovu. Liudytojas E. S., atsakovo brolis, paaiškino buvęs svečiuose pas ieškovę ir atsakovą. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas dalyvavo buto (duomenys neskelbtini) remonto procese, nors tarp šalių kilo ginčas dėl tokio dalyvavimo apimties. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad iki nustodamos gyventi kartu šalys ne tik kartu gyveno, bet ir vedė bendrą ūkį, augino vaiką. Tai, kad jų bendras gyvenimas nebuvo darnus, šalys galimai tai taikydavosi, tai skirdavosi, šios išvados nepaneigia.

67. Ieškovė nurodė, kad į nuosavą butą įsikraustė 2023 m. balandžio mėn. pabaigoje (29 d.), tai patvirtino liudytoja V. M., atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini) negyveno. Atsakovas nurodė, kad į butą buvo nuvažiavęs gal kelis kartus, o savo daiktus pasiėmė iš nuomojamojo buto (duomenys neskelbtini). Abejos šalys patvirtino, kad nuo 2023 m. birželio pradžios, po atsakovo brolio gimtadienio, išvis nebepalaikė jokių ryšių kaip pora. Šių aplinkybių pagrindu nustatoma, kad šalys kartu negyveno ir tuo pačiu nebevedė bendro ūkio nuo tada, kai ieškovė įsikraustė į naująjį būstą (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos, nepaisant epizodinių atsakovo apsilankymų ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje (kelių nakvynių) ar šalių bendro dalyvavimo atsakovo brolio gimtadienyje 2023 m. birželio pradžioje.

68. Įrodyti, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką šalims vis dar gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, t. y. iki 2023 m. balandžio mėn., tenka tai teigiančiai ieškovei. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėja eile mokėjimo pavedimų, nuosavo buto įsigijimu ir įrenginėjimu, tačiau tai patvirtina ieškovės išlaidas kaip tokias, tačiau kaip į bylą pateikti ieškovės mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas nevykdė vaiko išlaikymo pareigos, kokie vaiko poreikiai liko nepatenkinti, ieškovė nepagrindžia.

69. Atsakovui tenka įrodyti, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. vykdė vaiko išlaikymo pareigą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2022 m. vasaros, taip pat ir laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėn. atsakovas kas mėnesį būtent vaiko išlaikymui pervesdavo ieškovei po 120 Eur. Įvertinus 2023 m. galiojusios MMA dydį (apie 633 Eur) ir išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį (85,75 Eur), tokia išlaikymo suma nebuvo pakankama patenkinti vaiko būtinuosius poreikius. Byloje nėra duomenų, kad 2023 m. vaiko poreikių pobūdis būtų buvęs kitoks nei nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas į bylą yra pateikęs mokėjimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad buvo pirktos įvairios maisto prekės, tačiau didžioji dalis kvitų patvirtina apmokėjimus po ieškinio pateikimo, tame skaičiuje ir už įdėklus į batus, viename iš mokėjimo kvitų nurodyta, kad pirkti vaikiški žieminiai batai, tačiau mergaitėms.

70. Atsakovas teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentu turėtų būti laikomas ieškovės kreipimasis dėl mediacijos taikymo 2023 m., nes iki tol buvo mokamas šalių sutartas 120 Eur išlaikymas, tačiau šis argumentas vertinamas kaip nepagrįstas. Šalims nustojus gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį atsakovas neturi pagrindo remtis tuo, kad periodiniai 120 Eur mokėjimai vaiko išlaikymui išliko pakankami.

71. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šalių nepilnamečiam vaikui priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos iki ieškinio pateikimo 2023 m. lapkričio 28 d. Ieškovė nurodė, kad ieškovė į butą (duomenys neskelbtini) įsikraustė 2024 m. balandžio 29 d., išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo 2023 m. lapkričio 28 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už pilnus septynis mėnesius (nuo ieškovės įsikraustymo į nuosavą būstą 2023 m. balandžio 29 d., kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį) iki 2023 m. lapkričio 28 d. (ieškinio pateikimo)) ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. B. naudai priteisiamas 910 Eur išlaikymo įsiskolinimas (250 Eur – 120 Eur) x 7 mėn.). Likusi reikalavimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetama.

72. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai).

73. Ieškovė ieškinį apmokėjo 109 Eur žyminiu mokesčiu ir patyrė 1190 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-8827).

74. Atsakovas patyrė 1900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1200 Eur konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir 700 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose) (DOK-12371).

76. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 14,79 proc. (910 Eurx100/6154 Eur), bendravimo tvarka patvirtinama pakoreguota pagal abiejų šalių reikalavimus, todėl konstatuotina, kad šis reikalavimas patenkintas 50 proc. Skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškovė bylą inicijavo keldama ir savarankišką reikalavimą dėl leidimo išvežti vaiką nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, šio reikalavimo atsisakė po bylos iškėlimo ir atsakovo atsiliepimo ir į tokį reikalavimą gavimo. Konstatuotina, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 41,20 proc. (100 + 14,79 + 50/4).