Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad jis 2016 m. balandžio 23 d. 15 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir nulaužtas medis. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, D. B. pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisykles (toliau – KET). Tokiais veiksmais D. B. pažeidė KET 9, 14, 127, 222, punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d., grąžinta Marijampolės apskrities VPK. Teismas procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad nesurinkti įrodymai dėl D. B. kaltės ir reikalinga spręsti ar nėra jo veiksmuose ir komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų.Nesutinkant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimu, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą ir skirti D. B. nuobaudą.Skunde nurodo, kad D. B. kaltė pilnai įrodyta bylos medžiaga. ATPK nereglamentuoja kokų veiksmų turi imtis įgaliotas nagrinėti bylą organas nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, netinkamai parengta kita pažeidimo medžiaga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis šias aplinkybes turi aiškintis pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, Institucija daro prielaidą, jog nustačius minėtus pažeidimus turi būti grąžinama pažeidimo medžiaga protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokolą ir kitą medžiagą. Taip pat skunde Institucija pažymi, jog pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, priteikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), t. y. įrodymų rinkimo administracinio teisės apžeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašiusiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui. Institucijos nuomone, byla grąžintina institucijai turėtų būti tuomet, kuomet pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės. Taip pat šiuo atveju atsakymus į kilusius klausimus apylinkės teismo teisėja galėjo gauti apklausdama D. B. teismo posėdžio metu. O nustačius kitus teisės aktų pažeidimus (gyventojų pajamų mokesčio nemokėjimas, neteisėtas socialinės paramos gavimas) teismas galėjo ir turėjo apie tai informuoti atitinkamas tarnybas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino tuo pagrindu, kad protokolą surašiusi institucija nesurinko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. įrodymų jo kaltei patvirtinti, ar paneigti. Teismo posėdyje apklaustas D. B. parodė kur buvo įvykio dieną, tačiau teismas sprendė, jog negali kviesti apklausai D. B. nurodytų asmenų, nes nėra išsiaiškinta jų gyvenamoji vieta, neišreikalauti rašytiniai įrodymai dėl netikslios D. B. nurodytos informacijos apie odontologą. Šių aplinkybių pagrindu, apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kadangi reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nepagrįsti ir tai nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai iš naujo tirti.Visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas D. B. apklausos metu galėjo išsiaiškinti jo nurodytų asmenų gyvenamąsias vietas, tikslesnę informaciją, kuri reikalinga šaukti liudytojus į bylos nagrinėjimą, arba įpareigoti patį administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį pateikti šią informaciją teismui, arba užtikrinti liudytojų dalyvavimą sekančiame teismo posėdyje juos atsivedant į jį. Tas pats pasakytina ir apie informaciją dėl aplinkybių, jog D. B. įvykio dieną apie 12.20 val. buvo pas odontologą Marijampolės PSPC. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šie trūkumai nelaikytini esminiais, kurių pagrindu būtų galima naudotis išimtiniu bylos grąžinimo Institucijai procesu. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad jei teismas nustatė kitus teisės aktų pažeidimus, tai jam suteikta visos galimybės apie tai informuoti atitinkamas tarnybas. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai.Kauno apygardos teismo nuomone, byloje esantis D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina, kad jame yra atskleista D. B. inkriminuoto teisės pažeidimo esmė, nurodyta, kokius teisės akto reikalavimus D. B. yra pažeidęs ir administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantis ATPK straipsnis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus (ATPK 260 str.). Remiantis tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, įpareigodamas ją iš naujo tirti, grąžino be pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą bei apeliacinį skundą, aukštesnysis teismas nesutinka su teismo atliktu bylos tyrimu ir išvadomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą panaikinti ir D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.