Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria J. R. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2013 m. gegužės 20 d. nutarimu J. R. paskirta 120 (vieno šimto dvidešimties) litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d., padarymą. J. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2013 m. balandžio 24 d., apie 17.20 val., vairuodamas automobilį Renault Twingo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvažiavo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, adresu Šeškinės g. 22A, Vilniuje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas yra rusų tautybės asmuo, jo gimtoji kalba – rusų. Tuo tarpu lietuvių kalbą jis supranta prastai. Šią aplinkybę jis paaiškino ir administracinio teisės pažeidimo protokolą jo atžvilgiu surašiusiam policijos pareigūnui D. G.. Tačiau minėtas policijos pareigūnas šios aplinkybės neįvertino, surašė J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, dėl ko apeliantas nesuprato, kuo yra kaltinamas. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. R. nebuvo išverstas į rusų kalbą, nepaaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymo suteiktų teisių, numatytų ATPK 272 str. nuostatose.

Pažymima, kad protokolo surašymo metu J. R. policijos pareigūno prašė vertėjo dalyvavimo, tačiau į tokius apelianto prašymus pareigūnas nereagavo, pareikalavo pasirašyti jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas, pasak apelianto, buvo esminis jo procesinių teisių pažeidimas, kuris negali būti pašalintas bylą nagrinėjant teismuose.

Motyvuojamoji dalis

J. R. apeliacinis skundas atmestinas.

J. R. iš esmės pažeidimo, už kurį yra nubaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2013 m. gegužės 20 d. nutarimu neneigia, tačiau teigia, kad jis nesuprato už ką yra baudžiamas, kadangi yra rusakalbis, tuo tarpu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek jo pagrindu priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apelianto atžvilgiu, vertėjas nedalyvavo, nors tokia teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikta Lietuvos Respublikos įstatymais.

Kaip matyti iš ATPK 272 str. nuostatų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Remiantis minėto ATPK 272 str. 1 d., taip pat 253 str. 2 d. nuostatomis, traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Pagal apygardos teismų suformuotą praktiką šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-886-487/2012). Taigi, asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama, ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio 2013 m. balandžio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo matyti, kad vertėjo dalyvavimas (nedalyvavimas) procesiniuose dokumentuose fiksuotas nebuvo. Pats J. R. tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad lietuvių kalbos nesupranta, o minėtus procesinius dokumentus pasirašė tik dėl to, kad jam tai padaryti nurodė policijos pareigūnai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią asmuo moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Kaip matyti iš J. R. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, apelianto paaiškinimo dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo jame nebuvo, nors, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino pats J. R., jį parašyti pastarasis norėjo, tačiau nesuprato, kad tokia teise gali pasinaudoti; policijos pareigūnas D. G., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą J. R. atžvilgiu, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino neprisimenantis, kokia kalba kalbėjo su pažeidėju. Nors šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, kad policijos pareigūnai kalbėjo su J. R. jam nesuprantama kalba, kad kaltinimų turinys jam nebuvo žinomas, tačiau tai nepaneigia apeliaciniame skunde J. R. nurodytų argumentų dėl netinkamo jo teisių užtikrinimo. Pabrėžtina ir tai, kad aplinkybę, jog J. R. reikalingas vertėjas, pripažino ir pirmos instancijos teismas, užtikrindamas vertėjo dalyvavimą, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, renkant ir fiksuojant įrodymus bei priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pažeista J. R. teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (ATPK 253 str.). Kita vertus, būtina pabrėžti tai, kad pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), iš ko seka, kad įrodymų rinkimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašančiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui). Iš šios nuostatos seka, kad įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės, nenustatyta, o padarytas procesinis pažeidimas nesudarė kliūties bylai nagrinėti apylinkės teisme, juo labiau, kad visi procesiniai pažeidimai, padaryti J. R. atžvilgiu, bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo ištaisyti: nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvavo vertėjas, J. R. buvo apklaustas teismo posėdžio metu, jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto jis neneigė, pripažino, kad automobilį neleistinoje vietoje pastatė būtent jis, posėdžio metu apklausti ir policijos pareigūnai, apelianto atžvilgiu tiek surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priėmę nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors tam tikri aptarti procesiniai pažeidimai J. R. atžvilgiu ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu ir buvo padaryti, tačiau jie buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.