Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-556-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
AN2-556-932/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04392-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-556-932/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04392-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10; 21.9.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria trūkumams pašalinti buvo grąžinta administracinio nusižengimo byla, kurioje J. Ž. (J. Ž.) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyriausiasis specialistas 2019 m. rugsėjo 26 d. surašė J. Ž. administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta tokia nusižengimų esmė: 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 20.45 val., Vilniuje, Ozo ir Ukmergės g. sankryžoje (Ukmergės g. 184) automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neatsižvelgė į kelio ypatumus, nepasirinko saugaus greičio, iš antros eismo juostos, kurioje eismas leidžiamas tik tiesiai, pasuko į dešinę, nepalikdamas pakankamo tarpo iš šono, dėl ko kliudė pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį „MG ZR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Taip pat buvo apgadinta automobilio „Audi“ dešinė galinė dalis. Iš eismo įvykio vietos automobilio „Audi“ vairuotojas pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Toliau važiuodamas nesaugiu greičiu, apie 20.45 val., prie Šeškinės g. 32 (tikslesnis eismo įvykio adresas Šeškinės g. 79) iš Ukmergės g., t. y. iš šalutinio kelio, sukdamas į kairę į Šeškinės g., nepraleido pagrindiniu keliu Šeškinės g. jam iš dešinės važiavusio automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinė priekinė dalis. Taip pat buvo apgadintas minėtas automobilis „Volkswagen Polo“. Iš šios eismo įvykio vietos automobilio „Audi“ vairuotojas pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Nuvažiavęs toliau, apie 20.50 val., prie Ukmergės g. 130, nepasirinko saugaus greičio ir sukdamas iš Ukmergės g. į dešinę į Paribio g., nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kalvą, ant kurios pakibo. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas minėtas automobilis bei apgadinta veja. Išlipęs iš automobilio, vairuotojas pabėgo pėsčiomis, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės. Šie J. Ž. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole J. Ž. veika kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tokiu atveju, kai eismo įvykiu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ar nuobaudų dydžių. Žalų dydžius pagrindžiantys dokumentai į bylą nepateikti (anot teismo, esamu atveju byloje yra tik J. A. ir L. G. pasvarstymai apie padarytą žalą). Neturint objektyvių duomenų apie padarytą žalą, neįmanoma tinkamai kvalifikuoti administracinį nusižengimą, nors visus duomenis apie eismo įvykio metu padarytą žalą protokolą surašiusi institucija privalėjo surinkti tyrimo metu. Teismas pažymėjo ir tai, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje (ar 1 dalyje) numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti transporto priemonės konfiskavimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, tuo tarpu iš administracinio nusižengimo protokolo bei bylos duomenų nėra matyti, kam oficialiai priklauso automobilis, kuriuo galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad J. Ž. kaltinamas tuo, kad eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, metu, vairavo automobilį, neturėdamas specialiosios teisės, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokia teisė jam nebuvo suteikta.

3. Teismas akcentavo, kad Institucija, kuriai įstatymų leidėjas delegavo pareigą ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali tokios pareigos perkelti teismui. Nors ANK numato teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, teisę rinkti įrodymus, dėl ko teismas bylos nagrinėjimo metu gali savarankiškai šalinti iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, nusižengimo kvalifikavimo, tačiau nutartyje atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog teismo įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant bylą jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus ar leidžiantys teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą bylos medžiagą. Tad apylinkės teismas konstatavo, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, bylos medžiaga nėra išsami, nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Institucija, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį, priimti naują nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

5. Nesutikdama su skundžiamos nutarties argumentu, kad byloje nenustatytas tikslus turtinės žalos dydis, kas pripažinta trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą teisme, Institucija akcentuoja, kad žala yra vertinamoji kategorija ir jos buvimas ar nebuvimas priklauso nuo turto savininko valios išraiškos. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtą administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-50-303/2018, kurioje priteista turtinė žala nukentėjusiajam, kuris padarytos žalos dydį nurodė paaiškinime ir vėliau teismo posėdžio metu patvirtino, kad rašytiniame paaiškinime jo nurodytos aplinkybės yra teisingos. Taip pat Institucija rėmėsi ir panašia Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla Nr. AN2-334-885/2019. Skunde pažymėta, kad transporto priemonių „MG ZR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai J. A. bei L. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė padarytos žalos dydį (abu žalą įvertino po 600 eurų). Administracinį nusižengimą įforminusiems ir bylą tyrusiems pareigūnams toks valdytojų atliktas preliminarus žalos įvertinimas abejonių nesukėlė. Nustatyta, kad minėti automobiliai buvo apgadinti. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad rengdamasis nagrinėti bylą teisme ir nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, jog būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, teismas konkrečius papildomus įrodymus išsireikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Tad, Institucijos įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas esamu atveju papildomus įrodymus bylai galėjo išsireikalauti pats arba pavesti tą padaryti Institucijai. Be to, nagrinėdamas bylą teismas turi visas galimybes apklausti nukentėjusįjį asmenį ir išsiaiškinti padarytą žalą.

6. Skunde akcentuojama, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.3 (13) 2007, p. 329). Ši praktika tebėra aktuali, ja remiasi iki pat šiol (pvz., Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2- 204-209/2017). Remiantis ANK 635 straipsnio nuostatomis, grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti , teismas gali tik, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Institucija tvirtina J. Ž. administracinio nusižengimo bylą teismui nagrinėti pateikusi be procesinių trūkumų. Automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko duomenis, informaciją dėl J. Ž. teisės vairuoti transporto priemones teismas galėjo išreikalauti įpareigojęs administracinį nusižengimą tyrusią instituciją pateikti reikalaujamus dokumentus (duomenys dėl J. Ž. teisės vairuoti turėjimo bei automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pateikti kartu su paduotu apeliaciniu skundu).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Skundas tenkinamas

7. Susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai trūkumams pašalinti.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis buvo priimta pasirengimo nagrinėti bylą metu. Teismo veiksmai, atliekami pasirengimo nagrinėti bylą metu, reglamentuojami ANK 627 straipsnyje. Kaip teisingai pastebėta skunde, šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia nuostata turėtų būti vertinama sistemiškai su ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, suteikiančiu teismui teisę grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu, nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-1020/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-875/2019). Teismas medžiagą institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-34-628/2014, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-222-478/2018). Bylos medžiagos trūkumai turėtų būti esminiai, kurių nagrinėjantis bylą teismas pats ištaisyti negali (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-686-397/2016).

9. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje iš esmės konstatavo tokius trūkumus: nėra objektyvių duomenų dėl eismo įvykių metu padarytos žalos, viršijančios 15 bazinių bausmių ar nuobaudų dydžių; nėra matyti, kam oficialiai priklauso automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas; nėra duomenų apie J. Ž. suteiktą/nesuteiktą teisę vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nė vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų negali būti pripažintas kaip esminis, kliudantis nagrinėti bylą teisme.

10. Pasisakant dėl skundžiamoje nutarties dalies, kurioje konstatuota esą byloje nėra duomenų, pagrindžiančių 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių viršijančios žalos padarymą, pažymėtina, kad bylos medžiagoje yra duomenys, susiję su padaryta žala, ir teismas turėjo tuos duomenis vertinti bei spręsti dėl jų tinkamumo bei pakankamumo. Tokio pobūdžio bylose žalos dydis paprastai įrodinėjamas asmenų rašytiniais paaiškinimais, apgadintų automobilių nuotraukomis, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kur yra aprašyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai, draudimo sąskaita ir pan. Nagrinėjamu atveju dalis informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie eismo įvykių metu padarytos žalos dydį, byloje yra – tiek automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusi L. G., tiek automobilį „MG ZR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs J. A. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė savo įvertinimus apie padarytą turtinę žalą (b. l. 18, 22), abiejų transporto priemonių apgadinimai aprašyti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 17, 21). Pirmosios instancijos teismui manant, jog byloje esantys duomenys yra nepakankami formuluoti išvadas dėl padarytos žalos dydžio, teismas turi visas galimybes pareikalauti tiek Institucijos, tiek ir apgadintų transporto priemonių valdytojų pateikti su eismo įvykiu susijusias nuotraukas (jei tokių turi); remonto darbų sąmatą; taip pat teismas galėtų kreiptis į draudimo kompanijas dėl reikiamos informacijos pateikimo, juolab, kad yra žinoma informacija apie apgadintų transporto priemonių draudikus (b. l. 17, 21).

11. Kiti trūkumai, kuriuos pirmosios instancijos teismas taip pat laikė esminiais ir trukdančiais nagrinėti bylą, yra susiję su informacijos apie transporto priemonės savininką bei duomenų, jog J. Ž. neturėjo teisės vairuoti, nebuvimu. Nors abu dokumentai teismui perduotoje nagrinėti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje išties nebuvo įdėti, tačiau niekaip negalima sutikti, kad nurodytos informacijos nepateikimas buvo pagrindas konstatuoti esminį trūkumą. Rengdamasis nagrinėti bylą ir nustatęs, kad joje nėra duomenų dėl transporto priemonės savininko, kas kliudo išspręsti galimą transporto priemonėms konfiskavimo klausimą, taip pat siekdamas patikrinti, ar J. Ž. išties neturėjo teisės vairuoti, teismas, vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu, galėjo pats kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas su prašymu pateikti minimą informaciją (pvz., į VĮ „Regitrą“) arba turėjo teisę įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą pateikti papildomus bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis (tam iš esmės būtų pakakę vieno veiksmo, t. y. išsiųsti raštą su nurodymu pateikti minimus duomenis). Akivaizdu, kad tokios informacijos nebuvimas niekaip nėra susijęs su ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais esminiais įrodymų trūkumais, kurių negalima nustatyti teisme. Tai, kad pirmosios instancijos teismo įvardintus trūkumus buvo nesunku pašalinti, rodo, jog abu dokumentai buvo pridėti kartu prie apeliacinio skundo - Institucija pateikė tiek asmens duomenų išrašą, kuriame yra nurodyti visi J. Ž. kada nors išduoti asmens dokumentai (b. l. 38-40), tiek eismo įvykių informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodomas galimas transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 45-47). Taigi šioje proceso stadijoje jau yra pašalinti teismo įvardinti trūkumai (jie nesunkiai galėjo būti pašalinti ir iki administracinio nusižengimo protokole nurodytos bylos nagrinėjimo datos, jeigu teismas tik būtų įpareigojęs Instituciją pateikti šiuos duomenis). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas ir tam tikrų duomenų nebuvimą prilygino esminiams trūkumams, sudarančiais kliūtį bylos nagrinėjimui teisme.

12. Taigi matyti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus ir pats išreikalauti papildomus įrodymus arba pavesti tai padaryti administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai, šios įstatymu jam priskirtos pareigos nesilaikė. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris, primintina, bylos grąžinimą institucijai tyrimui atlikti numato tik tada, kai baigus nagrinėti bylą (šiuo gi atveju bylos nagrinėjimas net nebuvo pradėtas) nustatomi esminiai trūkumai, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas administracinio nusižengimo bylos nenagrinėjo, nustatyto trūkumo taisyti teisme net nebandė, todėl sprendimas grąžinti bylą institucijai yra aiškiai skubotas ir formalus. Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis yra naikinama ir byla perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį: grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė